Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir atsakovas) 2025 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 25SD7900 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui užsieniečio registracijos pažymėjimą, patvirtinantį teisę dirbti; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento, 1 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) (2025 m. sausio 1 d. redakcija) 14013 straipsnio 3 dalies 2 punkto konstitucingumo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjas 2025 m. balandžio 8 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą, kuriame būtų nurodyta pareiškėjo teisė dirbti Lietuvos Respublikoje. Atsakovas priėmė Sprendimą išduoti pareiškėjui užsieniečio registracijos pažymėjimą be teisės dirbti. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir 14013 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų sąlygų, todėl nėra teisinio pagrindo išduoti pareiškėjui užsieniečio registracijos pažymėjimą, nurodant, kad pareiškėjas turi teisę dirbti.

2.2. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą pateikė 2023 m. spalio 12 d. Migracijos departamentas 2024 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą Nr. 24S47670 perduoti pareiškėją Vengrijos Respublikai (toliau – ir 2024 m. vasario 9 d. sprendimas). Pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas, sprendimas jo byloje nepriimtas daugiau nei pusantrų metų. Pareiškėjas su minėtu Migracijos departamento 2024 m. vasario 9 d. sprendimu nesutiko ir kreipėsi į teismą. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-7119-428/2024 pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2024 m. birželio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1774-821/2024 pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Migracijos departamento 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą bei įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo spręsti klausimą dėl valstybės, atsakingos už pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą, nustatymo. Vykdydamas LVAT sprendimą, Migracijos departamentas 2025 m. vasario 11 d. priėmė sprendimą Nr. 25S42648 (toliau – ir 2025 m. vasario 11 d. sprendimas), kuriuo nusprendė nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę. Pareiškėjas kreipėsi į teismą (Regionų administraciniame teisme nagrinėjama byla Nr. eI3-9231-631/2025). Pareiškėjo byloje iki šiol nėra priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, nors Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta prieglobsčio prašytojo teisė dirbti arba vykdyti savarankišką veiklą, jeigu per 6 mėn. nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės. Šia Įstatymo nuostata įgyvendina 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – ir Direktyva), kurios 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės narės užtikrina, kad prašytojai turėtų galimybę patekti į darbo rinką ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo datos, jei pirmojoje instancijoje kompetentinga institucija nepriėmė sprendimo ir prašytojas nekaltas dėl delsimo. Direktyvos 15 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta, kad galimybė patekti į darbo rinką neatimama sprendimo apskundimo procedūros metu, jei pagal nustatytą procedūrą neigiamo sprendimo apskundimas turi sustabdomąjį poveikį, iki to laiko, kol nebus pranešta apie neigiamą sprendimą.

2.3. Teismui panaikinus Migracijos departamento 2024 m. vasario 9 d. sprendimą perduoti pareiškėją kitai valstybei narei, atsakovas tik 2025 m. vasario 11 d. priėmė naują sprendimą Nr. 25S42648 pareiškėjo prieglobsčio byloje. Pagal Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 3 punktą pareiškėjo neigiamo sprendimo prieglobsčio byloje apskundimas turi sustabdomąjį poveikį, todėl pareiškėjas turi teisę dirbti iki kol bus priimtas galutinis sprendimas pareiškėjo prieglobsčio byloje. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, nesilaikė teisėtumo principo, apsiribojo objektyvioms aplinkybėms prieštaraujančiu teiginiu, kad pirmasis sprendimas pareiškėjo byloje priimtas per 6 mėn.

2.4. Net jei būtų pripažinta, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas išnagrinėtas ir jo prieglobsčio byloje yra priimtas galutinis sprendimas, o pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, iš jo negali būti atimta įgyta teisė dirbti, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo.

2.5. Įvertinus Įstatymo UTPĮ 14013 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, darytina išvada, kad ja diskriminuojami prieglobsčio prašymą pateikę teisėtai valstybės teritorijoje esantys užsieniečiai. Taigi pareiškėjas, pateikęs prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje, turėjo teisėtų lūkesčių, kad įgis teisę dirbti tuo atveju, jei prieglobsčio prašymo nagrinėjimas užtruks ilgiau nei 6 mėn. ir galės dirbti nepaisant teisinio statuso, iki kol bus įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje. Šiuo atveju negalima išspręsti bylos neįvertinus Įstatymo (2025 m. sausio 1 d. teisės akto redakcija) 14013 straipsnio 3 dalies 2 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui ir jame įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui.

2.6. Pareiškėjas pateikė prieglobsčio prašymą 2023 m. spalio 12 d., todėl įgijo teisę dirbti nuo 2024 m. balandžio 12 d. Taigi, daugiau nei vienerius metus buvo nepagrįstai ribojama pareiškėjo teisė dirbti, vilkinamas sprendimas išduoti pareiškėjui užsieniečio registracijos pažymėjimą su teise dirbti. Pareiškėjas daugiau nei metus išgyvena stresą, nerimą, skurdą, neteisingumo jausmą, nepasitikėjimą valstybės institucijomis. Atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) ribojant pareiškėjo teisę dirbti, prisidėjo prie pareiškėjui kilusių neigiamų pasekmių ir žalos atsiradimo. Atsakovas įpareigotinas išduoti pažymėjimą su teise dirbti ir priteisti 1 Eur piniginę kompensaciją už patirtą moralinę žalą.