- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-29
- Bylos Nr.
- 2-863/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Donatas Šernas
- Atsakovas
- M. S. M.
- Ieškovas
- D. P.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens antstolės I. K. ir atsakovės M. S. M. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 31 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, taip pat ieškovo D. P. atskirąjį skundą dėl to paties teismo 2007 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-2397-28/2007 pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei M. S. M., trečiajam asmeniui antstolei I. K. dėl avanso, sumokėto pagal 2006 m. birželio 14 d. grąžinamo natūra žemės sklypo preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, priteisimo bei nuostolių pagal 2006 m. rugsėjo 18 d. preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, negautų pajamų ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas D. P. kreipėsi su 2007 m. rugpjūčio 2 d. ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą ir prašė priteisti iš atsakovės M. S. M. : 1) 270 711,18 Lt avanso, sumokėto pagal preliminariąją sutartį; 2) 5 procentų dydžio metines palūkanas už 270 711,18 Lt dydžio sumą nuo 2006 m. birželio 15 d. iki 2007 m. liepos 27 d., viso 15 130,16 Lt; 3) 500 000 Lt nuostolių atlyginimą, sumokėjus UAB „Astmaris“ baudą pagal preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį; 4) 5 procentų dydžio metines palūkanas už 500 000 Lt dydžio sumą nuo 2006 m. liepos 25 d. iki 2007 m. liepos 27 d., viso 136,99 Lt; 5) 684 750 Lt nuostolių atlyginimo, negavus pajamų pagal su UAB „Astmaris“ sudarytą preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį; 6) 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7) bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas D. P. 2007 m. spalio 24 d. prašymu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nepranešant antstolei I. K. iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas byloje areštuoti antstolių I. K. , N. L. , G. B. , A. B. ir R. K. kontoros antstolės I. K. depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas, skirtas atsakovei M. S. M., bei visas tokias lėšas, bet kuriuo metu įplauksiančias ateityje, uždraudžiant antstolei I. K. šias lėšas paskirstyti atliekant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0139/07/02060.
Ieškovas nurodė, kad atsakovei M. S. M. nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo dalis areštuota antstolės I. K. 2007 m. birželio 6 d. turto arešto aktu. Areštavus žemės sklypo dalį ir pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, užvesta vykdomoji byla Nr. 0139/07/02060 (skolininkė - atsakovė M. S. M., išieškotojas – A. S. ). 2007 m. lapkričio 29 d. įvyks žemės sklypo dalies pirmosios varžytinės. Pardavus atsakovei priklausančią žemės sklypo dalį ir vykdymo procese paskirsčius gautas lėšas, ieškovo ieškinio reikalavimai negalėtų būti visiškai patenkinti, nes nebebus atsakovei priklausančio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Ieškovas pažymėjo, kad jo pareikštų reikalavimų suma yra didelė – 1 470 728,33 Lt, todėl didelė reikalavimo suma turėtų lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė kito turto, išskyrus žemės sklypo dalį, dėl kurios kilęs ginčas, neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 31 d. nutartimi patenkino ieškovo D. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0139/07/02060.
Nutartyje nurodyta, kad ieškovo pareikštų reikalavimų suma atsakovei yra labai didelė. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad pagal 2007 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto 18-ojo notaro biuro notarės G. K. išduotą vykdomąjį įrašą atliekami priverstinio skolos išieškojimo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0139/07/02060 iš atsakovei priklausančio turto. Ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas, nes nesustabdžius išieškojimo vykdymo procese, gali iškilti grėsmė teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo antstolė I. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundas grindžiamas šiais argumentais :
Nutartimi pažeidžiami teisingumo ir protingumo principai. Nors vos tik pareikštas ieškinys, o objektyvios bylos aplinkybės dar nėra nustatytos, teismas suteikia pirmenybę užtikrinti ieškovo reikalavimus lyginant su kito išieškotojo A. S. teisėtais interesais. Ieškovas negalėtų būti pirmesnės eilės išieškotoju, o skundžiama nutartimi ribojama kito išieškotojo A. S. reikalavimo teisė, jau įtvirtinta vykdomajame dokumente.Teismas neatsižvelgė į ieškovo prašymą – po turto priverstinio realizavimo areštuoti antstolės I. K. depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas, skirtas išmokėti skolininkei M. S. M. vykdomojoje byloje Nr. 0139/07/02060. Nurodyta laikinųjų apsaugos priemonių apimtis nepažeistų kito išieškotojo interesų, būtų pakankama ieškovo reikalavimams užtikrinti, kadangi realizavus skolininkei priklausantį areštuotą turtą ir padengus išieškotojo A. S. reikalavimus, antstolio depozitinėje sąskaitoje liktų areštuota ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje saugoma skolininkei grąžintina piniginių lėšų dalis. Teismas pažeidė CPK 144 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, jeigu būtina apginti viešąjį interesą, tačiau realaus pavojaus, jog būtų pažeistas viešasis interesas, nebuvo.Nutartimi pažeidžiami vykdymo proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai. Vykdant nutartį neįvyks turto varžytinės, todėl susidarys papildomos vykdymo išlaidos dėl varžytinių skelbimo. Išieškojimo sustabdymas iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas taip pat prailgina išieškojimo procesą neribotam laikui, o tokiu būdu pažeidžiama išieškotojo teisė atgauti pinigines lėšas pagal galiojantį vykdomąjį dokumentą.
Šalies argumentai
Atsakovė M. S. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartį. Tuo atveju, jeigu skundžiama nutartis nebūtų panaikinta, atsakovė prašo įpareigoti ieškovą D. P. pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 100 200 Lt atlyginimo užtikrinimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais :
Ieškovas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė neturi kito turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, nes atsakovei nevisiškai atstatyta nuosavybė į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, viršijo savo kompetenciją, parinkdamas kitą laikinąją apsaugos priemonę, negu prašė ieškovas. Teismas savo iniciatyva taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, kurių neprašė šalys, pažeidė rungimosi ir lygiateisiškumo principus. Teismas pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalį, tai yra taikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovei. Ieškovas paduodamas prašymą neprašė, jog laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos nepranešus atsakovei, todėl teismas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą turėjo informuoti atsakovę. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovė negalės atsiskaityti su kreditoriais ir disponuoti likusiomis lėšomis apie dvejus metus. Sustabdžius išieškojimą, atsakovės kreditoriams nebus grąžintos skolos, o atsakovė iš savo lėšų turės mokėti delspinigius, kurių nebūtų įvykdžius išieškojimą. Papildomos atsakovės išlaidos, skaičiuojant 5 procentų dydžio palūkanas, per dvejus metus sudarytų 43 000 Lt. Be to, turėjo vykti atsakovės turto varžytinės, kuriose nustatyta pradinė turto kaina – 1 002 000 Lt. Kol nebus išspręstas ginčas, atsakovė negalėtų naudotis lėšomis, likusiomis po atsiskaitymo su kreditoriais – 572 000 Lt. Galėdama disponuoti nurodytomis lėšomis ir gaudama 5 procentų dydžio metines palūkanas, per dvejus metus atsakovė sukauptų 57 200 Lt sumą. Sustabdžius išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0139/07/02060 atsakovė patirtų galimus 100 200 Lt dydžio nuostolius, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones turi būti užtikrintas nuostolių atlyginimas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. lapkričio 20 d. nutartimi įpareigojo ieškovą D. P. per 10 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius atsakovės M. S. M. nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, įmokant į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 100 200 Lt dydžio piniginį užstatą arba pateikiant nurodytai sumai banko garantiją.
Nutartyje nurodyta, kad atsakovės M. S. M. prašymas dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo yra pagrįstas. Teismas pažymėjo, kad atsakovė prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinimo grindžia pateiktais delspinigių bei palūkanų skaičiavimais, kuriuos atsakovei gali tekti mokėti arba atitinkamai prarasti dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovė galimus nuostolius dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių vertina 100 200 Lt suma, kuri pagrįsta prašyme pateikiamais skaičiavimais.
Šalies argumentai
Ieškovas D. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovės M. S. M. prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais :
Teismas negalėjo išspręsti atskirajame skunde pateikto prašymo dėl atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą teismas taiko tik gavęs atsakovo prašymą, tačiau tokio prašymo nebuvo pateikta.Atsakovė dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepatiria ir ateityje nepatirs nuostolių, kuriuos reikėtų užtikrinti. Atsakovės mokėtini delspinigiai nėra pagrįsti įrodymais, kad nurodyto dydžio delspinigių suma tikrai bus mokama. Atsakovės išduotame kreditoriui A. S. 2006 m. gruodžio 20 d. vekselyje nėra nurodyta, kad jo laiku neapmokėjus už vekselio sumą bus skaičiuojamos palūkanos. Be to, delspinigių už vykdomojoje byloje išieškotiną sumą atsakovės kreditorius A. S. nereikalauja. Atsakovė, skaičiuodama esą galimus patirti nuostolius, į sumą, nuo kurios skaičiuojami delspinigiai, nepagrįstai įtraukia ir 8 000 Lt dydžio vykdymo išlaidas. Atsakovės nurodyti nuostoliai, kuriuos ji tariamai patirs negalėdama naudotis likusiomis pardavus žemės sklypą lėšomis, nėra realūs ir tikėtini. Atsakovė nepagrindė galimos nuostolių dalies, todėl prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo negalėjo būti patenkintas. Atsakovė nenurodė, dėl kokių ieškovo veiksmų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimas ateityje būtų apsunkintas. Atskirojo skundo padavimas dėl teismo nutarties paskirti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, skirtingai nei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju, sustabdo šios nutarties vykdymą. Nutartis dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo negali būti nukreipiama vykdyti skubiai. Ji įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu nėra apskųsta. Be to, teismas nutartį skubiam vykdymui nukreipė nesant atsakovės prašymo. Teismas priėmė nutartį nepranešęs ieškovui apie prašymo dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo nagrinėjimą. Ieškovas nebuvo išklausytas, todėl buvo pažeistas proceso lygiateisiškumo principas. Be to, atsakovė nebuvo pateikusi prašymo spręsti klausimą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo nepranešus ieškovui.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskiruosius skundus negauta.
Motyvuojamoji dalis
Trečiojo asmens antstolės I. K. ir atsakovės M. S. M. atskirieji skundai dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 31 d. nutarties tenkintini iš dalies.
Ieškovo D. P. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 20 d. nutarties tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovės nuostolių, galimų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo pagrįstumo bei teisėtumo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Šios proceso teisės normos pagrindu pagal suinteresuoto asmens prašymą teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra, ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinis sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ir nesprendžia ieškinio pagrįstumo, o vertina kitas aplinkybes: grėsmę, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, taip pat laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovo D. P. pareikšto ieškinio suma siekia 1 470 728,33 Lt (b. l. 2-9). Teisminėje praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-729/2006; 2007 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-35/2007 ir kt.) aplinkybė, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės piniginės sumos turtinis ginčas. Reikalavimų apimtis objektyviai gali padidinti būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsižvelgiant į neabejotinai didelę reikalavimų sumą (1 470 728,33 Lt), kuri pareikšta fiziniam asmeniui atsakovei M. S. M., pirmosios instancijos teismas pagrįstai preziumavo, jog teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl turėjo teisinį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama, kad visą bylos nagrinėjimo laiką šalių finansinė padėtis išliktų tokia, kokia buvo prieš nagrinėjant bylą, kad būtų reali galimybė įgyvendinti priimtą teismo procesinį sprendimą. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovė pateikė duomenis apie tai, kad jai suteikta teisė pasirinkti atlyginimo būdą kompensuojant už valstybės išperkamą žemę (b. l. 96). Šie duomenys objektyviai neleidžia daryti išvados, jog būsimas teismo procesinis sprendimas, atsižvelgiant į didelę ieškovo pareikštų reikalavimų sumą, ateityje galės būti realiai įvykdytas. Pripažinus, jog teismas turėjo teisinį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, svarstytina, ar teismas pagrįstai numatė taikyti konkrečias laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0139/07/02060 sustabdymą.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad antstolė A. R. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. 75-4723/02 dėl 161 350 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės M. S. M. išieškotojo A. B. naudai pagal Vilniaus apygardos teismo 2003 m. kovo 10 d. įsakymą. Vykdant išieškojimą areštuota M. S. M. priklausanti turtinė teisė į nuosavybės teisės atkūrimą S. Nėries g. ir Naglio al. sankryžoje, Palangoje (b. l. 17-20). 2007 m. birželio 6 d. vykdomuoju įrašu Nr. 2404 Vilniaus miesto 18–ojo notaro biuro notarė G. K. reikalauja pagal šį įrašą išieškoti iš M. S. M. vekselio turėtojo A. S. naudai per 2006 m. gruodžio 20 d. paprastojo vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą – 420 000 Lt, taip pat notaro atlyginimą už vykdomojo įrašo išdavimą – 2 100 Lt (b. l. 66). Antstolė I. K. , vykdydama Vilniaus 18-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2404 dėl skolos išieškojimo ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartį byloje Nr. L2-6512-603 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkės M. S. M. atžvilgiu, vykdomojoje byloje Nr. 0139/07/02060 areštavo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį atsakovei M. S. M.. Areštuoto 0,0835 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė nustatyta 1 252 500 Lt (b. l. 28-30, 91). 2007 m. lapkričio 29 d. buvo numatytos skolininkei M. S. M. priklausančios 835/1245 dalies žemės sklypo (jo bendras plotas 0,1245 ha), esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės. Pradinė iš varžytynių parduodamo turto kaina – 1 002 000 Lt (b. l. 75). Ieškovas D. P. 2007 m. spalio 24 d. prašymu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nepranešant antstolei I. K. iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas areštuoti antstolės I. K. depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas, skirtas atsakovei M. S. M., bei visas tokias lėšas, bet kuriuo metu įplauksiančias ateityje, uždraudžiant antstolei I. K. šias lėšas paskirstyti atliekant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0139/07/02060 (b. l. 70-74).
Laikinosios apsaugos priemonės teismo turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, jos turi būti proporcingos siekiamiems tikslams. Ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Nors laikinosios apsaugos priemonės kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, kurios teisės yra suvaržomos, tačiau svarbu tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų skolininko (atsakovo) teisių daugiau nei būtina ieškinio užtikrinimui. Skiriant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne vien tik į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti.
Teisėjų kolegija sutinka su trečiojo asmens antstolės I. K. argumentais, kad teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0139/07/02060 sustabdymu) nepagrįstai ribojama išieškotojo A. S. skolinio reikalavimo teisė, įtvirtinta jau pateiktame vykdyti vykdomajame dokumente. Be to, taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis pažeidžiami realaus ir greito vykdymo proceso principai, išieškotojo teisė kuo greičiau realiai įgyvendinti savo teisę į reikalavimo patenkinimą. Laikinosios apsaugos priemonės yra tik preliminarios priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti būsimą teismo sprendimą, todėl nagrinėjamoje byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis negali būti apribota įstatymo nustatyta tvarka vykdomojoje byloje įgyvendinama išieškotojo teisė patenkinti savo teisėtus reikalavimus. Teismas, sustabdydamas išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0139/07/02060, suvaržė ne tik atsakovės teises labiau, nei nagrinėjamoje byloje būtina būsimam procesiniam sprendimui užtikrinti, tačiau be pagrindo suvaržė išieškotojo vykdomojoje byloje teises ir teisėtus interesus kuo geriau ir greičiau gauti skolinio reikalavimo patenkinimą atliekant priverstinio vykdymo procese išieškojimą iš skolininkės turto.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia proceso dalyvių ir pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad CPK 144 straipsnio 1 dalies norma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos byloje dalyvaujančių asmenų prašymu, atitinka CPK 13 straipsnyje įtvirtinto dispozityvumo principo esmę. Patys bylos dalyviai ar kiti suinteresuoti asmenys turi teisę spręsti, ar pasinaudoti CPK suteikta galimybe kreiptis į teismą su prašymu taikyti atsakovo (skolininko) atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones ir kokio pobūdžio priemones taikyti. Išimties tvarka, kai būtina ginti viešąjį interesą, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones savo iniciatyva (CPK 144 str. 2 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nepranešimas atsakovei (nagrinėjamos bylos atveju – M. S. M.) apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą neturėjo esminės įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl pats savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 148 str. 1 d., 329 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis sprendžia, jog yra teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeisti, o ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies, areštuojant vykdomojoje byloje Nr. 0139/07/02060 išieškotas arba galimas išieškoti ar kitaip įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą pinigines lėšas, grąžintinas užbaigus išieškojimą skolininkei M. S. M.. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šios rūšies ir tokios apimties taikoma priemonė nepažeis išieškotojo (išieškotojų) priverstinio vykdymo procese teisėtų interesų, o įvertinant konkrečią teisinę situaciją padės visiškai arba iš dalies užtikrinti ieškovo reikalavimus (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.).
Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalies nuostatą teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję. CPK 147 straipsnyje nurodytos teismo taikomos priemonės paskirtis plačiąja prasme – užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti atlyginti dėl ieškovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos. Ieškovas gali būti įpareigojamas užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, kai teismas, preliminariai įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimo galimybę.
Ieškovo D. P. skundžiama nutartimi teismas įpareigojo ieškovą pateikti atsakovės M. S. M. nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą už 100 200 Lt sumą (b. l. 108-109).
Atsakovė, pareikšdama prašymą dėl jos nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (b. l. 93-95) nurodė, kad sustabdžius išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0139/07/02060, ji gali patirti nuostolių už 100 200 Lt. Nurodytą sumą atsakovė grindė tuo, kad pritaikius teismo numatytas laikinąsias apsaugos priemones, ji negalės atsiskaityti su kreditoriais ir disponuoti likusiomis atsiskaičius lėšomis dar dvejus metus. Pasak atsakovės, sustabdžius išieškojimą vykdomojoje byloje, atsakovės kreditoriams nebus grąžintos skolos, todėl ji iš savo lėšų turės mokėti delspinigius (per dvejus metus jie sudarytų 43 000 Lt), kurių nebūtų, jeigu išieškojimas būtų vykdomas tuoj pat. Be to, kol nebus išspręstas ginčas šioje byloje, atsakovė negalės naudotis lėšomis, jai liksiančiomis po atsiskaitymo su kreditoriais. Tokios lėšos galėtų sudaryti 572 000 Lt sumą, o galėdama ja disponuoti ir gaudama 5 procentų dydžio metines palūkanas, per dvejus metus gautų 57 200 Lt pajamų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šia nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - išieškojimo vykdomojoje byloje sustabdymas, bei su kuria siejamas atsakovės galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimas, yra pakeičiama. Taikant laikinąsias apsaugos priemones – areštavimą vykdomojoje byloje Nr. 0139/07/02060 išieškotų arba galimų išieškoti ar kitaip įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą piniginių lėšų, kurias po išieškojimo užbaigimo reikėtų grąžinti skolininkei M. S. M., išnyksta ta pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis, kuriai esant galėtų kilti neigiamos pasekmės išieškotojui A. S. ar kitiems išieškotojams vykdant priverstinį išieškojimą iš skolininkės M. S. M., taip pat su kuria iš dalies siejama atsakovės nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimo galimybė (pasak atsakovės, sustabdžius išieškojimą, atsakovės kreditoriams nebus grąžintos skolos, todėl atsakovė iš savo lėšų turėtų papildomai mokėti delspinigius). Esant tokiai aplinkybei nėra teisinio pagrindo taikyti atsakovės nurodytų 43 000 Lt dydžio nuostolių, kurie galėtų susidaryti sustabdžius išieškojimą vykdomojoje byloje, atlyginimo užtikrinimą.
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su ieškovo skundo argumentais, kad atsakovės nurodyti nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuos ji esą patirs negalėdama naudotis likusiomis pardavus žemės sklypą lėšomis, šiuo laikotarpiu nėra nei realūs, nei tikėtini. Atsakovė galimus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sieja su tuo, kad kol nebus išspręstas ginčas ji negalės naudotis 572 000 Lt dydžio lėšomis, likusiomis po atsiskaitymo su kreditoriais ir jai grąžintomis užbaigus išieškojimą priverstinio vykdymo procese. Atsakovės teigimu, galėdama disponuoti tokiomis lėšomis ir gaudama 5 procentų dydžio metines palūkanas, per dvejus metus ji gautų 57 200 Lt pajamų. Tokios atsakovės nurodytos aplinkybės dabartiniu laikotarpiu nesudaro pagrindo, patvirtinančio nuostolių atsiradimo tikimybę.
Paprastai teismas numato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojamos objektyvios prielaidos, kad nuostoliai tikrai gali atsirasti, o atsakovo galimų patirti nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (realiai prognozuojami dideli nuostoliai, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan. – žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-761/2007; 2006 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-526/2006).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės nurodytų galimų nuostolių už 57 200 Lt, kurie esą susidarytų dėl to, kad atsakovė negalėtų naudotis likusiomis po atsiskaitymo su kreditoriais lėšomis, atsiradimo tikimybė šioje nagrinėjamos bylos stadijoje yra ne tik nereali, bet ir neturi objektyvių prielaidų. Atsakovės turtą dar tik buvo planuojama parduoti varžytynėse. Atsižvelgiant į turto priverstinio pardavimo (įskaitant pardavimą varžytynėse) esmę ir paskirtį, nėra aišku, kokia šiuo metu realia kaina jis galėtų būti parduotas. Vien tai, jog paskelbtos turto varžytynės, dar neduoda pagrindo teigti, jog turtas tikrai bus parduotas ir už jį bus gauta pinigų suma pagal atsakovės nurodytą kainą, o atsakovės paminėta šios sumos dalis tikrai bus grąžinta skolininkei. Vertinant atsakovės išdėstytą galimų nuostolių atsiradimo mechanizmą bei jo tikėtinumą darytina išvada, kad šiuo momentu nėra jokių įrodymų, patvirtinančių galimus atsirasti nuostolius ir jų dydį. Dabartinėje bylos stadijoje nėra pagrindo net ir preliminariai teigti, kad atsakovė gaus lėšų už parduotą turtą po visiško atsiskaitymo su kreditoriais. Atsakovės nurodyto pobūdžio nuostolių galimybė siejama su dar neatsiradusiomis aplinkybėmis, ji priklausoma nuo trečiųjų asmenų valios, todėl tokie nuostoliai šiuo laikotarpiu nelaikytini realiais ir negali būti užtikrinami. Įstatyme numatyta atsakovo teisė į nuostolių atlyginimo užtikrinimą sietina su galimybe padengti galimus nuostolius būtent dėl pritaikytų konkrečių laikinų suvaržymų, bet ne dėl kokių kitokių sąlyginių faktų ar įvykių (CPK 147 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2007 m. lapkričio 20 d. nutartį ir atmesti atsakovės prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Aukščiau nurodytais argumentais naikindama pirmosios instancijos teismo 2007 m. lapkričio 20 d. nutartį, teisėjų kolegija nebepasisako dėl kitų ieškovo atskirojo skundo motyvų, kadangi jie tampa teisiškai nereikšmingi šiam apeliacijos objektui.
CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ši apeliacinės instancijos teismo nutartis neužkerta atsakovei kelio įgyvendinti šią teisę tuo atveju, jeigu ieškinys būtų atmestas, o tokie nuostoliai realiai atsirastų ir atsakovė pateiktų tai pagrindžiančius įrodymus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 ir 4 punktais,
nutaria:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartį ir ją išdėstyti taip: „Ieškovo D. P. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą vykdomojoje byloje Nr. 0139/07/02060 išieškotų arba galimų išieškoti ar kitaip įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą piniginių lėšų, grąžintinų užbaigus išieškojimą skolininkei M. S. M. (a/k (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)). Nutartį vykdyti skubiai. Nutartį vykdyti pavesti antstoliui, atliekančiam vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0139/07/02060“.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 20 d. nutartį. Atsakovės M. S. M. prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmesti.