- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-25
- Bylos Nr.
- I1-14279-1244/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00890-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Justina Nasutavičienė, Rūta Miliuvienė, Ieva Saudargaitė
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos kalėjimų tarnybai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Justinos Nasutavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ievos Saudargaitės,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Ž. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, ir Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Regionų administraciniame teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo T. Ž. patikslintas skundas atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba), ir Tarnybai, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Tarnybos 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą „Dėl nuteistajam T. Ž. drausminės nuobaudos skyrimo“ Nr. NSN-18-323 (toliau – ir Sprendimas 1); 2) panaikinti Tarnybos 2025 m. birželio 5 d. sprendimą „Dėl skundo išnagrinėjimo“ Nr. 2S-4341 (toliau – ir Sprendimas 2); 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Tarnybos, 1 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas nurodo šias ginčui reikšmingas faktines aplinkybes:
2.1. 2025 m. gegužės 13 d. 13 val. Alytaus kalėjime pareiškėjas pareigūnės buvo nuvestas į konferencijų salę dalyvauti teismo posėdyje byloje Nr. II-90-939/2025. Apie 13.50 val., grįžtant iš teismo posėdžio, pareiškėją lydint pareigūnei, saugumo valdymo skyriaus specialistas A. K. rėkdamas puolė link pareiškėjo, griebė už rūbų, demonstruodamas jėgą spaudė prie metalinės tvoros, spardė į kojas, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sukėlė pareiškėjui fizinį skausmą.
2.2. 2025 m. gegužės 13 d. pareiškėjas pareiškimu Nr. NPS-18-15129 kreipėsi į Alytaus kalėjimo viršininką, prašydamas išsaugoti filmuotą įvykio medžiagą. Taip pat 2025 m. gegužės 13 d. pareiškėjas pareiškimu Nr. NPS-18-15243 kreipėsi į Alytaus kalėjimo viršininką, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą pareigūno A. K. atžvilgiu.
2.3. Skundžiamu Sprendimu 1, nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 50 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies 8 punkto, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintų laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 38 punkto, 39.11 papunkčio, 39.12 papunkčio nuostatas. Todėl pareiškėjui skirta drausminė nuobauda – draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Skundžiamu Sprendimu 2, be kita ko, nustatyta, kad nuobauda pareiškėjui skirta pagrįstai ir teisėtai.
3. Pareiškėjo skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. Pareiškėjas kelia klausimą dėl jam atliktos dalinės kratos tikslingumo, atsižvelgiant į tai, kad tuo metu jį, grįžtantį iš teismo posėdžio, lydėjo pareigūnė.
3.2. Pareiškėjas patyrė moralinę žalą, kadangi buvo mušamas dalinę kratą atlikusio pareigūno, kentėjo fizinius skausmus, pareiškėją iki šiol kamuoja galvos skausmai, pareiškėjas jaučia visišką priklausomybę nuo kitų valios, jį kankina depresija ir nemiga, pareiškėjas jaučia baimę uždaroms patalpoms, jis jaučiasi pažemintas, visiškai prarado pasitikėjimą valstybės institucijomis - pareigūnais, patyrė dvasinius sukrėtimus.
3.3. Priimant skundžiamus sprendimus pareiškėjui nebuvo suteikta teisė į gynybą, pareiškėjas negalėjo įvykio paaiškinti raštu, dalyvauti priimant sprendimus, neužtikrinta nekaltumo prezumpcija. Pareigūno A. K. veiksmai žemino pareigūno statusą ir autoritetą.
3.4. Pareiškėjas patikslino, kad ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpis yra nuo 2025 m. gegužės 13 d., iki skundo priėmimo teisme dienos, t. y., 2025 m. liepos 9 d.
Atsiliepimas
4. Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į pareiškėjo skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Tarnyba laikosi pozicijos, kad tinkamai, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, įvertino pareiškėjo skundžiamas aplinkybes ir išnagrinėjo pareiškėjo skundą.
4.2. Tarnyba nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių teisinių argumentų, kodėl Sprendimas 2 turėtų būti panaikintas. Tarnybos vertinimu, vien deklaratyvūs teiginiai, kad skundžiami sprendimai pareiškėjui sukelia neigiamas pasekmes neturėtų būti vertinami kaip pagrindas naikinti pareiškėjui nepalankius administracinius aktus. Pareiškėjas skundą grindžia abstraktaus pobūdžio, niekuo nepagrįstais teiginiais, todėl skundas atmestinas. Pareiškėjui nuobauda skirta laikantis BVK nuostatų, nepažeidžiant terminų ir kitų procesinių reikalavimų, todėl jos panaikinti ar pripažinti, kad ji skirta neteisėtai nėra jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra niekuo nepagrįstas siekis pasipelnyti.
4.3. Pareiškėjas į kalinimo įstaigos psichologus dėl emocinės būklės pablogėjimo, psichologinio sukrėtimo ar depresijos, kuriuos galėjo sukelti skunde nurodomos aplinkybės, nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui.
4.4. Pareiškėjas tik deklaratyviai pasisako apie jo patirtą neturtinę žalą bei jos dydį, apie netinkamas kalinimo sąlygas bei Tarnybos neteisėtus veiksmus, tačiau savo skundo teiginių nepagrindžia tai patvirtinančiais įrodymais. Pareiga įrodyti turtinės žalos dydį įstatymų nustatyta tvarka tenka reikalavimą dėl turinės žalos atlyginimo teikiančiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju, nenustačius pareigūnų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu neteisėtumo, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Žodinio teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad jis kalba žemaitiška tarme, kurią pareigūnai vertino kaip keiksmažodžius. Teismui paklausus, kokiais pagrindais pareiškėjas prašo panaikini skundžiamus sprendimus, pareiškėjas atsakė, kad tuo pagrindu, jog nuobauda jam buvo paskirta nepagrįstai, kadangi nebuvo jokio pažeidimo, pareiškėjo pasakymą „Labs ryts vyra” pareigūnas įvardino kaip keiksmažodžius, panaudojo fizinę jėgą, spardė kojas, žemino kitų žmonių akivaizdoje. Teismui paklausus, kas pareiškėjui sukėlė žalą, pareiškėjas nurodė, kad žalą sukėlė patirtas fizinis smurtas, taip pat nurodė, kad pareiškėjas bijo pareigūnų, bijo išeiti iš kameros. Teismui paklausus, kokie pareigūnų veiksmai pareiškėjui sukėlė žalą, pareiškėjas nurodė, kad tai, jog pareigūnas spardė pareiškėjui į kojas, ėmė už kaklo, rėmė į tvorą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
6. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. gegužės 15 d. sprendimo „Dėl nuteistajam T. Ž. drausminės nuobaudos skyrimo“ Nr. NSN-18-323 ir dėl 2025 m. birželio 5 d. sprendimo „Dėl skundo išnagrinėjimo“ Nr. 2S-4341 teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš neteisėtų valstybės valdžios institucijos veiksmų, konkrečiai, dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūno prieš pareiškėją panaudoto smurto.
7. Remiantis byloje pateiktais įrodymais nustatytos šios nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingos faktinės aplinkybės:
7.1. Iš vaizdo įrašo medžiagos, užfiksuotos 2025 m. gegužės 13 d. 13.51 val. vaizdo registratoriumi Nr. 165, matyti, kad pareigūnas nuteistojo (pareiškėjo T. Ž.) prašo pakartoti kas buvo pasakyta, pareiškėjas atsako „ką girdėjai“, tuomet pareigūnas pastato nuteistąjį prie sienos dėl to, kad nuteistasis triukšmavo, ir prašo vykdyti teisėtus reikalavimus. Pareigūnas du kartus paklausia, ar nuteistasis parašys pasiaiškinimą, nuteistasis atsako neigiamai, nurodo, kad vėl kreipsis į teismą. Iš vaizdo įrašo matoma, kad nuteistajam atliekama dalinė krata, po kurios nuteistasis vedamas į uždaro tipo bausmės atlikimo vietos patalpas. Iš vaizdo įrašo girdėti, kad nuteistasis pareigūną vadina necenzūriniais žodžiais, keikiasi.
7.2. 2025 m. gegužės 13 d. Tarnybos Alytaus kalėjimo saugumo valdymo skyriaus specialisto A. K. tarnybinio pranešimo „Dėl T. Ž. elgesio“ Nr. PŽ-18-683 duomenimis, 2025 m. gegužės 13 d. apie 13.50 val. pareigūnui prasilenkiant su lydimu nuteistuoju T. Ž., nuteistasis pradėjo reikšti pretenzijas ir keiktis. Paaiškinta, kad dėl to pareigūnas atsisukęs įsijungė vaizdo registratorių Nr. 165 ir priėjęs paprašė nuteistojo pakartoti ką šis pasakė. Nurodyta, kad kadangi nuteistasis pradėjo agresyvia elgtis, jam buvo nurodyta atsistoti prie sienos ir buvo atlikta dalinė nuteistojo krata. Kratos metu nuteistasis pareigūnui pradėjo grasinti. Atlikus dalinę kratą ir nuteistąjį lydint į uždaro tipo bausmės atlikimo vietos patalpas ir perspėjus nesikeikti, nuteistasis ir toliau keikėsi, triukšmavo. Tokiu savo elgesiu nuteistasis pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 2 dalies 8 punkto, Vidaus tvarkos taisyklių 38 punkto, 39.11 papunkčio, 39.12 papunkčio nuostatas.
7.3. Pareiškėjas 2025 m. gegužės 13 d. pareiškimu Nr. NPS-18-15243 kreipėsi į Tarnybos Alytaus kalėjimo viršininką, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareigūno A. K. veiksmų. Taip pat pareiškėjas 2025 m. gegužės 13 d. pareiškimu Nr. NPS-18-15129 kreipėsi į Tarnybos Alytaus kalėjimo viršininką, prašydamas išsaugoti filmuotą įvykio medžiagą.
7.4. Skundžiamame Tarnybos Sprendime 1 nurodyta, kad pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Nurodyta, kad 2025 m. gegužės 13 d. apie 13.50 val., prasilenkiant su pareigūnais, nuteistasis pradėjo reikšti pretenzijas ir keiktis. Nurodyta, kad priėjus pareigūnui prie nuteistojo buvo paprašyta pakartoti, ką pasakė, kadangi nuteistasis pradėjo agresyvėti, buvo nurodyta atsistoti prie sienos ir nuteistajam buvo atlikta dalinė krata. Darant kratą nuteistasis pradėjo grasinti „duosiu į teismą“. Atlikus dalinę kratą ir nuteistąjį lydint į uždaro tipo bausmės atlikimo vietos patalpas, perspėjus nesikeikti, nuteistasis ir toliau keikėsi, triukšmavo. Nustatyta, kad tokiu būdu nuteistasis pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto, 2 dalies 8 punkto, Vidaus tvarkos taisyklių 38 punkto, 39.11 papunkčio, 39.12 papunkčio nuostatas, todėl, vadovaujantis BVK 79 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir BVK 80 straipsniu, paskirta drausminė nuobauda - draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos ir kanceliarines prekes).
7.5. 2025 m. gegužės 15 d. Tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko sprendimu „Dėl antrankių naudojimo nuteistojo T. Ž. atžvilgiu“ Nr. NĮ-18-773, atsižvelgus į 2025 m. gegužės 13 d. tarnybinį pranešimą Nr. PŽ-18-683, nurodyta nuteistajam T. Ž., išvedant iš kameros ir lydint į pataisos įstaigos teritorijoje esančias patalpas ir erdves, naudoti antrankius. Nustatytas laikotarpis, kuriuo bus naudojami antrankiai - iki 2025 m. rugsėjo 1 d.
7.6. 2025 m. gegužės 19 d. pareiškėjas skundu Nr. NPS-18-15664 kreipėsi į Tarnybą, prašydamas panaikinti Sprendimą 1 ir 2025 m. gegužės 15 d. Tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko sprendimą „Dėl antrankių naudojimo nuteistojo T. Ž. atžvilgiu“ Nr. NĮ-18-773. Pareiškėjas nurodė kad pareigūnas A. K. jį be priežasties užpuolė, prispaudė prie metalinės - skardinės tvoros, spardė kojas, taip sukeldamas fizinį skausmą ir žemindamas pareiškėją kitų asmenų akivaizdoje. Nurodė, kad pareiškėjui skiriant nuobaudą nebuvo suteikta teisė į gynybą.
7.7. Skundžiamu Tarnybos Sprendimu 2 nustatyta, kad Sprendimu 1 nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, ji yra adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui, skirdami nuobaudą Alytaus kalėjimo pareigūnai laikėsi nustatyto teisinio reglamentavimo, todėl nuobaudos panaikinti nėra pagrindo. Taip pat nustatyta, kad Tarnybos 2021 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. V-135 „Dėl saugaus elgesio taisyklių patvirtinimo“ 25 punktas, kuriuo vadovaujantis nurodyta pareiškėją išvedant iš kameros naudoti antrankius, jokių sankcijų ar sustiprinto režimo priemonių taikymo kalinamų asmenų atžvilgiu nenumato, todėl nuspręsta, kad pareiškėjo skundo dalis dėl nurodymo išvedant pareiškėją iš kameros naudoti antrankius yra pagrįsta.
7.8. 2025 m. birželio 10 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko įsakymu Nr. NĮ-18-903 „Dėl Alytaus kalėjimo viršininko 2025 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. NĮ-18-774 „Dėl antrankių naudojimo nuteistojo T. Ž. atžvilgiu“ pripažinimo negaliojančiu“ 2025 m. gegužės 15 d. Tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko sprendimas „Dėl antrankių naudojimo nuteistojo T. Ž. atžvilgiu“ Nr. NĮ-18-773 pripažintas negaliojančiu.
7.9. 2025 m. liepos 21 d. Tarnybos Alytaus kalėjimo resocializacijos skyriaus pažymos „Apie nuteistojo T. Ž. kreipimąsi psichologinei pagalbai“ duomenimis, laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 13 d. iki 2025 m. birželio 17 d. pareiškėjas į psichologus nesikreipė dėl pažeminimo, depresijos, dvasinių sukrėtimų ir kitų neigiamų išgyvenimų, kuriuos jam galėjo sukelti 2025 m. gegužės 13 dienos įvykiai, kurių metu buvo atlikta dalinė asmens krata ir buvo paskirta nuobauda.
Dėl Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 teisėtumo ir pagrįstumo
8. Pareiškėjas skunde laikosi pozicijos, kad jis nepadarė jokio pažeidimo, todėl Sprendimu 1 drausminė nuobauda jam paskirta nepagrįstai. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis įprastai kalba žemaitiška tarme, o jo pasakymą „labs ryts vyra” pareigūnas įvardino kaip keiksmažodžius, dėl to panaudojo fizinę jėgą, spardė kojas, žemino kitų žmonių akivaizdoje.
9. Tarnyba nurodo, kad drausminė nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai, pareiškėjo skundas dėl drausminės nuobaudos skyrimo buvo išnagrinėtas tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, skundžiami sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, pareiškėjas nepateikė argumentų, kodėl Sprendimas 2 turėtų būti panaikintas, pareiškėjas skundą grindžia abstraktaus pobūdžio, niekuo nepagrįstais teiginiais.
10. Pažymėtinas nagrinėjamu aspektu reikšmingas teisinis reguliavimas.
10.1. BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymuose nustatytus reikalavimus ir laikytis teisingumo ministro nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos. BVK 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nuteistieji privalo vykdyti laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų reikalavimus. BVK 50 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad nuteistiesiems draudžiama reikalauti bet kokios paslaugos iš kitų nuteistųjų ar suimtųjų, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis.
10.2. BVK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, nevykdantys šio kodekso 50 straipsnyje nustatytų pareigų ir (ar) nesilaikantys jiems nustatytų draudimų, gali būti drausminami jiems skiriant šias drausmines nuobaudas: 1) maksimalios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma – iki trijų mėnesių; 2) draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 3) vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į fondą.
10.3. Pagal BVK 80 straipsnio 1 dalį, šio kodekso 79 straipsnyje nurodytas drausmines nuobaudas nuteistiesiems skiria laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas. Vadovaujantis BVK 80 straipsnio 2 dalimi, skiriant drausmines nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, paskirtų drausminių nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo padarymo. Skiriamos drausminės nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
10.4. Vidaus tvarkos taisyklių 38 punkte nustatyta, kad darbuotojų ir šioje įstaigoje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų bendravimas turi būti grindžiamas abipuse pagarba, sąžiningumo ir žmogiškumo principais bei pozityvių tarpusavio santykių kūrimu ir puoselėjimu. Vidaus tvarkos taisyklių 39 punkte nurodyta, kad suimtieji ir nuteistieji privalo vykdyti Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme ir BVK jiems nustatytas pareigas bei laikytis jiems taikomų draudimų ir šių elgesio taisyklių: nekurstyti kitų suimtųjų ar nuteistųjų, neorganizuoti ar neatlikti veiksmų, kurie yra uždrausti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, BVK ir kitų įstatymų, reglamentuojančių suėmimo ar bausmių vykdymą ir neužsiimti veikla, kuri būtų nesuderinama su resocializacijos tikslais ar turėtų neigiamos įtakos laisvės atėmimo vietų įstaigos valdymui ir jos saugumo užtikrinimui (39.11 papunktis); nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, nenaudoti pravardžių, netriukšmauti (39.12 papunktis).
11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2289-575/2016; 2016 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1036-662/2016; 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-550-520/2021).
12. Lietuvos vyriausiasis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nutarime dėl nuteistojo nubaudimo turi būti aiškiai suformuluotas jam reiškiamas kaltinimas dėl režimo pažeidimo, konkrečiai nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir jų teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) pagal konkrečias teisės aktų normas. Nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo, kuriame nesuformuluotas konkretus kaltinimas arba kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013; 2013 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1675/2013; 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013).
13. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytos aplinkybės (be kita ko, vaizdo registratoriumi Nr. 165 užfiksuotas pareiškėjo elgesys pareigūno atžvilgiu ir vartojama necenzūrinė leksika), teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro prielaidas išvadai, kad pareiškėjas pažeidė šiuo aspektu reikšmingas anksčiau paminėtas BVK ir Vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, kuriose įtvirtinti nuteistųjų elgesio reikalavimai. Pagal BVK 50 straipsnio 1 dalį nuteistieji privalo laikytis vidaus tvarkos ir vykdyti pareigūnų teisėtus reikalavimus, o pagal to paties straipsnio 2 dalies 8 punktą – susilaikyti nuo fizinio ir psichinio smurto prieš kitus asmenis. Pareiškėjo agresyvus elgesys bei pareigūno įžeidinėjimas laikytinas psichiniu smurtu ir implikuoja pareigūno teisėtų nurodymų nevykdymą. Tokiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Sprendime 1 padaryta išvada, kad pareiškėjas tokiu elgesiu pažeidė minėtas teisės normas. Teisėjų kolegija taip pat laikosi pozicijos, kad nėra prielaidų už tokį pažeidimą Sprendimu 1 pareiškėjui pritaikytą drausminę nuobaudą – draudimą vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos ir kanceliarines prekes) – laikyti neproporcinga sankcija.
14. Pareiškėjas skunde nurodė, kad priimant skundžiamus sprendimus jam nebuvo suteikta teisė į gynybą, jis negalėjo pateikti pasiaiškinimų raštu ir dalyvauti priimant sprendimus, neužtikrinta nekaltumo prezumpcija. Vertindama šiuos pareiškėjo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad vaizdo registratoriumi užfiksuota, jog pareigūnas du kartus pareiškėjo klausė, ar jis parašys pasiaiškinimą, tačiau pareiškėjas atsakė neigiamai ir nurodė, kad kreipsis į teismą. Taigi, minėti pareiškėjo argumentai neatitinka tikrovės (yra nepagrįsti), todėl atmetami.
15. Atsižvelgus į nurodytą ir vertindama Sprendimo 1 turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimant Sprendimą 1, buvo remiamasi tinkamais teisiniais pagrindais, teisinis reguliavimas netaikytas automatiškai, o susietas su pareiškėjo atvejui reikšmingų aplinkybių nustatymu ir ištyrimu. Atitinkamai, Sprendimas 1 laikytinas individualizuotu ir tinkamai pagrįstu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tokio pobūdžio administraciniams aktams keliamus reikalavimus. Todėl nėra pagrindo Sprendimą 1 panaikinti pareiškėjo skunde nurodytų argumentų pagrindu.
16. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nėra pagrindo panaikinti ir Sprendimą 2. Šiame kontekste papildomai atkreiptinas dėmesys, kad 2025 m. gegužės 19 d. pareiškėjo skundo Nr. NPS-18-15664 dalis dėl prašymo panaikinti 2025 m. gegužės 15 d. Tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko sprendimą „Dėl antrankių naudojimo nuteistojo T. Ž. atžvilgiu“ Nr. NĮ-18-773 Sprendimu 2 buvo patenkinta. Atitinkamai, 2025 m. birželio 10 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko sprendimu Nr. NĮ-18-03 minėtas 2025 m. gegužės 15 d. sprendimas buvo panaikintas.
17. Teisėjų kolegija nenustatė kitų skundžiamų sprendimų panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnis), todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti Sprendimą 1 ir Sprendimą 2 yra atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl pareiškėjui atliktos dalinės kratos
18. Pareiškėjas kelia klausimą dėl jam atliktos dalinės kratos tikslingumo, atsižvelgiant į tai, kad tuo metu jį, grįžtantį iš teismo posėdžio, lydėjo pareigūnė. Taip pat pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimo dėl, jo teigimu, pareigūno panaudoto smurto, atliekant pareiškėjo dalinę kratą.
19. Pažymėtinas teisinis reguliavimas, reikšmingas dalinės nuteistojo kratos atlikimo aspektu.
19.1. Vidaus tvarkos taisyklių 25 punkte nustatyta, kad suimtojo ar nuteistojo, jo asmeninių ar jam perduodamų daiktų, jo gyvenamosios ir kitų bendrojo naudojimo patalpų kratų ir apžiūrų tikslas – užtikrinti laisvės atėmimo vietų įstaigos saugumą, surandant ir paimant daiktus, kurių suimtasis ar nuteistasis negali turėti laisvės atėmimo vietų įstaigoje arba kurių masė ir kiekis viršija leistiną nustatytą turėti masę ir kiekį, nustatant galimus suimtojo ar nuteistojo rengimosi pabėgti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atvejus, surandant laisvės atėmimo vietų įstaigoje besislapstantį suimtąjį ar nuteistąjį.
19.2. Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 26 punktą, suimtojo ar nuteistojo krata ar apžiūra gali būti visuminė (išrengiant) ir dalinė (neišrengiant). Visuminės ir dalinės suimtojo ar nuteistojo kratos atlikimo atvejus nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.
19.3. Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 29 punktą, dalinės suimtojo ar nuteistojo kratos ir apžiūros metu atliekami Taisyklių 27 punkte nustatyti veiksmai, tik suimtasis ar nuteistasis neperduoda laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnui drabužių, kuriuos tuo metu dėvi. Suimtojo ar nuteistojo dėvimi drabužiai tikrinami juos apčiupinėjant.
20. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, kaip nurodoma Sprendime 2, pareiškėjui pradėjus reikšti pretenzijas ir triukšmauti, jam buvo atlikta dalinė krata. Dalinę kratą atlikusio pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dalinė krata atlikta, kadangi nuteistasis pradėjo agresyviai elgtis.
21. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasi nurodytu teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui dalinė krata buvo atlikta ne siekiant užtikrinti laisvės atėmimo vietų įstaigos saugumą, surandant ir paimant daiktus, kurių suimtasis ar nuteistasis negali turėti laisvės atėmimo vietų įstaigoje arba kurių masė ir kiekis viršija leistiną nustatytą turėti masę ir kiekį (Vidaus taisyklių 25 punktas), tačiau dėl pareiškėjo agresyvaus, provokuojančio elgesio pareigūno atžvilgiu. Kitaip tariant, tokia priemonė buvo pritaikyta iš esmės pareiškėjo drausminimo tikslu.
22. Šiame kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal aptartą teisinį reguliavimą tam tikro destruktyvaus pobūdžio (provokuojantis, agresyvus) nuteistojo elgesys nėra savarankiškas teisinis pagrindas dalinei kratai atlikti. Todėl nagrinėjamos bylos aplinkybėmis pareiškėjo konfliktinis elgesys (psichologinis smurtas pareigūno atžvilgiu), nesant bent vieno iš teisės aktuose nurodytų dalinės kratos atlikimo tikslų ar pagrindų, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime negalėjo pagrįsti poreikio tokią pareiškėjo kratą atlikti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo dalinė krata buvo atlikta tam nesant teisėto pagrindo, taigi, neteisėtai.
23. Kita vertus, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus, kuriais jis teigia, jog pareigūnas smurtavo dalinės kratos atlikimo metu. Šiame kontekste pažymėtina, kad tam tikras fizinis kontaktas, kurio metu yra koreguojama asmens, kuriam atliekama dalinė krata, kūno padėtis, yra neatsiejama šios procedūros dalis. Įvertinusi vaizdo registratoriaus medžiagą ir atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su paties pareiškėjo netinkamu elgesiu pareigūno atžvilgiu, teisėjų kolegija nenustatė, kad atlikdamas dalinę pareiškėjo kratą Tarnybos pareigūnas būtų naudojęs susiklosčiusiai situacijai neproporcingus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu. Konkrečiai, nenustatyta, kad pareigūno veiksmai šiuo atveju būtų peržengę tokioms kratoms būdingo fizinio kontakto ribas (pareigūnas nenaudojo perteklinės jėgos), nėra prielaidų teigti, kad pareigūnas tikslingai siekė sukelti pareiškėjui fizinį skausmą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog po 2025 m. gegužės 13 d. įvykio pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos įstaigos medikus dėl, jo teigimu, patirto smurto. Bylos duomenimis nustatyta, kad į pataisos įstaigos psichologus dėl emocinės būklės pablogėjimo, psichologinio sukrėtimo ar depresijos, kuriuos galėjo sukelti pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės, pareiškėjas nesikreipė.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo
24. Pareiškėjas skundu taip pat prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 1 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
25. Pareiškėjas nurodo patyręs neturtinę žalą dėl to, kad buvo mušamas pareigūno, kentėjo fizinius skausmus, pareiškėją iki šiol kamuoja galvos skausmai, pareiškėjas jaučia visišką priklausomybę nuo kitų valios, jį kankina depresija ir nemiga, pareiškėjas jaučia baimę uždaroms patalpoms, jis jaučiasi pažemintas, visiškai prarado pasitikėjimą valstybės institucijomis - pareigūnais, patyrė dvasinius sukrėtimus.
26. Tarnybos teigimu, pareiškėjas skunde apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Tarnybos veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 1 800 Eur neturtinės žalos suma.
27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
28. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis).
29. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2457/2011, 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015).
30. Asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020). Ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
31. Šiuo aspektu pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013).
32. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan., ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018). Paprastai esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018).
33. Nagrinėjamu atveju įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį (neteisėtai atlikta dalinė krata), ginamų vertybių pobūdį bei kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, nenustačiusi, kad pareiškėjas dėl konstatuoto teisės pažeidimo atliekant dalinę kratą būtų patyręs pareiškėjo nurodytas ilgalaikes neigiamas pasekmes, tačiau laikydama, kad galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pripažinimas, kad dalinė krata pareiškėjui atlikta neteisėtai, laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą; tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas. Toks neturtinės žalos atlyginimo būdas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra adekvatus ir pakankamas pareiškėjo pažeistai teisei apginti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo T. Ž. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad 2025 m. gegužės 13 d. dalinė krata pareiškėjui atlikta neteisėtai.
Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.