Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turinis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruojasi Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas kaltinamas padaręs nusikalstimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. K. 2020 m. lapkričio 22 d., apie 17.55 val., Alytaus r., (duomenys neskelbtini), 131 kelio 8 kilometre, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį ,,Seat Arosa“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatyta daugiau kaip 1.51 promilių neblaivumas.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai. Jis parodė, kad dėl pandemijos prarado darbą, sušlubavo sveikata. 2020 m. lapkričio 22 d. rytą buvusi sutuoktinė, su kuria gyvena, išvažiavo į darbą, o jis pasiliko namuose. Užsikaitęs arbatos, įsipylė trauktinės ,,Žalio devynerios“ ir išgėrė. Vėliau, beruošiant maistą pritrūko maisto produktų ir nutarė nuvažiuoti į . (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę. Važiuojant buvusiai sutuoktinei V. K. priklausančiu automobiliu „Seat Arosa“, kelyje pasimaišė stirniukas ir jis nuo kelio nuvažiavo į griovį. Neužilgo prie jo privažiavę žmonės klausė ar viskas gerai. Dėl girtumo nepamena, kuriuo metu atvyko policijos pareigūnai, nepamena kokias aplinkybes pareigūnams nurodė. Sutinka su girtumo nustatymu. Buvusi sutuoktinė jam leido važinėti, tačiau ji nežinojo, kad kaltinime nurodytą dieną jis už vairo sėdo neblaivus. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, prašo atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja prašo paskirti jo seserį N. M.. Su seserimi santykiai labai geri, abu prižiūri tėvus, ji garantuotų, kad jis nenusikals.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja N. M. paaiškino, kad įvykio, kurio metu buvo sulaikytas neblaivus vairavęs automobilį brolis A. K., visiems buvo didelis netikėtumas, nes brolis nepiktnaudžiauja alkoholiu. Brolis jai padeda slaugyti nusenusius tėvus, santykiai su broliu labai geri. Ji dirba, mėnesinė pajamos 500 Eur. Administracine tvarka nebausta, neteistas. A. K. veiksmus vertina labai blogai, ji turi broliui autoritetą, gali daryti jam teigiamą įtaką.

Teisiamojo posėdžio metu atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau– BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. K. parodė, kad 2020 m. lapkričio 22 d., maždaug nuo 13.00 val., būdamas vienas namuose, (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholį, tai yra trauktinę ,,Žalios devynerios“. Žmona V. dirbo. Jam būnant kieme, apie 17.00 val., prie tvoros priėjo nepažįstamas asmuo, kurį matė pirmą kartą, jo veido bruožų neįsidėmėjo, nei kaip jis buvo apsirengęs, pasakyti negali, ir jo paprašė pavažiuoti iki ,, (duomenys neskelbtini)“ sodų. Jis sutiko su juo važiuoti, bet jam pasakė, kad esą neblaivus ir vairuoti negali, jeigu jis vairuos, tuomet gali važiuoti. Iš pažiūros vaikinas atrodė blaivus. Dar jam pasakė, kad kartu pasiims ir šunį. Minėtas asmuo sutiko. Nepažįstamas vyriškis sėdo už vairo, o jis šalia, vyko iš namų link (duomenys neskelbtini) sodų. Pavažiavo apie tris kokius kilometrus ir išgirdo, kaip minėtas vyriškis, kuris vairavo, surėkė ,,stirna“ ir tuomet jie nuvažiavo nuo kelio. Jis galvoja, kad buvo praradęs sąmonę, atsipeikėjęs pamatė, kad jau vairuotojo nėra, o jis išlipo iš automobilio ir nuėjo ieškoti pagalbos. Vaikino, kuris vairavo automobilį, jis nepažįsta, matė jį pirmą kartą (t. 1, b. l. 142-144).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju papildomai A. K. parodė, kad pirminėje savo apklausoje melagingai nurodė aplinkybes, taip save gindamas, be to, buvo stipriai pasimetęs, išsigandęs. Su įtarimu sutinka, kaltu pilnai prisipažįsta. Įvykio dieną buvo labai stipriai neblaivus, todėl visų aplinkybių neatsimena ir tiksliai papasakoti negali. Pirminėje apklausoje tiesos nesakė, nes norėjo taip save apginti. Automobilis ,,Seat Arosa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jo buvusiai žmonai V. K., tai yra jos turtas, nes ji automobilį įsigijo tuomet, kada jie jau buvo išsiskyrę. Automobiliu žmona leidžia naudotis ir jam. 2020 m. lapkričio 22 d. maždaug nuo 13.00 val. gėrė alkoholį, išgėrė apie 0,7 litro butelį. Žmona V. dirbo, jos namuose nebuvo. Gal apie 17.00 val. sugalvojo nuvažiuoti iki parduotuvės nusipirkti maisto, pasiėmė buvusios žmonos V. K. automobilį, kurį ji buvo palikusi kieme ir sėdo už vairo, būdamas neblaivus. Jo buvusi žmona V. nežinojo, kad jis neblaivus pasiims jos automobilį ir važiuos. Važiuodamas keliu, automobilio nesuvaldė ir nuvažiavo į griovį. Automobiliu važiavo vienas, nuo namų pavažiavo maždaug apie porą kilometrų link . (duomenys neskelbtini) pusės, kadangi minėta parduotuvė yra (duomenys neskelbtini). Kada jo vairuojamas automobilis buvo jau nuvažiavęs nuo kelio, jis iš jo išlipo ir žiūrėjo, kas nutiko. Jam išlipus iš automobilio vairuotojo pusės, prie jo sustojo pravažiuojantis automobilis ir teiravosi, ar viskas gerai ir ar reikia pagalbos. Jiems atsakė, kad viskas gerai, pagalbos nereikia. Kaip ir minėjo, visų įvykio aplinkybių nepamena, nes buvo stipriai neblaivus. Vėliau, jam bebūnat prie automobilio, atvyko policijos pareigūnai. Ką tiksliai kalbėjo su pareigūnais, taip pat nepamena. Prisipažįsta, kad automobilį vairavo, būdamas neblaivus, suprato, kad elgiasi neatsakingai. Dėl to labai gailisi, kaltę pripažįsta, tai buvo pirmas ir paskutinis kartas. Norėtų, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas laidavimu (t. 1, b. l. 148-150).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. K. parodė, kad jos buvęs vyras A. K., su kuriuo ji santuoką nutraukusi maždaug apie septynis metus, kartu gyvena vienuose namuose (duomenys neskelbtini). Automobilį ,,Seat Arosa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji įsigijo 2016 metų vasarą, už minėtą automobilį mokėjo 1 300 Eur. Automobilį ji įsigijo jau po santuokos nutraukimo. Minėtu automobiliu dažniausiai važinėja ji pati į darbą, tačiau automobiliu leidžia pasinaudoti ir savo buvusiam vyrui A. K. 2020 m. lapkričio 22 d. ji apie 07.40 val. išvyko į darbą, namuose liko A. Buvusį vyrą namuose paliko blaivų, jis sėdėjo namuose ir gėrė kavą. Minėtą dieną į darbą išvyko su savo sūnaus automobiliu, todėl jos automobilis liko namuose, kieme. Jeigu būtų žinojusi, kad vyras sės girtas už vairo, tikrai būtų neleidusi jam vairuoti. Kodėl taip vyras pasielgė, pasakyti negalėjo. Esant galimybei, automobilį prašo grąžinti (t. 1, b. l. 29-31).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta (telefoninė apklausa) liudytoja V. L., nurodė, kad 2020 m. lapkričio 22 d., apie 17.30 val., važiuodama savo automobiliu ,,Toyota Avensis“, valts. Nr. (duomenys neskelbtini), keliu, nuo Alytaus link Marijampolės iki . (duomenys neskelbtini) ženklo likus apie vieną kilometrą, pastebėjo, kad prieš ją važiuojančio automobilio dingo šviesos. Privažiavus, pamatė automobilį, nuvažiavusį nuo kelio į griovį. Sustojo pasižiūrėti, ar nieko blogo nenutiko, ar nereikia pagalbos. Išlipus iš automobilio, pamatė kelkraštyje stovintį vyrą. Nurodė, kad prie automobilio buvęs vyriškis (vidutinio ūgio, apie 50 metų) buvo vienas, su juo daugiau jokių žmonių nebuvo, kad vairuotų minėtą automobilį vyriškis, ar būtų sėdėjus už jo vairo moteris, tikrai nematė ir to patvirtinti negali. Paklausus, kaip čia taip įvyko, tai jis tik truktelėjo pečiais ir viskas. Kad vyriškis minėtą automobilį būtų vairavęs, nieko nesakė, nors liudytoja pas jį to ir neklausė. Pastarasis teigė, kad jam gerai ir medikų pagalbos nereikia. Automobilio vairuotojas jos vengė, nenorėjo bendrauti, laikėsi didelio atstumo. Pranešėja nurodė, kad automobilyje buvo tik didelis šuo. Daugiau nieko nesimatė, nes buvo labai tamsu. Kadangi asmuo pranešėjai sukėlė įtarimų, dėl to ji apie įvykį pranešė policijai (t. 1, b. l. 35-36).

Iš tarnybinio pranešimo, matyti, kad 2020 m. lapkričio 22 d., apie 17.55 val., Alytaus r., 131 kelyje, 8 km, Alytaus aps. VPK Reagavimo skyriaus vyriausieji patruliai A. M. ir R. A. patikrino automobilio ,,Seat Arosa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo girtumą. Automobilį vairavo neblaivus, turintis teisę vairuoti, A. K.. 2020 m. lapkričio 22, 17.57 val., pirmuoju pūtimu alkoholio kiekio matuokliu vairuotojui nustatytas 2,53 promilių girtumas, 18.18 val. antruoju pūtimu – 2,91 promilių girtumas. Automobilis nuvežtas į saugomą transporto priemonių aikštelę, adresu Alytaus r., Alytaus sen., Užubalių k., Ūdrijos kel. 24. (t. 1, b. l. 1).

Iš 2020 m. lapkričio 22 d. policijos pareigūno A. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. lapkričio 22 d. pareigūnas dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu R. A. apie 17:41 val. gavo pranešimą iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad kelyje baltos spalvos automobilis įvažiavo į griovį. Atvykus į nurodytą vietą, dešinėje kelio pusėje esančiame griovyje pastebėjo automobilį ,,Seat“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šalia automobilio buvo pastebėtas stovintis asmuo A. K., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Pasiteiravus, kas nutiko, ar jam viskas gerai, A. K. atsakė, kad viskas gerai ir nieko čia nenutiko. Bendraujant su juo, negalėjo paaiškinti tikslių aplinkybių, dažnai keitė parodymus, nerišliai kalbėjo, negalėjo pasakyti, kas vairavo. A. K. tik paaiškino, kad automobilis priklauso jo žmonai, kad yra neblaivus, nes alkoholį vartojo prieš maždaug penkias valandas. Sakė, kad šio automobilio nevairavo, kad automobilį vairavo kažkoks vyrukas, kurį šiandien matė pirmą kartą. A. K. taip pat paaiškino, kad tas asmuo kažkur pradingo, taip pat aiškino, kad automobilį vairavusį asmenį susitiko šiandien mieste prieš porą valandų. Pasak A. K., jis tą asmenį sutiko važiuodamas automobiliu mieste, kol asmuo vedžiojo savo šunį. Kaip jis atsidūrė pas A. K. automobilyje, jis negalėjo paaiškinti. Šalia automobilio daugiau asmenų nepastebėjo, priėjus prie automobilio, iš automobilio vidaus pasigirdo šuns lojimas, automobilyje buvo didelis šuo. A. K. paaiškino, kad šuo yra jo, jis taip pat paaiškino, kad jis agresyvus nepažįstamų žmonių atžvilgiu, paaiškino, kad šunį gali pasiimti žmona (b. l. 6-8).

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėta vieta esanti (duomenys neskelbtini) kelias, 8 kilometras (t. 1, b. l. 17-26).

Apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtas BPC gauto skambučio pranešimas. Garso įraše girdėti moters bei bendrojo pagalbos centro darbuotojos pokalbis (t. 1, b. l. 40-43).

Neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad 2020 m. lapkričio 22 d., 17.57 val., A. K. pirmuoju pūtimu nustatyta 2,53 promilės girtumas, antruoju pūtimu 18.18 val. nustatyta 2.91 promilės girtumas (b. l. 44), ir sprendimu kaltinamasis nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo (t. 1, b. l. 45).

Iš VĮ ,Regitra“ duomenų bazės pateiktos informacijos matyti, kad automobilio ,,Seat Arosa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. K. (t. 1, b. l. 48).

Iš ,,Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė automobilio ,,Seat Arosa“ kana Lietuvoje yra 790 Eur su PVM (t. 1, b. l. 48).

Pinigų pervedimo kvitas patvirtina, kad V. K. apmokėjo automobilio ,,Seat Arosa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo išlaidas, kurios sudarė 39,93 Eur (t. 1, b. l. 68).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, BPK nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis A. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaltinamojo prisipažinimas, aukščiau aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis A. K. neblaivus vairavo automobilį ,,Seat Arosa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, t. y. pirmo tikrinimo metu nustatytas 2,53 promilių girtumas, antro tikrinimo metu –2,91 promilių girtumas. Tokie kaltinamojo tyčiniai veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Dėl laidavimo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Laiduotoju prašo paskirti jo seserį N. M., kuri taip pat pateikė prašymą dėl A. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio nuostatų taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas.

Kaltinamasis A. K. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Jis anksčiau neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, kas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto numatytą sąlygą. Antroji iš BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų yra ta, kad asmuo turi visiškai prisipažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikaltimą. Iš esmės tokias pat aplinkybes jis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Taigi teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą būtiną atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygą. Nagrinėjamu atveju byloje civilinis ieškinys nepareikštas, turtinė ar neturtinė žala niekam nepadaryta (BK 40 str. 2 d. 3p.). Nurodytos aplinkybės atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nurodytas sąlygas, tačiau teismo vertinimu tai nepakanka laidavimo instituto taikymui.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant šį klausimą, neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikaltimą padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką bei elgesį praeityje. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad kaltinamasis A. K. 2017 m. spalio 16 d. buvo nubaustas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 364 straipsnio 4 dalį 150 Eur bauda, baudą sumokėjęs (t. 1, b. l. 92). Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad 2015 m. kovo 21 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (ikiteisminio tyrimo Nr. 03-4-00011-15) (b. l. 89). ,,Liteko“ duomenys patvirtina, kad 2020 m. gruodžio 4 d. Vilniau apygardos teismas A. K. (nuteista dar 4 asmenys) pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir199² straipsnio 1 dalyje ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę 446 MGL (16 796 Eur) dydžio baudą. Nuosprendis neįsiteisėjęs ir kaltinamasis A. K. nuosprendį apskundęs apeliacine tvarka. Kaltinamojo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis šiuo metu jam esminių teisinių pasekmių nesukelia, jis laikomas neteistu (BK 97 str.), tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės kaltinamąjį ypač neigiamai charakterizuoja. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi, šiuo metu nedirba. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą teismas daro išvadą, kad kaltinamasis neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimų, nes teismui nėra pagrindo manyti, kad A. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Nagrinėjamoje byloje prašymą būti kaltinamojo laiduotoja pateikė jo sesuo N. M., kuri neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, charakterizuojama teigiamai, į priklausomybių įskaitas neįrašyta (t. 2, b. l. 5-8). Teisiamajame posėdyje N. M. nurodė, kad jis sutinka būti kaltinamojo laiduotoja. Teismas įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad N. M. verta teismo pasitikėjimo ir galėtų būti tinkama laiduotoja, tačiau dėl aukščiau aptartų aplinkybių kaltinamojo A. K. atžvilgiu BK 40 straipsnis netaikomas.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 str.).

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaip jau minėta aukščiau (teismas aptartinų aplinkybių nedetalizuoja) kaltinamasis A. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jis neteistas, buvo baustas administracine tvarka, nuobaudos įvykdytos, VšĮ Alytaus poliklinikos psichikos centro įskaitoje į stebimų pacientų tarpą neįrašytas (b. l. 83), nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 91).

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo J. K. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kadangi ši bausmės rūšis visiškai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Už nesunkų nusikaltimą skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda (BK 47 str. 3 d. 2 p.). Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą teismas mano, kad kaltinamajam paskirtina bausmė (bauda) artima minėtame straipsnyje numatytam minimumui.

Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis A. K. kaltę pilnai pripažino, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir paskirtina bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Kaltinamasis A. K. nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis specialia jam suteikta teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl jam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.). Pažymėtina, jog teismas asmeniui gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimo klausimą, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis padarė su Kelių eismo taisyklių pažeidimu susijusį nusikaltimą, kėlusią realų pavojų tiek jam pačiam, tiek ir kitiems eismo dalyviams, todėl kaltinamajam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams šešiems mėnesiams.

2020 m. lapkričio 23 d. kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas ir iš kaltinamojo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. R 0823052 (t. 1, b. l. 157). Kadangi minėta kardomąja priemone – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimu yra taikomi visiškai analogiški apribojimai kaip ir jam skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl šios poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo dienos – nuo 2020 m. lapkričio 23 d.

Kaltinamasis A. K. nusikaltimą padarė būdamas neblaivus vairuodamas kelių transporto priemonę – V. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,Seat Arosa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į teismų praktiką panašiose bylose, kaltinamojo A. K. vairuotas automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri BK 72 straipsnio 2 dalies prasme laikoma konfiskuotinu turtu. Kaip jau minėta, šis automobilis nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam. BK 72 straipsnio 4 dalis numato sąlygas, kuomet kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą. Tačiau nagrinėjamu atveju BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų nėra, todėl konfiskuotinas turtas – automobilis ,,Seat Arosa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti fiziškai perimtas valstybės nuosavybėn. Baudžiamasis įstatymas numato ir tai, jog tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.). Iš Emprekis pažymos matyti, kad tokio automobilio kaina su PVM yra 790 Eur. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis tokios automobilio kainos neginčijo. Taigi, įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumo, sunkumo laipsnį, pasekmes, kaltinamojo asmenybę bei, vadovaujantis BK 67 straipsnio, 72 straipsnio nuostatomis, siekiant pilnai įgyvendinti bausmės paskirtį bei tikslus, kaltinamajam A. K. skiriama dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio ,,Seat Arosa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 790 Eur sumą.

Ikiteisminio tyrimo metu, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimu, automobilio savininkės V. K. turtui – automobiliui ,,Seat Arosa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (apribojimo terminas nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki 2021 m. vasario 24 d.) (t. 1 b. l. 71). V. K. turtui netaikomas turto konfiskavimas, ši paskirta priemonė tampa nebereikalinga, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį ,,Seat Arosa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaikintinas (BPK151 str. 8 d.) .

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas panaikintinos įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, o A. K. vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ ,,Regitra“ (BPK 139 str. 1 d.).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. lapkričio 22 d., 17.55 val. iki 2020 m. lapkričio 23 d. 13.50 val. (t. 1, b. l. 134–137), todėl šis laikotarpis (1 diena) įskaitomas į bausmę (BK 65, 66 str., BKP 140 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-308, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmę – 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad A. K. turi sumokėti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. lapkričio 22 d., 17.55 val. iki 2020 m. lapkričio 23 d. 13.50 val. (1 d.) ir nustatyti, kad A. K. turi sumokėti 58 MGL (2 900 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam dvejus metus šešis mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio ,,Seat Arosa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 790 Eur sumą, kuri turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 6610.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus, A. K. vairuotojo pažymėjimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, parduoti VĮ ,,Regitra“.

Panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimu, paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. K. turtui – automobiliui ,,Seat Arosa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, jog nuteistasis A. K. teismo paskirtą baudą privalo sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 6801.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.