- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-25
- Bylos Nr.
- AN2-251-557/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01643-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.1.5Visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas (ANK 567 str.)
- 21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau ir – Klaipėdos apskrities VPK KPT, Institucija) apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Klaipėdos apskrities VPK KPT 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-11877-2019 administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teisena G. J. dėl nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. 2019-08-24 G. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji nuo 2019-08-20 18.00 val. iki 2019-08-21 11.00 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodama transporto priemonę „FORD Focus C-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė stovintį automobilį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešusi policijai, eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 ir 222 punktų reikalavimus. Tokie G. J. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.
2. Klaipėdos apskrities VPK KPT 2019-09-24 nutarimu Nr. 30-ANR_N-11877-2019 G. J. pripažinta kalta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį 10 Eur bauda, pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį 600 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, G. J. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 600 Eur bauda.
Šalies argumentai
3. Nesutikdama su Institucijos 2019-09-24 nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukta G. J. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydama šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jai nutraukti, kadangi ji administracinių nusižengimų nepadarė.
Žemesnės instancijos teismas
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020-09-29 nutarimu patenkino G. J. skundą – panaikino Klaipėdos apskrities VPK KPT 2019-09-29 nutarimą Nr. 30-ANR_N-11877-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną G. J. pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį nutraukė. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl Institucijos 2019-09-24 nutarimo administracinio nusižengimo byloje įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, teismo posėdyje išklausęs pareiškėjos G. J., nukentėjusiosios N. M., liudytojų D. P. ir policijos pareigūno M. Jankausko parodymų, įvertinęs teismo ekspertizės akto išvadas bei teismo eksperto V. Pačebuto paaiškinimus ir rašytinę bylos medžiagą, padarė išvadą, jog objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog G. J. padarė skundžiamame nutarime nurodytus administracinius nusižengimus, byloje nesurinkta. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad jokių eismo įvykio liudytojų, mačiusių automobilių kontaktą, Institucija nenustatė. Vieninteliai duomenys, kuriais vadovaudamasis policijos pareigūnas padarė išvadą, jog G. J. kalta dėl eismo įvykio, buvo tai, jog, atvykus į vietą, automobiliai „Opel“ ir „Ford“ stovėjo šalia ir ant jų esantys apgadinimai vizualiai sutapo. Jokių kitų duomenų, pagrindžiančių, jog nukentėjusiosios N. M. automobilis „Opel Insignia“ buvo apgadintas kontakto su G. J. automobiliu „Ford Focus C-Max“ metu, byloje nėra. Pažymėtina ir tai, jog nukentėjusioji šiuo atveju elgėsi neapdairiai – pastebėjusi savo automobilio apgadinimus, policijos pareigūnus iškvietė ne iš karto, o iš galimos eismo įvykio kilimo vietos išvažiavo, taip galbūt užkirsdama kelią surinkti kuo daugiau neabejotinų įrodymų dėl automobilio apgadinimo (nustatyti tikslią apgadinimo vietą, galbūt rasti likusias automobilių kontakto daleles ir kt.). Liudytojas M. Jankauskas teisme nurodė, kad būtent dėl šios priežasties ir nebuvo galima nubraižyti realios eismo įvykio vietos schemos, kurioje būtų galima pavaizduoti eismo įvykio vietoje stovėjusius automobilius, tarp jų esančius atstumus. O dėl to, kad nukentėjusioji savo transporto priemonės apgadinimus sutaisė, ekspertas galėjo lyginti tik nuotraukose užfiksuotus automobilių apgadinimus ir pateikti tikėtiną išvadą apie eismo įvykio kilimą. Viso proceso metu G. J. tvirtino, jog ji jokio eismo įvykio nesukėlė, teigė, kad jos pačios transporto priemonė galbūt buvo apgadinta kito asmens. Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti tik prielaidą, jog nukentėjusiosios N. M. automobilis buvo apgadintas kontakto su G. J. transporto priemone metu, įvykio, kurio metu buvo apgadinta nukentėjusiajai priklausanti transporto priemonė, liudytojų nėra, tiksli transporto priemonių apgadinimo (susidūrimo) vieta ir aplinkybės nenustatytos, prieštaravimų ir abejonių, susijusių su nukentėjusiajai bei pareiškėjai priklausančių transporto priemonių apgadinimu, teisminio bylos nagrinėjimo metu pašalinti nepavyko. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, išnaudojęs visas procesines priemones siekiant pašalinti kilusias abejones dėl atsakomybėn patraukto asmens kaltės, teismas konstatavo, kad nėra galimybės padaryti neabejotiną išvadą, jog nukentėjusiosios ir pareiškėjos automobiliai buvo apgadinti tarpusavio kontakto metu ir nukentėjusiosios N. M. automobilis buvo apgadintas skundžiamame nutarime nurodytomis aplinkybėmis. Nesant byloje pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių G. J. kaltę dėl jai inkriminuotų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje bei ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kilusias abejones teismas vertino G. J. naudai ir administracinio nusižengimo teiseną jai nutraukė.
II. Apeliacinio skundo argumentai
5. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK KPT prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-09-29 nutarimą, paliekant galioti Klaipėdos apskrities VPK KPT 2019-09-24 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR N-11877-2019 be pakeitimų.
5.1. Institucijos nuomone, nors G. J. viso administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu neigė kaltę dėl kilusio eismo įvykio ir pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, jos kaltė dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, padarymo yra įrodyta 2019-08-24 administracinio nusižengimo protokolu Nr. 30-ANRP-47190-2020, liudytojo policijos pareigūno M. Jankausko tarnybiniu pranešimu ir parodymais teisme, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu ir kitais byloje surinktais įrodymais.
5.2. Klaipėdos apskrities VPK KPT nuomone, G. J. administracinio nusižengimo bylos teisena dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, nutraukta nepagrįstai. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, logišką įvykio seką, nėra pagrindo abejoti tuo, kad nuo 2019-08-20 18.00 val. iki 2019-08-21 11.00 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), G. J. vairuodama transporto priemonę kliudė stovintį automobilį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie tai nepranešusi policijai. Institucijos nuomone, pažeidėja administracinėn atsakomybėn buvo patraukta pagrįstai, jos veiksmuose yra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, jai skirtina administracinė nuobauda.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina G. J. padarius jai inkriminuotus administracinius nusižengimus. Institucijos nuomone, faktą, kad G. J., vairuodama transporto priemonę, kliudė stovintį automobilį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešusi policijai, patvirtina 2019-08-24 administracinio nusižengimo protokolas Nr. 30-ANRP-47190-2020, liudytojo policijos pareigūno M. Jankausko tarnybinis pranešimas ir jo parodymai teisme, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos, Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas ir kiti byloje surinkti įrodymai. Klaipėdos apskrities VPK KPT nuomone, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, logišką įvykio seką, nėra pagrindo abejoti dėl G. J. kaltės padarius jai inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje. Apygardos teismo vertinimu, su šiais Institucijos apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.
8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal minėto straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
9. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai
10. Apygardos teismo vertinimu, pagal bylos duomenis ir Institucijos apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nutraukti G. J. administracinio nusižengimo bylos teiseną konstatavus, jog byloje surinkti įrodymai nėra pakankamai neabejotinai pripažinti, jog nukentėjusiosios N. M. ir G. J. automobiliai buvo apgadinti tarpusavio kontakto metu ir nukentėjusiosios automobilis buvo apgadintas skundžiamame nutarime nurodytomis aplinkybėmis (pažymint, kad įvykio liudytojų nėra, tiksli automobilių apgadinimo (susidūrimo) vieta ir aplinkybės nenustatytos, prieštaravimų ir abejonių, susijusių su nukentėjusiajai ir pareiškėjai priklausančių automobilių apgadinimu, teisme pašalinti nepavyko), įrodymus vertino pažeisdamas ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis minėtų ANK reikalavimų, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs ir įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, motyvuotai konstatavo, kad byloje nėra patikimų įrodymų apie G. J. vairavimo faktą ir tuo metu sukeltą eismo įvykį, o byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti tik prielaidą, jog N. M. automobilis buvo apgadintas kontakto su G. J. transporto priemone metu.
11. Nors Institucijos apeliaciniame skunde pažymima, kad, G. J. kaltė padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus yra įrodyta 2019-08-24 administracinio nusižengimo protokolu, policijos pareigūno M. Jankausko tarnybiniu pranešimu ir jo parodymais teisme, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu ir kitais byloje surinktais įrodymais, tačiau, apygardos teismo vertinimu, šie duomenys nėra pakankami, kad jais remiantis būtų galima daryti kategorišką išvadą dėl G. J. kaltės padarius jai inkriminuotus administracinius nusižengimus.
12. G. J. nuo pat pradžių teigė, kad su eismo įvykiu, kurio metu buvo apgadintas nukentėjusiosios N. M. automobilis, nėra susijusi. Apklausiama bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu ji nurodė, jog 2019-08-20 visą dieną buvo namie, niekur nevažiavo, jos mašina stovėjo kieme. Iš kiemo ji buvo išvažiavusi 2019-08-21, tačiau apie 12.00 val. grįžo namo, savo automobilį pastatė tarp dviejų automobilių, kokių markių, nepamena, tačiau jų tikrai nekliudė, todėl, pastačiusi automobilį, nuėjo namo. Apie eismo įvykį sužinojo tik tos pačios dienos vakare iš policijos pareigūnų. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019-08-21 18.19 val. buvo gautas pranešimas, jog rastas apgadintas automobilis „Opel“, įtaria šalia stovintį automobilį „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13–15).
13. Klaipėdos apskrities VPK KPT Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjo M. Jankausko 2019-08-24 tarnybiniame pranešime, be kita ko, nurodyta, kad 2019-08-21, apie 18.24 val., iš Klaipėdos apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) rastas apgadintas automobilis „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir įtaria šalia stovintį automobilį „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus į eismo įvykio vietą N. M. paaiškino, kad automobilio „Opel“ galinis buferis galėjo būti apgadintas laikotarpiu nuo 2019-08-20 18.00 val. iki 2019-08-21 11.00 val., įtaria šalia stovintį automobilį „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio analogiškai apgadintas priekinis buferis. Apžiūrint automobilius „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jų aukščiai ir struktūra atitiko. Kartu pažymėta, jog apžiūrint eismo įvykio vietą ir apgadinimus buvo pastebėta, kad „Ford“ automobilio stovėjimo vietoje ties ratais nesimatė jokių poslinkio žymių (tai būdinga stovinčioms transporto priemonėms), tokio pobūdžio apgadinimas galėjo atsirasti tik „Ford“ automobiliu važiuojant atbuline eiga, ratus susukus visiškai į kairę pusę, o „Opel“ automobiliui stovint vietoje (b. l. 16). Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu kaip liudytojas apklaustas minėtą tarnybinį pranešimą surašęs policijos pareigūnas M. Jankauskas paaiškino, kad atvykęs pagal gautą pranešimą ir apžiūrėjęs apgadintą automobilį „Opel“, šalia jo stovėjusį automobilį „Ford“ bei neoficialiai pasikonsultavęs su eismo įvykių ekspertu, pagal nustatytus automobilių apgadinimus nusprendė, kad dėl eismo įvykio kalta automobilio „Ford“ vairuotoja G. J.. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, remiantis šiais duomenimis ir į bylą pateiktomis automobilių fotonuotraukomis, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, daryti neabejotiną išvadą, kad N. M. automobilis buvo apgadintas G. J. vairuojant savo automobilį, nėra pakankamo pagrindo.
14. Nukentėjusioji N. M. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nurodė, kad 2019-08-20 ji paliko stovėti savo automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), namo kieme, o kitą dieną, t. y. 2019-08-21 išvažiavo į prekybos centrą „Akropolis“, prekybos centro aikštelėje statydama galu automobilį jokio kontakto nepajuto, o grįžusi namo, savo automobilio neapžiūrėjo. Kad jos automobilis apgadintas, pastebėjo tik tada, kai tą pačią dieną vėliau išėjo į kiemą, nes reikėjo važiuoti pasiimti vaikų. Išėjusi iš laiptinės, ji pastebėjo skylę automobilio galinėje dalyje, kairėje pusėje, kitų automobilių, stovėjusių šalia, nepastebėjo. Pamačiusi apgadinimus, ji iš karto nekvietė policijos pareigūnų, kadangi skubėjo pasiimti vaikus. Grįžusi namo apie 17–18 val. kartu su vaikais ir vyru, automobilį pastatė į tą pačią vietą, šalia buvo kaimynės automobilis. Jokio smūgio statydama automobilį nepajuto. Išlipusi iš automobilio, pastebėjo, kad ir kaimynės automobilis apgadintas, todėl ir pamanė, kad jos transporto priemonę apgadino kaimynės automobilis.
15. Taigi, kaip matyti, byloje tiesioginių eismo įvykio liudytojų nebuvo nustatyta, o Institucija sprendimą pripažinti G. J. kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje priėmė, vadovaudamasi iš esmės tuo, jog atvykus į įvykio vietą ir apžiūrėjus automobilius, jų apgadinimai pagal aukštį ir apgadinimo pobūdį sutapo ir, pasak policijos pareigūno M. Jankausko, neoficialiai pasikonsultavus su eismo įvykių ekspertu, jis padarė išvadą, kad pagal nustatytus automobilių apgadinimus dėl eismo įvykio kalta yra G. J.. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, remiantis šiais duomenimis ir į bylą pateiktomis automobilių apgadinimų fotonuotraukomis, daryti neabejotiną išvadą, kad N. M. automobilis buvo apgadintas G. J. vairuojant savo automobilį, nėra pakankamo pagrindo.
16. Siekdamas nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir pašalinti iškilusios abejones, Klaipėdos apylinkės teismas 2020-02-17 nutartimi paskyrė šioje byloje eismo įvykio transporto trasologinę ekspertizę.
17. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020-02-27 ekspertizės akte Nr. 11 K-62(20), 11K-68(20) (b. l. 91–98) konstatuota: „1. Techniniu požiūriu, tikėtina, kad fotografijose matomi automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinės dalies kairės pusės sugadinimai susidarė kontaktuojant su automobilio „Ford Focus C-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės dalies dešine puse. 2. Techniniu požiūriu, tikėtina, kad fotografijose matomi automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinės dalies kairės pusės sugadinimai susidarė šią vietą kliudžius automobiliui „Ford Focus C-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo priekinės dalies dešine puse, automobiliui „Ford Focus C-MAX“ esant už stovinčio automobilio „Opel Insignia“ ir važiavimo į priekį metu vykdant posūkio manevrą į kairę. 3. Techniniu požiūriu, tikėtina, kad fotografijose matomi automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinės dalies kairės pusės sugadinimai susidarė kontaktuojant su automobilio „Ford Focus C-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės dalies dešine puse. 4., 5. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie eismo įvykius, kuriuose dalyvavo automobiliai „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Ford Focus C-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ne laikotarpiu nuo 2019-08-20 18:20 val. iki 2019-08-21 11:00 val., todėl negalima atlikti transporto priemonių išorinių sugadinimų susidarymo tyrimo ekspertui nežinomuose įvykiuose. Tirti pateiktose fotografijose ant automobilių nesimato persidengiančių sugadinimų ar kontakto pėdsakų, kurių susidarymas galimas kelių eismo įvykių metu. 6. Dėl akto tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių negalima nustatyti vietos kurioje buvo automobilis „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Ford Focus C-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidarant fotografijose matomiems sugadinimams. 7. Tikėtina, kad eismo įvykio metu su priekyje stovėjusio automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinės dalies kairiąja puse priekinės dalies dešiniąja puse kontaktavo į priekį vykdant manevrą į kairę važiavęs automobilis „Ford Focus C-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 8. Jeigu fotografijose matomi automobilių „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Ford Focus C-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai susidarę jų kontakto metu, tai techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, tai yra šio eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio „Ford Focus C-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai, – vykdydamas manevrą į kairę vairuojamo automobilio priekinės dalies dešine puse kliudė automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinės dalies kairiąją pusę“. (b. l. 97–98).
18. Apklaustas bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu tyrimą atlikęs ir ekspertizės aktą surašęs teismo ekspertas V. Pačebutas, be kita ko, nurodė, kad išvadą, jog techniniu požiūriu tikėtina, kad automobilių „Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Ford Focus C-MAX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai atsirado tarpusavio kontakto metu, jis padarė, remdamasis vieninteliais duomenimis – byloje esančiomis nuotraukomis, kuriose užfiksuoti automobilių apgadinimai. Jokių kitų duomenų, iš kurių būtų galima daryti kategorišką išvadą, jog minėtų automobilių apgadinimai buvo padaryti jiems tarpusavyje kontaktuojant, nėra. Jeigu eismo įvykį tyrę pareigūnai būtų radę ir paėmę nuo automobilių atskilusias daleles arba jeigu ekspertui būtų pateikti abu apgadinti automobiliai, tokiu atveju būtų buvę daugiau duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, ar minėti automobiliai kontaktavo tarpusavyje. Kadangi nukentėjusioji N. M. nurodė, jog jos automobilis yra sutvarkytas, atlikti šio automobilio išorinių sugadinimų ir kontakto pėdsakų tiesioginį tyrimą nebuvo galimybės.
19. Taigi, kaip matyti, Institucija, nenustačiusi galimų eismo įvykio liudytojų, nesiėmė pakankamų priemonių surinkti kuo daugiau tyrimui reikšmingų duomenų (surasti po galimo automobilių kontakto galėjusias atskilti detales (dalis), nustatyti tikslią automobilių apgadinimų vietą ir kt.). Vieninteliai duomenys, kuriais vadovaudamasis policijos pareigūnas padarė išvadą, jog G. J. kalta dėl eismo įvykio, kaip minėta, buvo tai, jog, atvykus į vietą, automobiliai „Opel“ ir „Ford“ stovėjo šalia ir ant jų esantys apgadinimai vizualiai sutapo. Jokių kitų duomenų, pagrindžiančių, jog nukentėjusiosios N. M. automobilis „Opel Insignia“ buvo apgadintas kontakto su G. J. automobiliu „Ford Focus C-Max“ metu, byloje nėra. Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamame teismo nutarime, ir pačios nukentėjusiosios neapdairus elgesys, kai ji‚ pastebėjusi savo automobilio apgadinimus, išvažiavo iš galimos eismo įvykio vietos ir policiją iškvietė tik po to, kai parsivežė vaikus, apsunkino įvykio tyrimą ir kartu galimybę dėl jos automobilio apgadinimo surinkti kuo daugiau įrodymų. Pažymėtina ir tai, jog pagal byloje nustatytas ir G. J. 2019-08-24 surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, automobiliai buvo apgadinti laikotarpiu nuo 2019-08-20 18.00 val. iki 2019-08-21 11.00 val. Pagal nukentėjusiosios N. M. parodymus, 2019-08-20 ji paliko stovėti savo automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), namo kieme, o kitą dieną – 2019-08-21 – išvažiavo į PC „Akropolis“, statydama aikštelėje automobilį jokio kontakto nejuto, grįžusi namo savo automobilio neapžiūrėjo, o kad jis apgadintas, pastebėjo, kai tą pačią dieną vėliau reikėjo važiuoti pasiimti vaikų ir išėjusi iš laiptinės pamatė skylę automobilio galo kairėje pusėje, kitų automobilių, stovėjusių šalia, nepastebėjo. Kadangi skubėjo pasiimti vaikus, policiją iškvietė tik grįžusi namo apie 17–18 val. kartu su vaikais ir vyru, automobilį pastatė į tą pačią vietą, šalia buvo kaimynės automobilis. Jokio smūgio statydama automobilį nepajuto. Išlipusi iš automobilio, pastebėjo, kad ir kaimynės automobilis apgadintas, todėl ir pamanė, kad jos transporto priemonę apgadino kaimynės automobilis. Esant šiems duomenims galima daryti tik prielaidą, kad nukentėjusiosios N. M. automobilis buvo apgadintas būtent G. J. vairuojant savo automobilį. Tačiau aptartų duomenų visumos kontekste neatmestina ir pakankamai reali tikimybė, kad N. M. automobilis galėjo būti apgadintas ir kitomis aplinkybėmis bei kitų asmenų. Ir nors, kaip nustatyta, buvo apgadintas ir G. J. automobilis ir, kaip nurodyta minėtame M. Jankausko 2019-08-24 tarnybiniame pranešime, abiejų automobilių apgadinimai pagal aukštį ir struktūrą atitiko, kartu pažymint, kad tokio pobūdžio apgadinimas galėjo atsirasti tik „Ford“ automobiliu važiuojant atbuline eiga, visiškai susukus ratus į kairę, o „Opel“ automobiliui stovint vietoje, tačiau, kaip matyti, tokią išvadą policijos pareigūnas padarė įvertinęs automobilius, kai jų padėtis toje vietoje nebuvo analogiška pirminei (kaip minėta, pati nukentėjusioji nurodė, kad pamačiusi savo automobilio apgadinimus dar važiavo parsivežti vaikų ir tik po to grįžusi iškvietė policiją, be to, nurodė, kad tuo metu, kai pastebėjo savo automobilio apgadinimus, šalia stovėjusių kitų automobilių kieme nepastebėjo, dar prieš tai ji važiavo į PC „Akropolis“, grįžusi savo automobilio neapžiūrėjo). Taigi, kaip matyti, policijos pareigūnas automobilius apžiūrėjo ne iš karto po įvykio, o nukentėjusiajai pastebėjus apgadinimus, dar ir išvažiavus iš galimos įvykio vietos. Apklausiamas teisme kaip liudytojas tyrėjas M. Jankauskas nurodė, kad būtent dėl šios priežasties ir nebuvo galima nubraižyti realios eismo įvykio vietos schemos, kurioje būtų galima pavaizduoti eismo įvykio vietoje stovėjusius automobilius, tarp jų esančius atstumus. O dėl to, kad nukentėjusioji savo transporto priemonės apgadinimus sutaisė, ekspertas galėjo lyginti tik nuotraukose užfiksuotus automobilių apgadinimus ir pateikti tikėtiną išvadą apie eismo įvykio kilimą.
20. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LAT nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje nepakanka įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog G. J. protokole nurodytu laiku ir vietoje vairuodama automobilį „FORD Focus C-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė ir apgadino automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį N. M. automobilį „Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešusi policijai. Nagrinėjamu atveju galima daryti tik prielaidą, kad policijos pareigūnų pateiktose fotonuotraukose užfiksuoti automobilių apgadinimai yra padaryti būtent G. J. vairuojant automobilį, tačiau grįsti prielaidomis sprendimą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės negalima.
21. Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Remdamasis tuo, kas aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai G. J. kaltės padarius jai inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, kaltės įrodymų, todėl skundžiamą nutarimą priėmęs Klaipėdos apylinkės teismas pagrįstai G. J. administracinę teiseną nutraukė, nenustačius jos veiksmuose jai inkriminuotų nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Institucijos apeliacinio skundo argumentai, formaliai nurodant, kad G. J. kaltė dėl jai inkriminuotų nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, padarymo yra įrodyta bylos medžiaga (2019-08-24 administracinio nusižengimo protokolu Nr. 30-ANRP-47190-2020, liudytojo policijos pareigūno M. Jankausko tarnybiniu pranešimu ir parodymais teisme, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, ekspertizės aktu ir kitais byloje surinktais įrodymais), nenurodant konkrečių teismo padarytų klaidų ar pažeidimų vertinant bylos duomenis, turėjusių įtakos, Institucijos nuomone, neteisingo sprendimo priėmimui, tokios skundžiamą nutarimą priėmusio Klaipėdos apylinkės teismo išvados nepaneigia.
22. Dėl išvardytų motyvų naikinti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2020-09-29 nutarimą Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.