Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracine nuobauda nubaustam asmeniui – A. J., jo atstovui advokatui Gintui Gustaičiui,

nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. J. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-20694-2023 (ROIK 23222565238) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausioji tyrėja A. S. 2023 m. spalio 16 d. priėmė nutarimą, kuriuo A. J. buvo nubaustas 800 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį, už tai, kad jis 2023 m. spalio 1 d. 14.25 val., Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini) gatvėse, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,78 promilės girtumo laipsnis. Šia neteisėta veika A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte numatytą draudimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Baudos dydis bei asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatomi pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir kitų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis bauda bei nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 2, 3 dalys).

ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo 800 iki 1100 eurų. Be to, to paties straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti: 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių; arba 2) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Taigi, už A. J. padarytą administracinį nusižengimą privaloma kartu su bauda skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta – paskirta minimali bauda - 800 Eur, bei administracinio poveikio priemonė minimaliam įstatyme numatytam terminui - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir, pažeidėjo prašymu bei sutikimu, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių terminui.

Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų - savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad A. J. dėl vairavimo esant neblaiviam kaltu prisipažino, gailėjosi ir tai pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės byloje nenustatytos. A. J. yra nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, tačiau jis yra dirbantis, nors ir puse etato, tačiau dvejose pareigose – direktoriumi ir atsarginių detalių tiekėju, charakterizuojamas teigiamai, rūpinasi ir slaugo savo ligotą motiną, neteistas, už apsvaigus nuo alkoholio padarytus administracinius nusižengimus nebaustas. Šios aplinkybės yra palankios administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, jį charakterizuoja teigiamai. Atsižvelgus į šias aplinkybes, Institucijos nutarimu A. J. ir buvo paskirta minimali nuobauda ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonės. Nurodytos aplinkybės buvo svarbios administracinės nuobaudos individualizavimo procese, tačiau sprendžiant dėl švelnesnės, nei sankcijoje numatytos minimalios, nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymo - nepakankamos.

Kaip jau minėta, sprendžiant dėl galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, yra vertinamos ne tik su pažeidėjo asmenybe, bet ir su padaryto administracinio nusižengimo pobūdžiu ir pavojingumu susijusios aplinkybės, taip pat kitos aplinkybės, kurių visuma suponuotų pagrįstą manymą, kad konkretaus asmens atžvilgiu net ir minimalios nuobaudos taikymas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

A.J. padarytas administracinis nusižengimas yra vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliantis grėsmę ne tik pačiam administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, bet ir kitiems asmenims, jų turtui. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nustatytas girtumo laipsnis ženkliai viršijo leistiną ribą (pirmuoju pūtimu nustatytas 0,81 promilių neblaivumas, o antruoju – 0,78 promilių neblaivumas), kas iš tiesų verčia abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tvirtinimu, kad jis linkęs laikytis įstatymų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo alkoholį vartojo tą pačią dieną, neblaivumo nustatymo akte pažymėta, kad pareiškėjui iš burnos sklido alkoholio kvapas, taigi jis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, privalėjo suvokti ir suvokė, kad yra neblaivus, tačiau vis tiek vairavo padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, nors tam nebuvo kategoriškos būtinybės, tokios būtinybės nepagrindus ir jokiais įrodymais. Taigi tokia pareiškėjo būsena neabejotinai galėjo ir įtakojo jo gebėjimus vairuoti transporto priemonę. Vien tai, kad vairuodamas transporto priemonę neblaivus A. J. nepadarė ir kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, savaime nereiškia, jog savo neteisėtais veiksmais pažeidėjas nekėlė didelio pavojaus kitiems eismo dalyviams. Galimai sunkių pasekmių buvo išvengta tik dėl to, kad jis buvo laiku sustabdytas ir nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors A. J. ir nebaustas už administracinius nusižengimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, tačiau per paskutinius trejus metus baustas penkis kartus už švelnesnius nusižengimus, keturis iš jų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – transporto priemonės vairavimą be privalomosios techninės apžiūros. Taigi, A. J. vertinti kaip ypatingai drausmingą vairuotoją, taip pat nėra pagrindo.

Pareiškėjas savo prašymą netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo iš esmės grindžia aplinkybėmis dėl teisės vairuoti reikalingumo darbinėms funkcijoms vykdyti ir galimų neigiamų pasekmių prižiūrimai sergančiai artimai giminaitei – motinai. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmeniniai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismo vertinimu, tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Pažymėtina, jog A. J., būdamas brandžia asmenybe, vienas, kaip tvirtina, besirūpindamas savo ligota motina, slaugydamas ją ir žinodamas, kad neturint teisės vairuoti transporto priemones kyla nepatogumų norint užtikrinti motinos kasdienius poreikius, jos slaugą, neabejotinai suvokdamas, jog dėl savo neteisėto poelgio jam gali būti apsunkinta darbinė veikla, nepaisė galimų savo neteisėto elgesio (vairavimo apsvaigus nuo alkoholio) pasekmių, todėl šioje situacijoje vien tik jo paties ar jo motinos asmeniniai interesai nesudaro pakankamo pagrindo jam paskirtos administracinio poveikio priemonės švelninti labiau, nei numato įstatymas, ar apskritai panaikinti, ko pareiškėjas prašė teismui pateiktame skunde. Be to, paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymas pažeidėjui netrukdo toliau tęsti savo darbinės veiklos, kaip įmonės vadovui neužkerta kelio pasitelkti kitų asmenų pagalbą (laikinai pasamdyti papildomą darbuotoją, pasitelkti praktikantą, detalių pervežimui – kurjerį, užsakinėti medžiagas/detales internetu ir pan.). O ir byloje esanti pažyma, kad A. J. ir po teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo toliau dirba, taip pat patvirtina, kad teisės vairuoti atėmimas neužkerto kelio pažeidėjui tęsti darbo ir šiuo metu. Nors pažeidėjas ir gyvena kitame mieste nei jo slaugoma motina ir galimai vykimas pas ją viešuoju transportu būtų apsunkintas dėl nutolusios vietovės ir viešojo transporto tvarkaraščio ypatumų, tačiau šalyje esant išvystytoms pavėžėjimo bei taksi paslaugoms, lankymasis pas motiną gali būti išspręstas ir kitais būdais. Pats pažeidėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu, neturėdamas teisės vairuoti, pas motiną vyksta viešuoju transportu, ir, nors tai užtrunka nemažai laiko, tačiau vis tik susisiekimas viešuoju transportu yra galimas. Įvertinus pažeidėjo skunde nurodytas aplinkybes apie motinos negebėjimą pasirūpinti savimi, nepatogias jos gyvenimo sąlygas (vienkiemyje, be vandens, centralizuoto šildymo, ir pan.), motinos sveikatos būklę, pareiškėjas, kaip besirūpinantis ir slaugantis motiną, nors ir nėra oficialiai paskirtas jos globėju, turi galimybę apsvarstyti motinos gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, gyvenimą kartu su ja savo namuose Kaune, kur ir medicinos paslaugos būtų lengviau pasiekiamos, o tam nesant galimybių – kito asmens, kuris slaugytų jo motiną namuose, paslaugas. Net ir pareiškėjo sugyventinė posėdžio metu nurodė, kad tik laiko klausimas, kada reikės imtis kitokių priemonių motinos priežiūrai bei, kad ir ji pati jau kuris laikas skatina sugyventinį, jog jis samdytų kažkokį žmogų, kuris slaugytų jo motiną. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pažeidėjas alkoholį vartojo prižiūrėdamas neįgalią motiną, kaip pats paaiškino, dėl streso būnant su motina, matant jos būklę, o tai tik dar labiau patvirtina, kad pažeidėjo motinai jau reikalinga profesionalaus specialisto, gebančio dirbti su tokios būklės pacientais, pagalba, ir tai būtų naudinga ne tik pažeidėjo motinai, bet ir pačiam pažeidėjui, kuris stresą prižiūrint motiną malšina netinkamu būdu (vartodamas alkoholį). Tai, kad kitų asmenų teikiamos pavėžėjimo ar slaugos paslaugos sukels papildomų finansinių sunkumų, yra tik paties pažeidėjo neteisėto elgesio rezultatas, todėl negalima daryti išvados, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenimą apsunkins neproporcingai jo padarytam nusižengimui.

Neabejotina, kad teisės vairuoti atėmimas kiekvienam vairuotojui sukelia diskomfortą, tačiau dėl to kaltas ne kas kitas, bet paties pažeidėjo neatsakingas elgesys ir jis turi prisiimti iš to išplaukiančias neigiamas pasekmes. Apsunkintas judėjimas praradus teisę vairuoti nėra išskirtinė aplinkybė ir neeliminuoja įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos taikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Be to, vairavimas nėra konstitucinė žmogaus teisė, tai tėra privilegija tiems, kurie gali įrodyti, jog gali vairuoti nesukeldami pavojaus visuomenei ir gebėdami tai daryti saugiai, kelyje laikantis taisyklių, o tokios teisės praradimas, kaip jau minėta, yra tik neatsakingo ir grubiai įstatymus pažeidžiančio asmens elgesio pasekmė.

Pareiškėjo skundo argumentas, kad antialkoholinio variklio užraktas jam sukels papildomas išlaidas ir nepatogumus, taip pat nesuteikia pagrindo konstatuoti esant išskirtinėms aplinkybėms švelnesnės nuobaudos skyrimui. Be to, posėdžio metu pareiškėjas patikslino skundo reikalavimus ir prašė sutrumpinti draudimo vairuoti terminą iki dviejų mėnesių. Kaip jau minėta, A. J. padarytas administracinis nusižengimas vertinamas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o vien tik simbolinės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų. Skiriant nuobaudą įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, siekį užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma sankcija, interesus. Padarius tokio pavojingumo administracinį nusižengimą, administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – netaikymas ar termino sutrumpinimas, prieštarautų administracinės nuobaudos paskirčiai – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, nurodytos administracinio poveikio priemonės taikymas šiuo atveju atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus, nepažeidžia proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų, todėl negali būti laikomas priemone, varžančia asmens teises labiau, nei reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nesant įstatyminio pagrindo ir nenustačius išskirtinių aplinkybių visumos, teismas daro išvadą, kad keisti skundžiamą Institucijos nutarimą ir netaikyti administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinti jos terminą, asmeniui ir taip paskyrus minimalias nuobaudas/poveikio priemones - nėra galimybės, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644-646 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. J. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. S. 2023 m. spalio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-20694-2023 (ROIK 23222565238) - palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.