- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-04
- Bylos Nr.
- 2A-1759-565/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-09589-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Algirdas Auruškevičius, Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- R. K.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Ryto vėjas“
- Kategorijos
- 40.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės-Balynienės, Algirdo Auruškevičiaus ir Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos pripažinimo grąžinta, trečiasis asmuo UAB „Ryto vėjas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.Ginčo esmė
I. V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. K. (buvusi pavardė Č.), prašydama pripažinti, kad 10 000 Lt paskolos dalis pagal 2007-08-10 paskolos sutartį yra grąžinta ją įskaičius kaip trečiojo asmens UAB „Ryto vėjas“ darbo užmokesčio skolą ieškovei.
Ieškovė nurodė, kad 2007-08-10 paskolos sutarties sudarymo metu ji dirbo UAB „Ryto vėjas“ direktore. UAB „Ryto vėjas“ buvo skolinga ieškovei 10 000 Lt darbo užmokesčio, įmonės savininkas I. R. paaiškino, kad dėl lėšų trūkumo įmonė negali grąžinti jai darbo užmokesčio skolos. Ieškovei buvo reikalingi pinigai butui pirkti, todėl ji paprašė, kad I. R. paskolintų 18 000 Lt. I. R. sutiko paskolinti ieškovei 18 000 Lt ir pavedė tai atlikti atsakovei, kuri tuo metu dirbo kitoje I. R. priklausančioje įmonėje – Žvėryno nekilnojamojo turto agentūroje. Atsakovė įvykdė I. R. nurodymą, pervedė iš jos vardu esančios banko sąskaitos 18 000 Lt buto pardavėjai ir paprašė, kad ieškovė pasirašytų 2007-08-10 paskolos sutartį. Taip ieškovė formaliai tapo atsakovės skolininke, nors buvo įsitikinusi, kad 18 000 Lt pasiskolino iš I. R., o ne iš atsakovės.
Artėjant paskolos grąžinimo terminui, t.y. 2007-12-10, ieškovė neturėjo galimybės grąžinti paskolos, nes UAB „Ryto vėjas“ dar nebuvo sumokėjusi ieškovei 10 000 Lt darbo užmokesčio skolos. Tada I. R. pasiūlė, kad ieškovė, grąžindama paskolą, duotų atsakovei 8 000 Lt, o likusi 10 000 Lt paskolos dalis būtų įskaityta kaip UAB „Ryto vėjas“ 10 000 Lt darbo užmokesčio skola ieškovei. Ieškovė su šiuo pasiūlymu sutiko, paskolos grąžinimas buvo įformintas priedu Nr.1 prie paskolos sutarties.
2008 m. birželio mėn. ieškovė nutraukė darbo santykius su UAB „Ryto vėjas“. Tačiau 2010 metais I. R. ėmė kviestis ieškovę ir teigti, kad ieškovė nėra grąžinusi atsakovei paskolos dalies pagal 2007-08-10 paskolos sutartį.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad 2007-08-10 buvo sudaryta paskolos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės. Pagal šią sutartį ieškovei buvo perduota 18 000 Lt, pinigų perdavimo faktą patvirtina 2007-08-10 mokėjimo nurodymas. Iš pateikto į bylą 2007-11-05 priedo Nr.1 matyti, kad ieškovė grąžino atsakovei 8 000 Lt. Dėl likusių negrąžintų 10 000 Lt atsakovė yra pateikusi reikalavimą ieškovei ginčo teisenos tvarka kitoje civilinėje byloje.
Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė žinojo ar galėjo žinoti apie ieškovei galimai pateiktą pasiūlymą iš kito asmens apie atsiskaitymą pagal paskolos sutartį. Pažymėtina, kad ieškovė skolinosi pinigus iš atsakovės kaip iš fizinio asmens. Tai, kad tarp UAB „Ryto vėjas“ ir UAB „Žvėryno nekilnojamojo turto agentūra“ akcininkų ir darbuotojų buvo artimi, draugiški santykiai, neatleidžia ieškovės, kaip atsakovės sklolininkės, nuo pareigos grąžinti likusią paskolos dalį. Dėl galimo skolos įskaitymo ar jos grąžinimo kitu būdu ieškovė pirmiausia turėjo susitarti su atsakove ir tai tinkamai įforminti rašytine forma (CK 1.73 str. 1 d. 1 p.). Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, galinčių pagrįsti jos teiginį apie I. R. pateiktą pasiūlymą įskaityti paskolos sumą į ieškovei nesumokėtą darbo užmokesčio sumą. Tokiems susitarimas įstatymas numato rašytinę formą (DK 95 str. 3 d., 120 str.). Iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad I. R. niekada nebuvo UAB „Ryto vėjas“ akcininkas ar vadovas. Kaip matyti iš UAB „Ryto vėjas“ 2008-03-06 sprendimo, ieškovė buvo UAB „Ryto vėjas“ direktore iki buvo atleista vienintelės akcininkės I. Č. sprendimu. Akivaizdu, kad ieškovė turėjo žinoti, jog I. R. nėra nei UAB „Ryto vėjas“ akcininkas, nei vadovas ir negali priimti sprendimų dėl šio juridinio asmens.
Teismas nenustatė, kad egzistuotų pagrindas taip aiškinti paskolos sutartį ir jos priedą Nr.1, kaip aiškina ieškovė, t.y. jog priede Nr.1 yra įrašas dėl kitokiu būdu grąžintos paskolos dalies ir priede Nr.1 užfiksuotos paskolos grąžinimo sąlygos patvirtina, kad ieškovė 18 000 Lt paskolą atsakovei yra grąžinusi. 2007-11-05 priede Nr.1 nurodyta: „Dėl grąžintos paskolos dalies Šalys viena kitai jokių pretenzijų neturi“. Taigi, jokio įrašo „kitu būdu“ ar nuorodų į darbo užmokesčio ir likusios paskolos dalies įskaitymą nėra.
CK 6.193 str. 2 d. numato, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė, kad ieškovės įrodinėjamos aplinkybės dėl susitarimo įskaityti paskolą į darbo užmokestį galėjo būti ar buvo. Be to, ir liudytoja patvirtino, kad ieškovė grąžindavo pinigus dalimis atsakovei per jos seserį, o tai reiškia, jog ieškovė suprato, jog yra skolinga atsakovei ir laikė save būtent atsakovės skolininke.
Iš CK 6.130 str. įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas. Pati ieškovė patvirtina, kad atsakovė nėra jos skolininkė, o ji nėra atsakovės kreditorė. Taigi, ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas ne tik kaip neįrodytas (CPK 178, 185 str.), bet ir kaip prieštaraujantis įstatymui (CK 6.130 str.).
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-19 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1.Ieškinyje nurodyti teiginiai apie paskolos suteikimo aplinkybes ir apie 10 000 Lt paskolos grąžinimą įskaitant šią sumą į ieškovei nesumokėtą 10 000 Lt darbo užmokestį patvirtinti pakankamais įrodymais, pateiktais teismui bylos nagrinėjimo procese, tačiau daugeliu atvejų teismas bylos aplinkybių visapusiškai ir objektyviais nenagrinėjo, paskolos sutarties priede Nr.1 fiksuotų susitarimo sąlygų tinkamai pagal CK 6.143 str. nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles bei CK 6.196 str. reikalavimus nenustatė. Tuo teismas pažeidė minėtas įstatymų nuostas bei CPK 185 str. reikalavimus.
2.Apeliaciniame skunde išdėstyti teisėjos veiksmų ir sprendimų tendencingumo pasireiškimo atvejai yra pakankamas pagrindas laikyti, kad byla buvo išnagrinėta šališko teismo. Šališkas teismas laikytinas neteisėtos sudėties teismu, o tai, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, yra absoliutus pagrindas joje priimtą sprendimą panaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovė su apeliaciniu skundu nesutiko.
Atsakovė nurodė, kad, jos žiniomis, UAB „Ryto vėjas“ niekada nebuvo skolinga ieškovei 10 000 Lt darbo užmokesčio, taip pat nebuvo jokio susitarimo su atsakove, kad 10 000 Lt paskolos dalis būtų įskaityta kaip ieškovei nesumokėta darbo užmokesčio skola.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.).
Šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas dėl įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma.
Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovė paskolos sutartį sudarė su atsakove (5 b.l.), paskolos sumą atsakovė pervedė iš jos vardu esančios banko sąskaitos (8 b.l.), 8 000 Lt paskolos dalį ieškovė grąžino atsakovei (6 b.l.). Ieškovė neginčijo atsakovės ieškinyje dėl skolos priteisimo nurodytų aplinkybių apie tai, kad be 8 000 Lt, ieškovė 2010 metais mokėjimo pavedimais grąžino atsakovei dar 450 Lt paskolos dalį (26-27 b.l.). Šie įrodymai duoda pagrindą padaryti išvadą, kad paskolos teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės ir atsakovės, o ne tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Ryto vėjas“.
Ieškovės nurodytos aplinkybės apie I. R. ir atsakovės sesers I. Č., kuri buvo UAB „Ryto vėjas“ generalinė direktorė ir akcininkė, faktinius santuokinius santykius, apie tai, kad sprendimus dėl UAB „Ryto vėjas“ veiklos priimdavo I. R., kad dalį paskolos ieškovė grąžino I. Č., kuri buvo ir UAB „Ryto vėjas“ kasininkė, nėra įrodytos. L. R. L. parodymų, kuriais ieškovė grindžia apeliacinį skundą, negalima laikyti patikimais įrodymais apie paskolos sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybes. Liudytoja paaiškino, kad UAB „Ryto vėjas“ ji dirbo apie du mėnesius, tačiau negalėjo nurodyti tikslios darbo santykių datos, o atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad liudytoja UAB „Ryto vėjas“ dirbo nuo 2007-02-22 iki 2007-05-15, t.y. laikotarpiu iki paskolos sutarties sudarymo. Todėl liudytojai jos darbo UAB „Ryto vėjas“ metu negalėjo būti žinomos aplinkybės, susijusios su paskolos sutarties sudarymu ir vykdymu.
Byloje nėra įrodymų apie tai, kad UAB „Ryto vėjas“ buvo skolinga ieškovei 10 000 Lt darbo užmokesčio. Ieškovė yra pateikusi pažymą, kurioje nurodyta, kad UAB „Ryto vėjas“ yra išmokėjusi ieškovei darbo užmokestį už 2007 m. balandžio – gegužės mėn. (7 b.l.). Nors ieškovė ieškinyje pareiškė prašymą išreikalauti iš UAB „Ryto vėjas“ duomenis apie 2007 – 2008 metais ieškovei priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, iš UAB „Ryto vėjas“ 2012-04-19 rašto matyti, kad UAB „Ryto vėjas“ ieškovės prašymu pateikė ieškovei jos algos apskaitos lenteles už 2007 – 2008 metus, taip pat ieškovės darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2008 metų birželio mėn. (42 b.l.). Tačiau ieškovė šių dokumentų į bylą nepateikė.
Net jei būtų nustatyta, kad UAB „Ryto vėjas“ buvo skolinga ieškovei 10 000 Lt darbo užmokesčio, tai nebūtų reikšminga aplinkybė šioje byloje, nes nėra pagrindo teigti, kad buvo atliktas ieškovės skolos atsakovei pagal paskolos sutartį ir UAB „Ryto vėjas“ darbo užmokesčio skolos ieškovei įskaitymas.
Pagal CK 6.130 str. 1 d. įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas. Nustačius, kad paskolos teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės ir atsakovės, reikalavimai tarp ieškovės ir UAB „Ryto vėjas“ nėra priešpriešiniai reikalavimai, kurie galėjo būti įskaityti į ieškovės skolą atsakovei.
Įskaitymo fakto neįrodo ir 2007-11-05 priedas Nr.1 prie paskolos sutarties. Apeliaciniame skunde ieškovė nepagrįstai teigia, kad šio priedo 2 punkte yra paskolos sutarties šalių patvirtinimas, kad dėl įskaitymu grąžintos paskolos dalies šalys viena kitai priekaištų neturi. Priede Nr.1 prie paskolos sutarties ieškovė ir atsakovė patvirtino, kad ieškovė grąžino atsakovei 8 000 Lt paskolos dalį ir kad dėl grąžintos paskolos dalies šalys viena kitai pretenzijų neturi (6 b.l.). Taigi, jokių teiginių apie 10 000 Lt paskolos dalies grąžinimą įskaitymu ir šalių priekaištų viena kitai dėl visos paskolos sumos nebuvimo priede Nr.1 prie paskolos sutarties nėra.
Ieškovės teiginius apie 10 000 Lt paskolos dalies grąžinimą įskaitymu paneigia ir jau minėtos atsakovės ieškinyje ieškovei dėl skolos priteisimo nurodytos aplinkybės apie tai, kad be 8 000 Lt ieškovė 2010 metais mokėjimo pavedimais grąžino atsakovei dar 450 Lt paskolos dalį. Šie ieškovės veiksmai patvirtina, kad po priedo Nr.1 prie paskolos sutarties pasirašymo ieškovė liko skolinga atsakovei pagal paskolos sutartį ir ieškovė iš dalies vykdė įsipareigojimus atsakovei pagal šią sutartį.
Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias procesinės teisės normas, sutarčių aiškinimą, įskaitymo ir paskolos teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, o ieškovės nurodytos aplinkybės apie pirmosios instancijos teismo šališkumą nėra pagrįstos, todėl apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo teismo sprendimo. Nenustačius absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.