Klaipėdos apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas ieškiniu prašo: 1) nustatyti nepilnametės dukters U. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su tėvu T. Ž.; 2) priteisti iš atsakovės I. Ž. išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. Ž. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 EUR nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovės I. Ž. išlaikymą nepilnamečiam vaikui U. Ž. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 EUR nuo 2016 m. lapkričio 27 d. iki dukters pilnametystės; 4) priteisti iš atsakovės I. Ž. išlaikymo nepilnamečiam vaikui U. Ž. įsiskolinimą – 3 360 EUR; 5) nustatyti atsakovės I. Ž. bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir U. Ž., tvarką: 1) leisti I. Ž. netrukdomai bendrauti su nepilnamečiais vaikais D. Ž. ir U. Ž. visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, programa ,,Skype“, mobiliuoju telefonu pokalbiais ir žinutėmis), I. Ž. įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimas nevyktų: pamokų / vaiko lankymosi darželyje metu; nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Lietuvos laiku; 2) leisti I. Ž. bendrauti su nepilnamečiais vaikais D. Ž. ir U. Ž. kiekvienų metų nepilnamečių vaikų vasaros atostogų metu, pasiimant juos nepertraukiamam ne ilgesniam nei 4 (keturių) savaičių laikotarpiui; I. Ž. turi teisę bendrauti su vaikais nepertraukiamai tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje. I. Ž. apie numatomą atostogų laiką ir vaikų paėmimą jų metu informuoja T. Ž. raštu ne mažiau nei iki einamųjų metų kovo 1 dienos; 3) leisti I. Ž. bendrauti su nepilnamečiais vaikais D. Ž. ir U. Ž. ar pasiimti juos ne ilgesniam nei 1 (vienos) savaitės laikotarpiui porinių metų nepilnamečių vaikų žiemos atostogų metu; I. Ž. turi teisę bendrauti su vaikais nepertraukiamai tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje; apie numatomą atostogų laiką ir vaiko paėmimą jų metu T. Ž. informuojama raštu ne mažiau nei prieš mėnesį; 4) nepilnamečių vaikų D. Ž. ir U. Ž. kelionės išlaidas vasaros ir žiemos atostogų metu keliaujant į I. Ž. gyvenamąją vietą ir jiems grįžtant į gyvenamąją vietą pas T. Ž. apmoka I. Ž.; 5) leisti I. Ž. bendrauti su nepilnamečiais vaikais D. Ž. ir U. Ž. porinių metų šv. Kalėdų metu (gruodžio 25–26 d.), apie vaikų paėmimą informuojant T. Ž. iš anksto raštu, ne vėliau kaip prieš savaitę; 6) leisti I. Ž. bendrauti su nepilnamečiais vaikais D. Ž. ir U. Ž. per porinių metų katalikų šv. Velykas, apie vaikų paėmimą informuojant T. Ž. iš anksto raštu ne vėliau kaip prieš savaitę; 7) leisti I. Ž. bendrauti su nepilnamečiais vaikais D. Ž. ir U. Ž. neporiniais metais per jų gimimo dieną, apie vaikų paėmimą informuojant T. Ž. iš anksto raštu ne vėliau kaip prieš savaitę; 8) I. Ž., bendraudama su nepilnamečiais vaikais D. Ž. ir U. Ž., turi teisę vaikus pasiimti bendrauti pas savo tėvus, t. y. pas vaiko senelius, kitus artimuosius giminaičius; 9) I. Ž. įsipareigoja raštu informuoti T. Ž. apie nepilnamečių vaikų D. Ž. ir U. Ž. išvežimą iš Lietuvos Respublikos, pateikti duomenis apie kelionę (kur vykstama, kiek truks kelionė), kelionės metu užtikrinti T. Ž. galimybes susisiekti su I. Ž. ar nepilnamečiais vaikais D. Ž. ir U. Ž.; 10) T. Ž. privalo per 7 kalendorines dienas pateikti I. Ž. visus turimus nepilnamečių vaikų D. Ž. ir U. Ž. dokumentus, kurie būtini vaiko išvykimui iš Lietuvos Respublikos; 11) I. Ž. susitikimai nekompensuojami, jei dėl objektyvių priežasčių – darbo grafikas, vaikų liga (esant akivaizdžių ligos požymių, pavyzdžiui, pakilus temperatūrai ir pan.) ar pan., I. Ž. su vaiku negali bendrauti; jei nepilnametis vaikas serga, I. Ž. negali paimti jo iš namų. Vaiko ligos atveju I. Ž. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais jų gyvenamojoje vietoje tokiu būdu, kuris netrukdo jų gydymo proceso; 12) sąvoka „raštu“ apima T. Ž. ir I. Ž. bendravimą el. paštu, telefonu ar kitomis teksto išsaugojimo funkciją turinčiomis priemonėmis; 13) bendravimo tvarkos nustatymo metu šalių kontaktiniai duomenys: T. Ž.: tel. Nr. (duomenys neskelbtini), programėlė ,,Viber“ (duomenys neskelbtini); I. Ž.: tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (kitokius duomenis gali nurodyti atsakovė); 5) priteisti iš atsakovės visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad Klaipėdos apylinkės teismas (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15790-991/2015 patenkino šalių pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal sutarties 1–4 punktus šalys susitarė nustatyti nepilnamečio vaiko D. Ž. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu, nepilnamečio vaiko U. Ž. nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakove. Ieškovas įsipareigojo padengti visas nepilnamečio vaiko D. Ž. išlaikymui reikalingas išlaidas, o atsakovė – visas nepilnamečio vaiko U. Ž. išlaikymui reikalingas išlaidas. Susitarimas buvo sudarytas įvertinus dukters prisirišimą prie motinos, abiejų šalių gyvenimą Lietuvoje. Atsakovė 2015 m. spalio mėnesį gavo pasiūlymą išvykti dirbti kruiziniame laive. 2015 m. lapkričio 20 d. atsakovė išvyko dirbti kruiziniame laive. Išvykimo metu ji paliko nepilnametę dukterį ieškovo priežiūrai. Neturėdama jokių pajamų, ji nepaliko jokių lėšų dukters išlaikymui. Pirmas dvi savaites atsakovė skambindavo ieškovui, noriai bendravo su nepilnamečiais vaikais ir ieškovu. Su šalių sūnumi atsakovė bandė bendrauti per socialinius tinklus. Vaikas bendravo labai mažai, nenoriai, todėl atsakovė apkaltino ieškovą nuteikinėjant nepilnamečius vaikus prieš ją. Po to ryšys su atsakove nutrūko. Atsakovė tris ar keturis mėnesius visiškai nebendravo su ieškovu ir nepilnamečiais vaikais, todėl šie net nežinojo atsakovės grįžimo į Lietuvą datos. Minėtu šešių mėnesių laikotarpiu ieškovas vienas rūpinosi buitimi ir nepilnamečiais vaikais, atsakovė prisidėjo tik finansiškai ir tik iš dalies. 2015 m. lapkričio–2016 m. balandžio mėnesiais ieškovas mokėjo už nepilnametės dukters darželį (vidutiniškai 61 EUR per mėnesį) ir lankomą šokių būrelį (15 EUR per mėnesį), rūpinosi dukters maitinimu, apranga, auklėjimu ir kitomis gyvenimo sąlygomis. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki 2016 m. gegužės mėn. atsakovės sesuo L. B. nepilnametės mergaitės išlaikymui pervedė 600 EUR (240 EUR 2016 m. sausio 26 d., 120 EUR 2016 m. vasario 19 d., 120 EUR 2016 m. kovo 21 d., 120 EUR 2016 m. balandžio 22 d.). Ieškovas pasiteiravo, kodėl atsakovė perveda tokias mažas sumas, moka tik pusę vieno nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidų. Atsakovė tvirtino gavusi tokią teisinę konsultaciją iš savo advokatės. Pasak atsakovės, teismo sprendimas numato pareigą ieškovui padengti visas sūnaus išlaidas, todėl prie jo išlaikymo ji neprivalanti prisidėti. Tuo tarpu dukters išlaikymo išlaidas ji dengia tik iš dalies, nes šiuo metu neturi galimybių padengti visos sumos. 2016 m. gegužę atsakovė grįžo į Lietuvą. Nieko nepranešusi ieškovui, ji vieną dieną tiesiog pasiėmė dukterį iš darželio. Po to ji apsistojo savo motinos namuose, pasiėmė dukrą, ėmė ja rūpintis. Atsakovė žadėjo ieškovui pervesti 120 EUR ir prašė sumokėti darželio ir šokių įmokas. 2016 m. gegužės mėnesį ieškovas sumokėjo už dukters šokių pamokas. Deja, iš atsakovės negavo jokios perlaidos, todėl sąskaitą už darželį pateikė apmokėti atsakovei. Visą gegužės mėnesį ieškovo galimybės pasimatyti su dukra buvo apsunkintos. Nepilnametė su ieškovu susitikdavo labai retai, atsakovė tvirtindavo, jog dukra nenori su juo niekur eiti ir bendrauti. Dažnai ieškovas net neturėjo galimybės pabendrauti su pačia dukterimi. Tuo metu pasikonsultavęs su vaiko teisių specialistais ieškovas nutarė skundo dėl netinkamo elgesio su dukra nerašyti. Vaikų teisių specialistai paaiškino, jog ieškovas pretenzijas turi išdėstyti raštiškai, tačiau tyrimo žadėjo nepradėti. 2016 m. birželio mėnesį atsakovė su dukterimi ėmė dažniau lankytis ieškovo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Pagerėjo ieškovo ir atsakovės bendravimas, atsakovė net buvo kelis kartus likusi nakvoti ieškovo namuose. Šalys sutarė siekdamos, kad nepilnametės dukters psichologinė būsena būtų gera, pabandyti gyventi kartu kaip šeima. Atsakovė grįžusi aktyviai pradėjo ieškotis darbo užsienyje. 2016 m. liepos mėn. pradžioje atsakovė išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugsėjo 7 d. naktį atsakovė grįžo į dukters gimimo dienos šventę. Ieškovas tikėjosi, kad atsakovė parveš grynųjų pinigų ir padengs įsiskolinimus jam ir įsiskolinimą už išlaikymą. Deja, grįžusi atsakovė susimokėjo tik savo asmenines skolas kitiems asmenims. Kitą dieną ieškovas pareikalavo iš atsakovės išsikelti iš jo namų. Atsakovė kategoriškai atsisakė išeiti, tvirtindama, jog po ilgo laiko nori kelias dienas pabūti su vaikais. 2016 m. lapkričio mėn. atsakovė grįžo į Lietuvą, apsistojo pas savo motiną. Grįžusi ji pasiėmė nepilnametę dukrą, su kuria praleido nepertraukiamai apie dvi pirmąsias savaites. Vėliau su dukra susitikdavo periodiškai – porą dienų dukra būdavo ieškovo namuose, porą – su atsakove jos motinos namuose. U. vis dažniau norėdavo likti savo (ieškovo) namuose, aiškindama, jog nenori būti pas močiutę – atsakovės mamą. 2016 m. vasario mėn. pabaigoje–kovo pradžioje atsakovė vėl išvyko į užsienį ieškotis darbo. Atsakovė kvietė sūnų atvykti pas ją vasaros atostogoms į (duomenys neskelbtini). Nepilnametis tvirtino, kad atsisakė motyvuodamas tuo, kad nežino kur, kaip ir su kuo gyvena jo mama. Sūnus minėjo, kad atsakovė turi planų išsivežti nepilnametę dukrą kartu su savimi į užsienį. Ieškovas asmeniškai nebuvo informuotas apie tokius atsakovės ketinimus. Šiuo metu atsakovės bendravimas su vaikais yra periodiškas ir nenuoseklus, bendraujama apie vieną kartą per savaitę. Atsakovė nesidomi vaikų kasdienybe, rūpesčiais. Kai atsakovė paskambina sūnui D., judviejų pokalbiai būna trumpi ir paviršutiniški. Ieškovo nuomone, atsakovė pernelyg nesigilina į vaikų gyvenimą, jų norus, poreikius, mokymąsi. Ieškovas pastebi, kad dėl reto bendravimo, atsakovės nesidomėjimo vaikų asmeniniu gyvenimu labai pablogėjo motinos ir vaikų tarpusavio ryšys. Bandydama kompensuoti prastėjantį ryšį su vaikais, atsakovė yra ne kartą žadėjusi vaikams nupirkti materialinių gėrybių (žaislų, rūbų, daiktų). Tokiu būdu atsakovė sąmoningai kenkia vaikų pasaulėžiūrai, šeimoje suformuotoms vertybės. Vaikams klaidinamai sudaromas įspūdis, jog atsakovė jais labiau rūpinasi pirkdama brangius daiktus, nors visa finansinė būtinųjų vaikų poreikių našta tenka ieškovui. Ieškovas baiminasi, jog atsakovė vėl nieko nepranešusi grįš į Lietuvą, pasiims nepilnametę dukrą ir išsiveš į užsienį nieko nepaaiškinusi. Toks elgesys neatitiks nepilnametės dukters teisės į stabilią ir ramią aplinką, tinkamas gyvenimo sąlygas, pažeis jos teises gyventi jai pažįstamoje stabilioje aplinkoje kartu su šeimos nariais, prie kurių ji yra prisirišusi. Ieškovas akcentuoja, kad šalių nepilnametė dukra yra penkerių metų, nepakankamai brandi ir negali laisvai išreikšti savo tikrųjų norų ir pažiūrų, nors nepilnametė nepatyrė jokios tėvų, brolių, kitų giminaičių, su kuriais vaikas paskutiniu metu gyveno, prievartos, spaudimo ar kitokios įtakos, kuri turėtų reikšmės neteisingam nuomonės pateikimui. Dukra jaučia motinos – atsakovės ilgesį, nes atsakovė paskutiniais metais dalyvauja dukters gyvenime epizodiškai. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir faktinėms aplinkybėms, ieškovo nuomone, nėra pagrindo nepilnametę dukterį apklausti teismo posėdyje. Ieškovas nurodo, kad turi visas reikalingas materialines ir finansines galimybes užtikrinti nepilnametės dukters tinkamas ir sveikas gyvenimo sąlygas. Ieškovas gyvena sėsliai jo vardu įregistruotame dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas yra 53,70 kv. m bendro ploto, jame yra nepilnametei dukrai pritaikyti baldai (lova, spinta), visi nepilnametei dukrai priklausantys daiktai: drabužiai, avalynė, žaislai, asmeninės higienos priemonės. Abu šalių vaikai šioje vietoje gyvena nuo pat gimimo, todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog bute yra nusistovėjusi ir nepilnametei dukrai įprasta aplinka, susijusi su teigiamais dukters emociniais išgyvenimais ir nesukelianti socialinės bei psichologinės žalos. Antra, ieškovo gyvenamojoje vietoje visuomet yra užtikrinta artimųjų giminaičių globa ir rūpestis, ieškovas gali užtikrinti geras sąlygas nepilnametės dukters bendravimui su abiejų tėvų giminaičiais. Kadangi nepilnamečių vaikų seneliai, tetos ir dėdės gyvena tame pačiame mieste — (duomenys neskelbtini), yra sudarytos visos galimybės dukrai U. bendrauti su visais giminaičiais. Tuo tarpu atsakovė kurį laiką gyvena aktyvų gyvenimą, nuolat keliauja. Jau kurį laiką atsakovė vyksta dirbti į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Ieškovas nežino, ar atsakovė nurodytose šalyse dirba, gauna pajamų. Atsakovės išvykų ir kelionių laikotarpiu nepilnametė dukra yra paliekama ieškovo priežiūrai. Atsakovei būnant Lietuvoje, ji ir nepilnametė dukra apsistoja atsakovės motinos namuose. Kadangi atsakovė pageidauja gyventi aktyviai, dažnai išvyksta iš Lietuvos, neturi Lietuvoje ar užsienyje nuolatinės gyvenamosios vietos, manytina, jog jos gyvenimo būdas nėra pritaikytas tinkamam nepilnamečio vaiko auginimui. Trečia, ieškovas turi aukštąjį išsilavinimą, ilgametę patirtį (duomenys neskelbtini) veikloje. Šiuo metu jis gauna vidutiniškai 1 300 EUR pajamas (neatskaičius mokesčių). Jis gali garantuoti pastovias pajamas vaikui išlaikyti, tai yra jis finansiškai pajėgus išlaikyti šalių nepilnametę dukrą. Šalių nepilnametė dukra nuo pat gimimo augo ieškovo gyvenamojoje vietoje, buvo prisirišusi prie gyvenamosios aplinkos, kuri jai siejosi su stabilumu ir saugumu. Ieškovas buvo sudaręs dukrai visas sąlygas sveikai vystytis, užtikrino tinkamas vaiko sveikatos apsaugos, higienos, maitinimo, pramogų sąlygas, vaiko teisę į mokslą ir kitokias sąlygas priklausomai nuo jo amžiaus, brandumo, sugebėjimų, talentų ir pažiūrų. Paskutiniais metais nepilnametė dukra įprato prie pasikeitusio dienos režimo, kai ja rūpinasi ieškovas. Ieškovas užtikrino jai stabilią aplinką – vedė į darželį, rūpinasi jos užimtumu po darželio (šokių treniruotės), laisvalaikiu, darbo ir poilsio režimu ir kita. Ketvirta, ieškovo ir nepilnametės dukters natūralūs ryšiai yra glaudesni ir artimesni nei atsakovės. Ieškovo nuomone, nepilnametei dukrai šiltas, aktyvus, prieraišus ir pastovus santykis su juo šiuo metu daug reikšmingesnis nei su atsakove. Kadangi dukra pastaruoju metu daug meiliau ir šilčiau atsiliepia apie jį, galima daryti išvadą, kad ji linkusi gyventi su tėvu. Penkta, šalių nepilnamečiai vaikai, nepaisant didelio amžiaus skirtumo (D. 13 metų, U. 5 metų), vienas kitą gerbia ir pasiilgsta ilgą laiką nebuvę kartu. Atsakovei vaikų gyvenime dalyvaujant epizodiškai, šis ryšys tik dar labiau sustiprėjo. Ieškovo nuomone, toks nepilnamečių vaikų tarpusavio santykis akivaizdžiai rodo, kad jų gyvenamosios vietos palikimas skyrium yra žalingas abiejų vaikų auklėjimui, brandai, tarpusavio ryšio pagerinimui. Šešta, ieškovas kaip atsakingas tėvas yra domėjęsis nepilnamečių vaikų brendimo ypatumais. Jis pritaria psichologijos specialistų viešai skelbiamai nuomonei, jog nepilnamečiams vaikams iki 10 metų yra reikalinga didesnė motinos, o vėliau didesnė tėvo globa. Vis tik, nepaisant dabartinio nepilnametės dukters poreikio augti su mama, atsakovė nesistengia su dukra bendrauti ar aktyviai dalyvauti jos gyvenime. Atsakovė pastaruosius metus su dukra praleido apytikriai porą mėnesių, mažai domėjosi jos auklėjimo rezultatais. Ji neskyrė laiko dukters dienos ir poilsio režimui palaikyti, nesistengė tinkamai laiku ir visa apimtimi jos išlaikyti. Septinta, ieškovas turi visas galimybes apsaugoti nepilnametę dukterį nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Ieškovas niekada nevartoja fizinio ar psichinio smurto. Nurodytas aplinkybes patvirtina tiek teigiamos darbdavio charakteristikos, tiek faktinės aplinkybės, kad ieškovui niekada nebuvo skirta jokių administracinių nuobaudų, ieškovas yra pavyzdingas įstatymų besilaikantis pilietis. Atsakovė neatskleidžia ieškovui savo tikslios gyvenamosios vietos užsienyje, neatsiunčia jokių duomenų, kokiomis sąlygomis ji gyvena, ar jos būstas yra pritaikytas nepilnamečiams vaikams gyventi. Ieškovas abejoja, ar atsakovė gebės pasirūpinti vaiko poreikiais svečioje šalyje. Tokios aplinkybės yra itin svarbios, nes, pavyzdžiui, žiniasklaidoje skelbiama apie (duomenys neskelbtini) vaikų apsaugos tarnybų aktyvius veiksmus paimant vaikus iš jų tėvų, jeigu jų priežiūra vykdoma netinkamai. Taip pat atsakovė netinkamai įgyvendina savo teises bendrauti su dukra. Skyrybų metu atsakovė aktyviai nuolat ir nuosekliai rūpinosi dukters dienos režimu, bendravimu su ja. Po skyrybų bendravimas nenuoseklus, epizodiškas. 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimu šalys susitarė, kad kiekviena padengs visas nepilnamečio vaiko, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su konkrečia šalimi, išlaikymo išlaidas. Tokiu būdu buvo siekiama užsitikrinti, jog tarp šalių ateityje nekiltų jokių naujų ginčų. Deja, atsakovė tik iš dalies dengia nepilnametės dukters išlaikymo išlaidas, visiškai neprisideda prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo išlaidų. Taigi, faktiškai susiklosto situacija, kai ieškovui tenka pareiga išlaikyti abu nepilnamečius vaikus, o atsakovė šios pareigos išvengia. Remdamasis tuo, ieškovas prašo teismo pakeisti ne tik nepilnametės dukters, bet ir nepilnamečio sūnaus išlaikymo prievolės paskirstymą. Abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu, iš atsakovės turėtų būti priteistas materialinis išlaikymas — kiekvienam vaikui po 190 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškovas tvirtina, kad kiekvieną mėnesį nepilnametei dukrai buvo būtina suteikti minimaliojo darbo užmokesčio dydžio išlaikymą. Taigi atsakovė nuo 2016 m. lapkričio 27 d. iki 2016 m. lapkričio 27 d. privalėjo dukters išlaikymui skirti 4 325 EUR (325 EUR už gruodį + 350 x 6 už sausį–gegužę + 380 x 5 už birželį–lapkritį). Atsakovė yra suteikusi 600 EUR išlaikymą, kurio, ieškovo skaičiavimu, būtų pakakę tik nepilnametės dukters darželio ir šokių pamokų išlaidoms apmokėti. Ieškovo skaičiavimu, nuo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo priėmimo iki 2016 m. spalio 18 d. jis minėtoms išlaidoms išleido 612,45 EUR. Įvertinus aplinkybes, kad atsakovė yra suteikusi 600 EUR išlaikymo ir padengusi dukters išlaikymo išlaidas gegužės mėnesį (4 560 EUR – 600 EUR – 350 EUR + 15 EUR atsakovo sumokėta šokio būrelio įmoka už gegužę), iš atsakovės nepilnametei dukrai turėtų būti priteista 3 360 EUR išlaikymo įsiskolinimas.

6. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kodėl netaikė ieškinio pagrindu nurodyto CK 3.169 straipsnio 3 dalyje numatyto antrojo gyvenamosios vietos pakeitimo pagrindo – vaiko perdavimo gyventi ir auginti kitiems asmenims (ne pagal teismo sprendimą tėvui), ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino arba neįvertino aplinkybių, jog po prašomo pakeisti teismo sprendimo įsigaliojimo vaikas buvo atiduotas auginti kitam asmeniui – ieškovui; dukters palikimas apeliantui auginti ir prižiūrėti negali būti laikomas laikinu; faktinė nuolatinė dukters gyvenamoji vieta iki pat šios bylos iškėlimo buvo ir liko kartu su ieškovu. Jo namuose sudaryta aplinka dukrai yra saugi, atitinka reikalavimus vaiko normaliam vystymuisi; nesivadovavo teismų praktikoje nurodytais 7 vaiko gyvenamosios vietos vertinimo kriterijais spręsdamas klausimą, kurio iš tėvų gyvenamoji vieta labiausiai atitinka U. Ž. interesus; nepragrįstai suteikė prioritetą 6 metų vaiko norams, neįvertino nepilnamečio brolio ir sesers tarpusavio ryšio, mergaitės nebrandumo ir negebėjimo suvokti to noro pasekmių.

6.2. Pirmosios instancijos teismas atsisakė paskirti teismo psichologijos ekspertizę ryšiui nustatyti, nepilnametės mergaitės brandai ir norams įvertinti.

6.3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo, nepagrįstai į atsakovės suteikto išlaikymo dydį įskaičiavo išlaidas, kurias atsakovė patyrė po civilinės bylos iškėlimo; pažeidė įstatymo galią turintį įsiteisėjusį teismo sprendimą. Pagal jį atsakovė turėjo pareigą visa apimtimi išlaikyti šalių nepilnametę dukrą, nes apeliantas prisiėmė analogišką prievolę visiškai išlaikyti sūnų; nepagrįstai pripažino, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui būtina mažesnė suma, nei gauna žemiau skurdo rizikos ribos gyvenantys asmenys; nepagrįstai nevertino atsakovės turtinės padėties ir pastangų užtikrinti visų dukters poreikių tenkinimą; neįvertino aplinkybių, kad nepilnametei mergaitei išlaikymą didesne dalimi teikė apeliantas.

6.4. Apeliantas iš dalies nesutinka su teismo nustatyta bendravimo tvarka ir prašo ją pakeisti iš dalies: pirmosios instancijos teismas nenurodė teisinių motyvų, kodėl vaikų kelionės į atsakovės gyvenamąją vietą ir atgal išlaidas turi dengti abu tėvai, nors būtinybė vaikams keliauti atsirado atsakovei vienašališkai nusprendus ir išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini); atsakovė nepateikė įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) moksleiviams suteikiamos tokios pačios atostogos kaip ir Lietuvoje. Teismas neįvertino, kokios atostogos (ir kokios trukmės) bus, ar abiem vaikams jos sutaps, jeigu nepilnamečiai vaikai gyvens skirtingose šalyse; bendravimo tvarka nėra konkreti ir aiški.

7. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – priteisti iš ieškovo 1 773 EUR bylinėjimosi išlaidas atsakovei. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai sumažino atsakovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Įrodymai apie papildomai atsakovės patirtas 500 EUR bylinėjimosi išlaidas buvo pateikti teismui teismo posėdyje, tačiau į elektroninę bylą nebuvo perkelti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai minėtų įrodymų apie patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį neįvertino ir nepriteisė.