Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrolira“ dėl išmokėtos draudimo išmokos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, R. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. lapkričio 13 d. teismas savo iniciatyva į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, įtraukė R. B. ir nustatė 14 d. terminą atsiliepimui į patikslintą ieškinį pateikti.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, R. B. atsiliepimo į patikslintą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka – elektroninių ryšių priemonėmis, nustatant 14 d. terminą atsiliepimui į patikslintą ieškinį pateikti. Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas teismo sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2018 m. kovo 20 d. baudžiamojoje byloje (bylos Nr. 1-45-377-2018) Tauragės apylinkės teismas R. B. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį ir 144 straipsnį dėl to, kad jis 2017 m. liepos 17 d., apie 17.45 val., Pagėgių sav., Lumpėnų k., Rambyno gatvėje, kelio Kaunas – Jurbarkas - Šilutė – Klaipėda 137,93 kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas UAB "Agrolira" priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio bei nesilaikydamas saugaus atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji stabdytų, atsitrenkė į priešais važiuojančio automobilio "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo B. Š., galą, po smūgio išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su priešais važiuojančiu motociklu (duomenys neskelbtini) ENDURO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo V. Š. Po įvykusio eismo įvykio R. B., būdamas eismo dalyviu ir turėdamas pareigas nepranešė policijai, neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, ir palikęs transporto priemonę, iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu išvengė neblaivumo patikrinimo bei turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju V. Š., kai grėsė realus pavojus jo gyvybei, jam nepagelbėjo. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad R. B. eismo įvykio dieną dirbo UAB „Agrolira“ ir eismo įvykį sukėlė atlikdamas darbines pareigas, t.y. važiavo tvarkyti kito bendrovės automobilio ratą.

Transporto priemonės „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos Draudimas“. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 18156,55 Eur dydžio kompensaciją, kurią sudaro VSDF valdybai išmokėta 2452,94 draudimo išmoka apskaičiuota už E. Š. ir K. V. Š. išmokėtas našlaičių pensijas, už laikotarpį nuo 2017-07-17 iki 2018-02-28, kurias išmokėjo VSDF valdyba; B. Š. (mirusiojo V. Š. motina) – 1459,16 Eur, kur 1000,00 Eur draudimo išmoka skirta neturtinei žalai atlyginti ir 459,16 Eur – kompensuoti B. Š. patirtas išlaidas gedulingiems pietums apmokėti; I. Š. (mirusiojo tėvas) – 3170,60 Eur, kur 1000,00 Eur draudimo išmoka skirta neturtinei žalai atlyginti, o 2170,60 Eur draudimo išmoka – kompensuoti I. Š. patirtas išlaidas laidojimo paslaugoms ir reikmenims apmokėti; E. Š. (mirusiojo sūnus) – 1000,00 Eur, išmoka neturtinei žalai atlyginti; K. V. Š. (mirusiojo sūnus) – 1000,00 Eur, išmoka neturtinei žalai atlyginti; S. K. (mirusiojo partnerė) – 1000,00 Eur, išmoka neturtinei žalai atlyginti; UAB „Žemteka“ – 7510,00 Eur, draudimo išmoka išmokėta už eismo įvykio metu transporto priemonei (duomenys neskelbtini) ENDURO R (49 KW), 2017, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytus apgadinimus; B. Š. – 563,85 Eur, draudimo išmoka išmokėta už eismo įvykio metu transporto priemonei „VW Passat“, 2004, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytus apgadinimus. Ieškovė, sumokėjusi žalą, siuntė atsakovei pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka. Duomenų, kad atsakovė būtų padengusi ieškovės patirtas išlaidas, teismas neturi.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai numato, jog draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jei jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę ir (ar) pasišalino iš įvykio vietos.

CK 6.264 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami (CK 6.264 straipsnio 2 dalis). Samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011). Toks teisinis reguliavimas užtikrina nukentėjusiojo ir žalą padariusio darbuotojo interesų pusiausvyrą bei atlieka prevencinę funkciją, nes darbdavys, žinodamas apie ieškinių dėl darbuotojų veiksmais padarytos žalos atlyginimo atsiradimo riziką, skatinamas organizuoti įmonės veiklą tokiu būdu, kad žalos būtų išvengta arba jos atsiradimo rizika būtų minimali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015 ir joje nurodyta praktika).

Solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008).

Iš aukščiau nustatytų aplinkybių, teisės normų ir teismų praktikos darytina išvada, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, avariją sukėlė eidamas darbines funkcijas, vadinasi, atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, R. B. dėl sukeltos turtinės žalos atsako solidariai. Darytina išvada, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės padengti tiek visą, tiek dalį turtinės žalos, todėl ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinu, iš atsakovės priteistina 18156,55 Eur žalos atlyginimo.

Ieškovė taip pat pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės palūkanas už praleistą piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 116,40 Eur kompensacinės palūkanos (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Patenkinus ieškovės pagrindinį reikalavimą, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos ir 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 18272,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugsėjo 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus patikslintą ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 412 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 redakcija) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šioje byloje susidarė mažesnės nei 3 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Agrolira“, įmonės kodas 302899894, buveinės adresas Bubliškės g. 5, Bubliškės k., Pagėgių sav. akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834 buveinės adresas J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, a. s. Nr. LT77 7300 0100 0054 3713, „Swedbank“ AB, 18156,55 (aštuoniolika tūkstančių vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus 55 ct) žalos atlyginimą, 116,40 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų 40 ct) kompensacines palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 18272,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugsėjo 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 412 Eur (keturis šimtus dvylika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimo dėl ginčo dalyko, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.