Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-09-27 · Civilinė byla Nr. 2A-1579-163/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-02-09Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-09-27Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-27
Bylos Nr.
2A-1579-163/2012
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00727-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė, Audrius Saulėnas, Alona Romanovienė
Atsakovas
V. J.
Ieškovas
J. M.
Trečiasis asmuo
G. B.
Pranešėja A. Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A-1579-163/2012Teisėja E. Žakevičiūtė (Proceso Nr. 2-10-3-00727-2010-5)
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 35.5; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugsėjo 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Alonos Romanovienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Audriaus Saulėno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovui V. J., trečiajam asmeniui G. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo V. J. 21 000 Lt skolos, 5250 Lt palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2000-10-31 tarp trečiojo asmens G. B. ir atsakovo V. J. sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią G. B. paskolino, o atsakovas negrąžino jam suteiktos paskolos. 2005-12-14 sumokėjo G. B. visą paskolos sumą ir įgijo reikalavimo teisę į atsakovą. 2010-05-20 G. B. raštu informavo atsakovą, kad reikalavimo teisę perleido J. M., o 2010-05-25 ieškovas pateikė raštišką pranešimą, reikalaudamas sumokėti 21 000 Lt skolą, tačiau iki šiol atsakovas nesumokėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2012-05-10 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo V. J. 21 000 Lt skolos, 175 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 21 175 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010-09-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1805,97 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui J. M.. Priteisė iš atsakovo V. J. 900 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui G. B. bei 109,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Nurodė, kad vertinant rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, atsakovas neįrodė, jog pinigų pagal 2000-10-31 paskolos sutartį jis negavo, duomenų, kad pasiskolintus pinigus grąžino trečiajam asmeniui ar ieškovui, byloje nėra. Teismas laikė, jog 2005-12-14 G. B. ieškovui perleido galiojantį reikalavimą į atsakovą. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų grąžinęs ieškovui nors dalį paskolos pagal 2000-10-31 paskolos sutartį, kurioje nurodytos paskolos reikalavimas perleistas 2005-12-14. Teismas nurodė, kad paskolos sutartis sudaryta galiojant 1964 m. CK, paskolos sutartimi numatytos pinigų sumos reikalavimas ieškovui perduotas 2005-12-14, reikalavimo perleidimo sutartyje G. B. nenurodė, jog perduoda ir netesybų pagal sandorį išieškojimo teisę ieškovui, apie tai, kad reikalavimo teisė perduota ieškovui atsakovas informuotas tik 2010-06-22, reikalavime nurodoma, jog skolą ieškovas prašo sumokėti iki 2010-07-01, taigi terminas prievolei įvykdyti pagal byloje esančius ieškovo reikalavimą patvirtinančius dokumentus atsakovui suėjo 2010-07-01, todėl būtent nuo šios datos iki kreipimosi į teismą dienos 2010-09-17, skaičiuotinos įstatyminės palūkanos, kurios sudaro 175 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. J. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2012-05-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą. Nurodo, kad įrodymų apie faktinį pinigų perdavimą ar gavimą byloje nėra. Teigia, kad atsakovas į bylą pateikė įrodymus, paneigiančius pinigų perdavimo faktą. Teigia, kad teismo argumentas, jog G. B. paskolos sutarties pasirašymo metu turėjo pinigų ir, kad rašyti patvirtinimo nebuvo prasmės, yra nesuprantamas ir nepagrįstas. Nurodo, kad paskolos sutartyje nurodytas tariamas pinigų perdavimo faktas yra paneigtas atsakovo pateiktais įrodymais, todėl teismo išvada, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens paskolos sutartis buvo sudaryta ir, kad ieškovui buvo perleistas galiojantis reikalavimas, yra nepagrįsta, neteisėta. Teigia, kad teismas, spręsdamas bylą ir paskolos sutarties tekstą aiškindamas lingvistinės šio dokumento reikšmės nustatymo principu, netinkamai vertino tikruosius šalių ketinimus. Teigia, kad tikrieji šalių ketinimai paskolos sutarties pasirašymo metu buvo asmeniniais UAB “Alovė” akcininkų įnašais sumokėti bendrovės skolas, G. B. pardavus visas jos turėtas UAB “Alovė” akcijas suinteresuotumo mokėti įmonės skolas nebeliko, todėl faktiškai pinigai nei asmeniškai atsakovui, nei kaip UAB “Alovė” direktoriui perduoti nebuvo, todėl teismo išvada, kad paskolos sutartis buvo sudaryta ir atitiko tikrąją šalių valią yra nepagrįsta ir neteisėta.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas J. M. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas aplinkybes, kurios nuosekliai ir išsamiai išdėstytos bei aptartos 2012-05-10 sprendime.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo G. B. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, trečiojo asmens G. B. ir atsakovo V. J. elgesį skolos grąžinimo reikalavimo procese. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog G. B. turėjo galiojančią reikalavimo teisę, kurią įstatymų nustatyta tvarka perleido ieškovui J. M..

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Ginčas nagrinėjamojoje byloje kilo dėl tikrųjų sutarties šalių ketinimų ir dėl pinigų perdavimo fakto.

Dėl faktinių bylos aplinkybių.

2000-10-31 atsakovas V. J. ir tretysis asmuo G. B. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią V. J. gavo iš G. B. beprocentinę paskolą 21 000 Lt. ir įsipareigojo šią paskolą grąžinti iki 2001-10-01 (t. 1, b. l. 16).

2005-12-14 ieškovas J. M. padengė G. B. visą V. J. jai negrąžintą paskolą, o G. B. perdavė J. M. šios paskolos reikalavimo teisę kartu su paskolos sutartimi (t. 1, b. l. 14). Apie skolos sumokėjimą ir reikalavimo teisių perdavimą, kartu su 2010-05-25 reikalavimu sumokėti skolą, atsakovas buvo supažindintas per antstolį (t. 1, b. l.12).

Atsakovas V. J. pateikė teismui 2000-11-14 patvirtinimą, pasirašytą G. B., kuriame nurodyta, kad pasikeitus finansinei galimybei G. B. nebegali paskolinti V. J. 2000-10-31 paskolos sutartyje nurodytos 21 000 Lt. pinigų sumos ir patvirtina, kad V. J. jai nieko neskolingas ( t. 1, b. l. 57,127).

Dėl paskolos sutarties ir jos sudarymo fakto įrodinėjimo.

Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2008; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2012).

Paskolos sutartis tarp trečiojo asmens ir atsakovo buvo sudaryta 2000-10-31, galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui. Šio CK 291 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus ar rūšiniais požymiais apibrėžtus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tiek pat tokios pat rūšies ir kokybės daiktų. Paskolos sutartyje paskolos davėjas gali įsipareigoti pinigus ar daiktus paskolos gavėjui perduoti ateityje (1964 m. CK 291 str. 2 d.). Iš esmės tokią pačią paskolos sutarties sampratą pateikia ir šiuo metu galiojantis CK (CK 6.870 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011, 2012 m. liepos 12 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir pareiga įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą tenka paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad tam, jog paskolos sutartį būtų galima pripažinti sudaryta, paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente turi būti aiškiai, nedviprasmiškai ir (ar) neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko-pinigų-perdavimo paskolos gavėjui faktas.

Byloje pateiktoje trečiojo asmens G. B. ir atsakovo V. J. pasirašytoje paskolos sutartyje parašyta: „Aš, V. J. a/k (duomenys neskelbtini) paso Nr. LK 641945 gyv. k (duomenys neskelbtini) gavau beprocentinę paskolą 21 000 (dvidešimt vienas tūkstantis ) litų iš B. G. a/k k (duomenys neskelbtini), paso Nr. LG 591260, gyv. k (duomenys neskelbtini). Įsipareigoju beprocentinę paskolą 21 000 (dvidešimt vieną tūkstantį) Lt. grąžinti iki 2001 metų spalio mėn. 1 d.“. Kaip matyti iš paskolos sutarties V. J. joje patvirtina, kad pinigus gavo, nes sutartyje parašytas žodis ‚gavau“, kuris gramatiškai reiškia būtąjį laiką, konstatuoja jau įvykusį pinigų gavimo faktą ir patvirtina paskolos dalyko perdavimą. Esant užfiksuotam pinigų perdavimo faktui, atsakovas, neigdamas pinigų gavimą, turi pareigą įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą, tačiau tokių įrodymų jis teismui nepateikė. Atsakovas teismui patvirtino, kad sutarties tekstą spausdino pats, tai tik patvirtina pinigų perdavimo faktą. Atsakovo nuomonę pinigų perdavimo faktą paneigia jo pateiktas, trečiojo asmens G. B. pasirašytas, 2000-11-14 patvirtinimas, kad pasikeitus finansinėms galimybėms ji nebegali atsakovui paskolinti paskolos sutartyje nurodytos 21 000 Lt. sumos ir, kad atsakovas jai nieko neskolingas. G. B. neigia rašiusi ir pasirašiusi šį patvirtinimą. Ji nurodė, kad V. J. buvo UAB „Alovė“ direktorius, o ji buvo šios bendrovės buhalterė, todėl V. J. turėjo tuščių blankų su jos parašais ant kurių galėjo parašyti pateiktą patvirtinimą. Atlikta ekspertizė nurodė, kad nėra galimybės nustatyti kas pateiktame patvirtinime atsirado pirmiau – parašas ar tekstas. Palangos miesto apylinkės teismo 2012-04-23 teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad patvirtinimą G. B., jo paprašyta, parašė jam nuėjus pas ją pasiimti akcininkų registracijos žurnalo, nes nerado paskolos sutarties. Tuo pačiu atsakovas pripažino tą aplinkybę, kad G. B. namuose spausdintuvo neturėjo. Tai rodo, kad G. B. atsakovo nurodytomis aplinkybėmis neturėjo galimybės atspausdinti minėto patvirtinimo ir, jeigu tokį patvirtinimą būtų rašiusi, tai būtų rašiusi ranka. Kelia abejonių ir atsakovo nurodyta aplinkybė, kad tretysis asmuo patvirtinimą rašė, nes nerado paskolos sutarties. Buhalteriai paprastai pasižymi kruopštumu tvarkant ir saugant dokumentus, G. B. perdavė J. M. paskolos reikalavimo teisę kartu su paskolos sutartimi, tai patvirtina, kad ji turėjo paskolos sutartį ir tikrai nebuvo reikalo rašyti patvirtinimo, vietoje to, kad tiesiog atiduoti paskolos sutartį.

Dėl tikrųjų sutarties šalių ketinimų.

Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, t. y. valios sutapimas. Lietuvos sutarčių teisėje pripažįstama, kad sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos šalys.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad vertinant ginčo sutartį turėjo būti vadovaujamasi ne pažodiniu sutarties tekstu, bet nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai. Sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuotos CK 6.193-6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jo sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2012 m. liepos 12 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2012). Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyviojo sutarties aiškinimo metodas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad, nors esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje, tačiau šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009; 2012 m. liepos 12 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2012). I

Atsakovas, neigdamas skolą, nurodė, kad jis ir G. B. buvo UAB „Alovė“ akcininkai. Bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, todėl jie kaip akcininkai sutarė, kad bendrovės skolą padengs iš savo asmeninių lėšų, o atnaujinus bendrovės veiklą ir pagerėjus jos finansinei padėčiai, G. B. turėtų galimybę susigrąžinti paskolintus pinigus. Paskolos sutartį jis pasirašė ne kaip fizinis asmuo, o kaip UAB „Alovė“ direktorius, tai patvirtina uždėtas bendrovės antspaudas. Pardavusi akcijas G. B. apsigalvojo ir pinigų bendrovės skoloms padengti neskolino. G. B. teigimu, pinigus ji skolino asmeniškai V. J., todėl paskolos sutartis tarp jos ir V. J. buvo pasirašyta kaip tarp fizinių asmenų.

Kolegija sprendžia, kad atsakovo nurodytos paskolos sudarymo aplinkybės prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Paskolos sutartis tarp V. J. ir G. B. sudaryta kaip paskolos sutartis tarp fizinių asmenų. Sutarties tekste jokių duomenų, kad V. J. atstovauja UAB „Alovė“ ir veikia jos vardu, nėra, bendrovės antspaudo uždėjimas ant sutarties, nepakeičia sutarties teksto prasmės. G. B., kaip akcininkė, galėjo paskolinti pinigų bendrovei tiesiogiai. Be to, kaip matyti iš pateiktų 2000-10-31 ir 2000-11-03 akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių, G. B. buvo apsisprendusi parduoti ir pardavė turėtas UAB „Alovė“ akcijas, todėl jai nebuvo tikslo ir prasmės dengti bendrovės skolas.

Apeliantas teigia, kad G. B. elgesys po paskolos sutarties pasirašymo, t. y. kad ji nereikalavo grąžinti skolą, įrodo, kad pinigai nebuvo paskolinti. Byloje surinkti įrodymai paneigia šiuos apelianto teiginius. Iš 2003-06-18 pavedimo Nr. 03-10-676 išieškoti skolą matyti, kad G. B. kreipėsi į UAB „Gelvoros saugos konsultacijos“ prašydama išieškoti 21 000 Lt. skolą iš V. J. (t.1, b. l. 148). 2003-12-03 G. B. kreipėsi į advokatę, buvo paruoštas pareiškimas dėl skolos išieškojimo, sumokėtas žyminis mokestis (t. 1, b. l. 76-78). Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad 2002, 2003 metais G. B. primindavo jam, kad jis grąžintų skolą, tačiau jis atsakydavo, kad tegul ji įrodo jog skolino. Be to, dėl skolos grąžinimo G. B. jam skambino kažkoks vyriškis (t. 2, b. l. 19). Nepagrįstas ir apelianto teiginys, kad ieškovo elgesys po reikalavimo teisės įgijimo, t. y. kad ieškovas 2005-12-14 įgijęs reikalavimo teisę iki 2010-05-25 nepranešė apie tai atsakovui ir nereiškė reikalavimų grąžinti skolą, patvirtina, kad realios skolos nebuvo. Įstatyme nustatytas senaties terminas tokiems reikalavimams pareikšti, šis terminas nepraleistas, o kada pareikšti ieškinį yra ieškovo apsisprendimas.

Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas pilnai ir objektyviai ištyrė faktines aplinkybes, teismo išvados atitinka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų įvertinimui. Apeliacinis skundas netenkintinas, nes nėra pagrindo jame nurodytais motyvais keisti priimtą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Erika MisiūnienėAlona RomanovienėAudrius Saulėnas