Vilniaus apygardos teismo nutartis

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-06-02 sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti iš dalies: pripažinti 2016-11-29 Papildomą susitarimą prie Paslaugų teikimo sutarties (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp ieškovės UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ ir atsakovės VšĮ „Baltijos futbolo infrastruktūra“, niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo (ab initio); priteisti iš 21 494,11 Eur nepagrįstai gautų lėšų ir 2646,72 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei; likusioje dalyje atsakovės priešieškinį atmesti.

13. 2016 m. lapkričio 7 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės užsakymą Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka atsakingai, profesionaliai, rūpestingai, vadovaujantis geriausia praktika suteikti atsakovei projekto valdymo paslaugą projektui „Vilniaus „Ryto" progimnazijos aikštyno rekonstrukcija" (toliau vadinama - objektas) ir atlikti su tuo susijusias procedūras (toliau - paslaugos): teikti ataskaitą apie atliekamų darbų eigą ir kokybę, informuoti bei spręsti iškilusias problemas, kurios gali neigiamai įtakoti darbų eigą ar terminų nesilaikymą, dalyvauti visų sutarčių rengime su rangovais ir subrangovais numatant galimas rizikas ir apsaugant nuo jų atsiradimo, o užsakovė įsipareigojo už tinkamai suteiktas paslaugas sumokėti Sutarties 2 skyriuje nurodytą paslaugų kainą (Sutarties 1.1 punktas).

14. Paslaugų teikimas buvo numatytas trim etapais: 1) projektavimo darbai; 2) statyba ir 3) objekto užbaigimas (Sutarties 1.2 punktas). Sutartimi buvo nustatyta, kad pirmo etapo kaina lygi 1 500 Eur per mėnesį be PVM, antro - 5 000 Eur per mėnesį be PVM, o trečio etapo - 2000 Eur per mėnesį be PVM (Sutarties 2.1 punktas). Sutarties 3.2 punkte buvo įtvirtinti preliminarūs paslaugų atlikimo terminai.

15. 2016 m. lapkričio 29 d. šalys pasirašė papildomą susitarimą prie Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės užsakymą šioje sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka suteikti atsakovei projektavimo darbų paslaugą projektui „Vilniaus „Ryto“ progimnazijos (duomenys neskelbtini), sporto aikštyno rekonstravimo ir uždaro maniežo su potribūninėmis patalpomis statybos projektas". Statinių kategorija – neypatingi, nesudėtingi statiniai (toliau vadinama - projektas) ir atlikti su tuo susijusias procedūras (toliau vadinama - paslaugos): teikti ataskaitą apie atliekamų darbų eigą ir kokybę, informuoti bei spręsti iškilusias problemas, kurios gali neigiamai įtakoti darbų eigą ir terminų nesilaikymą, dalyvauti pasitarimuose, kai yra būtinybė, o atsakovė įsipareigoja už tinkamai suteiktas paslaugas sumokėti Sutarties 2 skyriuje nurodytą paslaugų kainą. Bendra Papildomo susitarimo paslaugų kaina nustatyta 39 760 Eur + PVM, t. y. 48 109,60 Eur (I t. e. b. l. 24-25).

16. Taigi aukščiau paminėtais dviem susitarimais šalys susitarė, kad ieškovė atsakovei teiks dviejų rūšių – projekto valdymo ir projektavimo darbų – paslaugas. Nustatyta, kad už teiktas paslaugas pagal abi sutartis atsakovė ieškovei iš viso sumokėjo 95 362,50 Eur sumą. Ieškovės paskaičiavimais, atsakovė ieškovei liko skolinga 10306,56 Eur pagal Sutartį dėl projekto valdymo paslaugų teikimo, nurodė, kad už projektavimo paslaugas 64 989,10 Eur yra atsakovės sumokėta (64 989,10 Eur sumai padengti įskaityti pagal išankstines sąskaitas atsakovės atlikti mokėjimai).

17. Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2017-12-30 sustabdė objekto/statybvietės techninės priežiūros paslaugą, o nuo 2018-08-29 vienašališkai nutraukė paslaugų teikimo sutartį.

18. Statybos įstatymo 2 straipsnio 63 punkte numatyta, kad statinio projektavimo valdymas – statinio projektavimo ir su juo susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbų organizavimas, kurį atlieka statinio projektavimo valdytojas pavedimo sutarties tarp įgaliotojo – statytojo (užsakovo) ir įgaliotinio – statinio projektavimo valdytojo pagrindu. To paties straipsnio 64 punkte numatyta, kad statinio projektavimo valdytojas – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija ar jų padalinys, veikiantys kaip įgaliotojo – statytojo (užsakovo) įgaliotinis, valdantis statinio projektavimą, organizuojantis statinio projektavimo ir su juo susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus, kuriuos atlieka jo pasamdytas šią teisę turintis fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija. Statybos įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinio projektavimo valdytojas veikia statytojo (užsakovo) vardu ir darbus organizuoja pagal šias statybos techninės veiklos pagrindines sritis: statybinių tyrimų, statinio projektavimo, statinio projekto vykdymo priežiūros, statinio projekto ekspertizės.

19. Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad tarp šalių projektavimo valdymo paslaugų sutarties pagrindu susiklostė atstovavimo teisiniai santykiai, t. y. šalių 2016-11-07 sudaryta paslaugų teikimo sutartis (dėl projekto valdymo paslaugų) savo esme yra pavedimo sutartis, kuria UAB ,,Projektų valdymo kompanija“ (įgaliotinis) įsipareigojo VŠĮ ,,Baltijos futbolo infrastruktūra“ (įgaliotojo) vardu ir lėšomis veikti statinio projekto rengimo santykiuose su trečiaisiais asmenimis (CK 6.756 straipsnio 1 dalis). Pagal sudarytą Sutartį dėl projekto valdymo paslaugų teikimo, statinio projektavimo valdytojas yra projekto užsakovo (atsakovo) atstovas ir visus sandorius sudaro užsakovo (atsakovo) vardu, jo sąskaita ir jo naudai.

20. Teismo vertinimu, Sutarties 1.3 punkto nuostata, numatanti, kad užsakovo pageidavimu, paslaugos teikėjas gali pasirašyti projektavimo ar rangos darbų sutartis su užsakovo patvirtintu juridiniu asmeniu, pagal jos turinį savaime nereiškia, kad tokiu atveju ieškovei tenka didesnė finansinė rizika.

21. 2019-08-22 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas projektų vadovas M. Š., duodamas paaiškinimus, nurodė, kad viso projekto įgyvendinimui buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis dėl projekto valdymo paslaugų teikimo, ši sutartis buvo papildyta susitarimu dėl projektavimo darbų atlikimo; abi šios sutartys buvo vykdomos lygiagrečiai. Ieškovės atstovas M. Š. 2019-10-08 teismo posėdžio metu, atsakydamas į klausimus, neginčijo ir patvirtino, kad projekto valdymo paslaugos savo turiniu apima projekto rengėjo (projektuotojo) priežiūrą, o pirmame projekto valdymo paslaugų teikimo etape projekto valdymo paslaugų esmė ir yra projekto rengėjo (projektuotojo) priežiūra.

22. Pagal Statybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktą statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti statinio projektavimo organizavimo būdą – statinio projektavimą pavesti statinio projektuotojui pagal su juo sudarytą statinio projektavimo darbų rangos sutartį arba statinio projektavimo organizavimą pavesti statinio projektavimo valdytojui pagal pavedimo sutartį, arba pasirinkti kitus statinio projektavimo organizavimo būdus, kurie neprieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams; paskirti statinio projekto vadovą ar pavesti tai atlikti statinio projektuotojui. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad atsakovė, būdama statytoja, galėjo pati pasirašyti sutartį su projektuotoju ir pati atlikti jo priežiūrą, tačiau atsakovė pasirinko kitą statinio projektavimo organizavimo būdą – statinio projektavimo organizavimą pavedė statinio projektavimo valdytojui, t. y. ieškovei, pagal pavedimo sutartį (2016-11-07 sutartis), todėl esant tokiai situacijai, 2016-11-29 tarp statinio projektavimo valdytojos (ieškovės) ir statytojos (atsakovės) pasirašytas susitarimas prieštarauja Statybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktui, nes nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo teisę atsakovės arba savo vardu (bet statytojo naudai ir interesais), t. y. veikdama kaip užsakovė, pasirinkti projektuoją bei atlikti jo priežiūrą. Teismo vertinimu, toks projektavimo organizavimo būdas, kai projektavimas pavedamas statinio projektavimo valdytojui, kuriam jau yra pavestas statinio projektavimo organizavimas ir kuris tuo pačiu metu yra statytojos (atsakovės) atstovas, prisiėmęs pareigą tikrinti projektuotojo darbus, akivaizdžiai neatitinka Statybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos nuostatos. Be to, CK 6.760 straipsnio 1 dalis nustato, kad įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais. Atsižvelgiant į 2016-11-07 sutarties turinį (Sutarties 1.1, 1.3 punktai) ir Statybos įstatymo 2 straipsnio 64 straipsnyje įtvirtintą statinio projektavimo valdytojo sampratą, Statybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ieškovė turėjo teisę tiesiogiai sudaryti projektavimo darbų sutartį su atsakovės patvirtintu projektuotoju ir nebuvo jokio pagrindo, juo labiau – atsakovės intereso, sudaryti papildomą susitarimą, pagal kurį statybos projektavimo valdytoja tampa kartu ir projektuotoja. Teismo vertinimu, minėtas papildomas susitarimas buvo išimtinai naudingas tik ieškovei, tokiu būdu siekiant pasipelnyti iš įgyvendinamo projekto atsakovės sąskaita, be to, papildomu susitarimu buvo panaikinta ieškovės 2016-11-07 sutartimi prisiimto įsipareigojimo atlikti projektavimo darbų priežiūrą tinkamo įgyvendinimo galimybė, nors pagal 2016-11-07 sutartį ieškovė ir toliau gavo atlyginimą už paslaugas, tarp kurių buvo ir projektavimo darbų priežiūra. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad 2016-11-29 papildomas susitarimas neatitinka 14 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų dėl statinio projektavimo organizavimo būdo, taip pat prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei vertinant šį susitarimą CK 6.760 straipsnio 1 dalies nuostatos aspektu, todėl pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo (ab initio) CK 1.80 straipsnio 1 dalies ir 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindais. Taikant restituciją teismas sprendė, kad atsakovei iš ieškovės yra pagrindas priteisti sumą, viršijančią ieškovės patirtas išlaidas už projekto rengimą.

23. Ieškovė trečiajam asmeniui UAB „2L Architektai“ už projektavimo darbus iš viso sumokėjo 42 350 Eur su PVM. Tuo tarpu ieškovė atsakovei 2019-11-13 išrašė PVM sąskaitą - faktūrą už projektavimo darbus pagal 2016-11-29 susitarimą iš viso 64 989,10 Eur sumai.

24. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog ieškovė būtų informavusi atsakovę, jog į darbų kainą, pateiktą apmokėti atsakovei, yra įtraukiamas ir tam tikras antkainis ieškovės naudai. Ieškovės atstovai teismui negalėjo paaiškinti konkrečios tokio antkainio nustatymo metodikos, pripažino, kad toks apmokėjimo už papildomus darbus apskaičiavimas šalių sudarytoje sutartyje nebuvo numatytas ir antkainio skaičiavimas nebuvo aptartas su atsakove. Teismas nesutiko, kad šiuo atveju ieškovė buvo įgijusi teisę nustatyti antkainį už tam tikrus statinio projekto įgyvendinimui atlikti reikalingus darbus kaip rangovė, nes nagrinėjamu atveju ieškovė veikė ne kaip rangovė, bet kaip statinio projektavimo valdytoja šalių sudarytos sutarties pagrindu. CK 6.761 straipsnio 3 dalis numato, kad įgaliotojas (nagrinėjamu atveju - atsakovė) privalo atlyginti įgaliotiniui (ieškovei) išlaidas, kurios buvo būtinos pavedimui tinkamai įvykdyti, o esant reikalui – išmokėti avansą, būtiną išlaidoms, susijusioms su pavedimo vykdymu, padengti. Ieškovė už atsakovei teikiamas paslaugas gavo sutartyje nustatyto dydžio mėnesinį atlyginimą, todėl nesant tarp šalių atskiro susitarimo dėl papildomų pavedimo sutarčiai įgyvendinti reikalingų darbų apmokėjimo, ieškovė neįgijo teisės už jos pačios užsakytus darbus gauti vienašališkai nustatyto apmokėjimo, viršijančio jos faktiškai patirtas išlaidas (CK 6.2, 6.59, 6.159, 6.162 straipsniai, CK 6.761 straipsnio 3 dalis, Sutarties 1.3, 2.4 punktai). Jeigu ieškovė patyrė tam tikrų nuostolių dėl tvoros sugadinimo ar praradimo ir laiko, kad dėl to atsakinga atsakovė, ieškovė turi teisę reikalauti tokių nuostolių atlyginimo, tačiau ieškovė byloje patirtiems nuostoliams pagrįsti įrodymų nepateikė ir konkrečių patirtų nuostolių neįrodinėjo, tuo tarpu vien galima potenciali nuostolių rizika nuomojant tvorą nesudaro jokio pagrindo ieškovei priskaičiuoti galimų nuostolių riziką pinigine išraiška, apskaičiuota remiantis neaiškiais kriterijais ir nesuderinus su atsakove, ir tai nesudaro pagrindo ieškovei reikalauti iš atsakovės už tvoros nuomą didesnės sumos nei ji yra patyrusi išlaidų.

25. Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kokias konkrečias paslaugas ieškovė atsakovei suteikė nuo 2017 m. gruodžio mėn., todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės apmokėjimo už paslaugas 2017 m. gruodžio mėn. ir 2018 m., nesant įrodymų apie konkrečių paslaugų suteikimą (CPK 185 straipsnis). Be to, atsakovė taip pat teigė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja 3000 Eur su PVM atlyginimo už paslaugas, suteiktas 2017 m. spalio ir lapkričio mėn., motyvuodama tuo, kad nebuvo prasidėjęs 2 paslaugų teikimo etapas ir ieškovė neturėjo pagrindo reikalauti didesnio atlyginimo, t. y. viršijančio 1500 Eur sumą. Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, šalių atstovų paaiškinimų, liudytojo V. Z. parodymų turinį, darė išvadą, kad nors 1 paslaugų teikimo etapas nebuvo pasibaigęs, tačiau iš dalies buvo pradėti darbai, kurie priskirtini 2 paslaugų etapui, t. y. buvo pradėti statybvietės paruošiamieji darbai, reikėjo pastatyti tvorą, taip pat buvo derinamos sutarčių sąlygos su rangovais UAB „Fortera“ ir UAB „Austa“, buvo nuimtas viršutinis dangos sluoksnis, pašalintas asfaltas, ieškovė vykdė atliekamų darbų techninę priežiūrą, priiminėjo atliktus darbus, minėti darbai baigti poros mėnesių laikotarpyje – šias aplinkybes patvirtino liudytoju apklaustas buvęs atsakovės vadovas V. Z.. Atsižvelgiant į nustatytą, teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai atsakovei už 2017 m. spalio ir lapkričio mėnesius priskaičiavo didesnį atlyginimą. Teismo vertinimu, ieškovės atsakovei už 2017 m. spalio ir lapkričio mėnesius priskaičiuotas 3000 Eur su PVM atlyginimas yra proporcingas ir adekvatus ieškovės suteiktų 2-ajam etapui priskirtų paslaugų daliai, todėl ieškovė už 2017 m. spalio ir lapkričio mėnesius pagrįstai reikalavo iš atsakovės 6000 Eur plius PVM atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

27. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas netinkamai kvalifikavo šalių sutartinius santykius, nepagrįstai Ginčo sutartį pripažino pavedimo sutartimi ir ginčo išsprendimui pritaikė netinkamas teisės normas; Papildomas susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl negali būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo (ab initio); teismas nepagrįstai pripažino, kad Atsakovė Ieškovei už Projekto parengimą yra permokėjusi ir Atsakovė Ieškovei nėra skolinga už Ginčo sutartimi teiktas paslaugas.

28. Klaidingas ginčo sutarties kvalifikavimas lėmė tai, kad Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo normomis, kurios susijusios su statinio projektavimo valdymu. Pagal ginčo šalių 2016-11-07 sudarytos paslaugų teikimo sutarties (duomenys neskelbtini) turinį matyti, kad ši sutartis yra atlygintinų paslaugų teikimo sutartis. Ginčo sutartyje, sutarties objekte nėra nuostatos, kad Ieškovė (paslaugų teikėjas) Ginčo sutartimi prisiimamas prievoles vykdys Atsakovės (Užsakovės arba statytojos) vardu ir lėšomis. Ginčo sutartis nėra pavedimo sutartis dėl statinio projektavimo valdymo, patvirtina ta aplinkybė, kad Ieškovė vykdydama Ginčo sutartį sudarė projektavimo darbų sutartį su trečiuoju asmeniu (subrangovu) savo vardu, o ne Atsakovės.

Žemesnės instancijos teismas

30. Teismas nepagrįstai ir formaliais pagrindais Papildomą susitarimą pripažino kaip prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajai tvarkai ir gerai morale.

Žemesnės instancijos teismas

33. Nesant pavedimo sutarties ir atstovavimo santykių, teismas nepagrįstai Ieškovės pelną (antkainį) pagal atlygintinų paslaugų teikimo sutartį pripažįsta kaip nepagrįstai gautas lėšas. Papildomą susitarimą vertinti CK 6.760 str. 1 d. atžvilgiu negalima, nes, kaip jau minėta, šalys sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, o ne statinio projektavimo valdymo/pavedimo sutartį. Versle tikslas gauti pelno, tuo labiau, kai prisiimi papildomas rizikas, negali būti pripažįstamas kaip priešingas viešajai tvarkai ir gerai moralei. Vien tai, kad Papildomu susitarimu buvo susitarta didesnę kaina nei Ieškovė sumokėjo trečiajam asmeniui pagal projektavimo darbų sutartį ar kitas, niekaip nepagrindžia Ieškovės nesąžiningumo ar rūpestingumo trūkumo. Vien tai, jog Atsakovė pritarė trečiojo asmens UAB „2L Architektai“ kandidatūrai ir sutiko su paslaugų kaina patvirtina, kad Atsakovei Papildomas susitarimas ir Ieškovės prisiėmimas teikti ir projektavimo darbų paslaugą, šalia projekto valdymo paslaugų, buvo naudingas ir atitinkantis Atsakovės interesus. Priešingu atveju Atsakovė būtų reiškusi pretenzijas, nesutikusi su parinkta kandidatūra ir nebendradarbiavusi 1,5 metų. Be to, jeigu Atsakovė manė, kad Ieškovei po Papildomo susitarimo sudarymo turėjo būti sumažinta paslaugų teikimo kaina pagal Ginčo sutartį (dėl projekto valdymo paslaugos ir projektavimo paslaugų teikimo dalinio susidubliavimo), tai ji galėjo reikalauti sumažinti paslaugų pagal Ginčo sutartį kainą. Vietoje to, Atsakovė ėmė reikalauti pripažinti Papildomą susitarimą negaliojančiu ir taikyti kraštutinę priemonę (ultima ratio). Teismas visiškai nepagrįstai verslo subjektų bendradarbiavimą atlygintinių paslaugų teikimo sutarties pagrindu, rizikų prisiėmimą dėl pelno, pelno siekimą traktuoja kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerai moralei.

34. Kartu su Ieškovės 2019-09-02 prašymu prijungti papildomus įrodymus pateiktas susirašinėjimas dėl aukščiau nurodytų paslaugų teikimo – įvairių klausimų derinimai su kredito įstaigomis, NŽT dėl nuomos teisės ir pan. Minėtos paslaugos buvo teiktos ir susirašinėjimas vyko nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. Įrodymai, kad Ieškovė teikė paslaugas Atsakovei pateikti į bylą (4 t., b.l. nuo 19 iki 142).

Žemesnės instancijos teismas

38. Teismas nevertino šalių sudarytos projekto valdymo sutarties, kurioje yra aiškiai nustatyta, kad antrasis etapas ir jame nustatytas atlyginimas yra siejamas su statybą leidžiančio dokumento išdavimu. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad statybos leidimas išduotas tik 2018 m. balandžio mėn. Vadinasi, sutartyje nustatyto pagrindo skaičiuoti antrajam etapui nustatytą atlyginimo dydį nebuvo. Teismas savo sprendimu negali pakeisti šalių sudarytos sutarties sąlygų. Aplinkybė, kad 2011 m. spalio ir lapkričio mėn. buvo atliekami tam tikri paruošiamieji statybos darbai nagrinėjamu atveju neturi jokios įtakos, nes pats ieškovas tuo laikotarpiu jokių darbų neatliko. Tuos darbus vykdė paties atsakovo pasirinkta ir su juo tiesiogiai bendravusi įmonė. Skirtingi atlyginimo dydžiai projektavimo ir statybos etape buvo nustatyti dėl to, kad statybos darbų etape dalyvauja jau ne vienas projektuotojas, kurio veiklą ir sprendimus turėjo kontroliuoti ieškovas, bet keli ar keliolika rangovų, kuriuos atitinkamai turėjo kontroliuoti ieškovas – tiek kaip statytojo atstovas pagal pavedimo sutartį, tiek kaip toje sutartyje nustatytą statybos techninį priežiūrą vykdantis subjektas.

Žemesnės instancijos teismas

40. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovu, kad ieškovas tų permokų reikalavo neteisėtai ir turi jas grąžinti, tačiau vertindamas išrašytas sąskaitas ir atliktus mokėjimus permoką apskaičiavo 21 494,11 eurų suma, kai atsakovo skaičiavimu ji sudaro 28 993,97 eurus. Apeliantas tai vertina kaip skaičiavimo netikslumą, kas sudaro ne apeliacijos, bet klaidos taisymo pagrindą.