Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2;

1.1.8.10.1; 1.2.18.8.1; 1.2.18.10.1; 2.1.8; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2025 m. lapkričio 14 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), išsituokusi, turinti pagrindinį išsilavinimą, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nusikalstamų veikų, teismo pripažintų įrodytomis, padarymo aplinkybės

N. T. apgaulingai tvarkė individualios veiklos finansinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti N. T. 2020-2022 metų individualios veiklos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tuo padarydama nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje: vykdydama individualią veiklą pagal pažymą Nr. 642809, laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2022-12-31, prekiaudama drabužiais parduotuvėje adresu: (duomenys neskelbtini) ir būdama pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalis atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal to paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalį atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, tvarkydama individualios veiklos apskaitą, iki 2022-05-01 pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, o nuo 2022-05-01 pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (red. Nr. XIV-680, 2021-11-23) 3 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir jas pagristi apskaitos dokumentais, bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003-09-18 įsakymu Nr. V-255 patvirtintų kasos aparato naudojimo taisyklių 39 straipsnio 2 punkto reikalavimus, kad pirkėjui atsiskaičius už prekes kasos aparatu privaloma registruoti visus atsiskaitymus ir visas (paslaugų) operacijas, grynųjų išmokėjimą, įdėjimą ir išėmimą iš kasos aparato, tyčia, siekdama išvengti turtinės prievolės valstybei, ūkinių, finansinių operacijų nefiksavo apskaitos dokumentais – pirkėjams atsiskaičius už prekes nebuvo išduoti kasos aparato kvitai ir kasos aparate bei apskaitoje neregistruota 101 040,72 Eur įplaukų už prekes (2020 m. neregistruota 119 Eur, 2021 m. neregistruota 52 803,19 Eur, 2022 m. neregistruota 48 118,53 Eur), dėl to metinėse pajamų deklaracijose nedeklaruotos visos gautos pajamos iš individualios veiklos, neapskaičiuoti, nedeklaruoti ir nesumokėti mokesčiai.

N. T., siekdama išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie pajamas ir pateikė deklaracijas valstybės įgaliotai institucijai, tuo padarydama nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje: vykdydama individualią veiklą pagal pažymą Nr. 642809, laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2022-12-31, prekiaudama drabužiais parduotuvėje adresu: (duomenys neskelbtini), 1) pažeisdama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d. privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį; 2) pažeisdama 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertes mokesčio įstatymo Nr. IX-751 92 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio įstatymo 71 straipsnį arba pagal 71¹ straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju; 3) pažeisdama 1991-05-21 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, kurios numato, kad asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 90 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma bei 2018-12-11 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019-2020 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-1719 3 straipsnio 5 dalies nuostatas, kuriose patvirtintas bendras 12,52 procento savarankiškai apdraustųjų asmenų pensijų, ligos, motinystės įmokų tarifas; 4) pažeisdama 1996-05-21 Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, moka 6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, 2022-04-11 ir 2023-04-28 prisijungusi prie elektroninio deklaravimo sistemos, į pajamų mokesčio deklaraciją (GPM311 forma) už 2021-2022 metus tyčia įrašė žinomai neteisingus duomenis apie savo pajamas, nedeklaravo 100 921,72 Eur pajamų ir nesumokėjo 12 563,99 Eur gyventojų pajamų mokesčio (2021 m. nedeklaravo 52 803,19 Eur pajamų ir nesumokėjo 6 361,55 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 2022 m. nedeklaravo 48 118,53 Eur pajamų ir nesumokėjo 6 202,44 Eur gyventojų pajamų mokesčio), viršijus įplaukų iš prekių pardavimo 45 000 Eur ribą, apgaulingai deklaravo mažesnes pajamas, tyčia nesiregistravo PVM mokėtoju, nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neteikė PVM mokėtoju neįregistruoto asmens 2021-2022 metų PVM apyskaitų, neapskaitė 87 898,42 Eur apmokestinamųjų tiekimų, nuo jų neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 18 413,38 Eur PVM (2021 m. nedeklaravo 23 135,79 Eur apmokestinamųjų pajamų ir nesumokėjo 4 858,51 Eur pardavimo PVM, 2022 m. nedeklaravo 64 546,93 Eur apmokestinamųjų pajamų ir nesumokėjo 13 554,87 Eur pardavimo PVM), nuo neapskaitytų pajamų nedeklaravo ir nesumokėjo 7 960,29 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų (2021 m. nedeklaravo ir nesumokėjo 4 047,76 Eur įmokų. 2022 m. nedeklaravo ir nesumokėjo 3 747,94 Eur įmokų), nuo neapskaitytų pajamų nedeklaravo ir nesumokėjo 4 413,58 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų (2021 m. nedeklaravo ir nesumokėjo 2 297,61 Eur įmokų, 2022 m. nedeklaravo ir nesumokėjo 2 115,97 Eur įmokų) ir pateikė šias deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Įrodymų tyrimo teisme metu N. T. savo kaltės nepripažino, atsisakė duoti parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu N. T. paaiškino, kad nuo 2015 metų vykdo individualią veiklą pagal pažymą Nr. 642809. Prieš penkerius metus išsinuomojo patalpas adresu: (duomenys neskelbtini), kuriose pradėjo prekiauti drabužiais bei avalyne. Prekes įsigyja iš įvairių prekybininkų Gariūnuose. Už prekes sumoka grynaisiais pinigais, tačiau jie jai neišduoda pinigų sumokėjimo dokumentų bei įsigyjamų prekių dokumentų, todėl ji tvarkydama išlaidų apskaitą 2021 ir 2022 metais išlaidoms priskirdavo 30 procentų gautų individualios veiklos pajamų. Prekių asortimentą ir kainas nustato ji pati. Pardavus prekes, jai lieka apie 50 procentų prekės kainos pelno. Parduotuvėje nuo 2020-04-20 dirbo pardavėja D. G., o nuo 2022-05-09 iki 2022-07-31 dirbo J. Š.. D. G. darbo grafikas nuo 9 val. iki 17 val. su pietų pertrauka darbo dienomis, o šeštadienį nuo 9 val. iki 13 val. Kuomet D. G. negali dirbti ar atostogauja, vietoje jos dirba ji pati, taip pat dažnai būna parduotuvėje, kuomet dirba D. G., ir prekiauja drabužiais. Pardavėjos darbo funkcijos: prekyba drabužiais ir avalyne, prekių likučio tikrinimas, darbas su kasos aparatu, dienos ataskaitos nuėmimas ir įklijavimas į kasos operacijų žurnalą. Individualios veiklos apskaitą tvarkė ji pati, teikia duomenis Sodrai dėl įdarbintų asmenų, tvarko kasos operacijų žurnalą, teikia VMI deklaracijas. 2023-01-19 jos parduotuvėje buvo atliktas patikrinimas, kurio metu rasta drabužių, galimai pagamintų pažeidžiant intelektines nuosavybės teises, taip pat buvo patikrinta kasa ir joje esantys grynieji pinigai, kurie buvo sutikrinti su kasos aparato dienos „X“ ataskaita. Kasos aparato „X“ kvite Nr. CHD3050 buvo nurodytas 76 Eur likutis kasoje, tačiau kasoje rasta 722,98 Eur. Supranta, kad pirkėjams atsiskaičius už prekes kasos aparatu privaloma registruoti visus atsiskaitymus ir visas (paslaugų) operacijas, grynųjų išmokėjimą, įdėjimą ir išėmimą iš kasos aparato, tačiau kartais to nedarydavo. Patikrinimo metu parduotuvės tarnybinėse patalpose buvo rasti užrašai (trys sąsiuviniai, A4 formato lapai). Ji nežino, kam priklauso tie užrašai. Paaiškinime parašė, kad tie užrašai priklauso jai, nes buvo susijaudinusi. Ji nežino, kokie įrašai padaryti trijuose sąsiuviniuose, ji jų nepildė ir nebuvo nurodžiusi pildyti pardavėjai. Kaip jie atsirado parduotuvėje, ji negali paaiškinti. Taip pat nežino, kokie yra užrašai padaryti ant kartono lapelių, raštas yra ne jos, galbūt pardavėja žymėjosi prekių kiekį. Ji pardavėjai nebuvo davusi jokių nurodymų. A4 formato lapuose, kuriose yra lentelės su prekių kodais, yra nurodytos prekės ir jų kodai, kuriuos pateikdavo Gariūnų turgavietėje. Juose yra nurodyta, kiek iš viso jie turi prekių, iš kurių ji pasiimdavo tam tikrą kiekį prekių ir ranka padarydavo įrašą, kiek prekių pasiima. Prekių kaina jau nurodyta ta, kuri buvo parduotuvėje, o ji realiai prekybininkams už prekes sumokėdavo mažiau (be jos antkainio). Po lentele yra ranka daryti įrašai, kuriuos darydavo ji ir pardavėja. Paaiškina, kad P raide galėjo būti žymima grąžinamų prekių suma arba suma, kurią sumokėdavo Gariūnų pardavėjui, t. y. prekių savikaina. Jeigu parašytas minusas ir nurodyta suma, tikėtina, kad buvo mokėtina suma arba grąžinamos, keičiamos prekės, jeigu pliusas ir nurodyta suma, tikėtina, kad tai suma, kuri buvo gauta pardavus prekes arba taip pat grąžinamos, keičiamos prekės (priklausomai nuo Gariūnų pardavėjo). Kas konkrečiai nurodyta po lentele ir ką reiškia šios sumos, negali pasakyti, nes buvo įvairių žymėjimų. Su specialisto paskaičiuota neapskaitytų pinigų suma iš dalies nesutinka, kadangi nebuvo atsižvelgta į parduotuvėje esančius prekių likučius, prekių nurašymus, prekių perkainojimus (3 t., b. l. 157-158).

N. T. 2023-01-19 rašytiniame paaiškinime nurodė, kad maždaug nuo 2017 m. pagal VMI išduotą individualios veiklos pažymą vykdo drabužių ir avalynės pardavimą nuomojamose patalpose adresu: (duomenys neskelbtini). Pardavimui skirtas prekes įsigyja Gariūnų turgavietėje. Įsigydama prekes pardavėjams sumoka grynaisiais pinigais, jie jai neišduoda pinigų sumokėjimo dokumentų bei įsigyjamų prekių dokumentų. Maždaug nuo 2022 m. liepos mėnesio ji taip pat Gariūnuose pardavimui įsigyja įvairių drabužių, avalynės, pažymėtų „Nike“, „Adidas“, „Tommy Hilfiger“ ir kt. ženklais, kurias pardavinėja savo prekybos vietoje nuo 9 Eur iki 59 Eur. Esant sunkiai finansinei padėčiai šeimoje, ji daliai pirkėjų už perkamas neišduodavo kasos kvito, o sumokėtus pinigus apskaitydavo lapeliuose, sąsiuvinyje maždaug nuo 2020 m. 2023-01-19 jos prekyvietėje buvo atliktas policijos pareigūnų patikrinimas, kurio metu iš prekybos vietos buvo išimta įvairių drabužių ir avalynės gaminių su „Nike“, „Adidas“, „Tommy Hilfiger“ ženklais, kuriuos pateikė savanoriškai, taip pat savanoriškai pateikė nuo 2020 m. pardavimų užrašus, kasos aparato kontrolines juostas bei kasos aparato žurnalus už 2021-2022 m., o už 2020 m. pateiks vėliau. Patikrinimo metu išimtos iš prekybos prekės, užrašai buvo supakuoti ir užantspauduoti dėžėse ir paketuose jai dalyvaujant. Dėl to, kad taip elgėsi labai gailisi ir pažada ateityje to nedaryti (1 t., b. l. 50-51).

Nors kaltinamoji kaltės nepripažino, jos kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais bei teisme ištirtais kitais įrodymais.

Liudytoja J. A. paaiškino, kad atliekant patikrinimą, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), kurioje N. T. vykdė individualią veiklą, buvo įsigyta drabužių su svetimais prekiniais ženklais. Taip pat buvo patikrinta kasa, kurioje buvo rastas perteklius palyginus su kasos aparato „X“ ataskaita. Patikrinime kartu su ja dalyvavo L. B. ir R. K.. Tikrinant, parduotuvėje buvo rasti užrašai lapeliuose, sąsiuviniuose. Parduotuvėje buvo N. T., pardavėjos nebuvo. Patikrinimo metu N. T. skambino moteris, kuriai N. T. iš pradžių sakė, kad buvo rasti drabužiai, vėliau, kad buvo rasti dokumentai. N. T. labai prašė, kad pareigūnai tų dokumentų – užrašų lapeliuose, sąsiuviniuose – neimtų. N. T. neneigė, kad rasti užrašai, lapeliai ir sąsiuviniai yra jos.

Panašius parodymus liudytoja J. A. davė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 105).

Liudytojas L. B. paaiškino, kad buvo atliekamas patikrinimas N. T. drabužių parduotuvėje dėl svetimų prekinių ženklų naudojimo. Parduotuvės patalpose buvo atlikti patikrinimai, o rasti dokumentai, daiktai, dalyvaujant N. T., buvo supakuoti, užantspauduoti jai pasirašant, paimtas jos paaiškinimas. Dokumentai ir užrašai buvo rasti pagalbinėje patalpoje, kartoninėje dėžėje. Toje pačioje dėžėje buvo ir kasos aparato kontrolinės juostos. N. T. buvo paklausta, ar tai įmonės sąskaitos, dokumentai, tai buvo atsakyta, kad taip. Tie dokumentai buvo paimti iš N. T., nes ji patikrinimo metu pasakė, kad tai yra jos įmonės dokumentai. Kai N. T. buvo paklausta, kaip apskaita vedama, tai ji kažkam skambino ir teiravosi, kaip ten kas daroma. N. T. asmeniui, su kuriuo kalbėjo telefonu, nurodė, kad buvo rasti užrašai. Po pokalbio telefonu matėsi, kad N. T. buvo susinervinusi. Mano, kad susinervinusi buvo dėl rastų užrašų. N. T. prašė nepaimti šitų dokumentų. N. T. buvo paaiškinta, kad ji gali rašyti paaiškinimą dėl patikrinimo metu nustatytų aplinkybių ir ji ranka parašė. Tuo metu, kai rašė paaiškinimą, N. T. buvo susierzinusi, nervuota, bet paaiškinimą parašė ir įskaitomai, ir suprantamai. Viskas, kas buvo rasta, buvo sudėta į paketą, užantspauduota, pasirašyta dalyvaujant N. T..

Panašius parodymus liudytojas L. B. davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 109).

Liudytoja D. G. nurodė, kad N. T. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pardavėja-konsultante nuo 2020 m. iki 2024 m. Parduotuvėje buvo kasos aparatas. Asmenų, iš kurių N. T. pirkdavo prekes, nežino, pažinojo tik darbdavę. Ji tik aptarnaudavo pirkėjus. Užrašuose sau kai ką žymėdavosi, kad inventorizacijos metu nebūtų trūkumų, skaičiuodavo kiekius, kainas ir bendras sumas. Žymėjosi viską, kas išeina iš parduotuvės, taip pat broką, pakeitimus, vagystes. Ant parduotuvėje rastų dokumentų, sąsiuviniuose jos daryti įrašai. Nežino, kas vedė parduotuvės apskaitą. Dienos apyvarta būdavo nuo 100 iki 400 Eur. Pardavimams fiksuoti visada naudojo kasos aparatą, nebuvo gavusi nurodymo nefiksuoti pardavimų kasos aparatu. Už darbą jai buvo mokamas minimalus atlyginimas. Jeigu kažką ji už savo pinigus nupirkdavo parduotuvei, pvz., kasos aparato juostas, ūkines prekes, taip pat pažymėdavo rankraštiniuose dokumentuose.

Panašius parodymus liudytoja D. G. davė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 59-60).

Liudytoja J. Š. nurodė, kad N. T. parduotuvėje (duomenys neskelbtini) tris mėnesius dirbo pardavėja. Tai buvo prieš tris ar keturis metus, gegužės, birželio ir liepos mėnesiais, kai pavadavo D. G.. Padirbėti jai pasiūlė D., o paskui dėl darbo tarėsi su N. T.. Parduotuvėje prekiavo rūbais ir avalyne. Iš pirkėjų gauti pinigai buvo apskaitomi per kasos aparatą. Būdavo atvejų, kai per dieną vieną prekę parduodavo, o būdavo ir taip, kad išvis nieko neparduodavo. Prekes į parduotuvę pristatydavo ir kainas nustatydavo N.. Prekes ji gaudavo jau su užrašytomis kainomis. Gautų prekių niekur nesižymėjo, užsirašydavo tas prekes, kurias grąžindavo arba duodavo pirkėjams nusinešti į namus pasimatuoti. Pirkėjai, nusinešdami prekes pasimatuoti, už jas nesumokėdavo, todėl viską rašėsi į sąsiuvinį, kuris buvo parduotuvėje. D. pasakė taip daryti. Užrašus paliko D.. Kasos aparatu mokėjo naudotis. Parduotuvės pagalbinėse patalpose nematė dėžės su dokumentais, išvis ten nelindo. Ant lapų rašyti liepė N., sakė, ką parašyti. Kokiu tikslu lapuose buvo nurodomas prekės kodas, nežino. Taip pat nežino, kur N. tuos lapus dėdavo.

Panašius parodymus liudytoja J. Š. davė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 116-117).

2023-01-20 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos J. A. tarnybiniame pranešime dėl ūkio subjekto netikėto patikrinimo nurodyta, kad 2023-01-19 atliktas patikrinimas N. T., vykdančios individualią veiklą, parduotuvėje adresu: (duomenys neskelbtini). Buvo atliktas kontrolinis pirkimas, kurio metu parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, iš N. T. buvo įsigytos vyriškos juodos spalvos sportinės kelnės ir vyriškas juodos spalvos džemperis su prekiniu ženklu „Nike“. Patikrinimo metu buvo suskaičiuoti pinigai, esantys elektroninio kasos aparato stalčiuje. Kasos aparate buvo 722,98 Eur, tačiau pagal kasos aparato „X“ ataskaitą turėjo būti 76 Eur (1 t., b. l. 52).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuoti apžiūros metu apžiūrėti N. T. 2023-01-19 ir 2023-01-23 savanoriškai pateikti dokumentai, sudėti į 5 paketus: Nr. 301990, Nr. 346847, Nr. 301992, Nr. 301989, Nr. 301991.

Į paketą Nr. 301990 sudėtos 2020-2022 m. 24 kasos aparato juostos suvyniotos į ritinėlius (2020 m. 9 vnt., 2021 m. 10 vnt., 2022 m. 5 vnt.), kurie po apžiūros sudėti į 3 permatomas įmautes su užrašais 2020 m., 2021 m. ir 2022 m.

Į paketą Nr. 346847 įdėtas baltos spalvos žurnalas su užrašu „Individualia veikla besiverčiančio gyventojo kasos aparato kasos operacijų apskaitos žurnalas Nr.“, pradėtas pildyti 2020-01-02, baigtas pildyti 2021-06-30, kuriame įklijuotos kasos aparato Datecs Ltd, Bulgaria MP-55, dienos „X“ ir „Z“ ataskaitos. Pagal žurnalo dienos „Z“ ataskaitą žurnalas pradėtas pildyti 2020-01-02 ir baigtas pildyti 2021-06-30. Žurnale iš viso 147 lapai.

Į paketą Nr. 301992 įdėtas žalios spalvos žurnalas su užrašu „Kasos aparato kasos operacijų žurnalas Nr.“, pradėtas pildyti 2021-07-01, su nenurodyta pildymo baigimo data, kuriame įklijuotos kasos aparato Datecs Ltd, Bulgaria MP-55, dienos „X“ ir „Z“ ataskaitos. Pagal žurnalo dienos „Z“ ataskaitą žurnalas pradėtas pildyti 2021-07-01 ir baigtas pildyti 2022-10-31. Žurnale iš viso 146 puslapiai. Į paketą taip pat įdėtas baltos spalvos žurnalas su užrašu „Individualia veikla besiverčiančio gyventojo kasos aparato kasos operacijų ir išlaidų apskaitos žurnalas Nr.“, kuriame įklijuotos kasos aparato Datecs Ltd, Bulgaria MP-55, dienos „X“ ir „Z“ ataskaitos. Pagal žurnalo dienos „Z“ ataskaitą žurnalas pradėtas pildyti 2022-01-19 ir baigtas pildyti 2022-11-03. Žurnale iš viso 147 lapai.

Į paketą Nr. 301989 sudėti įvairūs lapeliai su užrašais. Iš paketo išimti lapeliai sunumeruoti, iš viso 5 lapai. 1-3 lapuose nurodytos galimai prekės, su galimomis prekių kainomis ir galimais kiekiais. 4 lape nurodyti prekių pavadinimai, kiekiai, kaina. 5 lape nurodyta 2020 m., o kitoje lapo pusėje skaičiai. Lapai po apžiūros susegti, sudėti į įmautę ir juodos spalvos segtuvą Nr. 1.

Iš paketo Nr. 301991 apžiūrimi objektai A4 formato lapai, kuriuose nurodyti drabužių pavadinimai, kiekiai ir kainos, datos, kiekis parduotuvėje, taip pat lapeliai, ant kurių ranka įrašyti galimi drabužių pavadinimai, kiti skaičiai. Dokumentai, kuriuose nurodyta 2021 m. datos sunumeruoti, iš viso 83 lapai, dokumentai, kuriuose nurodyta 2022 m. datos, iš viso 84 lapai, visi susegti lapai įdėti į įmautes bei juodos spalvos segtuvą Nr. 1. Apžiūrėti iš paketo išimti įvairūs lapeliai, kuriuose ranka įrašyti įvairūs skaičiai bei galimi prekių trumpiniai. Visi lapeliai sunumeruoti, iš viso 130 vnt., lapai įdėti į įmautes bei juodos spalvos segtuvą Nr. 2. Apžiūrėti iš paketo išimti sąsiuviniai: sąsiuvinis su gamtos vaizdu ir mergina bei ranka rašytais užrašais „Gegužė“, „Birželis“, kuriame įrašyti įvairūs drabužių pavadinimai, skaičiai. Iš viso sąsiuvinyje sunumeruoti 47 lapai; sąsiuvinis su ranka rašytu užrašu „Liepa“, su gamtos vaizdu ir mergina, kuriame įrašyti įvairūs drabužių pavadinimai bei skaičiai. Iš viso sąsiuvinyje sunumeruota 47 lapai; sąsiuvinyje, kuriame pavaizduota smuiko dalis, įrašyti įvairūs drabužių pavadinimai bei įvairūs skaičiai. Iš viso sąsiuvinyje 79 lapai. Visi 3 sąsiuviniai įdėti į įmautę bei juodos spalvos segtuvą Nr. 2 (2 t., b. l. 101-103).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2023-06-08 išvadoje nurodyta, kad:

1. N. T., vykdydama individualia veiklą ir tvarkydama apskaitą, iki 2022-05-01 nesivadovavo 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimais, o nuo 2022-05-01 nesivadovavo 2001-11-06 Finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (red. Nr. XIV-680, 2021-11-23) 3 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimais, į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir jas pagrįsti apskaitos dokumentais, nes pirkėjams atsiskaičius už prekes nebuvo išduoti kasos aparato kvitai ir kasos aparate bei apskaitoje neregistruota 120 471,88 Eur įplaukų už prekes. Iš to skaičiaus: 2020 metais 153,98 Eur, 2021 metais 56 865 Eur, 2022 metais 62 331,10 Eur. Dėl to metinėse pajamų deklaracijose nedeklaruotos visos gautos pajamos iš individualios veiklos, nepaskaičiuoti, nedeklaruoti ir nesumokėti pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčiai.

N. T., tvarkydama grynųjų pinigų apskaitą, nesilaikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003-09-18 įsakymu Nr. V-255 patvirtintų kasos aparato naudojimo taisyklių 39 straipsnio 2 punkto reikalavimo, kad pirkėjui atsiskaičius už prekes kasos aparatu privaloma registruoti visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas, grynųjų pinigų išmokėjimą, įdėjimą ir išėmimą iš kasos aparato.

2. N. T. apskaitoje 2020-2022 m. registravo 37 236,22 Eur įplaukų už parduotas prekes. Iš to skaičiaus: 2020 m. 11 530,82 Eur, 2021 m. 10 674,50 Eur, 2022 m. 15 030,90 Eur. N. T. tyrimui pateikė užrašus ir paaiškinime nurodė, kad daliai pirkėjų atsiskaičius už pirktas prekes neišduodavo kasos kvito, o gautas įplaukas apskaitydavo lapeliuose, sąsiuviniuose. Palyginus apskaitoje fiksuotas įplaukas su įrašais A4 formato lapuose bei kituose užrašuose nustatyta, kad N. T. gavo įplaukų iš individualios veiklos, kurių nefiksavo kasos aparate, ir pirkėjams atsiskaičius už prekes nebuvo išduodami kasos aparato kvitai. Pagal pateiktus dokumentus ir pateiktus užrašus N. T., vykdydama individualia veiklą ir tvarkydama apskaitą, iki 2022-05-01 nesivadovavo 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimais, o nuo 2022-05-01 nesivadovavo 2001-11-06 Finansinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 (red. Nr. XIV-680, 2021-11-23) 3 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimais į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir jas pagrįsti apskaitos dokumentais, nes pirkėjams atsiskaičius už prekes nebuvo išduoti kasos aparato kvitai ir kasos aparate bei apskaitoje neregistruota 120 471,88 Eur įplaukų už prekes. Iš to skaičiaus: 2020 m. 153,98 Eur, 2021 m. 56 865 Eur, 2022 m. 62 331,10 Eur. Dėl to metinėse pajamų deklaracijose nedeklaruotos visos gautos pajamos iš individualios veiklos, nepaskaičiuoti, nedeklaruoti ir nesumokėti pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčiai.

N. T. tvarkydama grynųjų pinigų apskaitą nesilaikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003-09-18 įsakymu Nr. V-255 patvirtintų kasos aparato naudojimo taisyklių 39 straipsnio 2 punkto reikalavimo, kad pirkėjui atsiskaičius už prekes kasos aparatu privaloma registruoti visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas, grynųjų pinigų išmokėjimą, įdėjimą ir išėmimą iš kasos aparato.

Dėl to, kad tvarkant apskaitą nesivadovauta 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio reikalavimais, o nuo 2022-05-01 nesivadovauta 2001-11-06 Finansinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 (red. Nr. XIV-680, 2021-11-23) 3 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimais į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir jas pagrįsti apskaitos dokumentais, pagal pateiktus dokumentus negalima iš dalies nustatyti N. T. individualios veiklos 2020-2022 m. pajamų.

3. N. T. neregistravo 2021 m. 56 865 Eur, 2022 m. 62 331,10 Eur įplaukų už parduotas prekes. Pagal pateiktus dokumentus bei užrašus per 12 mėnesių gauta 50 382 Eur įplaukų už prekes ir įplaukos viršijo 45 000 Eur ribą. Vadovaujantis 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimais N. T. įplaukoms per paskutinius 12 mėnesių viršijus 45 000 Eur ribą privalėjo registruotis PVM mokėtoju, skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta. Už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis neviršijo nurodytosios 45 000 Eur sumos, PVM neskaičiuojamas. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2002-03-05 Nr. IX-751 92 straipsnio „PVM mokėtojais neįregistruotų asmenų prievolės, susijusios su PVM mokėjimu“ 1 dalyje reglamentuota, kad apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio įstatymo 71 straipsnį arba pagal 71¹ straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju.

N. T. nesivadovavo minėto įstatymo 71 ir 92 straipsnių nuostatomis, nes viršijus įplaukų iš prekių pardavimo 45 000 Eur ribą, nesiregistravo PVM mokėtoju, nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio neteikė 2022 m. PVM mokėtoju neįregistruoto asmens PVM 2021-2022 m. apyskaitų, nepaskaičiavo 85 586 Eur apmokestinamųjų tiekimų, nuo jų neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 17 973 Eur pridėtinės vertės mokesčio. Iš to skaičiaus: 2021 m. neapskaičiavo ir nedeklaravo 21 651 apmokestinamųjų pajamų, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 4 547 Eur pardavimo PVM, 2022 m. neapskaičiavo ir nedeklaravo 63 935 Eur apmokestinamųjų pajamų, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 13 426 Eur pardavimo PVM.

N. T. nesivadovavo Gyventojų pajamų mokesčio 27 straipsnio 1 dalimi pagal kurią nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, nes 2021 m. nedeklaravo 51 318,10 Eur pajamų ir nesumokėjo 6 310,64 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 2022 m. nedeklaravo 47 507,147 pajamų ir nesumokėjo 6 138,24 Eur pajamų mokesčio.

Pagal 1991-05-21 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10 straipsnio 3 dalies 2 punktą asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 90 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma. 2018-12-11 Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019-2020 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-1719 3 straipsnio 5 dalyje patvirtintas bendras 12,52 procento savarankiškai apdraustųjų asmenų pensijų, ligos, motinystės įmokų tarifas. N. T. 2021-2022 m. nesivadovavo nurodytų įstatymų reikalavimais, nes nuo neapskaitytų pajamų nedeklaravo ir nesumokėjo 7 795,70 Eur VSD įmokų (2021 m. 4 047,76 Eur, 2022 m. 3 747,94 Eur).

Pagal 1996-05-21 Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio 4 dalies nuostatas fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, moka 6,98 proc. dydžio PSD įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos VSD įmokos. N. T. 2021-2022 m. nesivadovavo nurodytu įstatymo reikalavimu, nes nuo neapskaitytų pajamų nedeklaravo ir nesumokėjo 4 345,75 Eur PSD įmokų (2021 m. 2 256,67 Eur, 2022 m. 2 089,08 Eur).

Nedeklaruota ir nesumokėta 42 563,48 Eur mokesčių. Iš to skaičiaus: PVM – 17 973,15 Eur, GPM – 12 448,88 Eur, VSD įmokų – 7 795,70 Eur, PSD įmokų – 4 345,75 Eur (2 t., b. l. 150-163).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistas įvertinęs, ar N. T. pateikti 2020-2022 m. laikotarpio inventorizacijos aktai (iš viso 43 lapai) keičia 2023-06-08 išvadą, nurodė:

2023-06-08 buvo surašyta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad pagal iš VMI duomenų bazės gautą informaciją N. T. nuo 2012-01-02 vykdė individualią veiklą (individualios veiklos pažyma Nr. 642809).

Tiriamuoju laikotarpiu (2020-01-01 iki 2022-12-31) PVM mokėtoju N. T. neregistruota.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2020 m. kasos aparate fiksuota 11 264,82 Eur įplaukų. Nustatyta, kad N. T. surašė sąskaitas faktūras, kuriose registravo 266 Eur pajamų už parduotas prekes Didžiasalio vaikų globos centrui. N. T. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 266 Eur ir už prekes pilnai atsiskaityta. Pagal pateiktus dokumentus 2020 m. N. T. tvarkomoje apskaitoje iš viso registravo 11 530,82 Eur įplaukų, kurios užregistruotos Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale.

N. T., tvarkydama 2020 m. apskaitą, pasirinko išlaidas apskaityti pagal faktiškai patirtas išlaidas, pagrįstas juridinę galią turinčiais dokumentais, kurios atsispindi Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale.

Papildomai dokumentų apžiūrai buvo pateikta „Prekių inventorizacija 2020 gruodžio 31 d.“, kurioje nurodyta: prekių pavadinimai, kiekis, kaina, suma bei įrašytas prekių likutis metų pabaigai – 26 242 Eur.

Nustatyta, kad N. T. pateiktame 2020 m. pajamų-išlaidų žurnale (6 skiltis) neregistruoti įrašai, susiję su inventorizacijos duomenimis. Todėl N. T., tvarkydama apskaitą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003-02-17 įsakymu Nr. 1K-040 (įsakymo 2019-02-08 redakcija Nr. 1K-44) patvirtintų Gyventojų besiverčiančių individualia veikla buhalterinės apskaitos taisyklių 34 punkto 6 dalimi, kurioje nurodyta, kad inventorizacijos duomenys įrašomi į Žurnalo 6 skiltį (suma su minuso ženklu). Kito mokestinio laikotarpio pradžioje Žurnale daromas toks pat įrašas su pliuso ženklu.

2023-06-08 specialisto išvadoje nenustatyta, kad N. T. 2020 m. būtų neteisingai apskaičiavusi, deklaravusi ir sumokėjusi mokesčius iš vykdytos individualios veiklos. Todėl papildomai dokumentų apžiūrai pateikta „prekių inventorizacija 2020 gruodžio 31 d“, neturi įtakos surašytai 2023-06-08 specialisto išvadai.

2021-2022 m. dokumentų apžiūros metu nustatyta, kad N. T., tvarkydama 2021-2022 m. individualios veiklos išlaidų apskaitą, pakeitė išlaidų pripažinimo būdą ir vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnio 12 dalimi, kurioje nurodyta, kad gyventojo individualios veiklos pajamoms tenkančių išlaidų pripažinimo leidžiamais atskaitymais tvarka: individualios veiklos pajamų gavęs (uždirbęs) gyventojas gali pasirinkti leidžiamais atskaitymais pripažinti sumą, lygią 30 proc. gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų sumos. Atimant minėtą, leidžiamais atskaitymais laikomą, sumą nėra reikalaujama faktines išlaidas pagrįsti atitinkamais dokumentais. N. T. 2023-01-19 paaiškinime nurodė, kad prekes įsigijo iš Gariūnų turgavietėje prekiaujančių asmenų ir už prekes atsiskaitė grynais pinigais.

Tačiau tyrimui bei dokumentų apžiūrai 2021-2022 m. prekių įsigijimo ir atsiskaitymo dokumentai už jas nebuvo pateikti.

N. T., taikydama šį išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams būdą, 2021-2022 m. pajamų-išlaidų žurnaluose nepildė grafų, susijusių su išlaidomis bei jų pagrindimu.

- „prekių inventorizacija 2020 gruodžio 31 d.“, kurioje nurodyta: prekių pavadinimai, kiekis, kaina, suma bei įrašytas prekių likutis metų pabaigai – 26 242 Eur;

- „perkainavimo aktas 2021-12-26“‚ kuriame nurodyta: prekių pavadinimai, kiekis, kaina, suma, vnt. kaina po perkainavimo, suma skirtumas, nurodytas likutis po perkainavimo 33 402 Eur;

- „prekių nurašymo aktas 2021-06-28“, kuriame nurodyta: prekių pavadinimai, vnt., kaina, suma, nurašyta dėl netinkamos kokybės 59 vnt. 2 113 Eur;

- „prekių inventorizacija 2021 gruodžio 26 d“, kurioje nurodyta: prekių pavadinimai, kiekis, kaina, suma bei įrašytas prekių likutis metų pabaigai – 47 717,50 Eur;

- „prekių inventorizacija 2022 gruodžio 31 d.“, kurioje nurodyta: prekių pavadinimai, kiekis, kaina, suma bei įrašytas prekių likutis metų pabaigai – 66 564 Eur.

Dokumentų apžiūros metu nustatyta, kad N. T. 2021-2022 m., tvarkydama individualios veiklos apskaitą, vadovavosi pinigų apskaitos principu, gautos pajamos buvo apskaitytos, pildant 2021-2022 m. kasos aparato kasos operacijų žurnalą, o išlaidos apskaitytos fiksuotu dydžiu – 30 proc. nuo gautų individualios veiklos pajamų (kurioms nereikalingi išlaidas pagrindžiantys dokumentai).

Dokumentų apžiūros metu nustatyta, kad pateikti 2021-2022 m. prekių inventorizacijos duomenys (kuriuose nurodyta prekių likutinė vertė) nepagrįsti šių prekių įsigijimo dokumentais. Nesant prekių įsigijimo dokumentų, negalima nustatyti prekių judėjimo, jų likučio 2021 m. gruodžio 31 d. bei 2022 m. gruodžio 31 d.

Todėl dokumentų apžiūrai papildomai pateikti dokumentai (prekių inventorizacija 2021-2022 m), neturi įtakos apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas ir nekeičia 2023-06-08 surašytos specialisto išvados (3 t., b. l. 93-94).

Utenos apylinkės teismo 2024-03-29 nutartimi byloje buvo paskirta N. T. individualios veiklos apskaitos ir finansų ekspertizė, kurią pavesta atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekonominių ekspertizių skyriaus ekspertams (4 t., b. l. 31-33).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025-03-31 ekspertizės akte Nr. 11-899 (24) pateikta išvada, kad:

1) tvarkant N. T. individualios veiklos apskaitą nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (galiojo 2020 m. sausio – 2022 m. balandžio mėn. laikotarpiu) 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (galiojo 2022 m. gegužės – gruodžio mėn.) 3 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų: apskaitytos ne visos įplaukos už parduotas prekes; Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2023-09-18 įsakymu Nr. V-255 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017-05-18 įsakymo Nr. VA-42 redakcija) 39.2 papunkčio: kasos aparatu užregistruoti ne visi atsiskaitymai už prekybos operacijas; Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo: 71 straipsnio 1 ir 2 dalies – 2021 m. rugpjūčio mėn. viršijus 12 mėnesių 45 000 Eur atlygio už patiektas prekes ribą, neįsiregistruota PVM mokėtoju ir nepradėta skaičiuoti PVM, 71 straipsnio 5 dalies ir 92 straipsnio 1 dalies reikalavimų – nevykdyta privalėjusio įsiregistruoti PVM mokėtoju, tačiau to nepadariusio apmokestinamojo asmens prievolių: neskaičiuotas ir nemokėtas PVM; Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004-06-02 įsakymu Nr. 1K-208, 34.6 papunkčio: N. T. pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale 6 skiltyje neįrašytas 2020-12-31 inventorizacijos rezultatas;

2) dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies (2020 m. sausio – 2022 m. balandžio mėn. laikotarpiu), Finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių (2022 m. gegužės – gruodžio mėn.), VMI prie FM viršininko 2023-09-18 įsakymu Nr. V-255 patvirtintų Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių 39.2 papunkčio reikalavimų nesilaikymo iš dalies negalima nustatyti N. T. individualios veiklos 2020-2022 m. pajamų;

3) N. T. 2020-2022 m. pajamų deklaracijose galėjo būti nurodyta 101 040,72 Eur individualios veiklos pajamų mažiau, dėl ko apskaičiuota 12 569,26 Eur GPM bei 7 973,70 Eur VSD ir 4 437,94 PSD įmokų, iš viso 24 980,90 Eur mažiau, sumokėta 12 569,26 Eur GPM bei 7 973,70 VSD ir 4 413,58 Eur PSD įmokų, iš viso 24 956,54 Eur mažiau. Dėl neapskaitytų įplaukų 2021-2022 m. N. T. neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 18 413,38 Eur PVM (4 t., b. l. 42-54, 55-63).

Teisme apklausta teismo ekspertė M. K. patvirtino ekspertizės akte padarytas išvadas. Paaiškino, kad ekspertizė buvo atlikta susipažinus su pateiktos bylos medžiaga. Ekspertizės atlikimui ir jos išvadoms neturi reikšmės, kas pildė dokumentus, buvo vertinamas jų turinys. Atliekant ekspertizę, buvo atsižvelgta į N. T. paaiškinimus, buvusius byloje.

Įrodymų analizė, teismo motyvai ir išvados dėl N. T. pareikštų kaltinimų pagrįstumo

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad N. T. kaltinimas dėl nusikalstamų veikų padarymo pasitvirtino.

Dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

Iš N. T. pareikšto kaltinimo matyti, jog šiuo atveju yra aktualus apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 2 straipsnio 5 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (BAĮ 2 straipsnio 1 punktas). Pagal BAĮ 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais gali būti tiek buhalteris, tiek ūkio subjekto vadovas, tiek abu, jeigu tai jie daro susitarę, o apgaulingai įmonės buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu.

Šioje byloje nėra abejonių, kad būtent N. T. buvo atsakinga už savo vykdomos individualios veiklos apskaitos organizavimą, taip pat už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą.

Tačiau baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.).

Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-601/2012).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad N. T. individualios veiklos apskaita buvo tvarkoma nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Padaryti pažeidimai ir dėl jų kilę padariniai aprašyti specialisto išvadoje ir ekspertizės akte. Teismas neturi priežasčių kitaip vertinti specialisto ir eksperto išvadų, jas pateikusio specialisto ir eksperto kompetencija abejonių nekelia.

Už specialisto išvadoje ir ekspertizės akte išvardintus buhalterinės apskaitos pažeidimus atsakomybė tenka N. T., vykdžiusiai individualią veiklą, kadangi vienareikšmiškai yra patvirtinta, jog N. T. laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2022-12-31 buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo 101 040,72 Eur (2020 m. 119 Eur, 2021 m. 52 803,19 Eur, 2022 m. 48 118,53 Eur) įplaukų už prekes. Nustatyta, kad pirkėjams atsiskaičius už prekes nebuvo išduoti kasos aparato kvitai ir kasos aparate bei apskaitoje buvo užregistruotos ne visos įplaukos už prekes ir dėl to atsirado pasekmės, t. y. negalima iš dalies nustatyti N. T.2020-2022 m. individualios veiklos pajamų. Tai, kad ne visos už parduotas prekes gautos įplaukos buvo fiksuojamos, patvirtina ne tik specialistui bei ekspertui pateiktų pas N. T. rastų dokumentų analizė, jos pačios duoti paaiškinimai, bet ir liudytojais apklaustų J. A. ir L. B. parodymai, kad 2023-11-19 atliekant patikrinimą N. T. parduotuvėje, kasos aparate buvo rasta pinigų suma (722,98 Eur) ženkliai viršijanti kasos aparato elektroninių duomenų likutį (76 Eur). Šis faktas paneigia liudytojų D. G. ir J. Š. parodymus, kad visi pirkimai buvo fiksuojami kasos aparate.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nustatyta, kad N. T. laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2022-12-31 apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą individualios veiklos buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti šios veiklos pajamų, todėl teismas daro išvadą, jog N. T. veika pagal visus požymius atitinka BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį ir yra visiškai įrodyta.

Dėl neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai.

Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad šio nusikaltimo sudėtis yra formali – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai, ir kad ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, jog pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-697/2016).

Atlikus teismo paskirtą N. T. individualios veiklos apskaitos ir finansų ekspertizę nustatyta, kad N. T. 2020-2022 m. pajamų deklaracijose dėl neapskaitytų 101 040,72 Eur pajamų apskaičiuota 12 569,26 Eur GPM bei 7 973,70 Eur VSD ir 4 437,94 PSD įmokų, iš viso 24 980,90 Eur mažiau, sumokėta 12 569,26 Eur GPM bei 7 973,70 VSD ir 4 413,58 Eur PSD įmokų, iš viso 24 956,54 Eur mažiau. Dėl neapskaitytų įplaukų 2021-2022 m. N. T. neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 18 413,38 Eur PVM.

Iš anksčiau minėtų bylos duomenų akivaizdu, kad N. T. parduotuvėje rastuose rankraštiniuose dokumentuose buvo fiksuojamos N. T. individualios veiklos pajamos ir išlaidos, kurios nebuvo apskaitomos ir nebuvo įtraukiamos į ataskaitas (deklaracijas), kurios buvo teikiamos valstybės įgaliotoms institucijoms, tokiu būdu valstybės įgaliotoms institucijoms buvo teikiami neteisingi duomenys apie pajamas ir taip išvengta privalomų mokėti mokesčių (pridėtinės vertės mokesčio) ar jų dalies (gyventojų pajamų mokesčio, valstybinio socialinio draudimo ir privalomo sveikatos draudimo įmokų). Taigi, pateikdama neteisingus duomenis apie pajamas valstybės įgaliotai institucijai, kaltinamoji turėjo tikslą išvengti privalomų mokėti mokesčių – veikė turėdama tiesioginę tyčią, išvengė 43 351,24 Eur mokesčių (12 563,99 Eur GPM, 18 413,38 Eur PVM, 7 960,29 Eur VSD, 4 413,58 PSD), kurių suma viršija 400 MGL.

Byloje esančių ir anksčiau nurodytų įrodymų visuma rodo, kad ši kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę N. T., atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – du tyčiniai apysunkiai nusikaltimai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 220 straipsnio 1 dalis, 222 straipsnio 1 dalis), į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į valstybės finansų sistemą, į veikų baigtumo laipsnį – abi veikos baigtos, kaltės formą – tiesioginė tyčia.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

N. T. baudžiamojon atsakomybėn patraukta ir teisiama pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (3 t., b. l. 127, 128).

Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, valstybinio kaltintojo poziciją dėl skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, kaltinamosios asmenybę, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti už inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą paskiriant kaltinamajai sankcijose numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydžius parenkant artimus minimaliam baudos, skiriamos už apysunkius nusikaltimus dydžiui. Kadangi N. T. inkriminuotos veikos – apgaulingas apskaitos tvarkymas ir neteisingų duomenų pateikimas buvo padarytos tais pačiais laikotarpiais – nuo 2020-01-01 iki 2022-12-31 ir jas sieja vieningas kaltinamosios tikslas – sukurti ir įgyvendinti mechanizmą, leidžiantį ženkliai sumažinti valstybei mokėtinus mokesčius, jos sudaro idealią nusikaltimų sutaptį, todėl skirtinos bausmės turi būti bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Įvertinęs skirtinų baudų dydžius, tai, kad kaltinamoji šiuo metu nedirba, pareikštą civilinį ieškinį, teismas sprendžia, jog šiuo atveju gali būti nustatytas ilgesnis, nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje, baudos savanoriško sumokėjimo terminas – per 24 mėnesius (dvejus metus) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).

Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kaltinamasis, nusikalstamais veiksmais padaręs žalą asmeniui, privalo ją atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pareiškė N. T. civilinį ieškinį dėl žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlyginimo, patikslinto ieškinio suma – 12 373,87 Eur, kurią sudaro N. T. nesumokėtos socialinio draudimo įmokos (7 960,29 Eur VSD ir 4 413,58 Eur PSD) (1 t., b. l. 122; 4 t., b. l. 101-102).

Žala, kuri pagal BPK 109 straipsnį gali būti išieškoma baudžiamajame procese, yra suprantama plačiau, nei ji apibrėžiama CK 6.249 straipsnyje, nes apima ir kitus dėl nusikalstamos veikos atsiradusius turtinius praradimus, pavyzdžiui, dėl tyčinės nusikalstamos veikos nesumokėtus mokesčius, jei mokestinės prievolės neįvykdymą lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės ją įvykdyti Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-1073/2019).

Šioje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius civilinį ieškinį grindžia nesumokėtomis socialinio draudimo įmokomis valstybei, kurios susidarė dėl kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų.

Byloje nustatyta, kad N. T. padarė BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikalstamas veikas, dėl kurių Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 12 373,87 Eur turtinė žala, kuri nėra atlyginta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, sprendžiama, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkinamas 12 373,87 Eur sumą priteisiant iš kaltinamosios N. T. civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus naudai.

N. T. kardomoji priemonė nebuvo skirta ir priimant nuosprendį ją skirti priežasčių nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompiuterinė laikmena su banko duomenimis (1 t., b. l. 169) ir du paketai su A4 formato lapais (paketas Nr. 1), įvairiais lapeliais ir sąsiuviniais (paketas Nr. 2) paliktini baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas), finansinės apskaitos dokumentai grąžintini kaltinamajai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-307 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. T. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 150 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio (BBND) (7 500 Eur) baudą.

N. T. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 120 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio (BBND) (6 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 150 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio (BBND) (7 500 Eur) baudą.

Baudą nustatyti sumokėti per dvidešimt keturis mėnesius (dvejus metus) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareikštą civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš N. T. 12 373,87 Eur (dvylika tūkstančių tris šimtus septyniasdešimt tris eurus 87 ct) civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompiuterinę laikmeną su banko duomenimis ir du paketus su A4 formato lapais (paketas Nr. 1), įvairiais lapeliais ir sąsiuviniais (paketas Nr. 2) palikti baudžiamojoje byloje, finansinės apskaitos dokumentus grąžinti N. T..

Bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 6801).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.