Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-11-08 · Civilinė byla Nr. 2S-1859-603/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-08
Bylos Nr.
2S-1859-603/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29161-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Lipnickienė
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1859-603/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29161-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 106.3.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. lapkričio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Lipnickienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė V. J. (toliau – ieškovė) pareiškė ieškinį atsakovams R. K., UAB „Ryto vėjas“, kuriuo prašė: pripažinti negaliojančia 2007-08-10 paskolos sutarties dalį dėl 10 000,00 Lt paskolos sumos; 2007-11-05 paskolos sutarties priedą Nr. 1, įpareigoti atsakovę R. K. grąžinti ieškovei pagal šį priedą iš jos gautus 8 000,00 Lt; priteisti iš UAB „Ryto vėjas“ ieškovei 10 000,00 Lt nesumokėto darbo užmokesčio skolą; priteisti iš atsakovo UAB „Ryto vėjas“ 5 procentų dydžio metines palūkanas bei įstatymų nustatyto dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį dalyje dėl ieškovės reikalavimų atsakovui UAB „Ryto vėjas“ priteisti 10 000,00 Lt nesumokėto darbo užmokesčio skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas bei įstatymų nustatyto dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir nustatė ieškovei terminą per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus: aiškiai suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą – aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą dėl abiejų sandorių pripažinimo negaliojančiais; sumokėti likusią dalį – 970,00 Lt už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos tesimas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013-06-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1759-565/2013 konstatavo, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad UAB „Ryto vėjas“ buvo skolingas ieškovei 10 000,00 Lt darbo užmokesčio. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-19 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1025-803/2012 bei Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1759-565/2013, kuria šis sprendimas paliktas nepakeistu, yra įsiteisėję, minėtoje civilinėje byloje dalyvavo tie patys asmenys – ieškovė V. J., atsakovė R. K.. Todėl ieškovė nebegali iš naujo įrodinėti jos naujai pateiktame ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl I. Č. ir I. R. faktinių šeimyninių santykių, 10 000,00 Lt darbo užmokesčio skolos, paskolos įforminimo R. K. vardu, dėl paskolos dalies įskaitymo nesumokėtu darbo užmokesčiu. Jokių kitų naujų aplinkybių, patvirtinančių ieškovės reikalavimą dėl 2007-08-10 paskolos sutarties dalies dėl 10 000,00 Lt paskolos bei 2007-11-05 paskolos sutarties priedo Nr. 1 pripažinimo negaliojančiais dėl apgaulės ieškovė nenurodė. Remdamasis išdėstytu teismas konstatavo, kad nėra ieškinio faktinio pagrindo – aplinkybių, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, tai laikytina ieškinio trūkumu. Teismas nustatė, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 30,00 Lt žyminio mokesčio, nors turėjo sumokėti 1 000,00 Lt žyminio mokesčio. Teismas netenkino ieškovės prašymo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nes ieškovė nepateikė aktualių duomenų apie savo turtinę padėtį.

Šalies argumentai

Atskirajame skunde ieškovė prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nurodytose civilinėse bylose reikalavimas dėl darbo užmokesčio priteisimo pareikštas nebuvo, todėl šioje byloje nagrinėtinas ginčas nėra dėl to paties dalyko. Ieškovė jau kelerius metus nėra atsakovo UAB „Ryto vėjas“ darbuotoja, todėl negali kreiptis į darbo ginčo komisiją. Ieškovė yra nurodžiusi ieškinio pagrindą. Ieškinio priėmimo metu atleidimo nuo įrodinėjimo klausimai negali būti sprendžiami. Reikalavimai dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nėra reikalavimai dėl jų modifikavimo, todėl teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę sumokėti žyminį mokestį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu kartu patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 135 straipsnio 1 dalis numato, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (t. y. atitikti CPK 111 straipsnio reikalavimus), taip pat jame turi būti CPK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyti reikalavimai.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, ieškovė nenurodė ieškinio faktinio pagrindo – aplinkybių, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismo nuomone, nurodydama faktines aplinkybes, kurios turėtų patvirtinti ieškovės reikalavimus, ieškovė nurodė teiginius, kurie prieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2013-06-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1759-565/2013 nustatytoms aplinkybėms, nors pagal įstatymą nereikia įrodinėti tų aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas su skundžiamoje nutartyje išdėstyta apylinkės teismo pozicija nesutinka todėl, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t.y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos. Ieškinio turinys tvirtina, kad ieškovė reikalavimus dėl paskolos sutarties dalies ir jos priedo pripažinimo negaliojančiais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio 1 dalį grindė tuo, kad dėl apgaulės ir sudidėjusių aplinkybių buvo priversta sudaryti ginčijamus sandorius itin nenaudingomis sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė ieškinio pagrindą suformulavo aiškiai ir išdėstė išsamiai. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas yra baigiamasis įrodinėjimo proceso etapas, kurio metu teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008). Teismas ieškinio priėmimo stadijoje negali vertinti, ar yra prejudicinių faktų, juo labiau reikalauti iš ieškovės nurodyti tokias ieškininio reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes ir jas patvirtinančių įrodymų, kurie būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas. Kadangi ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai apskritai yra neaiškus ieškovo reikalavimo pagrindas, ir dėl šios aplinkybės teismo procesas negali būti pradėtas, nagrinėjamu atveju ieškovei nurodžius faktinio pobūdžio aplinkybes, su kuriomis ji sieja galimybę patenkinti pareikštus reikalavimus atsakovams, konstatuotina, kad teismas nepagrįstai nurodė ieškovei pašalinti ieškinio trūkumą – aiškiai suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą – aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, prie ieškinio turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys žyminio mokesčio sumokėjimą. CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką (CPK 83, 84 straipsniai). CPK 84 straipsnyje yra įtvirtinta teismo teisė gavus asmens motyvuotą, įrodymais pagrįstą prašymą, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, iki sprendimo priėmimo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, teismas asmens prašymu, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo pagrįstumą, tenka to prašančiam asmeniui, todėl ieškovė, pateikdamas teismui ieškinį, turėjo pateikti įrodymus, įrodančius jos sunkią materialinę padėtį (CPK 178 straipsnis). Priešingai nei nurodo apeliantė, civilinio proceso įstatymas neįpareigoja teismo sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jo atidėjimo, išreikalauti iš suinteresuotų asmenų papildomų įrodymų ir šiuo tikslu skirti terminą prašymo trūkumams šalinti. Ieškovė prie ieškinio nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos sunkią turtinę padėtį, t.y., kad ji nedirba, negauna pajamų, neturi lėšų banko ar kredito įstaigose, neturi nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto, turi išlaikytinių ir pan., todėl teismas teisingai įvertino ieškovės prašymą kaip nepagrįstą.

Tačiau teismas, nustatydamas ieškinio trūkumą – jo neapmokėjimą žyminiu mokesčiu, netinkamai nustatė ir apskaičiavo už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį. Iš ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovė ginčija 2007-08-10 paskolos sutarties, sudarytos su R. Č. dalį dėl 10 000,00 Lt paskolos sumos ir 2007-11-05 paskolos sutarties priedą Nr. 1 remdamasi CK 1.91 straipsniu ir prašo taikyti restituciją - įpareigoti R. K. grąžinti V. J. pagal šį priedą iš jos gautus 8 000,00 Lt. Kaip matyti, ieškovė ginčija sandorius vienu iš sandorių negaliojimo pagrindų, ieškovės keliamas ginčas nėra susijęs su sutarties modifikavimu (pakeitimu, nutraukimu), todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti mokamas fiksuoto dydžio žyminis mokestis – 500,00 Lt (CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi ieškovė ginčija sandorius ir prašo pašalinti jų vykdymo pasekmes, laikytina, jog keliamas ginčas yra turtinis ir turi būti apmokėtas proporciniu žyminiu mokesčiu, skaičiuojamu nuo ieškinio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė pareikštų reikalavimų pobūdį, netinkamai išaiškino ir pritaikė žyminio mokesčio apskaičiavimą reglamentuojančias proceso teisės normas bei neteisingai nustatė žyminio mokesčio dydį, todėl šis klausimas turi būti pirmosios instancijos teismo nagrinėjamas iš naujo, nustatant ieškinio sumą ir ieškovės mokėtiną žyminį mokestį. Kadangi ieškovė, siekdama įrodyti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas ieškovės prašymas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir jo atidėjimo, neteisėtumą ir nepagrįstumą, apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, liudijančius jos materialinę padėtį: ieškovės banko sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ išrašą už laikotarpį nuo 2009.09.14 iki 2013.09.13; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-09-13 pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą Nr. 4-8-10644; UAB „Bičiulių verslas“ 2013-09-16 pažymą apie išmokėtą darbo užmokestį, kurie priimtini, kaip patenkantys į CPK 314 straipsnyje nurodytą atvejį, - kai įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, pirmosios instancijos teismas, nustatęs už ieškinį mokėtiną žyminio mokesčio dydį, turėtų įvertinti ieškovės prašymo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo pagrįstumą.

Atskirajame skunde ieškovė kvestionuoja skundžiamos nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį dalyje dėl ieškovės reikalavimų atsakovui UAB „Ryto vėjas“ priteisti 10 000,00 Lt nesumokėto darbo užmokesčio skolą ir 5 proc. metines palūkanas motyvuodamas tuo, kad ieškovė nepasinaudojo įstatyme nustatyta privaloma ikiteismine darbo ginčų nagrinėjimo tvarka pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 287 straipsnio 1 dalį. DK 299 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokie ginčai nagrinėjami tiesiogiai teisme, šioje normoje nenustatyta, kad ginčas dėl darbo užmokesčio priteisimo nagrinėtinas tiesiogiai teisme. Tačiau DK redakcijos, priimtos 2005 05 12 įstatymu Nr. X-188 (galiojusios nuo 2005 05 28) 295 straipsnio 2 dalies 5 punktas numatė, jog nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę. Šiuo pagrindu teismas privalėjo priimti ieškovės reikalavimus priteisti jai neišmokėtą darbo užmokestį, nes darbo ginčo nagrinėjimas tokiu atveju, kai asmuo atleistas iš darbo, ieškovės darbo pas atsakovą UAB „Ryto vėjas“ metu (b.l. 5-6), darbo ginčų komisijoje nebuvo numatytas. DK nuostatos, reglamentuojančios individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką, pakeistos 2012-06-26 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 204 straipsnio ir XIX skyriaus pakeitimo įstatymu Nr. XI-2127, naujos nuostatos įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d. Dėl išdėstyto konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį dalyje dėl ieškovės reikalavimų atsakovui UAB „Ryto vėjas“ priteisti 10 000,00 Lt nesumokėto darbo užmokesčio skolą ir 5 proc. metines palūkanas.

Remdamasis aukščiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo bei trūkumų nustatymo klausimus, todėl priimta teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Loreta Lipnickienė