Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. V., jos atstovui advokatui R. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), neturinti galiojančių administracinių nuobaudų, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1d., 123 str. 5d., 124 ¹ str. 8d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. liepos 14d., apie 20.05 val., (duomenys neskelbtini), Kauno r., R. V., vairuodama automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodama atbuline eiga, nesilaikė saugaus atstumo ir kliudė stovintį automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino. Įvykus eismo įvykiui ir nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių su kitu eismo įvykio dalyviu, nekvietus į įvykio vietą policijos, iš įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 9, 126, 222 p. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. V. kaltės dėl padarytų pažeidimų nepripažino ir paaiškino, kad 2015 m. vasarą buvo nuvažiavusi į parduotuvę „Aibė“ apsipirkti. Apsipirkusi sėdo į automobilį ir norėdama išvažiuoti, šiek tiek pavažiavo atbula. Matė, kad už jos automobilio stovi kitas automobilis, todėl buvo sustojusi ir išlipusi pasižiūrėjo kokiu ji atstumu yra nuo stovinčio automobilio. Jos automobilis nebuvo atsirėmęs į kitą automobilį ir jis nebuvo apgadintas. Po to R. V. iš aikštelės išvažiavo. Po kurio laiko jai paskambino pažįstama parduotuvės pardavėja ir pasakė, kad ji padarė eismo įvykį, todėl turi atvažiuoti. R. V. nuvažiavo į tą pačią aikštelę. Atvažiavus vienas vyras pasakė, kad ji atsitrenkė į jo automobilį. Jie apžiūrėjo abu automobilius, tačiau R. V. ant savo automobilio apgadinimų nematė. Ji siūlė pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau vyras pradėjo reikalauti 700 Eur. Tiek jam sumokėti R. V. nesutiko ir jie išsiskyrė. Po kurio laiko ji gavo pranešimą vykti į policiją. Į policiją ją nuvežė sūnus. Pareigūnas jos reikalavo pateikti vairuotojo pažymėjimą, tačiau ji jo nebuvo pasiėmusi. Pripažįsta, jog jos automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Liudytojas A. T. parodė, kad 2015 m. liepos 14d. vakare atvažiavo į parduotuvę apsipirkti. Apsipirkus bei grįžus prie automobilio, pamatė, kad jis yra apgadintas. Ant durelių matėsi raudonų dažų žymės. Paklausus netoli stovėjusių asmenų kas čia atsitiko, jie pasakė, jog į A. T. automobilį įvažiavo raudonos spalvos automobilis VW Sharan. Iš jo išlipo raiša moteris, kuri pamačiusi kas atsitiko, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Tada jis nuėjo į parduotuvę ir išsiaiškino, kad prie parduotuvės yra filmuojama. Buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, iš kurio aiškiai matėsi, kai automobilis VW Sharan atsitrenkia į A. T. automobilį, kuris sujuda, juodaplaukė moteris išlipa, pasižiūri, sėda atgal į mašiną ir išvažiuoja. A. T. automobiliui buvo apgadintos priekinės vairuotojo pusės durelės. Ant automobilio apgadinimų matėsi raudonų dažų žymės. A. T. apie įvykį pranešė policijai, kuri atvyko ir apžiūrėjo jo automobilį. Kadangi parduotuvės pardavėja buvo pažįstama su vairuotoja, kuri įvažiavo į A. T. automobilį, tai ji ir pasakė jos vardą ir pavardę bei jai paskambino. Po kurio laiko vairuotoja atvyko. Nuo jos sklido alkoholio kvapas. Ją atvežęs vyras siūlė susitarti gražiuoju. R. V. vengė atsakomybės, tačiau iš jos kalbos buvo galima suprasti, kad ji siūlo pildyti deklaracijos dokumentus. A. T. siūlė R. V. susitikti kitą dieną ir atlikti automobiliui padarytų apgadinimų įvertinimą, tačiau ji neatvyko bei vėliau jam padarytos žalos neatlygino. Automobilį susitvarkė savo jėgomis ir remontas kainavo apie 100 Eur.

Liudytoja A. D. parodė, kad ji įvykio dieną dirbo parduotuvėje. Pas juos apsipirkęs vienas pirkėjas grįžo atgal į parduotuvę ir pasakė, kad kažkas apgadino jo automobilį. Buvo paskambinta parduotuvės savininkui, kuris atvyko ir buvo peržiūrėtas parduotuvės kameromis užfiksuotas vaizdo įrašas. Peržiūrint vaizdo įrašą liudytoja toje patalpoje nebuvo, tačiau ją pakvietė kita darbuotoja, kad ji ateitų ir pažiūrėtų gal būt pažįsta automobilį vairavusią moterį. Pažiūrėjus vaizdo įraše matomą moterį, A. D. atpažino, kad tai R. V., kuriai liudytoja paskambino. Vaizdo įraše matė stovinčią prie automobilių R. V. bei netrukus sėdančią į savo automobilį ir išvažiuojančią. Paties automobilių susidūrimo liudytoja nematė. R. V. netrukus atvažiavo.

Liudytojas V. D. parodė, kad, kiek prisimena, jis apžiūrėjo abu eismo įvykyje dalyvavusius automobilius ir lygino jų apgadinimus. Kiek prisimena, ant abiejų automobilių apgadinimai buvo šviežiai padaryti, nes jei būtų buvę seniau padaryti, būtų matęsi parūdijimai. Apžiūrint R. V. automobilį, nebuvo jokio ginčo dėl eismo įvykio. Ji paaiškino, kad apgadinto automobilio vairuotojas per daug paprašė pinigų, dėl ko jie nesutarė dėl žalos atlyginimo ir todėl ji išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Prisimena, jog buvo nustatyta, jog įvykio vieta buvo filmuojama parduotuvės kameromis, tačiau parduotuvė nesugebėjo padaryti vaizdo įrašą. Tuo metu dirbęs pareigūnas V. M. buvo nuvykęs į parduotuvę ir žiūrėjo vaizdo įrašą. Apie tai ką jis matė, parašė savo tarnybiniame pranešime.

Liudytoja A. J. parodė, kad įvykio dieną ji dirbo parduotuvėje. Prisimena, kad vienu momentu į parduotuvę sugrįžo vyriškis, kuris pasakė, kad yra apgadintas jo automobilis. Vyriškis sakė, kad prie parduotuvės buvę vaikai jam sakė, kad moters vairuojamas automobilis atsitrenkė, po to teta sėdo atgal į automobilį ir išvažiavo. Išsiaiškinus, kad parduotuvės teritorija yra filmuojama, buvo peržiūrimas vaizdo įrašas. Kai buvo peržiūrimas vaizdo įrašas, A. J. ėjo pro šalį ir jos paklausė gal ji pažįsta prie automobilio stovinčią moterį. Tą moterį pažino kita jos bendradarbė A., kuri ir paskambino tai moteriai. Kas toliau vyko nežino, nes toliau dirbo savo darbą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti pažeidimų padarymo aplinkybės (b. l. 1), eismo įvykio schema (b. l. 2), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą, buvo rastas apgadintas automobilis Ford Focus, kurio vairuotojas A. T. paaiškino, kad paliko automobilį stovėti prie parduotuvės „Aibė“, o grįžęs rado apgadintas automobilio kairės pusės duris. Vieta, kur buvo paliktas automobilis filmuojama (b. l. 3), V. M. tarnybinis pranešimas kuriame nurodyta, jog tiriant eismo įvykį policijos patrulis V. M. 2015-07-22 atvyko į parduotuvę „Aibė“ peržiūrėti vaizdo įrašo. Vaizdo įraše matė kaip automobilis VW Sharan, išvažiuodamas iš aikštelės atbuline eiga, atsitrenkia į jam iš dešinės pusės stovintį automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustoja. Automobilio VW Sharan vairuotoja išlipa iš automobilio, apžiūri abu automobilius, sėda atgal į savo automobilį ir išvažiuoja iš eismo įvykio vietos (b. l. 4), R. K. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, jog tęsdamas eismo įvykio tyrimą patrulis R. K. 2015-08-05 atvyko į parduotuvę peržiūrėti ir paimti vaizdo įrašo kopiją, tačiau parduotuvėje esančios pardavėjos paaiškino, kad peržiūrėti ir padaryti įrašo kopijos negali, nes nemoka, o atvykęs 2015-08-09 patrulis sužinojo, kad vaizdo įrašo nėra, nes vaizdo įranga sena, kietojo disko talpa nedidelė, todėl įrašo nebus galima peržiūrėti. 2015-08-23 telefonu susisiekus su įvykio liudytoja A. D. ji paaiškino, kad eismo įvykio nematė, aplinkybių nežino, tik parodė pareigūnams patalpą, kur įrengta vaizdo stebėjimo aparatūra (b. l. 5), A. T. paaiškinime nurodė, kad 2015-07-14, apie 19.15 val. automobiliu Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į parduotuvę „Aibė“, apsipirkęs grįžęs prie automobilio ir rado apgadintas vairuotojo pusės duris. Paklausė žmonių kas čia buvo ir žmonės pasakė, kad į jo automobilį įvažiavo raudonas VW Sharan automobilis. Iš jo išlipo vairuotoja raiša koja. Pamačiusi kas atsitiko, ji sėdo į savo automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino. Tada pagalbos telefonu išsikvietė pareigūnus, kurie atvykę užfiksavo įvykį. Tada, išvykus policijos pareigūnams, pavyko išsiaiškinti, kad įvykio vieta yra filmuojama, o įvykio liudininkė A. D. atpažino įvykio kaltininkę - savo kaimynę R. V., kuriai paskambino ir jos iškviesta R. V. sugrįžo. Prispausta aplinkybių ji pripažino savo kaltę žodžiu ir pažadėjo atlygini žalą kitą dieną, tačiau savo pažado netesėjo, todėl nukentėjusysis papildomai kreipėsi į policiją, kad įvykis būtų ištirtas (b. l. 6), R. V. savo paaiškinime nurodė, kad atvykusi į parduotuvę apsipirkti savo automobilį VW Sharan pastatė į aikštelę prie parduotuvės. Apsipirkusi sėdo į savo automobilį ir pavažiavo atbuline eiga, per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė stovintį automobilį, išlipo, apžiūrėjo automobilį, jokių apgadinimų nebuvo, todėl sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Po kelių valandų atėjo kaimynas ir pasakė, kad ji apgadino mašiną prie minėtos parduotuvės (b. l. 7), transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad automobilio VW Sharan apgadinimų aukštis ir pobūdis atitinka automobilio Ford Focus apgadinimų aukštį ir pobūdį (b. l. 8), nuotraukos (b. l. 9-13).

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog 2015 m. liepos 14d., apie 20.05 val., (duomenys neskelbtini), Kauno r., buvo apgadintas automobilis Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. kad įvyko eismo įvykis. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. V. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2015 m. liepos 14 d. ji, norėdama išvažiuoti iš aikštelės, važiavo atbuline eiga. Kiek pavažiavusi ir matydama, kad už jos automobilio stovi tamsios spalvos automobilis, išlipo pažiūrėti atstumo. Pažiūrėjusi matė, kad tarp automobilių buvo atstumas ir jokio apgadinimo ant kito automobilio nematė, todėl yra įsitikinusi, kad kito automobilio ji nekliudė ir jo neapgadino. Nors R. V. savo kaltės nepripažino, tačiau ji įrodyta surinktais byloje įrodymais. Iš eismo įvykio vietos schemos duomenų (b. l. 2) matyti, kad eismo įvykio vietoje esančiam automobiliui Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuotas kairės pusės priekinių durų apgadinimas. Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l. 8) matyti, kad ant automobilio VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai: galinis bamperis, dešinės pusės kampas bei pateikta išvada: dalyvavo eismo įvykyje bei automobilio VW Sharan apgadinimų aukštis ir pobūdis atitinka automobilio Ford Focus apgadinimų aukštį ir pobūdį. Šią išvadą pagrindžia ir pridėtos fotolentelės (b. l. 9-13), kuriose užfiksuoti abiejų automobilių apgadinimai, kuriuos sugretinus nekyla abejonių, kad jie buvo padaryti kaltinime nurodytu būdu, nes atitinka jų aukščiai ir pobūdis Iš byloje esančio patrulio V. M. tarnybinio panešimo (b. l. 4) matyti, jog jame nurodyta, kad tiriant eismo įvykį 2015-07-22 parduotuvėje „Aibė“ jis peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame matė kaip automobilis VW Sharan, išvažiuodamas iš aikštelės atbuline eiga, atsitrenkia į jam iš dešinės pusės stovintį automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustoja. Automobilio VW Sharan vairuotoja išlipa iš automobilio, apžiūri abu automobilius, sėda atgal į savo automobilį ir išvažiuoja iš eismo įvykio vietos. Iš liudytojo A. T. parodymų matyti, kad pamačius apgadintą automobilį bei paklausus netoli parduotuvės buvusių žmonių kas čia atsitiko, jie pasakė, jog į A. T. automobilį įvažiavo raudonos spalvos automobilis VW Sharan, iš kurio išlipo raiša moteris, kuri pamačiusi kas atsitiko, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Netrukus peržiūrėjus parduotuvės teritoriją fiksuojančiomis kameromis užfiksuotą vaizdo įrašą, iš jo aiškiai matėsi, kai automobilis VW Sharan atsitrenkia į A. T. automobilį, kuris sujuda, juodaplaukė moteris išlipa, pasižiūri, sėda atgal į mašiną ir išvažiuoja. Apie tai, kad prie automobilių matė stovinčią moterį, patvirtino liudytojos A. J. ir A. D., kuri atpažino, jog tai buvo R. V.. Iš liudytojo V. D. parodymų matyti, kad apžiūrint abiejų automobilių apgadinimus, R. V. neginčijo eismo įvykio, tik paaiškino, kad nukentėjusysis pareikalavo per didelės pinigų sumos, dėl ko jie nesusitarė ir ji išvažiavo.

Išanalizavus ir įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog 2015 m. liepos 14d., apie 20.05 val., (duomenys neskelbtini), Kauno r., R. V., vairuodama automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodama atbula nesilaikė saugaus atstumo ir kliudė stovintį automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino. Tokia jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. V. teismo posėdžio metu neigė savo kaltę tiek dėl eismo įvykio, tiek dėl pasišalinimo iš įvykio vietos. Iš aukščiau aptartų bylos duomenų matyti, kad A. T. automobiliui buvo apgadintos priekinės vairuotojo pusės durelės ir jų apgadinimas yra aiškus ir gerai pastebimas. Įvykis įvykio šviesiu paros metu. Liudytojas A. T. patvirtino, jog peržiūrėjus parduotuvės teritoriją fiksuojančiomis kameromis užfiksuotą vaizdo įrašą, matė, kai automobilis VW Sharan atsitrenkia į A. T. automobilį, kuris sujuda, juodaplaukė moteris išlipa, pasižiūri, sėda atgal į mašiną ir išvažiuoja. Parduotuvės darbuotojoms vaizdo įraše atpažinus automobilio vairuotojai ir jai paskambinus, kuri netrukus atvyko, ji vengė atsakomybės, tačiau iš jos kalbos buvo galima suprasti, kad ji siūlo pildyti deklaracijos dokumentus. A. T. siūlė R. V. susitikti kitą dieną ir atlikti automobiliui padarytų apgadinimų įvertinimą, tačiau ji neatvyko bei vėliau jam padarytos žalos neatlygino. Byloje nustatyta, kad įvykio dieną R. V. vairavo automobilį, kuris nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kas galėjo įtakoti jos pasitraukimą iš įvykio vietos. Esant nustatytiems transporto priemonių apgadinimams, vertinant byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad R. V. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. ji suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę, tačiau apie eismo įvykį nepranešusi nei nukentėjusiajam, nei policijai bei vėliau atvykus į eismo įvykio vietą, tačiau nesusitarus su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, pasišalino iš įvykio vietos ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Iš R. V. paaiškinimų bei byloje surinktų rašytinių įrodymų, matyti, kad 2015 m. liepos 14 d. ji vairavo automobilį, kuris buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tokia R. V. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d. ir jos kaltė pilnai įrodyta.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog R. V., policijos pareigūnui pareikalavus, nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir tuo pažeidė KET 16 p. reikalavimus bei tokia jos veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 8 d. (Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius administracinių teisės pažeidimų kodekse). Byloje nėra duomenų, kad R. V. nepateikė vairuotojo pažymėjimo pažeidimo padarymo metu. Priešingai, teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad R. V. vairuotojo pažymėjimo nepateikė apklausos metu policijos komisariate, teikdama paaiškinimą dėl eismo įvykio aplinkybių. Tik tuo metu, jei būtų nustatyta, kad R. V., pati vairuodama automobilį, atvyko į apklausą, tuomet jai būtų galioję KET 16 p. reikalavimai su savimi turėti vairuotojo pažymėjimą. Iš R. V. paaiškinimo matyti, kad ją į policijos komisariatą eismo įvykio aplinkybių paaiškinimui su automobiliu atvežė jos sūnus. Duomenų, paneigiančių R. V. nurodytas aplinkybes, byloje surinkta nėra. Kelių eismo taisyklės nenumato pareigos pateikti vairuotojo pažymėjimą apklausos dėl eismo įvykio aplinkybių metu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis principu, kad visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukimo asmens naudai, teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų dėl R. V. kaltės padarius minėtą pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 8 d. R. V. atžvilgiu nutrauktina, nesant pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1p.).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad r. V. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1d., 123 str. 5d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustina.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. V. praeityje du kartus bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau pažeidimų padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo. Jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jai skirtinos administracinės nuobaudos - baudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 123 str. 5d. sankcijose.

Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad R. v., turėdama 25 metų vairavimo stažą, pažeidimų padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Praeityje ji buvo du kartus bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau jie nebuvo labai grubūs ir pavojingi. Nėra duomenų, kad R. V. eismo įvykį būtų padariusi būdama neblaivi. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms. Iš foto nuotraukų matyti, kad ant jos automobilio esantys apgadinimai yra itin nežymūs, o ant A. T. automobilio apgadinimai yra žymesni.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.). Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, R. V. asmenybę, įvykio aplinkybes, jog ji po eismo įvykio buvo atvykusi į įvykio vietą ir bandė tartis dėl žalos atlyginimo, daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą R. V., skiriant administracinę nuobaudą už jos padarytą pažeidimą, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus R. V. mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str.), t. y. paskiriant sankcijoje numatytą piniginę baudą ir atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei sankcijoje numatytam, terminui. Teismas mano, kad dėl pirmiau išvardytų aplinkybių, eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., 250 str. 1d. 1p. teismas

nutaria:

R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 5 d. ir skirti administracines nuobaudas:

- už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. 30 eurų (trisdešimties eurų) baudą;

- už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1d., skirti 870 eurų (aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d. 30 eurų (trisdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirtas nuobaudas subendrinti sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų ribose, ir R. V. paskirti galutinę nuobaudą 870 eurų (aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 8 d. R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.