- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-25
- Bylos Nr.
- e2S-1003-254/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05238-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- P. K.
- Atsakovas
- A. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės A. K. atžvilgiu iki ieškinio pareiškimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. K. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, kuriame prašė atlikti įrašą viešame registre dėl atsakovei A. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančios ½ dalies buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių perleidimo draudimo. Nurodė, kad su atsakove A. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Šiuo metu šeima yra iširusi, buvę sutuoktiniai kartu negyvena ir nebendrauja daugiau kaip tris mėnesius. Ieškovas yra tvirtai apsisprendęs nutraukti santuoką su atsakove ir rengiasi pateikti ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir įpareigojimo grąžinti sutuoktinės A. K. santuokos metu gautą dovaną – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovas yra pateikęs prašymą dėl privalomosios mediacijos vykdymo, tačiau privalomoji mediacija prašymo teikimo metu dar nėra pasibaigusi. Atsakovė gavusi pranešimą dėl privalomosios mediacijos vykdymo gali bandyti jai perleistą buto dalį perleisti tretiesiems asmenims. Atsakovei perleidus ieškovo jai padovanotą ½ dalį buto bet kokia forma, tame tarpe ir neatlygintino sandorio pagrindu, ieškovas praras teisę reikalauti grąžinti padovanotą buto dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi ieškovo P. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo atmetė.
3. Teismas sprendė, kad bendrąja prasme ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir įpareigojimo grąžinti turtą yra galimas ir jei ieškovas teisus, gali būti preliminariai tikėtinai pagrįstas. Pagal kartu su prašymu pateiktus duomenis akivaizdus galimo ieškinio nepagrįstumas nenustatytas.
4. Teismas pažymėjo, kad ieškovo teiginiai, jog atsakovė, gavusi pranešimą dėl privalomosios mediacijos vykdymo, gali bandyti jai neatlygintinai perleistą buto dalį perleisti tretiesiems asmenims, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Jie yra deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises tik dėl tariamos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nelogiška ir mažai tikėtina, kad koks nors asmuo ketintų įsigyti itin nedidelio ploto (bendras plotas – 41,26 kv. m, gyvenamas plotas – 19,86 kv. m) buto ½ dalį. Be to, ieškovo interesus saugo CK 4.79 straipsnio nuostatos, kuriomis remiantis nekilnojamojo daikto bendraturtis turi pirmenybės teisę pirkti kito bendraturčio dalį, todėl A. K. norėdama perleisti jai priklausančią ½ dalį buto privalės apie tai pirmiausia (per notarą) informuoti ieškovą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas P. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąją apsaugos priemonę nepateikus ieškinio, t. y. atsakovei A. K. iš anksto nepranešus atlikti įrašą viešame registre dėl A. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančios ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių perleidimo draudimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai įvertino paties būsimo teisminio ginčo esmę ir visiškai neatsižvelgė į ieškovo būsimo ieškinio reikalavimus ir jų tenkinimui ar atmetimui reikšmingas faktines aplinkybes. Nors šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas dėl būsimo ieškinio pagrįstumo, tačiau teisiškai reikšmingos aplinkybės spendžiant klausimą dėl sutuoktiniui padovanoto turto grąžinimo pagrindžia ir būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
1.2. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo interesus saugo CK 4.79 straipsnio nuostatos, kuriomis remiantis nekilnojamojo daikto bendraturtis turi pirmenybės teisę pirkti kito bendraturčio dalį. Galima sutikti ir su kitu teismo argumentu, kad mažai tikėtina, jog atsakovė kažkam parduos ½ dalį buto dėl minėto teisinio reglamentavimo. Tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad CK įtvirtina ir daugiau nuosavybės teisės perleidimo formų, ne tik turto pardavimas, kurios nenumato turtą perleidžiančio bendraturčio pareigos informuoti kitą bendraturtį apie ketinimą perleisti turtą trečiajam asmeniui. Šiuo atveju atsakovei pakaktų sudaryti tariamą ar apsimestinį mainų ar dovanojimo sandorį ir ieškovas net teoriškai jau prarastų galimybę reikšti ieškinio reikalavimą dėl santuokos metu padovanoto turto grąžinimo. Ieškovo žiniomis, atsakovė šia galimybe rengiasi pasinaudoti.
1.3. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė pagal savo pobūdį yra viena švelniausių iš numatytų CPK. Minėtos priemonės taikymas netrukdo atsakovei naudotis turtu. Tad šiuo atveju įvertinus ginčo pobūdį, konfliktinius santykius, šalių būsimą ginčą reglamentuojančias teisės normas, prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra proporcinga ir nepagrįstai per daug nevaržo atsakovės teisių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
7. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieškovo P. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo taikymo sąlygų
8. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad teismas turi teisę spręsti, ar nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų pakanka, kad būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
9. Nagrinėjamoje byloje ieškovas P. K. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo. CPK 147 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.
10. Teismas, priėmęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo pareiškimo, gali taikyti CK 3.65 straipsnyje įtvirtintas laikinąsias apsaugos priemones, kai būtina apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus. Pagrindas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių gali būti pažeistos nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinio teisės ir interesai. Taigi, turi būti reali grėsmė vaikų ar sutuoktinio interesams.
11. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo dienos, privalo nurodyti teismui, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš karto, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tam tikrą grėsmę pareiškėjo turtiniams interesams. Taigi, iš įstatymo leidėjo įtvirtintų teisės normų matyti, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti įrodyta, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galimai kils grėsmė dėl to, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Antra, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios ieškinio padavimo atidėjimą. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jau prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu yra kilusi (galimai kils) grėsmė suinteresuoto asmens turtiniams interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
12. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015).
13. Taigi teismas dėl grėsmės, kad būsimo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, sprendžia neturėdamas ieškinio, ir dėl šios priežasties negalėdamas ne tik preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštų reikalavimų, bet netgi ir apskritai spręsti dėl ieškovo tinkamumo. Tokiais atvejais (kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių paduodamas dar nepareiškus ieškinio), teismas turi ypač atidžiai vertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą, įvertinti galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.
14. Nagrinėjamu atveju atsižvelgdamas į tai, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo dieną privalomosios mediacijos procesas nebuvo baigtas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas P. K. įrodė aplinkybes, pateisinančias ieškinio padavimo atidėjimą (CPK 12 ir 178 straipsniai). Tačiau, įvertinus ieškovo nurodytas aplinkybes ir argumentus, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad jau šiuo metu yra kilusi ar artimiausiu metu galimai kils grėsmė ieškovo turtiniams interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovas su prašymu nepateikė jokių objektyvių duomenų apie atsakovės nesąžiningumą ir kad artimiausiu metu atsakovė ketina perleisti turtą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas taip pat neįrodė, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galimai kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
15. Pažymėtina, kad, nors ieškovas P. K. prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodo, jog, patikrinęs duomenis VĮ Registrų centras apie asmenis, besidomėjusius jam su atsakove bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu butu, sužinojo, kad vieno Kauno notarų biuro darbuotojai tikrino duomenis apie ginčo butą, tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Ieškovo argumentai, kad atsakovė bandys jai padovanotą buto dalį perleisti tretiesiems asmenims, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais objektyviais byloje esančiais duomenimis. Pažymėtina, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.).
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad mažai tikėtina, jog koks nors asmuo ketintų įsigyti itin nedidelio ploto (bendras plotas – 41,26 kv. m, gyvenamas plotas – 19,86 kv. m) buto ½ dalį, be to, ieškovo interesus saugo CK 4.79 straipsnio nuostatos, pagal kurias nekilnojamojo daikto bendraturtis turi pirmenybės teisę pirkti kito bendraturčio dalį. Nors ieškovas atskirajame skunde teigia, kad atsakovė, jo žiniomis, rengiasi pasinaudoti kitomis nuosavybės teisės perleidimo formomis (dovanojimas, mainai), kurioms nėra reikalingas bendraturčio informavimas apie ketinimą perleisti turtą, tačiau jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti nepateikė, taip pat nenurodė iš kur jam žinomos tokios aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo prašymo vykdyti privalomąją mediaciją padavimo (2021 m. kovo 30 d.) yra praėję beveik 2 mėnesiai. Pagal VĮ Registrų centras duomenis ginčo turtas yra registruotas atsakovės vardu (jokių duomenų apie nuosavybės teisės pasikeitimą nėra įregistruota). Taigi ši aplinkybė tik patvirtina ieškovo argumentų dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (ieškovo turtiniams interesams) nepagrįstumą.
17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tokio išimtinio ir atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip laikinosios apsaugos priemonės, taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2018). Šiuo atveju byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų apie atsakovės galimą nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jos elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė aplinkybių egzistavimo, kurių visetas leidžia taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo, tai sudaro pakankamą pagrindą atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo kaip nepagrįstą.
18. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
19. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.