Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Daivos Kazlauskienės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Ingai Šaranovai, Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Vidai Dautartienei, nuteistajam V. P. ir jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai, nuteistojo A. L. gynėjai advokatei Nijolei Gaižutienei, nuteistajam V. K. (V. K.) ir jo gynėjai advokatei Annai Grinevič,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. P., A. L. ir V. K. (V. K.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį (2018 m. rugsėjo 20 d. nusikalstamos veikos epizodas) – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

- BK 260 straipsnio 1 dalį (2018 m. lapkričio 16 d. narkotinių medžiagų pardavimas R. J.) – laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams;

-BK 260 straipsnio 1 dalį (2018 m. lapkričio 16 d. narkotinių medžiagų įgijimas iš V. K.) – laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirtas laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis VK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. rugsėjo 20 d., 15.20 val. iki 2018 m. rugsėjo 21 d., 16.30 val., taip pat nuo 2018 m. lapkričio 17 d., 06.00 val. iki 2018 m. lapkričio 17 d., 12.20 val.

V. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimas paliktos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo dienos pagal šį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirtas laisvės atėmimas 9 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirtas laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu subendrinus su Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, V. K. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams ir 10 MGL (376,50 Eur) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. vasario 7 d., 20.16 val. iki 2019 m. spalio 22 d. Bausmės atlikimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. spalio 22 d.

V. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus nurodyta panaikinti.

V. K., vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir nuspręsta perduoti valstybės nuosavybėn 140 Eur (vieno šimto keturiasdešimties eurų) sumą. V. K. paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į 295 Eur sumą nurodyta palikti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti R. G. (R. G.), R. J. (R. J.), tačiau šių nuteistųjų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir sprendimo esmė

5. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir nenustatęs pagrindų skirti kaltinamiesiems švelnesnę bausmę, taikant BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, darė išvadą, jog: V. K. bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės rūšies vidurkiui; V. P. bausmės tikslai bus pasiekti skiriant laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės rūšies vidurkis; A. L. bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus griežčiausią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimesnis sankcijoje numatytos bausmės rūšies vidurkiui.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6.8. Apibendrindamas skundo argumentus, apeliantas V. P. mano, jog teismas bylos įrodymus vertino nesilaikydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, išvadas padarė nenustatęs visų svarbių aplinkybių, vertindamas įrodymus suklydo dėl jų turinio, suteikė nepagrįstą prioritetą įrodymams, kurie sunkina V. P. inkriminuotų veikų kvalifikaciją, išsamiai ir nešališkai nepatikrino V. P. pateiktos versijos, jog visas narkotines ir psichotropines medžiagas jis tiek 2018-09-20, tiek 2018-11-16 įsigijo savo reikmėms, neturėdamas išankstinio tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, veikdamas vieninga tyčia. Teismas nepašalinęs esminių prieštaravimų, neįvertinęs įrodymų visumos, nuosprendį grindė prielaidomis, klaidingai nustatė nusikalstamų veikų požymių turinį, nesivadovavo nešališkumo, objektyvumo, teisingumo ir rungimosi principais, nesilaikė teismų praktikos.

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo BPK 328 str. 2 p. pagrindu pakeisti dėl neteisingai paskirtos bausmės ir taikant BK 62 straipsnio nuostatas, pakeisti 2019-10-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose – švelnesne bausme. Mano, kad nuosprendis yra neteisingas ir keistinas, nes teismas skirdamas bausmę, nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą kad jis (A. L.) iš ankstesnių teistumų nepasimokė ir toliau daro nusikalstamas veikas, todėl bausmės tikslus pasiekti galima tik griežčiausia laisvės atėmimo bausme, kurios dydis nustatytinas artimesnis sankcijoje numatytam bausmės rūšies vidurkiui.

7.4. Apibendrindamas skundo argumentus apeliantas A. L. pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendžio priėmimo metu neturėjo duomenų visapusiškai ir tinkamai įvertinti jo asmenybę, dabartinę darbinę veiklą, šeimynines aplinkybes, todėl neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo esmingai paveikti teismo išvadas dėl bausmės paskyrimo, todėl prašo, nagrinėjant apeliacinį skundą atsižvelgti į nurodytas aplinkybes bei pateiktus duomenis, taikyti BK 62 str. 2 d. l p. nuostatas ir nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti švelnesne bausme.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

12. Nuteistasis V. P. neginčija kaltės ir veikos kvalifikavimo už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje (2018 m. lapkričio 16 d. 0.008 g narkotinės medžiagos – heroino pardavimas), tačiau ginčija pirmosios instancijos teismo duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą nesutikdamas, jog 2018 m. rugsėjo 20 d. ir 2018 m. lapkričio 16 d. jis iš V. K. įsigijo narkotinių ir psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, kelia klausimą dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo (t.y. prašo šiuose epizoduose dvi veikas perkvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje) ir paskirtos bausmės, prašydamas pripažinti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą bei atsižvelgus į asmenybę charakterizuojančius duomenis, taikyti jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nuteistieji A. L. ir V. K. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, nustatytų faktinių aplinkybių bei veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, apeliantas A. L.prašo, taikant BK 62 str. 2 d. l p. nuostatas, paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti švelnesne bausme, o apeliantas V. K. manydamas, jog paskirta bausmė yra per griežta, prašo ją mažinti.

Dėl nuteistojo V. P. apeliacinio skundo

14. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas narkotinių ar psichotropinių medžiagų tikslas parduoti ar kitaip platinti, suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas parduoti bent vienam asmeniui. Tai vertinamasis kriterijus, kuris nustatomas vertinant surinktų įrodymų visumą. Nusikalstamos veikos padarymo tikslą patvirtina ne tik kaltininko parodymai, bet ir bylos faktinės aplinkybės, t. y. atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105-699/2016; Nr. 2K-155-693/2016; Nr. 2K-235-648/2017 ir kt.). Pagal teismų praktiką, veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tiek tuo atveju, kai nustatomas narkotinės ar psichotropinės medžiagos perdavimo kitam asmeniui faktas (platinimas), tiek tuo atveju, kai kaltininkas to nepadaro, tačiau byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad tokį tikslą kaltininkas turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2011; Nr. 2K-105-699/2016 ir kt.).

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje esančių duomenų pakanka V. P. kaltei nustatyti ir paneigti skunde nurodomą gynybinę versiją, kad tikslo platinti narkotines bei psichotropines medžiagas 2018-09-20 ir 2018-11-16 epizoduose, V. P. neturėjo. Pažymėtina, kad nuteistasis apeliaciniame skunde savo kaltę neigia visiškai neatsižvelgęs į aplinkybių visumą bei nenurodydamas konkrečių ir įtikinamų argumentų, kurie paneigtų jo kaltę.

18. V. P. tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotine bei psichotropine medžiagas patvirtina ir liudytojų (policijos pareigūnų) R. V. (4 t., b. l. 117-120), A. G. (4 t., b. l. 122-124) parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei tarnybiniai pranešimai, Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti duomenys, kuriais nustatyta, kad siekiant nustatyti nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo metu gavus duomenų, kad V. P. disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti, pagal teismo nutartį buvo kontroliuojami V. P. telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimai trumposiomis žinutėmis, kurių metu nustatyta, kad V. P. turėdamas pinigų narkotinių medžiagų įsigijimui skambino arba rašė SMS žinutes ktam nuteistajam V. K. ir pranešė, kad atvažiuos į Vilniaus miestą iš jo galimai įsigyti šių medžiagų bei pasakė sumą, už kurią norės jų įsigyti. V. P. atvežtas narkotines medžiagas į (duomenys neskelbtini) miestą padalino dozėmis, parduotų narkotinių medžiagų kiekį ir gautas pinigų sumas už jų pardavimą telefonu jis (V. P.) aptarinėjo su V. K.. 2018 m. rugsėjo 20 d. V. P. parašė SMS žinutę (įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) V. K., kurioje parašė, kad atvažiuos, jeigu jam padarys normalų kiekį narkotinių medžiagų, nes praeitą kartą buvo per mažas kiekis narkotinių medžiagų, o pirkėjai skundžiasi „dozių“ dydžiu. Taip pat V. P. prašė duoti tablečių „Subutex“ (kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų buprenorfino), kurias iš jo kiti asmenys įsigys už 35 eurus. Vėlesnio pokalbio (įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) metu V. P. klausia V. K. ar gali įsigytas iš jo tabletes „Subutex“ laužyti dalimis, jeigu asmenys norintys jų įsigyti, norės pirkti pusę tabletės už 20 eurų, į ką V. K. pasako, kad V. P. gali parduoti tabletes ne mažesnėmis nei pusės tabletės dydžio dalimis po 20 eurų (2 t., b. l. 62-78).

19. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole taip pat užfiksuoti V. P. telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimas SMS žinutėmis su kitu nuteistuoju R. J. bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurie tarėsi dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų įsigijimo iš jo. Iš šių duomenų matyti, kad dar 2018 m. spalio 30 d. R. J. bendrauja su V. P. dėl narkotinių medžiagų, įvardijamų kaip „baltas“, kalbasi apie kainą (3 t., b. l. 5-6); taip pat neįvardindami medžiagos tariasi dėl jos kainos ir 2018 m. lapkričio 15 d. (3 t., b. l. 7); taip pat susitaria dėl neįvardintos medžiagos pardavimo ir jos kainos 2018 m. lapkričio 16 d. (3 t., b. l. 9). Iš šių duomenų matyti ir tai, kad (įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) V. P. paskambino V. K. ir klausė ar gali vakare pas jį atvažiuoti įsigyti narkotinių medžiagų, nes daug pirkėjų. V. K. jam atsakė, kad gali atvažiuoti ir tuščias negrįš bei paprašė V. K. ,,nuo savęs...padaryt“ taip prašydamas duoti daugiau narkotinių medžiagų ir iš to užsidirbti daugiau pelno, kurias jis galėtų parduoti, sakydamas „biški pasikelti“. Įrašai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad V. P. bendravo ir su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurie taip pat norėjo iš jo įsigyti narkotinių medžiagų, aptarė narkotinių medžiagų dozių dydį ir kokybę bei V. P. pasakė, kad narkotinių medžiagų turės naktį (3 t., b. l. 4-17).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje esantys ir aptarti duomenys neginčijamai patvirtina, kad nuteistasis V. P. turėjo tikslą platinti neteisėtai disponuojamas narkotines ir psichotropines medžiagas ir konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes V. P. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, o padarytos veikos 2018-09-20 ir 2018-11-16 epizoduose teisingai kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, todėl nėra jokio pagrindo kvalifikuoti nuteistojo veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Vien aplinkybė, jog nuteistasis pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, nereiškia, kad jis neturi tikslo šias medžiagas ir platinti.

21. Nuteistojo apeliaciniame skunde dėstoma nuomonė, jog nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas, turėjo būti vertinamos kaip tęstinė veika. Tęstine teismų praktikoje pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios. Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (kasacinė nutartis Nr. 2K-232/2010). Nagrinėjamu atveju tokioms išvadoms pagrindo nėra. Nusikaltimai padaryti skirtingu laiku, neteisėtai įgytų narkotinių ir psihotropinių medžiagų rūšis ir kiekiai skiriasi, o įvertinus ir nuteistojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (T. 5, b.l. 33-35), kad su V. K. šis bendraudavo tik kuomet buvo poreikis įsygyti narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, todėl visiškai pagrįstai jo veiksmai kvalifikuoti kaip atskiri nusikaltimai.

22. Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta bausmė turėtų būti švelninama. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos terminas yra teisinga, todėl jos švelninti ar keisti nėra pagrindo. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Kolegijos nuomone skiriant V. P. bausmę tiek už atskirus nusikaltimus, tiek galutinę subendrintą, bausmės skyrimo nuostatų, numatytų BK 54 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje buvo laikytasi. Bausmės skyrimas apeliantui skundžiamame nuosprendyje pakankamai motyvuotas. Skirdamas atskiras mažesnes nei sankcijos vidurkiui artimas bei galutinę subendrintą bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę (anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, 5 t., b. l. 12-14), į atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas, tarp jų ir nuteistojo padėties lengvinimui galinčias turėti įtakos bylos aplinkybes (pvz. dirbantis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo), ir motyvuotai paneigtas BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas, juolab, jog ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti V. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių – prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi, nes apeliacinu skundu (apeliantas pripažindamas kaltę pirmosios instancijos teisme) vis tik palaiko savo gynybinę poziciją ikiteisminio tyrimo metu, teigdamas, kad narkotikai, kuriuos rado pareigūnai, buvo skirti jam vartoti, o ne tikslu platinti, kas paneigta surinktų byloje ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Toks nuteistojo elgesys, jo parodymai bei skundo argumentai vertinti ne kaip prisipažinimas padarius inkriminuotą veiką, bet kaip savo parodymų ir pozicijos derinimas prie surinktų byloje įrodymų, siekiant lengvinti savo teisinę padėtį.

23. Argumentai, jog nuteistasis suprato narkotikų žalą ir sąmoningai atsisakė jų vartojimo nelaikytini išimtinėmis aplinkybėmis ir išimtinai teigiamai charakterizuojantys nuteistąjį, atsižvelgiant į tai, kad tris veikas, priskiriamas prie sunkių tyčinių nusikaltimų, V. P. padarė tiesiogine tyčia, kurios susijusios su narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu, kas kelia ypatingai didelį pavojų ir daro didelę žalą visuomenei, jas padarė esant neišnykusiam teistumui, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog V. P. už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir jų švelninti nėra pagrindo, nes jos užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, jog bausmė apeliantui individualizuota tinkamai ir nėra per griežta.

24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmę sumažino trečdaliu nuo galutinės subendrintos bausmės, nors bausmė, anot apelianto, turėjo būti mažinama nuo bausmės, paskirtos už kiekvieną nusikaltimą, ir tik po to bendrinama. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme nenumatyta teismo pareiga BK 64¹ straipsnio nuostatas pritaikyti atskirai bausmei, paskirtai už kiekvieną nusikalstamą veiką. BK 54 straipsnio nuostatos taip pat nedraudžia vienu trečdaliu sumažinti jau subendrintą bausmę, jei kiekvienai iš paskirtų bausmių tikslinga taikyti BK 64¹ str. nuostatas. Pagal teismų praktiką bylose, kuriose asmeniui paskiriamos bausmės už kelias nusikalstamas veikas, ir kiekvienos atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 64¹ str. nuostatas, teismai paprastai pirmiausia subendrina bausmes ir tik tada vienu trečdaliu sumažina subendrintą galutinę bausmę. Nagrinėjamu atveju svarbi yra ir ta aplinkybė, kad apeliacinio skundo prašymas pakeisti apylinkės teismo nuosprendį šiais argumentais jokios įtakos nuteistojo teisinei padėčiai neturi, juolab, kad bausmės subendrintos taikant palankesnį nuteistajam bendrinimo būdą, t.y. dalinį bausmių sudėjimą, todėl tai nėra pagrindas konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje, paskiriant nuteistajam galutinę bausmę baudžiamojo įstatymo taikymas įvykdytas netinkamai.

25. Remiantis išdėstytų argumentų visuma darytina išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis nuteistojo V. P. atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nuteistojo V. P. apeliacinio skundo motyvais nėra objektyvaus teisinio pagrindo.

Dėl nuteistojo A. L. apeliacinio skundo

26. Nuteistasis A. L. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, nustatytų faktinių aplinkybių bei veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, apeliantas A. L.prašo paskirtą laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalį, pakeisti švelnesne bausme. Nurodo, jog jis 2019-07-22 – 2019-10-13 laikotarpiu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ vairuotoju-ekspeditoriumi; nuo 2019-10-14 iki šiol dirba vairuotoju-ekspeditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, šį materialiai atsakingą darbą labai vertina, todėl nebejaučia poreikio vartoti narkotines medžiagas, jaučia atsakomybę už savo gyvenimą, pareigas šeimai. Darbinės pajamos yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, būtinas teikiant išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Turėdamas galimybę tęsti darbą bendrovėje, jis būtų naudingesnis ir visuomenei, ir šeimai, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę taip pat nebus kam prižiūrėti ir tėvų bei jiems pagelbėti.

27. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

28. Nagrinėjamu atveju A. L. nuteistas už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcija numato šias alternatyvias bausmes: baudą, areštą arba laisvės atėmią iki 2 metų. Švelnesnę bausmės rūšį teismas gali paskirti tik tuo atveju, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumą ir ja bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentai patvirtina, kad laisvės atėmimo bausmė apeliantui buvo paskirta įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, galimybę A. L. paskirti švelnesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį šiuo atveju paneigia informacija apie praeityje jo padarytus teisės pažeidimus bei už jų padarymą skirtų bausmių bei nuobaudų poveikis tolimesniam nuteistojo elgesiui. Pažymėtina, jog A. L. praeityje teistas net 13 kartų, dauguma kartų už nusikalstamas veikas nuosavybei. Šį nusikaltimą apeliantas padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. Be to, apeliantas ne kartą baustas administracine tvarka (5 t., b. l. 130-136). Kaip liudija baudžiamosios bylos duomenys, A. L. praeityje buvo baustas tiek turtinio pobūdžio bausmėmis – baudomis, tiek laisvės apribojimu, tiek terminuoto laisvės atėmimo bausme, taip pat ir kurios vykdymas buvo atidėtas, tačiau švelnesnės bausmės teigiamo poveikio apeliantui nepadarė ir nepaveikė jo laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti. Šios aplinkybės rodo, jog nusikalstama veika, dėl kurios padarymo A. L. nuteistas šiuo skundžiamu nuosprendžiu, yra jam būdingo elgesio modelio dalis, ji padaryta neatsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo požiūrio į teisės ir visuomenėje priimtas moralės normas, todėl manyti, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę, nėra jokio pagrindo. Be to, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl paskirta bausmė pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad A. L. buvo paskirta pernelyg griežta, neproporcinga ir neteisinga bausmė ir, kad apylinkės teismas, individualizuodamas nuteistajai skiriamą bausmę, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje bei BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų. Paskirta bausmė tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga, priešingai, ji proporcinga ir tinkamai individualizuota.

29. Nuteistojo nurodytos aplinkybės, jog jis šiuo metu dirba materialiai atsakingą vairuotojo-ekspeditoriaus darbą, kurį labai vertina ir nebejaučia poreikio vartoti narkotines medžiagas, jaučia atsakomybę už savo gyvenimą, pareigas šeimai, o darbinės pajamos yra vienintelis pragyvenimo šaltinis būtinas teikiant išlaikymą nepilnametei dukrai, yra svarbios, tačiau tai nepateisina apelianto nusikalstamo elgesio ir nepašalina jo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką bei nesudaro pagrindo keisti apylinkės teismo skundžiamą nuosprendį ir skirti jam švelnesnę bausmės rūšį. Tokia išvadą lemia tai, jog nuteistasis žinodamas, jog turi pareigas šeimai nusikalstamos veikos darymo metu nedirbo, nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje (įsidarbino tik bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teisme), neteisėtų veiksmų jis neatsisakė, nes ir toliau padarė tyčinę nusikalstamą veiką ir tai rodo nuteistojo abejingumą ir neigiamai charakterizuoja jo asmenybę.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios ypatingai lengvintų A. L. teisinę padėtį ir kurių pagrindu būtų galimybė paskirti jam BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį. Bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė apeliantui tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka apelianto asmenybę, yra adekvati (proporcinga) jo padarytai nusikalstamai veikai.

31. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad keisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį nuteistojo A. L. apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistojo V. K. apeliacinio skundo

32. Nuteistasis V. K. kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, nustatytų faktinių aplinkybių bei veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, manydamas, jog jam paskirta bausmė yra per griežta, prašo ją mažinti. Taip pat prašo grąžinti konfiskuotą mobilaus ryšio telefoną „HUAWEI“ IMEI (duomenys neskelbtini), kuris jam buvo dovanotas sesės gimtadienio proga. Skundą motyvuoja tuo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog jis yra vienišas tėvas ir augina mažametę dukrą, kad turi dar du mažamečius vaikus, kuriuos globoja žmonos mama. Iki šių nusikaltimų mokėsi, gaudavo teisėtas pajamas (pašalpas už mokymąsį bei už nepilnametį vaiką), šias nusikalstamas veikas darė ne pasipelnymo tikslais, o tik norėdamas padėti kitiems nuteistiesiems, kurie yra priklausomi nuo narkotinių medžiagų.

33. Teisęjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, ir nuteistajam V. K. parinkdamas bausmės rūšį, nustatydamas jos trukmę už kiekvieną nusikaltimą, vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bendrindamas bausmes tarpusavyje bei su ankstesniu nuosprendžiu baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo manyti, jog apeliantas V. K. nubaustas per griežtai.

34. Pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę, teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. K., įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – tiesiogine tyčia padaryti šeši sunkūs tyčiniai nusikaltimai (BK 11 straipsnio 5 dalis), kurie susiję su narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu turint tikslą platinti, kas kelia ypatingai didelį pavojų ir daro didelę žalą visuomenei. Šias nusikalstamas veikas V. K. padarė būdamas 2 kartus teistas, taip pat ir už analogiško nusikaltimo padarymą. Nuteistojo V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat skiriant bausmę ir nustatant bausmės dydį atsižvelgta ir į nuteistojo V. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, kuriais nustatyta, jog jis išsiskyręs, legaliai nedirbantis (6 t., b. l. 7-8), administracine tvarka baustas (6 t., b. l. 12-14), gydytas (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centre, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (6 t., b. l. 34). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus V. K. už atskirus nusikaltimus terminuotas laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatant mažesnį už galimą skirti šios bausmės vidurkį, nes kaip liudija baudžiamosios bylos medžiaga, nuteistasis V. K. ankstesniu nuosprendžiu būdamas nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas, nedėjo pastangų keisti gyvenimo būdo, jis nebuvo linkęs daryti kritiškų išvadų iš jam skirtų bausmių ankstesniais nuosprendžiais ir šias veikas jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kuris buvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi, o V. K. pasiųstas atlikti pagal Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendį paskirtą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, dėl ko nėra pagrindo jo atžvilgiu mažinti skirtą bausmę. Taigi pirmosios instancijos teismui tinkamai įvertinus tiek nuteistąją teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, sutiktina su žemesnės instancijos teismo išvada, jog paskirta bausmė mažesnė už galimą skirti tokios bausmės rūšies vidurkį, laikytina tinkama bei pagrįsta.

36. Apeliacinio skundo argumentai dėl nuteistojo V. K. bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijų pareigūnais, kas neva padėjo teisėsaugos pareigūnams išaiškinti nusikaltimą ir jame dalyvavusius asmenis, ką apelianto nuomone, teismas turėjo įvertinti kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybe, skirdamas jam bausmę, nepagrįsti. Padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra įstatyme, t. y. BK 59 straisnio 1 dalies 2 punkte, numatyta alternatyvi aplinkybė, kurią nustačius teismas ją pripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šiuo atveju daryti išvadą, kad būtent nuteistojo parodymai padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas, kolegijos nuomone, nėra pagrindo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nusikaltimai ir jį padarę asmenys buvo atskleisti atliekant ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus, o ne dėl V. K. savanoriškai pripažintų esminių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių. Be to, V. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies, todėl faktas, kad jis savo kaltę visiškai pripažino vėliau, t. y. apklausiamas teisiamajame posėdyje, ką pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog egzistuoja jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes vien formalus kaltės pripažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

37. Apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu, teisėtai gautomis pajamomis (pašalpomis) taip pat nesudaro pagrindo švelninti nuteistojo teisinę padėtį. Akivaizdu, kad apeliantas būdamas ne kartą teistas, taip pat ir už analogiškos veikos darymą, kuomet jam buvo atidėtas terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, puikiai suvokė nusikalstamų veikų darymo pasekmes, ankstesni teistumai jo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jis pats sąmoningai pasirinko veikimo būdą – vėl nusikalto rizikuodama savo laisve turėdamas numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta ir subendrinta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies dydžio. Kitų išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų veikų pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, šioje byloje nenustatyta.

38. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo grąžinti jam konfiskuotą mobilaus ryšio telefoną „HUAWEI“ IMEI (duomenys neskelbtini), kuris jam buvo dovanotas sesės gimtadienio proga. Toks prašymas negali būti tenkinamas. Byloje ginčo nėra, jog minėtas telefonas priklauso V. K., be to, šis telefonas buvo rastas atlikus V. K. asmens kratą, jo turimoje juodos spalvos rankinėje. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas, įtvirtintas BK 72 straipsnyje, yra baudžiamojo poveikio priemonė, kurios turinį sudaro priverstinis neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Iš bylos duomenų matyti, to neneigia ir nuteistasis, kad nagrinėjamu atveju jis (V. K.) vykdydamas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas naudojosi šiuo mobilaus ryšio telefonu, šias faktines aplinkybes patvirtina ir liudytojų R. V., A. G., liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, kuriais užfiksuoti V. K. susirašinėjimai su šioje byloje nuteistais ir kitais asmenimis. Atsižvelgus į šias aplinkybes, byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų darymo metu V. K. naudotas telefonas HUAWEI, IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „(duomenys neskelbtini)“, pagrįstai skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padarytos tyčinės nusikalstamos veikos, todėl, siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, minėtas telefonas konfiskuotas pagrįstai.

39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas V. K. tinkamai individualizavo bausmę, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė apeliantui V. K. tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka apelianto asmenybę, yra adekvati (proporcinga) jo padarytoms nusikalstamoms veikoms.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų V. P., A. L. ir V. K. (V. K.) apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.