- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-08
- Bylos Nr.
- ATP-23-290/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-07079-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimo jos administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimu R. V., pripažinta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 8 d., ir nubausta: pagal LR ATPK 127 str. 2 d., – 30 eurų bauda, pagal LR ATPK 130 str. 1 d., – 900 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal LR ATPK 123 str. 5 d., – 30 eurų bauda, pagal LR ATPK 124¹ str. 8 d., – 10 eurų bauda. Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. jai paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 970 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
R. V. nubausta už tai, kad 2015-07-14 apie 20.05 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nedraustą civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga nesilaikė saugaus atstumo, kliudė stovintį A. T. priklausantį automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 16, 126, 222 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 124¹ str. 8 d., 123 str. 5 d.
Šalies argumentai
R. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015-11-11 nutarimą ir administracinių nuobaudų už pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 124¹ str. 8 d., jai neskirti. Skunde R. V. neneigia vairavusi automobilį, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, dėl šio pažeidimo kaltę pripažįsta, tačiau teigia, kad baudos dėl kitų pažeidimų jai paskirtos nepagrįstai.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad nutarime remiamasi liudytojo parodymais apie filmuotos medžiagos peržiūrą, nors šios medžiagos byloje nėra. Taip pat nutarime nurodoma, kad įvykio liudytoja ją atpažino, tačiau kaimynės pavardė yra kitokia, nei nurodoma nutarime, be to, ši liudytoja eismo įvykio nematė, o su pareigūnais kalbėjosi tik telefonu. Be to skunde R. V. teigia, kad teismas vadovavosi prieštaringais ir nepatikrintais duomenimis, o tai sąlygojo nepagrįsto nutarimo priėmimą. Nurodo, kad tą dieną ji buvo prie prekybos centro, tačiau jokio eismo įvykio nesukėlė. Aikštelėje buvo iš automobilio išlipusi tik tam, kad įsitikintų, koks atstumas iki kito automobilio, kadangi manevrui vietos daug nebuvo, bet kontakto su tuo automobiliu nebuvo, jo neužkliudė ir neapgadino. Apeliaciniame skunde teigia, kad apylinkės teismo nutarime cituojami neįvardyti liudytojai, kurie matė iš automobilio išlipusią raišą moterį, tačiau ji teigia, kad jos kojos yra sveikos. Taip pat R. V. nurodė, kad nors teismas ir remiasi transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kuriame nurodomi automobilių apgadinimai, tačiau teigia, kad ant jos automobilio „VW Sharan“ yra ankstesnių apibraižymų, kad nebuvo atlikta jokia ekspertizė, iš kurios būtų galima spręsti, kad apgadinimai padaryti būtent to eismo įvykio metu po kontakto su automobiliu „Ford Focus“.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
R. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
R. V. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad vairuodama automobilį, nedraustą civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino svetimą automobilį ir niekam nepranešusi iš įvykio vietos pasišalino. R. V. sutinka tik su vienu pažeidimu – kad vairavo automobilį, nedraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, su nubaudimu už kitus pažeidimus nesutinka, nurodo, kad teismas vadovavosi prieštaringais ir nepatikrintais duomenimis, o tai sąlygojo nepagrįsto teismo nutarimo priėmimą.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Šių procesinių teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė nevisapusiškai ištyręs administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes.
Nagrinėjamoje byloje pažymėtina tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuo pat pradžių nepripažino savo kaltės. Savo pirminiame paaiškinime pažeidėja nurodė, kad 2015 m. liepos 14 d. buvo atvykusi prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), važiavo atbuline eiga, pamačiusi stovintį automobilį buvo išlipusi, tačiau jokių apgadinimų nebuvo, todėl išvažiavo, o po kelių valandų atėjęs kaimynas pasakė, kad prie minėtos parduotuvės ji apgadino automobilį. Neišsiaiškinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicijos dėl KET pažeidimų, nagrinėjamą pažeidimą betarpiškai fiksavę asmenys šiuo atveju taip pat nebuvo apklausti, o vien tik rašytiniai paaiškinimai, kuriais rėmėsi apylinkės teismas, spręsdamas dėl R. V. kaltės, negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį numatyto nusižengimo esmę, kaltė dėl pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šios aplinkybės nebuvo ištirtos. Nebuvo apklausta pati pažeidėja, kuri, kaip jau buvo minėta, paaiškinime nurodė, jog apgadinimų nematė, o taip pat ir įvykio liudytojai.
R. V. ginčija ir pareigūno V. M. tarnybinį pranešimą dėl vaizdo medžiagos peržiūrėjimo. Byloje šios vaizdo medžiagos nėra. Visapusiškam ir išsamiam bylos išnagrinėjimui tikslinga apklausti tiek į įvykio vietą atvykusius patrulius V. V., T. P., tiek V. M., kuris peržiūrėjo prie parduotuvės įrengtų vaizdo kamerų užfiksuotą filmuotą medžiagą. Nėra ištirta aplinkybės, kodėl vaizdo medžiaga nebuvo peržiūrima iš karto, taip pat kodėl V. M. ją tik peržiūrėjo, bet nepasidarė kopijos, o kopijos vėliau kelis kartus važiavo dar kitas patrulis R. K.. R. V. ginčijant ir transporto priemonės techninės apžiūros akte pateiktas išvadas ir teigiant, kad buvo ankstesnių apibraižymų, tikslinga apklausti ir specialistą, pateikusį minėtą aktą.
Be to, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo, tikslinga įvertinti ir kitas ginčijamo pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties požymiams nustatyti reikšmingas aplinkybes. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodomas pažeidimo laikas 2015 m. liepos 14 d. 20 val. 05 min., pati pažeidėja savo paaiškinimuose nurodo, kad prie parduotuvės buvo apie 18 val., nukentėjusysis nurodo laiką – 19 val. 15 min. Kad į nukentėjusiojo automobilį įvažiavo raudonos spalvos automobilis „VW Sharan“, jam nurodė žmonės, kurie nėra apklausti. Teigiama, kad R. V. atpažino kaimynė, tačiau nurodoma, kad ji įvykio nematė. Nėra ištirta, kokiu būdu ir momentu kaimynė matė ir atpažino pažeidėją. Nors apeliaciniame skunde nėra ginčijama, tačiau teismas laiko neišanalizuotais nukentėjusiojo paaiškinimus, kad po įvykio R. V. paskambino kaimynė, kad ji buvo atvykusi į įvykio vietą, pripažino savo kaltę, pažadėjo žalą atlyginti. Taip pat nebuvo siekiama išsiaiškinti aplinkybių dėl nurodomų pažeidėjos ir nukentėjusiojo telefoninių skambučių, trumposios tekstinės žinutės.
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad R. V. buvo informuota apie bylos nagrinėjimą Kauno apylinkės teisme, kur jos administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Teismas apie bylos nagrinėjimą administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį informavo įstatyme numatyta tvarka suteikdamas galimybę dalyvauti teismo posėdyje, tačiau pirmąjį posėdį atidėjus dėl pateiktos medicininės pažymos, į kitą posėdį pažeidėja neatvyko, prašymų atidėti nepateikė. Šias aplinkybes patvirtina pačios R. V. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad nedalyvavo dėl šeiminių aplinkybių. Nors dėl šių priežasčių konstatuotina, kad R. V. teisė dalyvauti teismo posėdyje ir pareikšti prašymus, kaip ir kitos asmens procesinės teisės, nebuvo pažeistos ir pažeidėjos nedalyvavimas procesinio sprendimo dėl to nedaro neteisėto, tačiau aplinkybės, keliančios abejones išsamiam ir teisingam bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismo nuomone, privalo būti pašalintos.
Pažymėtina, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (LVAT nutartis Nr. N62-1830/2011).
Apylinkės teismas, įgyvendindamas jam pavestą teisingumo vykdymo funkciją, privalėjo nuodugniai išnagrinėti R. V. administracinio teisės pažeidimo bylą, imtis priemonių byloje esantiems duomenims patikslinti ir, tik remdamasis nustatytų faktinių aplinkybių visuma, padaryti abejonių nekeliančią išvadą dėl inkriminuojamo pažeidimo sudėties R. V. veiksmuose buvimo ar nebuvimo. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas nesiėmė priemonių visoms aplinkybėms, turinčioms reikšmės bylai teisingai išspręsti, nustatyti. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p., teismas
nutarė:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimą ir grąžinti R. V. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.