- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-25
- Bylos Nr.
- 1A-471-579/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16068-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Evaldas Gražys, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- J. V.
- Civilinis ieškovas
- D. Š., A. S. Š.
- Nukentėjusysis
- D. Š., A. S. Š.
- Advokatai
- Nerijus Strazdas, Artūras Andriukaitis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio,
nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams D. Š., A. S. Š., jų atstovui advokatui Artūrui Andriukaičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo J. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 40 (keturiasdešimties) MGL dydžio, tai yra 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) bauda.
J. V. paskirtą baudą įpareigotas sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. Š. civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos priteisimo patenkintas iš dalies ir iš J. V. priteista 1521 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai dvidešimt vienas euras) nukentėjusiojo D. Š. naudai. Likusi civilinio ieškinio dalis atmesta.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. Š. civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos priteisimo patenkintas iš dalies ir iš J. V. priteista 673 Eur (šeši šimtai septyniasdešimt trys eurai) nukentėjusiojo A. S. Š. naudai. Likusi civilinio ieškinio dalis atmesta.
Nukentėjusiojo D. Š. patirtos teisinės pagalbos išlaidos – 750,20 Eur (septyni šimtai penkiasdešimt eurų ir dvidešimt centų) pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš J. V..
Nukentėjusiojo A. S. Š. patirtos teisinės pagalbos išlaidos – 1173,70 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas septyniasdešimt trys eurai ir septyniasdešimt centų) pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš J. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. J. V. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. balandžio 14 d., apie 15.30 val., žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), su žirklėmis tyčia sunaikino 13 (trylika) vnt. kalninių pušų, padarydamas D. Š. 1521 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų dvidešimt vieno euro) materialinę žalą, tęsdamas nusikalstamą veiką, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), sunaikino dvi juodąsias pušis ir penkias kalnapušes, padarydamas A. S. Š. 673 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt trijų eurų) materialinę žalą, iš viso sunaikino svetimo turto už 2194 Eur (du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus).
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Vertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad teismas skundžiamą nuosprendį priėmė neapsvarstęs kitų galimai padarytų nusikaltimų ar teisės pažeidimų, kurie iš viso neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Apelianto vertinimu, jo atlikti veiksmai galimai atitinka kito teisės pažeidimo – savavaldžiavimo požymius.
2.2. Skunde nuteistasis pažymi, kad būdamas įvykio vietoje pagrįstai manė, jog nukentėjusiųjų žemės sklypams yra taikomi servituto reikalavimai, be to, jie yra vandens apsaugos zonoje, todėl žeme ir prieigomis prie jos be išimties yra leidžiama naudotis visiems gyventojams. Skundo autorius neneigia, kad savavališkai ėmėsi spręsti jau anksčiau kilusį ginčą su kaimynais dėl ne vietoje ir be leidimų pasodintų dekoratyvinių augalų, nes jie ne tik trukdė aplinkiniams vaikščioti ar patekti prie vandens telkinio, bet ir dėl savo neišvaizdumo bei prastos kokybės darkė aplinką ir bendrą vaizdą. Apeliantas taip pat suvokia, kad neturėdamas jokių teisėtų įgaliojimų ėmėsi vykdyti veiksmus, kurie priskirti atlikti atitinkamoms valstybės institucijoms – Aplinkos apsaugos departamento darbuotojams, seniūnijai ir pan., tačiau šiuo atveju suveikė emocijos ir noras greičiau (ne biurokratinėmis priemonėmis) išspręsti elementarius buitinius ginčus tarp kaimynų. Jokio tikslo sugadinti ar suniokoti svetimą turtą jis neturėjo.
2.3. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, jog BK 294 straipsnio inkriminavimui būtina nustatyti didelės žalos nukentėjusiajam padarymo faktą. Nuteistojo vertinimu, didele turtinio pobūdžio žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams turi būti laikomi tokie atvejai, kai galima nustatyti ne mažesnę nei 150 MGL dydžio žalą. Šiuo atveju nukentėjusiųjų nurodyti praradimai nesiekia minėto dydžio, todėl jo veiksmus kvalifikuoti BK kontekste nėra pagrindo. Be to, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nukentėjusieji neįrodinėjo, jog apkarpytos pušys kada nors buvo jų pirktos, t. y. priklauso jiems nuosavybės teise. Todėl kyla pagrįstų abejonių, ar teismas, inkriminuodamas jam BK 187 straipsnio 1 dalį, tinkamai nustatė turto svetimumo požymį. Apelianto teigimu, jo padaryta veika galėtų būti vertinama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalies kontekste, kur įtvirtinta atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šiuo atveju buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka, nes į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, atliktas tyrimas ir pan.
2.4. Skunde nurodoma, jog šiuo atveju yra aktualus Lietuvos Respublikos teismo eksperto konsultanto G. T. atliktas tyrimas, kuriame konstatuota, kad „(duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje, (duomenys neskelbtini) karjero rytinės pakrantės dalyje, ties sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini) karjero vandens apsaugos juostoje nėra galimas savavališkas medžių ar kitos augmenijos sodinimas“. Taigi, pasodintų pušelių ir kitų dekoratyvinių augalų auginimas aptariamoje teritorijoje yra draudžiamas įstatymų ir tai yra nuolatinės nesantaikos tarp kaimynų šaltinis, kuris tęsis tol, kol nebus sureguliuotas įgaliotų institucijų.
2.5. Apeliantas skunde dar kartą pažymi, jog nukentėjusieji nepateikė jokių įrodymų, kad yra ginčo turto savininkai ir kad šis turtas buvo jų kaip nors įgytas. Nesant turto įgijimo dokumentų, teismas neturėjo pagrindo daryti išvadas apie šio turto vertę. Nukentėjusiųjų ir (duomenys neskelbtini) medelyno „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos želdinių kainos yra akivaizdžiai padidintos, siekiant nepagrįstai praturtėti ir kvalifikuoti jo veiksmus kaip nusikalstamus. Iš viešai prieinamos informacijos (pavyzdžiui, internetinio tinklalapio www.skelbiu.lt) matyti, kad kalninių pušų bei juodųjų pušų kainos svyruoja nuo 4 iki 13 eurų, todėl civilinis ieškinys yra nepagrįstas, jis galėtų būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, tinkamai pateikus duomenis apie turto kainą. Apeliantas daro išvadą, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas šią bylą, nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, nes apkaltinamąjį nuosprendį priėmė vadovaudamasis nepatikimais, prieštaringais, bylos teisminio nagrinėjimo metu nepatvirtintais įrodymais ir spėlionėmis, taip pat nesivadovavo in dubio pro reo principu, reiškiančiu, jog visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į nuteistojo J. V. apeliacinį skundą nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovas advokatas Artūras Andriukaitis prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Nukentėjusiųjų naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
3.1. Atsiliepime nukentėjusiųjų atstovas nurodo, kad nuteistojo skundas yra paremtas subjektyviu vertinimu, kuris neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos panašios kategorijos bylose. J. V. veiksmai privačiuose nukentėjusiesiems priklausančiuose žemės sklypuose, tyčia su žirklėmis nupjaunant juodąsias pušis ir kalnines pušis, traktuotini ne kaip nuteistojo teisės ar teisėtų interesų įgyvendinimas, nors ir neteisėtomis priemonėmis, bet kaip tyčinis svetimo nukentėjusiesiems priklausančio turto sunaikinimas. J. V. neturėjo jokio juridinio pagrindo ir intereso į civilinių ieškovų privačiuose žemės sklypuose augančias pušeles. Faktas, kad nukentėjusiesiems priklausantys žemės sklypai patenka į vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą, kuria praeiti turi teisę pašaliniai asmenys, nesukūrė tikros ar tariamos nuteistojo teisės reikšti bet kokias pretenzijas ar imtis realių veiksmų dėl privačiuose žemės sklypuose esančio turto (pušelių).
3.2. Atsiliepimo autorius atkreipia dėmesį, kad žemės sklypas, išskirtas pagal žemėtvarkos reikalavimus ir įformintas įstatymo nustatyta tvarka, yra pagrindinis nekilnojamasis daiktas. Kiti nekilnojamieji daiktai, t. y. pastatai, statiniai, miškas, medžiai, yra žemės sklypo priklausiniai. Taigi, nuteistojo tyčia iškirstos pušelės yra pastarajam svetimas turtas. Civiliniai ieškovai neturėjo įrodyti aplinkybių, kad jie yra jų privačiuose žemės sklypuose augusių pušelių savininkai. Nukentėjusiųjų (civilinių ieškovų) patirta žala dėl želdinių nupjovimo yra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nuteistojo veiksmais, dėl kurių A. S. Š. buvo padaryta 673 Eur turtinė žala, o D. Š. – 1521 Eur turtinė žala (skaičiuojant, jog vienos kalninės pušies kaina yra 117 Eur, o juodosios pušies – 44 Eur).
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas N. S. prašė apeliacinį skundą tenkinti; nukentėjusysis D. Š., nukentėjusiųjų D. Š. ir A. S. Š. atstovas advokatas Artūras Andriukaitis bei prokuroras Arvydas Čapas prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo J. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
7. Pirmosios instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pripažino J. V. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje. Priešingai nei skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados buvo nustatytos nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, konstitucinių teisingumo bei teisinės valstybės principų, sprendžiant dėl J. V. kaltės, buvo vertinama surinktų įrodymų visuma – paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų parodymai, liudytojų paaiškinimai, rašytiniai įrodymai ir kiti duomenys, nuosprendyje nurodoma, kodėl vieni įrodymai vertinami kritiškai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi. Tokiu būdu, priimdamas skundžiamą nuosprendį, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, abejoti jo objektyvumu bei teisėtumu nėra teisinio pagrindo.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį
8. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Sąvoka „svetimas turtas“ aiškintina kaip turtas, kuris nuosavybės teise priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. V. teigia, kad šiuo atveju turto svetimumo požymis nebuvo nustatytas, jo atlikti veiksmai galėtų būti vertinami nebent BK 294 straipsnio 1 dalies (savavaldžiavimas) arba ANK 481 straipsnio 1 dalies (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) kontekste, tačiau šiems apelianto teiginiams teisėjų kolegija nepritaria.
9. Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Situacijos, kai asmuo įgyvendina turimą subjektyviąją teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas yra pavojingas ir padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą. Inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms ir interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-470/2014, 2K-16-628/2018).
10. Tikra teisė – tai realiai egzistuojanti teisė, pagrįsta sandoriu ar kitu įstatymo numatytu juridiniu faktu. Tariama teisė – tai objektyvaus pagrindo neturinti ir tik asmens sąmonėje egzistuojanti teisė. Apeliantas teigia suvokiantis, kad neturėdamas jokių teisėtų įgaliojimų ėmėsi vykdyti veiksmus, kurie priskirti atlikti atitinkamoms valstybės institucijoms, t. y. jis išpjovė ne vietoje ir be leidimų pasodintus dekoratyvinius augalus, kurie ne tik trukdė aplinkiniams vaikščioti ar patekti prie vandens telkinio, bet ir dėl savo neišvaizdumo bei prastos kokybės darkė aplinką ir bendrą vaizdą. J. V. pažymi, jog manė, kad nukentėjusiųjų žemės sklypams yra taikomi servituto reikalavimai, be to, šie sklypai yra vandens apsaugos zonoje, todėl žeme ir prieigomis prie jos be išimties yra leidžiama naudotis visiems gyventojams. Vadovaujantis šiuo nuteistojo aiškinimu, jis vykdė tariamą teisę, tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką, pripažįstant tariamos teisės įgyvendinimo faktą, neleistina tariamos teisės įgyvendinimo pagrindu laikyti vien tik kaltininko subjektyvų gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimą, bet būtina nustatyti, kad kaltininkas sąžiningai klydo, t. y. negalėjo arba neturėjo suprasti, jog jokios realiai egzistuojančios teisės nėra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2010, 2K-562/2011). Savavaldžiavimui būdinga tik pateisinama klaida, kai kaltininkas negalėjo ir neturėjo suprasti, kad realiai jokios subjektinės teisės neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2008, 2K-65/2009). Būtent šio kriterijaus (sąžiningo, pateisinamo klydimo) teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė, todėl apelianto veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 294 straipsnio 1 dalį.
11. Iš šioje baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų matyti (ginčo dėl šios aplinkybės nėra), kad J. V. nukentėjusiesiems priklausančiuose privačiuose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), šakoms genėti skirtomis žirklėmis nukirpo iš viso dvidešimt pušelių (septynios pušys priklausė A. S. Š., trylika – D. Š.). Abu sklypai pilnai tvora neaptverti (tinkline tvora aptverta tik teritorija aplink gyvenamąjį namą), nes dalis jų yra vandens pakrantės apsaugos zonoje. Vis dėlto, nuteistajam sklypų ribos buvo žinomos, nes jis yra nukentėjusiųjų kaimynas, gyvenantis priešais D. Š. namą, be to apeliantas domėjosi šių sklypų ribomis, norėjo juos (iš nukentėjusiųjų) įsigyti. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad J. V. buvo užtiktas nusikaltimo darymo vietoje, t. y. D. Š. kartu su žmona G. Š. įvykio metu buvo namuose, kai pro langą pamatė, kaip kaimynas kerpa jiems priklausančias pušis. Išėję į kiemą, sutuoktiniai J. V. aiškiai pasakė, kad jis yra privačioje teritorijoje ir niokoja svetimą turtą, tačiau nuteistasis į šią pastabą visiškai nesureagavo ir toliau karpė pušeles, aiškindamas, kad šios auga vandens apsaugos zonoje, kur turi būti žmonėms užtikrintas laisvas praėjimas. Atkreiptinas dėmesys, jog šį neva trukdančių praeiti želdinių „valymo“ darbą J. V. atliko neinicijavęs jokio teisinio ginčo dėl tariamai be leidimų pasodintų pušelių iškasimo, t. y. jis nesikreipė į atitinkamas institucijas ir nesiaiškino, ar pušelių augimo vietoje iš tiesų draudžiama jas sodinti. Taigi, nuteistasis savarankiškai, nesant jokios pateisinamos klaidos, nusprendė, ką galima, o ko negalima sodinti vandens apsaugos juostos zonoje, todėl negalima daryti išvados, kad jis negalėjo arba neturėjo suprasti, jog jokios realiai egzistuojančios teisės tvarkyti minėtą zoną nėra.
12. Nukentėjusysis D. Š. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jam priklausantis žemės sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) karjero pakrante. Nupjautos pušys buvo susodintos sklypo dalyje prie pakrantės, kuriai servitutas nėra nustatytas, tiesiog vandens apsaugos zona patenka į jam priklausantį žemės sklypą. Pušys buvo pasodintos prieš kelis metus, o 2019 metais jos buvo persodintos, nes trukdė tiesiamai vandens trasai. Atstumas nuo pušų iki vandens buvo pakankamai didelis, želdiniai niekam netrukdė, jis visiems žmonėms leisdavo praeiti, tik įspėdavo, jog tai privati valda (2 t., b. l. 109-110). Iš esmės analogiškai paaiškino ir nukentėjusysis A. S. Š., kuris pažymėjo, jog vykdyti komunikacijų darbai buvo suderinti su UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. viskas buvo vykdoma pagal projektą ir turint reikiamus leidimus. Buvo iškasta tranšėja, kartu iškasant ir augusias kalnapušes, kurios vėliau, tvarkant aplinką, buvo persodintos. Šios pušelės buvo pasodintos dideliais atstumais viena nuo kitos ir niekam praeiti netrukdė (2 t., b. l. 110-111).
13. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos viršininkas D. Š. rašte Nr. (12.4)-AD5-10002 yra nurodęs, jog medžių sodinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 patvirtintų „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių“ 8 punktas. Apžiūrėjus teritoriją, kurioje augo nupjautos pušelės, nustatyta, kad apribojimai ar draudimai medžių sodinimui šioje vietoje netaikomi (1 t., b. l. 112). Visos pušelės augo privačiuose sklypuose, tose sklypų dalyse, kurios patenka į pakrantės apsaugos juostą. Pušelės saugotinų medžių kriterijaus neatitinka. Jos buvo pasodintos atlikus lietaus nuotekų kanalizacijos klojimo darbus, kurie buvo suderinti pagal projektą, taigi velėna jau buvo pažeista ir nukentėjusiojo siekis buvo atkurti prieš tai buvusią aplinką, o ne suformuoti gyvatvorę, kuri trukdytų praeiti pakrantės apsaugos juosta. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas K. Š. paaiškino, kad nupjautų pušelių augimo vietoje yra formalus draudimas dirbti žemę. Pavienius želdinius sodinti galima, tačiau jie neturi sudaryti gyvatvorės ir trukdyti žmonių praėjimui. Specialistas pažymėjo, jog matė tik nupjautas pušeles, tačiau iš jam parodytų želdinių nuotraukų (2 t., b. l. 118-120), darytų iki nagrinėjamo incidento, sprendžia, kad pušelės buvo susodintos pavieniui ir negalėjo niekam trukdyti. Kokie tarpai turi būti tarp susodintų želdinių teisės aktai nereglamentuoja, tiesiog yra nominalus reikalavimas, jog negalima ištisinė gyvatvorė, užtverianti praėjimą (2 t., b. l. 128-129).
14. Įvertinus šiuos duomenis, akivaizdu, kad jokio teisės pažeidimo, dėl kurio būtų reikėję atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, nukentėjusieji nepadarė. Nuteistasis J. V. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pripažino, jog žinojo, kad žemė, kurioje buvo susodintos pušelės, priklauso D. Š. ir A. S. Š., tačiau tuo pačiu tai yra vandens apsaugos juosta, kuria naudotis gali visi gyventojai (2 t., b. l. 111-112). Taigi, apeliantas suvokė, jog eina į jam nepriklausančius sklypus ir su žirklėmis karpo pušeles, kurios yra pasodintos būtent šių sklypų savininkų, tokiu būdu naikindamas svetimą turtą. Šioje nutartyje jau minėta, kad pušelės netrukdė praėjimui ir nesudarė vientisos gyvatvorės, ką aiškiai matė bei suvokė ir J. V., kuris pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog pakrantės zonoje vedžioja šunį, kiti gyventojai toje vietoje važinėja dviračiais, mamos, veždamos vežimėliuose vaikus, eina pasivaikščioti. Atkreiptinas dėmesys, jog nei pėstiesiems, nei važiuojantiems dviračiais retai pasodintos ir lėtai augančios pušys netrukdė, išskyrus apeliantą, kuris tyčia, suvokdamas, jog niokoja bei naikina svetimą (želdinių jis nepirko, nesodino ir neturi jokių teisių į juos) turtą ir to norėdamas, šias pušis nukirpo jų savininkų akivaizdoje. Nors apeliantas teigia, kad jo veiksmai galėtų būti vertinami ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) kontekste, tačiau teisėjų kolegija tam nepritaria. J. V., naikindamas svetimą turtą, nevartojo necenzūrinių žodžių ar gestų, prie nukentėjusiųjų įžeidžiamai nekibo ir jokios agresijos nereiškė, tiesiog nukirpo, taip sunaikindamas, jam nepriklausančius želdinius. Tokie nuteistojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, jam taip pat paskirta adekvati ir proporcinga padarytiems neteisėtiems veiksmams bausmė.
Dėl nukentėjusiesiems priteistos turtinės žalos dydžio
15. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
16. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis yra fakto klausimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-489/2017, 2K-307-689/2019).
17. Nagrinėjamu atveju apeliantas J. V. prašo sumažinti nukentėjusiesiems priteistų civilinių ieškinių dydžius, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino tikrosios nupjautų pušų vertės ir besąlygiškai vadovavosi nukentėjusiųjų nurodytomis kainomis, kurios neatitinka vidutinės rinkos vertės, be to, teismas nepagrįstai padarė išvadą apie nupjautų pušų rūšį, t. y. konstatavo, jog nupjautos kalninės pušys buvo var. Mughus rūšies, kuri yra pati brangiausia, nors iš tiesų įvykio vietoje buvo susodintos paprastos pušys, kurios buvo neišvaizdžios ir nuskurdusios. Kaip matyti iš pateiktų civilinių ieškinių bei skundžiamo nuosprendžio turinio, nukentėjusieji prašė jiems atlyginti žalą už pušelių pirkimą bei pasodinimą. Apylinkės teismas priteisė žalą tik už želdinių įsigijimą. Kadangi nukentėjusieji ar jų atstovas apeliacinio skundo nepateikė, todėl teisėjų kolegija analizuoja tik sunaikintų pušų vertės nustatymo pagrįstumą.
18. Byloje nėra ginčo dėl to, jog iš viso buvo sunaikinta dvidešimt pušų, iš kurių trylika kalninių pušų (kalnapušių) priklausė D. Š., o dvi juodosios pušys ir penkios kalninės pušys priklausė A. S. Š.. Nukentėjusiųjų teigimu, pušys buvo pirktos pasodintos vazonuose (duomenys neskelbtini) medelyne „(duomenys neskelbtini)“, todėl į šio medelyno specialistus kreipėsi ir dėl pušų kainų nustatymo, kadangi pirkimo čekių jie nėra išsaugoję. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis teismų praktika, turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus ir pan.; daikto vertė nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-298-697/2016, 2K-240-696/2017). Paprastai kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir tik kilus abejonėms ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-240-696/2017). (duomenys neskelbtini) medelyno „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. balandžio 19 d. pateiktais duomenimis (1 t., b. l. 64) juodosios pušies (130 cm aukščio) vazone kaina yra 44 Eur, o var. Mughus kalninės pušies (130 cm aukščio) – 117 Eur. Būtent remdamasis šiomis sumomis pirmosios instancijos teismas ir apskaičiavo nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks formalus žalos skaičiavimas yra netikslus ir neatitinka byloje surinktų duomenų apie sunaikintus augalus.
19. Nupjautus medelius sklypuose (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 29 d. apžiūrėjo bei aprašė dendrologas R. M., kurio pateiktoje pažymoje apie sunaikintus medžius (1 t., b. l. 100) nurodyta, kad juodųjų pušų aukštis buvo apie 1-1,3 m, o kalninių pušų – 0,5-1 m. Medžiai nupjauti prie pat žemės, medelių amžius svyruoja nuo 2 iki 5 metų, kas patvirtina nukentėjusiųjų teiginius, jog pušys buvo ne naujai pasodintos, tačiau persodintos po atliktų vandens trasos tiesimo darbų. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis D. Š. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog persodintieji augalai buvo paprastos kalninės pušys, kurių aukštis siekė nuo 0,5 iki 1 m, daugiausiai 1,2 m (2 t., b. l. 109), nukentėjusysis A. S. Š. taip pat patvirtino, jog nupjautų pušų aukštis buvo 0,5-1 m (2 t., b. l. 110). Aptarti duomenys apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti patikimą išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta kalninės pušies, siekiančios 1,3 m aukštį, kaina (117 Eur) nėra pagrindo vadovautis, nes nukentėjusiųjų sklypuose augusios pušys buvo ženkliai mažesnės. Siekiant išsiaiškinti kalninių pušų (0,5-1 m) kainas, gautas (duomenys neskelbtini) medelyno „(duomenys neskelbtini)“ ūkininko A. R. 2020 m. spalio 23 d. raštas (3 t., b. l. 65), kuriame detalizuojama, jog kalninė pušis var. Mughus vazone, 0,4-0,6 m aukščio, kainuoja 38 Eur; ta pati pušis vazone 0,6-0,8 m aukščio – 58 Eur; 0,8 m aukščio – 95 Eur; 1 m aukščio – 145 Eur. Rašte pažymėta, kad tai standartinės vidutinės kainos. Pagal augalų susiformavimo kokybę, išvaizdą, lajos netolygumus kainos gali svyruoti apie 30 procentų į didesnę arba mažesnę pusę konkrečiam augalui ir tai kai kuriais atvejais nusprendžiama realizavimo metu. Pažymėta ir tai, kad augalų kainos 2019-2020 metais praktiškai nekito.
20. Įvertinus šiuos (duomenys neskelbtini) medelyno „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus duomenis bei sugretinus juos su A. R. pirmosios instancijos teisme 2020 m. sausio 30 d. duotais parodymais, atkreiptinas dėmesys į nustatytus kainų netikslumus, t. y. teismo posėdyje bei elektroniniame laiške, siųstame nukentėjusiajam D. Š., A. R. nurodė, jog kalninės pušies (1,3 m aukščio) kaina yra apie 115-117 Eur, tuo tarpu antrajame, informaciją detalizuojančiame rašte, kuriame, be kita ko, pažymėta, jog kalninių pušų kainos metų bėgyje iš esmės nekito, nurodyta, kad 1 m aukščio, t. y. mažesnė kalninė pušis kainuoja apie 145 Eur. Šioje nutartyje jau minėta, kad dauguma nupjautų pušelių nesiekė 1 m aukščio. Sunaikintų želdinių aukščio vidurkis yra 0,6-0,8 m, o var. Mughus kalninės pušies kainos vidurkis siekia 63,66 Eur ((38 + 58 + 95) : 3 = 63,66). Vis dėlto, šios kainos apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta įrodyta, nes bylos duomenimis nenustatyta, kad sunaikintos pušys buvo būtent var. Mughus rūšies. Priešingai, (duomenys neskelbtini) medelyno „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. R., peržiūrėjęs jam pateiktas pušelių nuotraukas, darytas iki nusikaltimo padarymo, pažymėjo, jog dvi pušys yra juodosios (jų kaina galėtų būti apie 22-35 Eur už 1 vnt.), o visos kitos yra kalninės (kaina apie 12-18 Eur už 1 vnt.). Nei vienoje iš jam pateiktų nuotraukų var. Mughus rūšies pušies nėra (2 t., b. l. 130-131). Dendrologas R. M., nors ir pripažino, kad visų kalninės pušies porūšių nežino, tačiau var. Mughus rūšies nepastebėjo. Peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip J. V. su genėjimo žirklėmis kerpa pušeles, A. R. patikslino, jog viena pušelė galėtų būti ir var. Mughus rūšies, jos kaina yra apie 52-54 Eur. Daugiau šios rūšies pušų jis tikrai nematė (2 t., b. l. 143). Tačiau atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiųjų teigimu, visi želdiniai buvo pirkti tuo pačiu metu, darytina išvada, jog A. R. sąžiningai suklydo dėl vienos matytos var. Mughus rūšies pušies, galimai ji buvo tik panaši į minėtąją.
21. Paprastų kalninių pušų kainas, pateikdamas PVM sąskaitas-faktūras, palyginimui yra nurodęs ir nuteistasis J. V.. Pavyzdžiui, kalninės pušies (0,4-0,5 m aukščio) kaina su PVM yra 16 Eur (2 t., b. l. 84), kita kalninė pušis (nenurodytas aukštis) pirkta už 8 Eur. Perkant medelius ne (duomenys neskelbtini) medelyne „(duomenys neskelbtini)“, o Valstybinėje miškų urėdijoje, kainos yra dar mažesnės (2 t., b. l. 89-90). Įvertinus šiuos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apelianto nupjautos pušys buvo ne var. Mughus rūšies, o paprastos kalninės pušys, jų aukštis vidutiniškai siekė 0,6-0,8 m, be to, šios pušelės buvo nuskurdusios, su negausia laja. Vis dėlto, kadangi pušys buvo pirktos iš privataus medelyno „(duomenys neskelbtini)“ (šio medelyno atstovas atpažino nukentėjusiuosius kaip klientus (pirkėjus)) ir dar pasodintos vazonuose, todėl jų kainos yra šiek tiek didesnės. Kadangi civiliniai ieškovai patirtų nuostolių (piniginės žalos išraiškos) dydžio tiksliai neįrodė, todėl jų dydį nustato teismas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog vienos sunaikintos kalninės pušies vidutinė rinkos vertė, atsižvelgiant į teisingumo, proporcingumo bei sąžiningumo principus, yra 20 Eur, todėl nukentėjusiajam D. Š. dėl sunaikintų trylikos pušelių buvo padaryta 260 Eur turtinė žala (20 × 13 = 260), o nukentėjusiajam A. S. Š. dėl sunaikintų penkių kalninių pušelių padaryta 100 Eur turtinė žala (20 × 5 = 100).
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, juodųjų pušų kaina nustatyta taip pat netiksliai. Bylos medžiaga patvirtina, jog minėtų pušų aukštis siekė apie 1-1,3 m (1 t., b. l. 100), tuo tarpu 1-1,2 m aukščio juodosios pušelės kaina (duomenys neskelbtini) medelyne svyruoja apie 22-35 Eur, jei pasodinta vazone – apie 32 Eur (2 t., b. l. 130), 1,3 m aukščio pušies kaina yra apie 44 Eur (1 t., b. l. 64). Įvertinusi šiuos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog vidutinė juodosios pušies rinkos vertė yra 38 Eur ((32 + 44) : 2 = 38). Remiantis šiais duomenimis, nukentėjusysis A. S. Š. dėl sunaikintų dviejų juodųjų pušų patyrė 76 Eur turtinę žalą (38 × 2 = 76), iš viso 176 Eur turtinę žalą (100 + 76 = 176). Taigi, abiems nukentėjusiesiems priteistos turtinės žalos dydis atitinkamai mažintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme išieškojimo
23. Bylos medžiagoje yra pateiktas advokato orderis Nr. 701580 (t. 3, b. l. 51), patvirtinantis, kad advokatas Artūras Andriukaitis atstovauja apygardos teisme nukentėjusiųjų D. Š. ir A. S. Š. interesus. Iš pinigų priėmimo kvito Nr. 4389980 (3 t., b. l. 50) matyti, kad A. S. Š. pagal teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. TPS10954-02-0218 už parengtą atsiliepimą į nuteistojo apeliacinį skundą sumokėjo 1230 Eur, taip pat bendroje sumoje 435,60 Eur sumokėjo už advokato dalyvavimą 2020 m. spalio 7 d. posėdyje, 2020 m. spalio 7 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą, užklausos (duomenys neskelbtini) medelynui „(duomenys neskelbtini)“ parengimą, 2020 m. spalio 21 d. pakartotinės užklausos (duomenys neskelbtini) medelynui parengimą ir išsiuntimą, 2020 m. spalio 23 d. lydraščio apygardos teismui parengimą (3 t., b. l. 77-79, 81). Taigi, iš viso prašoma išieškoti 1665,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiųjų patirtos išlaidos turi būti pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš nuteistojo J. V., tačiau atstovavimo išlaidų suma šiuo atveju yra per didelė, todėl ji yra mažintina.
24. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė, pripažinus kaltinamąjį kaltu, nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-520-303/2015, 2K-194-895/2020). Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo J. V. apeliacinį skundą, kuris yra patenkintas iš dalies, t. y. skundo dalis dėl veikos kvalifikavimo pagrįstumo atmesta, o skundo dalis dėl turtinės žalos dydžio sumažinimo tenkinta.
25. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė. Šiuo atveju teisėjų kolegija įvertina tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme trukmė nebuvo ilga, byla apeliacine tvarka išnagrinėta iš esmės dviejų posėdžių metu. Pirmasis posėdis, vykęs 2020 m. spalio 7 d., truko pusvalandį, o antrasis posėdis, vykęs 2020 m. spalio 9 d., truko apie valandą. Pažymėtina ir tai, kad byla nėra sudėtinga, J. V. buvo inkriminuotas tik vienas kaltinimas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo. Todėl spręstina, jog advokatui Artūrui Andriukaičiui, atstovavusiam nukentėjusiuosius, nereikėjo daug gilintis į teismų praktiką analogiškose ar panašiose bylose, be to, ir teismo posėdžių protokolai liudija, jog advokatas teismui neteikė aukštesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų analizės, o tiesiog apsiribojo teisinės pozicijos, palankios nukentėjusiesiems, išsakymu.
26. Advokato parengtas atsiliepimas (3 t., b. l. 40-46) į nuteistojo apeliacinį skundą įkainotas 1230 Eur, kas laikytina akivaizdžiai per didele suma, įvertinus atsiliepimo apimtį (7 lapai, iš kurių motyvai išdėstyti 4 lapuose) bei turinį (formaliai cituojama teismų praktika, neatliekant išsamesnės jos analizės, neįvertinant byloje surinktų įrodymų). Be to, atsiliepime, kurį nukentėjusiųjų atstovas nepagrįstai įvardija atsikirtimais (ši procesinio dokumento sąvoka vartojama civiliniame, o ne baudžiamajame procese), yra nurodyta ir klaidingų teiginių bei nagrinėjamai situacijai neaktualios teismų praktikos. Pavyzdžiui, pagrindžiant, jog nupjautos pušelės nukentėjusiesiems priklauso nuosavybės teise, atsiliepime nurodoma, jog žemės sklypo, kaip nekilnojamojo daikto, priklausiniai yra pastatai, statiniai, miškai bei medžiai. Tačiau nei miškas, nei medžiai nėra žemės sklypo priklausiniai. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog žemės sklypo priklausiniu gali būti tik statinys. Atitinkamai cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2013 yra kalbama ne apie želdinius, kaip žemės sklypo priklausinius, tačiau apie inžinerinių tinklų pripažinimą logistikos terminalo priklausiniu. Įvertinus visas šias aplinkybes, nukentėjusiųjų patirtos išlaidos, susijusios su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, mažintinos iki 600 Eur.
27. Vertinant papildomai patirtas bylinėjimosi išlaidas (435,60 Eur), susijusias su advokato dalyvavimu dviejuose teismo posėdžiuose bei prašymų ir užklausų rengimu, pažymėtina, kad jos taip pat neproporcingai didelės. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme buvo atliekamas tik dalyje, susijusioje su padarytos turtinės žalos nustatymo pagrįstumu, ir kaip jau minėta, nuteistojo apeliacinio skundo dalis dėl priteistos turtinės žalos dydžio sumažinimo yra tenkinama. Atkreiptinas dėmesys, jog advokatas už iš esmės tą patį atliktą darbą užmokestį paskaičiavo kelis kartus. Pavyzdžiui, užklausos (duomenys neskelbtini) medelynui parengimas ir išsiuntimas įvertintas 72,60 Eur, o tos pačios užklausos pakartotinis išsiuntimas – 36,30 Eur. Pažymėtina ir tai, jog užklausa buvo siunčiama elektroniniu paštu, taigi jokių papildomų laiko ar materialinių sąnaudų nereikėjo. Įvertinus šiuos duomenis bei trumpą teismo posėdžių trukmę, prašoma priteisti 435,60 Eur suma mažintina iki 150 Eur.
28. Atsižvelgiant į nukentėjusiųjų atstovavimo apimtį bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, taip pat įvertinus prašomą priteisti išlaidų dydį (1665,60 Eur), skundo nagrinėjimo rezultatą, yra pagrindas sumažinti proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo sumą iki 750 Eur (600 + 150 = 750). Ši suma vertinama kaip atitinkanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 dalimi,
nutaria:
nuteistojo J. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 2 d. nuosprendį pakeisti.
Nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) D. Š. iš nuteistojo J. V. priteistos turtinės žalos dydį sumažinti iki 260 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimties eurų).
Nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) A. S. Š. iš nuteistojo J. V. priteistos turtinės žalos dydį sumažinti iki 176 Eur (vieno šimto septyniasdešimt šešių eurų).
Nukentėjusiajam A. S. Š. iš nuteistojo J. V. išieškoti 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Kitą 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.