Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

mažamečio nukentėjusiojo A. F. atstovei pagal įstatymą(civilinei ieškovei)-motinai L. F. ir atstovei pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteiktą antrinę teisinę pagalbą-advokatei Daliai Dudėnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2010m. gegužės 06d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 178 str. 4 d.-laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, 2011m. sausio 17d. Ukmergės raj. apyl. teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų; 2) 2013m. spalio 17d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., pritaikius BK 64¹ str.,-areštu 30(trisdešimčiai) parų; 3) 2018m. gruodžio 27d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 180 str. 2d.-2m l/a, LR BK 75 str. 1-4d.d. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui, 2019m. birželio 03d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas realiai atlikti nuosprendžiu paskirtą dviejų metų laivės atėmimo bausmę; 4) 2019m. birželio 12d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 138 str. 1d., pritaikius LR BK 63 str. 4 ir 9d.d.,-2m. ir 6 mėn. l/a, 2021m. rugpjūčio 31d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atlikęs bausmės laiką; 5) 2023m. balandžio 03d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 178 str. 1d.-areštu 60(šešiasdešimčiai) parų, 2023m. liepos 14d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo, atlikęs arešto bausmę, trys paskutiniai teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. Ž., mušdamas, sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent:

2023m. kovo 01d., apie 15³⁰ val., dienos metu, kaltinamasis A. Ž. daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kieme, aikštelėje prie antros laiptinės, užsipuolęs mažametį pil. A. F., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia pastarąjį suėmė už striukės ir, mažametį nukentėjusįjį A. F. už pečių pakėlęs į viršų, priremdamas prie sienos, su rankos delnu(plaštaka) vieną kartą sudavė mažamečiam nukentėjusiajam A. F. per galvą, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš mažamečio nukentėjusiojo A. F. asmenį pasekoje pastarajam buvo sukeltas fizinis skausmas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. Ž., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, neprisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, galimai 2023m. kovo 01d., jau buvo pavakarys, apie 15³⁰ val., kai jis, gulėdamas lovoje, išgirdo, kaip į jo buto, esančio pirmame aukšte, langus kažkas mėto sniego gniūžtes. Priėjęs prie lango, kieme pamatė keturis mažamečius vaikus, tarp kurių buvo ir jo kaimynės mažametis sūnus A., kurie į jo buto langus mėtė sniegą. Kadangi vaikai dažnai į jo buto langus mėto sniegą, beldžia į jo buto duris, todėl jis, neapsikentęs, išėjo į kiemą, kad vaikus sudrausminti, nes toks vaikų elgesys jį erzina, apie ką jis ne vieną kartą buvo sakęs vaikų tėvams. Kai jis išėjo į kiemą, kitiems vaikams išsilaksčius, prie laiptinės liepė sustoti bandžiusiam pabėgti vienam iš mažamečių(kaimynės berniuką), kurį norėdamas tik sudrausminti, pastarajam pasakė, jog šis taip nesielgtų, t.y. nemėtytų sniego į langus, ir apie tai pasakytų savo draugams. Berniukas atsakė: „ gerai, daugiau nemėtysiu “. Su berniuku jie stovėjo apie 1 m atstumu nuo laiptinės. Ant vaiko jis nerėkė, kalbėjo ramiu tonu. Berniukas neverkė. Jo buvo tik drausminantis pasakymas vaikui, prieš kurį jis jokių veiksmų neatliko, t.y. mažamečio kaimynės sūnaus A. už pečių suėmęs ir prie namo sienos prirėmęs nebuvo, kuriam su ranka nesudavė. Kodėl jį vaikas kaltina smūgio sudavimu į galvą, jis paaiškinti negali, nes tai galimai yra koks nors kaimynų kerštas. Tą dieną jis buvo blaivus, alkoholio nevartojo.

Mažamečio nukentėjusiojo A. F. atstovė pagal įstatymą-motina L. F., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad pil. A. Ž. yra jos kaimynas. 2023m. kovo 01d. jos mažamečiai vaikai-pil. A. F. ir U. V. buvo kieme, kurie žaidė kartu su kaimynės vaikais-pil. E. ir E. M.. Apie 15³⁰ val., būdama virtuvėje, kurios langas buvo praviras, ji išgirdo verkiantį sūnų A.. Išgirdusi verksmą, ji iš karto ėjo prie buto durų, kad išeiti į lauką pažiūrėti kas nutiko jos sūnui. Atidariusi savo buto duris, prie durų pamatė jau atėjusį ir A., tuo pat metu girdėdama, kaip jos kaimynas -pil. A. Ž. užsirakina savo buto duris. Kaimyno laiptinėje ji nematė, tačiau girdėjo, kaip kaimynas A., tik užrakinęs buto duris, bute šūkavo: „ gaidžiai, užmuš, papjausiu “, o tai kaimyno nuolatos kartojami žodžiai, todėl ji iš kaimyno keiksmų suprato, kad šis yra neblaivus. Sūnui A. įėjus į butą, ji pamatė, kad vaikas yra labai išsigandęs, net drebėjo iš išgąsčio, kuris verkė ir buvo prisišlapinęs kelnes. Kaip iš karto po įvykio atrodė jos sūnus, ji nenufotografavo ir nenufilmavo, nes jai ne tas rūpėjo, kadangi ji buvo susirūpinusi tuo, kas nutiko jos sūnui. Sūnus A. jai pasakė, kad jis su vaikais žaidė kieme, kai vienu metu į jų kiemą buvo atbėgusių ir kitų vaikų, kurie į kaimyno A. Ž. langus pradėjo mėtyti sniego gniūžtes, o po to pabėgo. Sūnus A. dar pasakė, kad jis nespėjo pabėgti, o tuo metu į kiemą išėjęs kaimynas A. Ž., kurį jos vaikai vadina vardu arba pavarde, jam su viena ranka suėmė už striukės ties krūtine ir, kilstelėjęs į viršų, taip, kad jis(sūnus) vos pirštų galais siekė žemę, su kita ranka sudavė per viršugalvį. Tuo metu jos sūnus buvo su plona kepuraite. Sūnus sakė, kad jis labai bijojo, kai kaimynas A. jį sugriebė už drabužių ir pakėlė į viršų, o tuo metu, kai kaimynas A. sūnui trenkė per galvą, jam, pastarojo žodžiais, skaudėjo. Dar ir po kelių valandų sūnus A. tą dieną skundėsi, kad jam skauda galvą. Visa tai, ką sakė jos sūnus, patvirtino tiek dukra U., tiek ir kaimynų berniukai E. su E., kurie sakė, jog matė, kaip kaimynas A., prirėmęs prie sienos, pakėlė jos sūnų į viršų ir jam trenkė. Vaikai dar nurodė, kad kaimynas A. buvo girtas. Jos vaikai yra labai įsibaiminę dėl tokio kaimyno A. Ž. elgesio, nes vieni bijo išeiti į laiptinę, todėl tiek ji, tiek ir kaimynė-pil. M. vaikus lydi iki autobusiuko, vežančio vaikus į mokyklą, nes būna, kad kaimynas, nuo pat ryto stovėdamas laiptinėje, rėkauja. Ji pati dėl tokio kaimyno A. elgesio visada su savimi nešiojasi dujų balionėlį, kad, reikalui esant, galėtų nuo kaimyno apsiginti, nes pastarasis, jos manymu, yra neprognozuojamas. Ji gal kitą dieną po šio įvykio kalbėjosi su A., dėl to, kad jis smurtavo prieš jos sūnų, tai A. viską neigė, sakė, kad jos sūnaus jis nemušė, sunku su juo ir susikalbėti, kai jis toks neprognozuojamas. Ji iš karto po įvykio apžiūrėjo sūnaus galvą, bet jokių aiškių sumušimo žymių nesimatė, manydama, kad sūnui skaudėjo tik smūgio sudavimo metu, o paskui galvą galimai dar skaudėjo ir dėl patirto išgąsčio. Jos sūnų kaimynas A. Ž. taip užsipuola jau nebe pirmą kartą. Ji yra mačiusi, kaip kitų daugiabučių namų vaikai, kurių ji nepažįsta, įvairiais būdais kaimyną A. Ž. erzina, žiemos metu į jį mėto sniego gniūžtes, o tada šis pyksta ir tuos vaikus vaikosi. Tuo tarpu jos pačios vaikai kaimyno neerzindavo, nes vengia kaimyno neprognozuojamo elgesio. Jos manymu, ir tą dieną kaimynas A., išerzintas kitų vaikų, net nesiaiškinęs, kas mėtė į jo buto langus sniego gniūžtes, pastvėrė pirmą pasitaikiusį vaiką, o tai buvo jos mažametis sūnus, ir prieš jį smurtavo. Po šio įvykio jos mažametis sūnus A. Ukmergės ligoninės priėmimo skyriuje iš karto buvo apžiūrėtas gydytojų. Kadangi sūnaus galvoje jokių išorinių sužalojimų nesimatė, apžiūrai pas teismo medicinos ekspertą nevyko, o prie ikiteisminio tyrimo bylos yra pateikusi gydytojo apžiūros išrašą.

Liudytoja R. M., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad ji gyvena daugiabučiame name adresu: (duomenys neskelbtini)., kurio pirmame aukšte gyvena jos pažįstama-pil. L. F. su vaikais, o šalia esančiame bute gyvena pil. A. Ž.. Ji turi sūnus-pil. E., kuriam yra (duomenys neskelbtini), ir pil. E., kuriam yra (duomenys neskelbtini). Jos berniukai bendrauja ir draugauja su kaimynės L. F. vaikais, t.y. pil. A. F. ir U. V.. 2023m. kovo mėn. pradžioje, tikslios datos neatsimena, apie 16⁰⁰ val., jos berniukai buvo lauke ir, kiek ji matė, kartu su jais buvo ir A. su U.. Grįžę į namus, vaikai jai pasakojo, kad, jiems grįžinėjant į namus, kaimynės sūnus A. ėjo pirmas jų ir, kai jie jau buvo šalia namo laiptinės, jie pamatė ateinantį kaimyną A. Ž., kuris čiupo A. už drabužių ties krūtine. Vaikai parodė, ties kuria vieta A. Ž. kaimynės sūnų A. paėmė už striukės, tačiau, ar tuo momentu kaimynas A. Ž. vaikams ką nors sakė, ji nežino, nes vaikai jai apie tai nieko neužsiminė. Abu sūnūs jai tik pasakė, kad jie labai išsigando ir pabėgo, o ką A. Ž. darė kaimynės sūnui A., jie nematė. Kai sūnūs E. su E. jai apie tai papasakojo, ji paskambino kaimynei L., kad paklausti kas nutiko. Telefoninio pokalbio metu kaimynė jai pasakė, kad jos sūnus A. į namus grįžo labai išsigandęs, verkė ir iš baimės buvo prisišlapinęs į kelnes, kartu nurodydama, kad A. Ž. jos sūnui su delnu sudavė per galvą. Ji pati, tuo metu būdama namuose, jokio triukšmo negirdėjo. Jai yra žinoma, kad kaimynas A. Ž. dabar visiems sako, kad neva vaikai į jo buto langus mėtė sniego gniūžtes, tačiau taip teigia tik pats A. Ž., nes jos vaikai tai neigia, o ji tiki savo vaikais, kurie į kaimyno A. Ž. langus niekada nieko nemėto. Gali pasakyti, kad A. Ž. nuolatos vis vaidenasi, kad į jo buto langus kažkas kažką mėto. Taip, kad kaimynas A. Ž. fiziškai pultų vaikus, tai buvo pirmas toks kartas, nors A. Ž. jų vaikus užgaulioja nuolatos, juos įžeidinėja, vadindamas: „ gaidžiai, pyderai, ožiai, ką jūs pabėgę iš zoologijos sodo, kurvos “ ir pan. Vaikai bijo vieni išeiti į lauką, kurie vieni bijo nueiti ir pas kaimynės L. vaikus, prašydami, kad ji juos palydėtų. Ji kaimyną A. Ž. galėtų apibūdinti kaip psichiškai nestabilios būklės asmenį, kuriam su psichika yra kažkas ne taip. Kaimynas A. Ž. labai dažnai būna neblaivus. Ar įvykio dieną kaimynas A. Ž. buvo neblaivus, ji nežino, nes pati jo nematė, o jos sūnūs jai apie tai nieko nesakė. Kaimynas A. Ž. kaime nuolatos savo užgauliojimais užsipuola senutes, vaikus ir moteris, tačiau vyrų jis prisibijo. Ji dėl savo saugumo, kad galėtų apsiginti nuo kaimyno A. Ž., nuolatos kišenėje nešiojasi ašarinių dujų balionėlį. Kaimynystėje tikrai yra labai nesaugu turėti tokį agresyvų asmenį, nuo kurio išpuolių visi kenčia.

Liudytojas V. Nugaras, patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad 2023m. kovo 01d. kartu su Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėju-pil. Vitalijumi Razumu dirbo operatyvinės grupės tyrėjais. Apie 15³⁰ val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) buvo smurtauta prieš mažametį asmenį. Su tyrėju V. Razumu nuvyko į įvykio vietą adresu: (duomenys neskelbtini), kur namo laiptinėje juos pasitiko galimai nukentėjusio mažamečio motina, kuri paaiškino, kad kaimynas jos mažamečiui sūnui sudavė per galvą, kurį labai išgąsdino, dėl ko vaikas iš išgąsčio net prisišlapino į kelnes. Bute pabendravo ir su pačiu nukentėjusiu berniuku, kuris paaiškino, kad jis nežino dėl kokios priežasties kaimynas, išėjęs į kiemą, jam prie laiptinės su ranka sudavė per galvą. Atsimena, kad vaikas parodė sau kažkur ties dešiniu smilkiniu, sakydamas, kad jam labai skaudėjo. Atsimena, kad su berniuku jis aiškinosi, koks smūgis galėjo buvo suduotas, o tai rodydamas savo rankomis, vartojo ir žodį „ skustas “, kuris reiškia praslystantį paviršinį smūgį delnu, nes jam buvo svarbu išsiaiškinti, ar smūgis buvo suduotas su kumščiu, ar su delnu. Atsimena, kad jis net ant savo kolegos V .Razumo ranka imitavo tokį paviršinį smūgį su delnu ir berniuko klausė, ar jam buvo suduotas toks smūgis, į ką vaikas atsakęs, kad toks. Jam bendraujant su nukentėjusiu berniuku, šis buvo apsiverkęs, išsigandęs ir sumišęs, kuris paaiškino, jog jis nežino dėl kokios priežasties jam buvo suduotas smūgis. Pasiaiškinę su berniuku, kas įvyko, jis kartu su tyrėju V. Razumu pabendravo ir su kaimynais, tačiau asmenys, su kuriais jie kalbėjo, neigė ką nors girdėję. Nulipus laiptais žemyn, pirmame aukšte buto duris atidarė jam, kaip policijos pareigūnui, gerai žinomas asmuo-pil. A. Ž., kuris, anot nukentėjusio berniuko motinos, buvo nuskriaudęs jos sūnų. Tuo metu, kai jis bendravo su kaimynais, savo kūno kamerą buvo išjungęs, tad jos neįjungė, ir bendraudamas su A. Ž.. Kūno kamera privalo būti įjungta tik tuomet, kai atvyksta į įvykio vietą ir aiškinasi situaciją vietoje. Paklausus A. Ž., kodėl šis skriaudžia vaikus, pastarasis paaiškino, kad jis nieko neskriaudžia, nurodydamas, kad jis nieko nemušė, o buvo išėjęs į kiemą tik vaikus sudrausminti dėl to, nes jie į jo buto langus mėtė sniego gniūžtes ir viskas, bet jis kategoriškai neigė prieš bet kokį vaiką smurtavęs. Bendraudamas su A. Ž., jis nepastebėjo kažkokių šio asmens neblaivumo požymių, kuris bendravo rišliai, o alkoholio kvapo nuo jo nejuto, todėl šiam asmeniui neblaivumo ir nenustatinėjo, juolab, kad su savimi alkotesterio ir neturėjo. Pabendravę su gyventojais, jie galimai nukentėjusį berniuką kartu su jo motina nuvežė į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo skyrių, kurie po apžiūros buvo atvykę į Ukmergės raj. PK procesinių veiksmų suforminimui, tačiau tuo metu buvo matyti, jog berniukas jau yra pavargęs, nes nenustygo vietoje, buvo neramus, buvo jiems su vaiku ir jo motina buvo sunku bendrauti. Berniuko motina paprašė viską surašyti kitą dieną, o kadangi jau buvo jų tarnybos pabaiga, su nukentėjusio berniuko motina buvo sutarta, jog visą įvykį procesiniuose dokumentuose įformins kitą darbo dieną, dėl ko 2023m. kovo 02d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo mažamečiam asmeniui sukėlimo.

Iš byloje esančio VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduoto paciento-pil. A. F., gim. (duomenys neskelbtini), ligos istorijoje esančio ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad prie 2023m. kovo 01d. pildyto pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, kuriame buvo užfiksuoti pranešėjos-mažamečio nukentėjusiojo A. F. atstovės pagal įstatymą-motinos L. F. parodymai apie galimai pavartotą fizinį smurtą prieš jos mažametį sūnų, šiai aplinkybei patvirtinti pastaroji ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduotą jos sūnaus-pil. A. F., gim. (duomenys neskelbtini), kaip paciento, ligos istorijoje esančio ambulatorinio apsilankymo aprašymą. Iš vaikų ligų gydytojos ambulatorinio apsilankymo aprašyme darytų įrašų matyti, kad 2023m. kovo 01d., 16³⁴ val., gydymo įstaigoje lankėsi mažametis nukentėjusysis A. F.(pastaba: bylos duomenimis mažametis kartu su jį lydėjusia motina į ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių buvo pristatytas policijos pareigūnų), medicininių duomenų anamnezėje nurodžius tokias aplinkybes: „ 2023m. kovo 01d., apie 15³⁷ val., nuosavo namo kieme neblaivus kaimynas plaštakos kraštu vieną kartą trenkė vaikui į galvos dešinę smilkininę sritį. Be sąmonės nebuvo, nepykino, nevėmė, bet buvo labai išsigandęs, verkė, drebėjo visu kūnu, apsišlapino “, kurio apžiūros metu buvo konstatuotas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas(b.l. 8, t. 1).

Iš byloje esančio 2023m. kovo 08d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną, tarpe 09⁴⁵-10¹⁰ val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., naudojant tarnybinį kompiuterį „ HP “, kurio IP adresas 10.123.1.166, buvo peržiūrėti 2023m. kovo 01d. pagal pranešimą į įvykio vietą vykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „ BODY “ kameromis užfiksuotas vaizdo įrašo failas pavadinimu „ PSS-20230301-160345UTC+0200 “, 185 MB dydžio, kurio trukmė-00:04:47 val., kuriame yra stebimas policijos pareigūnų bendravimas tiek su apie įvykį pranešusiu asmeniu-pil. L. F., tiek ir su galimai nukentėjusiu mažamečiu asmeniu-pil. A. F..

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą(BK 140 straipsnis).

Mažamečio nukentėjusiojo A. F. atstovė pagal įstatymą-motina L. F., duodama parodymus byloje, kuriuos patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu, parodė, kad įvykio dieną, apie 15³⁰ val., būdama virtuvėje, kurio langas buvo praviras, ji išgirdo savo mažamečio sūnaus A. verkimą, todėl iš karto ėjusi į lauką pažiūrėti, kas nutiko. Pasak mažamečio nukentėjusiojo A. F. atstovė pagal įstatymą-motinos L. F., atidariusi buto duris, prie buto durų ją jau pasitiko iš lauko atėjęs sūnus A., kuris buvo labai išsigandęs, net drebėjo iš išgąsčio, pamatė, kad vaikas yra prisišlapinęs į kelnes. Paklausus, kas atsitiko, sūnus smulkiai pasipasakojo, dėl ko ir kaip jis buvo užsipultas kaimyno, kuris, vaiko aiškinimu, jam su ranka trenkė per viršugalvį, o vėliau sūnaus pasakojimą patvirtino ir kieme su mažamečiu sūnumi žaidusi jos dukra U. ir kaimynų berniukai(b.l. 1-2, 49-52, t. 1). Apie prie laiptinės pasigautą ir už drabužių prie krūtinės sučiuptą jų draugą savo motinai R. M. pasipasakojo ir į namus grįžę pastarosios berniukai, po kurių pasakojimo ši paskambinusi mažamečio nukentėjusiojo A. F. motinai L. F., iš kurios ir sužinojo, kas nutiko kaimynės sūnui, ką liudytoja R. M. nurodė, ir duodama parodymus byloje ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos patvirtino ir būdama apklausta teisme(b.l. 119-122, t. 1).

Be to, kadangi dėl smurtavimo prieš mažametį sūnų pastarojo motina-atstovė pagal įstatymą L. F. apie įvykį iš karto informavo, skambindama Bendruoju pagalbos telefonu 112, mažametis nukentėjusysis A. F. apie prieš jį smurtavusį kaimyną-kaltinamąjį A. Ž. pasipasakojo ir įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams V. Nugarui ir V. Razumui, davusiems parodymus byloje, kuriuos pastarieji patvirtino ir teisminio bylos proceso metu, iš kurių pirmasis, betarpiškai bendravęs su mažamečiu nukentėjusiuoju A. F., o bendravimas buvo filmuojamas policijos pareigūnų dėvėtomis „ BODY “ kameromis, ką patvirtina ir byloje esantis 2023m. kovo 08d. filmuotos medžiagos, kaip kitų objektų, apžiūros protokolas(b.l. 37-41, t. 1, prie baudžiamosios bylos medžiagos pridėtas DVD-R kompaktinis diskas(laikmena) su į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „ BODY “ kameromis darytais vaizdo įrašų failais, esantis baltame voke, prisegtame bylos t. 2). Pasak liudytojų V. Razumo ir V. Nugaro, bendravimo metu berniukas atrodė išsigandęs, verkė, sakęs, jog kaimynas jam su ranka trenkė per galvą, o liudytojo V. Nugaro teigimu, jam pasiteiravus, koks buvo suduotas smūgis, vaikas parodė, jog buvo slystantis smūgis per galvą, liaudiškai vadinamas „ skustas “ smūgis. Tą aplinkybę, kad mažametis nukentėjusysis A. F. įvykio dieną, t.y. 2023m. kovo 01d., buvo sumuštas patvirtina ir VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ vaikų ligų gydytojos paciento ligos istorijoje, ambulatorinio apsilankymo aprašyme daryti įrašai, iš kurių matyti, kad minėtą dieną, 16³⁴ val., gydymo įstaigoje lankėsi mažametis nukentėjusysis A. F.(pastaba: bylos duomenimis mažametis kartu su jį lydėjusia motina į ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių buvo pristatytas policijos pareigūnų), medicininių duomenų anamnezėje nurodžius tokias aplinkybes: „ 2023m. kovo 01d., apie 15³⁷ val., nuosavo namo kieme neblaivus kaimynas plaštakos kraštu vieną kartą trenkė vaikui į galvos dešinę smilkininę sritį. Be sąmonės nebuvo, nepykino, nevėmė, bet buvo labai išsigandęs, verkė, drebėjo visu kūnu, apsišlapino “, kurio apžiūros metu buvo konstatuotas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas, tačiau teismo medicinos ekspertas, susipažinęs su minėtu medicininiu dokumentu, mažamečiam A. F. objektyvių kūno sužalojimo požymių nenustatė, nustatytos galvos plaukuotosios dalies paviršinio sužalojimo, sumušimo diagnozės nevertindamas kaip sužalojimo, nes tai nėra pagrįsta objektyviu sužalojimams būdingų makromorfologinių požymių aprašymu, todėl nėra ir objektyvaus pagrindo sveikatos sutrikdymo masto įvertinimui(b.l. 8, 61-66, t. 1).

Savo ruožtu paties kaltinamojo A. Ž. duoti parodymai byloje yra vertintini tik kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos pozicija, kuria yra siekiama suklaidinti teismą ir tokiu būdu išvengti atsakomybės už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, todėl kaltinamojo A. Ž. duoti parodymai yra vertintini kritiškai, kuriais teismas turi pakankamą pagrindą netikėti.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjęs asmuo: pil. A. F., gim. (duomenys neskelbtini), dar nebuvo sulaukęs 14 metų amžiaus, t.y. buvo mažametis(b.l. 8, 67-69, t. 1), todėl, įvertinus visų ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos proceso metu patikrintų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamojo A. Ž. padaryti nusikalstami veiksmai, dėl asmeninių paskatų panaudojant fizinį smurtą prieš mažametį vaiką, yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 3d.(LR 2015m. balandžio 23d. įstatymo Nr. XII-1649, įsigaliojusio 2015m. gegužės 01d., redakcija), požymius, t.y. fizinio skausmo mažamečiam asmeniui sukėlimas, padarytas prieš jį pavartojus fizinį smurtą, kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Kadangi pats kaltinamasis A. Ž. neigia alkoholio vartojimo įvykio dieną faktą, o byloje nėra jokių tvirtų ir nenuginčijamų įrodymų, paneigiančių šias kaltinamojo aiškinamas aplinkybes, iš kaltinimo kaltinamojo A. Ž. atžvilgiu yra pašalintina sunkinanti aplinkybė-„ veikos padarymas esant neblaiviam “.

Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai-asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 str. 2d. apibrėžtus neturtinės žalos dydžio nustatymo orientacinius kriterijus: tokius kaip žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, bet ir į specifines, sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, tokias kaip sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, tiek atsiradusios dėl sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, tiek atsiradę ar galintys ateityje atsirasti pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse-profesinėje, visuomeninėje veikloje, šeimyniniame gyvenime ir kitos aplinkybės, kurios neabejotinai turi tiesioginę įtaką fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui ir stiprumui, tad ir jų piniginio ekvivalento nustatymui. Tiek fizinio, tiek ir dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kokią įtaką jos turės nukentėjusio asmens asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeimyniniams santykiams, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu.

Teismų praktikos sveikatos sužalojimo bylose tendencijos rodo, kad esminiais kriterijais vertinant nukentėjusio asmens patirtą neturtinę žalą vis dėlto laikytinos dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios sveikatos sutrikdymo pasekmės, t.y. sveikatos sužalojimo padariniai bei jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jos pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo(operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, Nr. 2K-429/2013 ir kt.). Svarbu pažymėti ir tai, kad kasacinis teismas, be kita ko, yra pasisakęs, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t.y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas(ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose(kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, Nr. 3K-3-217-690/2018 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2011).

Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiajam padarytų sužalojimų sunkumo laipsnį(šiuo atveju dėl kaltinamojo A. Ž. padarytų nusikalstamų veiksmų mažamečiam nukentėjusiajam buvo sukeltas tik fizinis skausmas) ir jų sukeltas pasekmes(duomenų apie liekamuosius reiškinius dėl smurtinių veiksmų prieš mažamečio asmenį byloje nėra) bei į paties nukentėjusiojo individualias savybes(amžių, t.y. nukentėjusysis-pil. A. F., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametis vaikas, dar pilnai išlaikomas savo motinos), o taip pat ir į paties žalą padariusio kaltinamojo kaltės formą-tyčią ir jo turtinę padėtį(kaltinamasis A. Ž., kaip darbingas asmuo, šiuo metu niekur oficialiai nedirba ir registruojasi Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieškantis darbo(b.l. 33-36, t. 2)), bet ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes(nusikaltimu turtinė žala padaryta nebuvo, nes dėl to byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas), bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį, o taip pat vadovaujasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), todėl, laikytina, kad baudžiamojoje byloje mažamečio nukentėjusiojo A. F. interesais jos atstovės pagal įstatymą-motinos L. F. pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pilnai pagrįstas, kuris atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nes prašoma priteisti suma nėra aiškiai per didelė ir nepažeidžia paties kaltinamojo interesų. Esant tokioms aplinkybėms, iš kaltinamojo A. Ž. yra priteistina visa mažamečio nukentėjusiojo A. F. interesais jo atstovės pagal įstatymą-motinos L. F. prašoma priteisti nusikaltimu padarytos neturtinės žalos suma, nes ši žala buvo padaryta neteisėtais, nusikalstamais kaltinamojo A. Ž. veiksmais, kurią šis privalo atlyginti bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d., 6.283 str. 1d.).

Spręsdamas kaltinamojo A. Ž. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo A. Ž. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam A. Ž. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis praeityje ne tik eilę kartų yra buvęs baustas administracine tvarka, bet ir nusikalsta jau nebe pirmą kartą, nes anksčiau jau buvo teistas penkis kartus, pagrinde už smurtinius nusikaltimus, tačiau pastarasis, turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnes veikas, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir, 2022m. liepos 31d. jau būdamas pavartojęs fizinį smurtą prieš kitą asmenį, už ką 2023m. balandžio 03d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1d., toliau vedė amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, šioje baudžiamojoje byloje vėl būdamas kaltinamas naujo nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymu(b.l. 15-21, 24-33, t. 2). Visa tai rodo kaltinamojo A. Ž. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymo reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis A. Ž. jam inkriminuojamą nusikaltimą, turėdamas neišnykusius(nepanaikintus) teistumus, t.y. būdamas recidyvistas, kas sunkina jo atsakomybę. Lengvinančių aplinkybių kaltinamojo A. Ž. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Kadangi tai buvo jau nebe pirmas kaltinamojo A. Ž. smurtavimo prieš kitus asmenis atvejis, kurio nusikalstami polinkiai nesikeičia, nes šis ir toliau veda amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, teismas, atsižvelgdamas ne tik į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, bet ir vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad bausmės paskyrimas nusikaltimą padariusiam asmeniui būtų efektyvus ir pasiektų baudžiamojo įstatymo numatytus tikslus(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamasis A. Ž. gali būti pataisytas ir perauklėtas, tik izoliavus jį nuo visuomenės, nes kitos rūšies bausmių kaltinamojo A. Ž. nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nebepakanka. Tokiu būdu kaltinamajam A. Ž., kaip toliau linkusiam nusikalsti ir visuomenei pavojingam asmeniui, už padarytą veiką yra paskirtina tik griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas, tačiau, kartu atsižvelgiant į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veiksmų sukeltas nesunkias pasekmes, yra paskirtina ženkliai mažesnė nei sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkis bausmė, artima baudžiamajame kodekse numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui(LR BK 50 str. 2d., 61 str. 1-3d.d.). Prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiško sudėjimo būdu yra pridėtina ir paskirta arešto bausmė pagal ankstesnįjį įsiteisėjusį 2023m. balandžio 03d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį, bendrintinos arešto bausmės atžvilgiu taikant BK 65 str. 2d. numatytas bausmių keitimo taisykles, į paskirtinos galutinės bausmės laiką įskaičius pagal bendrintiną nuosprendį jau visiškai atliktą arešto bausmę(BK 63 str. 1, 3 ir 9d.d., 65 str. 1d. 1p. papunktis „ a “).

Kaltinamojo A. Ž., kaip buvusio suimto asmens, interesus baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu, susipažįstant su baudžiamosios bylos medžiaga, pabaigus ikiteisminį tyrimą, ir teisminio bylos proceso metu, o mažamečio nukentėjusiojo A. F. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu pagal paskyrimą atstovavo gynėjai(b.l. 72-76, 87, t. 1, b.l. 80-84, 114-116, 137, t. 2, b.l. 3-4, 24, t. 3).

Teisminio bylos proceso metu 2023m. liepos 25d., 2023m. rugsėjo 25d., 2023m. lapkričio 09d. ir 2023m. lapkričio 23d. Ukmergės rūmuose buvo gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai, juos tikslinant, dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl mažamečiam nukentėjusiajam A. F., pagal savo turtinę padėtį 100% atleistam nuo bylos proceso išlaidų, suteiktos antrinės teisinės pagalbos sudaro bendroje 461,66 Eur.(keturių šimtų šešiasdešimt vieno euro ir 66 eur/ct.) sumoje(b.l. 133-136, t. 2, b.l. 21-23, 34-37, 46-48, t. 3).

LR BPK 106 straipsnis(LR 2022m. balandžio 12d. įstatymo Nr. XIV-1011, įsigaliojusio 2022m. gegužės 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kadangi kaltinamajam A. Ž. jo paties prašymu teisminio bylos proceso metu buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kuris pagal savo turtinę padėtį irgi 100% yra atleistas nuo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo(LR BPK 104 str. 2d. nurodytu atveju), taikant analogiją, iš kaltinamojo A. Ž., kuris šiuo metu niekur oficialiai nedirba ir registruojasi Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieškantis darbo, nėra priteistinos mažamečiam nukentėjusiajam A. F. byloje suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokatės, kuri dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovė, paslaugoms apmokėti(LR BPK 106 str. 2d.). Mažamečio nukentėjusiojo A. F. interesus baudžiamojoje byloje atstovavusios advokatės, kaip gynėjos pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 3d.(LR 2015m. balandžio 23d. įstatymo Nr. XII-1649, įsigaliojusio 2015m. gegužės 01d., redakcija), ir nuteisti laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.

BK 63 str. 1, 3 ir 9d.d. pagrindu, taikant BK 65 str. 1d. 1p. papunktis „ a “ nuostatas, bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėti 2023m. balandžio 03d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę-60(šešiasdešimt) parų arešto, šią bausmę pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti keturis mėnesius ir šešiasdešimt dienų laisvės atėmimo.

Paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo A. Ž. sulaikymo dienos, jį suimant.

Į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti visiškai atliktą arešto bausmę pagal bendrintiną 2023m. balandžio 03d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį.

Baudžiamojoje byloje pareikštą mažamečio nukentėjusiojo A. F. interesais jo atstovės pagal įstatymą-motinos L. F. civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo A. Ž. 500,- Eur.(penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumą mažamečio nukentėjusiojo A. F. naudai jam nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Baudžiamojoje byloje pareikštą Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo A. Ž. 23,02 Eur.(dvidešimt trijų eurų ir 02 eur/ct.) sumą ligonių kasos naudai valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms mažamečio nukentėjusiojo A. F. gydymui, atlyginti ir 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžiu priteistos žalos sumos visiško įvykdymo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gynėjai pagal paskyrimą atstovaujant mažamečio nukentėjusiojo A. F. interesus byloje, priteisimo netenkinti.

Daiktinius įrodymus-DVD-R kompaktinį diską(laikmeną) su filmuota mažamečio nukentėjusiojo A. F. apklausos vaizdo medžiaga, įdėtą į baltą voką, DVD-R kompaktinį diską(laikmeną) su įrašyta mažametės liudytojos U. V. apklausos garso medžiaga, įdėtą į baltą voką, ir DVD-R kompaktinį diską(laikmeną) su į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „ BODY “ kameromis darytais vaizdo įrašų failais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.