Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-989, įsigaliojusi 2010 m. liepos 20 d. (Žin., 2010, Nr. 86-4540) redakcija), 149 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. kaltinamas tvirkinęs mažametį asmenį, o būtent: laikotarpyje nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio iki 2012 m. vasario 20 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nuomojamajame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), nenustatytą skaičių kartų rankomis lietė mažametės A. G., gim. (duomenys neskelbtini), šlaunis, sėdmenis ir krūtis, tokiais savo veiksmais tvirkino mažametį asmenį – A. G..

Be to V. R. kaltinamas išžaginęs mažametį asmenį, o būtent: 2013 m. vasarą, dienos metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nuomojamajame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios A. G., gim. (duomenys neskelbtini), būkle dėl mažametystės, panaudodamas fizinį smurtą t. y. ranka ne mažiau keturis kartus pastumdamas nukentėjusiąją A. G. į petį ir taip ją perversdamas ant grindų bei prievarta ją užguldamas, stipriai viena ranka suspausdamas jos rankas, ir taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, ranka nusmaukdamas kelnes ir kelnaites apnuogino jos lytinius organus ir įvesdamas savo lytinį organą į nukentėjusiosios lytinius organus lytiškai santykiavo su mažamete nukentėjusiąja A. G. prieš jos valią.

Kaltinamasis V. R. teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad A. G. yra jo sesers dukra. Sesuo prieš 12 ar 13 metų išvyko dirbti ir gyventi į (duomenys neskelbtini), o savo vaikus paliko globos namuose. Sesuo paprašė pagloboti savo dukrą A. G.. Iš pradžių A. G. globojo A. D., jų jokie giminystės ryšiai nesiejo. A. G. paėmė globoti 2011 m. rugsėjo mėnesį, globėja buvo paskirta jo sutuoktinė. Buvo nustatytos sąlygos, kad A. G. pas juos atvyks savaitgaliais ir per šventes. Norint A. G. pasiimti iš globos namų, reikėdavo nueiti pas auklėtoją pasiimti vaiką, o sekmadienį vakare nuveždavo ją ir pristatydavo auklėtojai, vienos niekur nepaleisdavo. Viena A. G. negalėjo susigalvojusi atvykti pas juos. Su sutuoktine vykdavo į (duomenys neskelbtini) globos namus, pasirašydavo, kad pasiima A. G. ir grįždavo į namus. Patys A. G. nuveždavo į globos namus. A. G. pas juos buvo tik 2011 m. spalio mėnesį ir lapkričio mėnesį savaitgaliais. 2012 m. ji pas juos buvo dvi dienas sausio mėnesį ir dvi dienas vasario mėnesį. 2012 m. vasarą pas juos buvo A. G. brolis, A. G. nebuvo. 2013 m. A. G. pas juos iš viso nebuvo. Jų namuose A. G. buvo skirtas atskiras kambarys, kuriame ji žiūrėdavo televizorių, skaitydavo knygas, prižiūrėdavo vaiką. Namuose buvo du televizoriai, vienas A. G. kambaryje, jis kitą televizorių žiūrėdavo kitame kambaryje, žiūrėdavo daugiausiai rusiškas programas. A. G. būnant jų namuose, jis su ja mažai bendraudavo, jokių apsikabinimų su ja nebūdavo. Jo sutuoktinė nedirbo, 2011 m. prižiūrėjo vaiką, visą laiką būdavo namuose. Dviese su A. G. namuose nebuvo pasilikęs. Namuose būdavo jis, sutuoktinė, 4 metukų jų vaikas ir A. G.. A. G. nieko nepadėdavo dirbti, maisto negamindavo. Jo sutuoktinė A. G. jokių darbų neskirdavo. Tame pačiame kaime gyveno jo brolis. A. G. lankydavosi pas jo buvusia sutuoktinę. Išeidavo nieko nesakiusi. Tarp jo sutuoktinės ir A. G. dėl to kildavo konfliktai. Už A. G. blogą elgesį ir melagystes, sutuoktinė atsisakė A. G. globos. Gyvena nuomojamame name, 2013 m. balandžio mėnesio pabaigoje parsivežė šeimininkę ir ją apgyvendino A. G. kambaryje. Jo sveikata nėra gera, aukštas kraujo spaudimas, serga astma, nesveika širdis. 2012 m. paėmė globoti A. G. brolį, todėl ji pyko ant jų, rašė sutuoktinei SMS žinutes.

Nukentėjusioji A. G. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamojo šeimoje pradėjo lankytis 2011 m. rugsėjo, spalio mėnesiais, lankydavosi savaitgaliais. 2011 m. gruodžio mėnesį nesilankė. 2012 m. sausio ir vasario mėnesiais pradžioje lankėsi. Jos atvažiuodavo pasiimti arba V. R., arba V. R.. V. R. buvo jos globėja. Su V. R. dažnai konfliktuodavo dėl smulkmenų, nes ji jai nepatikdavo. Atvykusi pas juos, aplankydavo giminaičius, jai laisvė nebuvo apribota, tik turėjo pasisakyti kada grįš. Po 2012 m. vasario mėnesio pusantrų metų pas R. nebuvo. 2011 m. kai lankydavosi pas R., V. R. nemaloniai apsikabindavo per pilvą, jėgos nenaudojo. Sakydavo nelįsk. Ar po rūbais kišdavo rankas neprisimena, nes seniai buvo. Kiek kartų buvo apsikabinęs nepasakys, gal 10 kartų. Neatsimena, ar einant jai praustis V. R. ateidavo į vonios kambarį. V. R. nesakė apie tai, nes jai keista buvo, sakyti tokias nesąmones. V. R. nedirbo, būdavo namuose, bet iš namų išeidavo. 2013 m. vasarą norėjo aplankyti dėdę, pusbrolį. 2013 m. į (duomenys neskelbtini) kaimą atvyko stabdydama pakeleivingus automobilius. Iš vaikų namų išėjo savavališkai. A. ir V. pasakė, kad ją išleido iš vaikų namų, nes jie būtų skambinę, ji pamelavo. Aplankė A. R. ir pusbrolį M., R. vaiką. Kai atėjo jos paklausė ar nori valgyti ir ėjo pasigaminti valgyti. Ką gamino neprisimena. Kai ji gamino maistą, V. R. su vaiku išėjo pas kaimynę. V. R. tuo metu miegojo. Po to jis atsikėlė ir pradėjo lįsti prie jos. Pradėjo sakyti, kad alaus parneštų. Alaus parnešti nėjo. Tada V. R. pradėjo ją liesti, stumdytis, nuvertė ją ant žemės. Tai vyko virtuvėje. Virtuvėje buvo stalas. Kaip vyko viskas nebeprisimena, bet taip gavosi, kad ji ant žemės atsigulė. V. R. rankas laikė, kad negalėtų priešintis. Nuvertęs numovė jai kelnes ir kelnaites iki čiurnų ir savo kelnes nusimovė iki kelių. Tada jis atliko su ja lytinį aktą. Jo lytinių organų nematė, nes nežiūrėjo. Tas truko neilgai. Negali pasakyti apie V. R. stambumą, nes į jį nežiūrėjo. Po to V. R. atsistojo pažiūrėjo per langą ir nuėjo į kambarį. V. R. nebuvo grįžusi. Ji apsirengė ir nuėjo pas A. R. ir paprašė pinigų autobuso bilietui nusipirkti. Grįžus į vaikų namus, jai skaudėjo pilvą ir kreipėsi pas sesutę, kuri davė vaistų. Apie tai niekam nieko nesakė. Po visko buvo blogos nuotaikos, bet vis tiek šypsojosi. Prieš tai lytinių santykių neturėjo. Ilgą laiką niekam nieko nesakė, nes bijojo. Pačiai buvo negerai, po pusantrų metų pasisakė draugei. Draugė pasakė „pasakyk auklėtojai“. Kai 2012 m. V. R. atsisakė globos, gal jai ir rašė žinute, neatsimena.

2014 m. gruodžio 10 d. nukentėjusioji A. G. ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausos metu (29-32 b. l.) parodė, kad 2011 metais V. su V. buvo ją pasiėmę globoti. Po to nebeglobojo. Nuo 2011 metų gyveno kurį laiką pas V. R., iki tol, kol prasidėjo didelės problemos su V. R.. V. ją liesdavo, eidamas užkliūdavo dažnai, stengdavosi kai niekas nematydavo, užkliū­davo už jos per liemenį, per užpakalį trenkdavo, krūtinę liesdavo, suprato, kad jis prie jos papras­čiausiai lenda, po drabužiais rankų nekišo. Kai V. ir V. ją globojo, tada rūkė, bet pas juos stengdavosi nerūkyti. Pasakyda­vo jiems, kad eina pas dėdę ir išeidavo į miestelį, pasakydavo kada grįš. Su V. ir V. sutardavo taip, kad dažnai atsikalbinėdavo, eidavo ir išeidavo. Jie atsisakė jos globos dėl elgesio, nežino dėl ko. Paprasčiausiai neklausydavo V., nes ji jai nepatinka, jos charakteris. Kai jie atsisakė jos globos, dėl to jiems nieko nesakė. Dėdės pinigų prašydavo kelionei.

2013 metais, vasarą, nuva­žiavo pas dėdę A., išvažiavo į (duomenys neskelbtini) niekam nesakiusi, nes ne­būtų išleidę. Norėjo pas dėdę pabūti ir užsuko pas pusbrolį M. ir tetą. V. miegojo. Teta išėjo pas kaimynę, pusbrolis išėjo, o ji pasiliko valgyti gaminti. V. atsikėlė, prie jos priėjo, kabinėjosi, ją lietė, buvo ir apsikabinęs per liemenį. Jis buvo išgėręs normaliai. Jis ją paguldė ant žemės, kaip apsikabino, tai buvo virtuvėje. Kai paguldė ant žemės, lindo prie jos. Paprasčiausiai norėjo numauti kelnes, bet ji nesileido. Tada jis rankas laikė abi su savo rankomis, vėliau su viena ranka laikė ir movė jai kelnes - viršutines ir apatines. Pavyko jam numauti. Jis pats sau irgi movėsi kelnes. Jis nusimovė ir apatines kelnes. Ji priešinosi, sakė, nelysk, jis neklausė. Jis praskėtė kojas ir įkišo jai savo lytinį organą, jai skaudėjo. Viskas vyko gal 5-10 minučių. Jis jai įkišo ne vieną kartą, o daugiau. Po to jis atsistojo ir išėjo, o ji išėjo namo. Jis pasakė, kad niekam nesakytų. Po to, kaip jis taip padarė, buvo kraujo. Kai grįžo į globos namus, jai skaudėjo lytinius organus, ėjo prašyti pas sesutę, kad duotų nuo skausmo vaistų, pasakė, kad skauda pilvą. Po viso šito jautėsi blogai, buvo nesava, stengėsi būti linksma, kad niekas nesuprastų. Skaudėjo ir kitą dieną. Kas jai nutiko, niekam nepasakojo. Pradėjo nekęsti dėdės V., tetos, jautė neapykantą. Savyje jautėsi blogai. Apie tai papasakojo auklėtojai vaikų namuose. Jau buvo praėję gal metai. Niekam nesakė, nes bijojo. Nemaloni tema apie tai kalbėti, bet pasakė.

Liudytoja I. G. teismo posėdyje parodė, kad dirba socialine pedagoge (duomenys neskelbtini) vaikų našlaičių ir senelių globos namuose. A. G. į globos namus atvyko 2002 m. liepos mėnesio ir nuo tada ji su ja bendrauja. Nuo 2004 m. iki 2009 m. A. G. globojo A. D., kuri gyveno (duomenys neskelbtini). Santykiai su A. D. nutrūko todėl, kad jai atsirado problemų su sveikata. A. D. yra sakiusi, kad tai sunkokas vaikas, pavogdavo pinigų, sakydavo, kad A. G. patikdavo berniukai, vaikinai. A. G. turi žalingų įpročių: rūko ir paskutiniu metu su alkoholiu yra problemų. A. G. bendrauja ir su vyresnio amžiaus ir jaunesnio amžiaus žmonėmis. Paskutiniu metu A. G. linkusi į agresiją. 2011 m. vasarą buvo grįžusi A. G. mama, jos tada vyko į šeimas pas giminaičius. Buvo A. mamos prašymas, kad A. priimtų R. savaitgaliais ir švenčių dienomis. A. grįžusi iš R. skųsdavosi, kad sunku surasti bendrą kalbą. Apie kaltinamąjį ji kalbėdavo mažai, prisimena ji jį vadindavo „kate“. Apie jokius barnius su kaltinamuoju A. nebuvo užsiminusi. Ji sakydavo, kad sutaria su dėdėm. Apie jokius girtavimus namuose nėra sakiusi. Kai nutrūko santykiai su R., pradžioje A. nieko nesakė, vėliau pradėjo negražiai atsiliepti apie R. Buvo bandyta kalbėti su R., kuri pasakė, kad mergaitė yra konfliktiška, neranda bendros kalbos, išeina kada nori. Ir kad jai sunku užtikrinti jos saugumą. Po 2012 m. vasario mėnesio buvo A. prašymas grįžti į R. šeimą. Kalbėjosi su V. R., kuri pasakė, jeigu A. ateis į jų namus, ji iškvies policiją, nes ji su tuo vaiku nenori turėti problemų. 2014 m. rugsėjo 7 d. atėjusi A. pasakė, kad ją išprievartavo dėdė R., būdamas girtas, miegamajame lovoje, o R. buvo su sūnumi išėjusi pas kaimynus. Kai A. G. pasakė apie įvykį, buvo pasakyta, kad apsispręstų ar tikrai taip buvo, nes gali būti apkaltintas žmogus. Ji priėmė sprendimą, kad yra išprievartauta.

Buvo keli atvejai, kai A. G. savavališkai išvyko iš vaikų namų. Mama jai atsiųsdavo pinigų, tada prasidėjo problemos, nes ji pradėjo pirkti alkoholį ir cigaretes. Problema didelė yra kai jai reikia eiti į mokyklą, tada prasideda konfliktai su darbuotojomis. Yra buvęs net atvejis, kad ji darbuotojui trenkė į veidą. 2014 m. labai paūmėjo jos agresyvumas. Gal tai susiję ir su tuo įvykiu. Ji drąsiai kalba apie tą įvykį kaip apie eilinį. Dirbant psichologams su A. G. ta tema ji kalbėjo laisvai, parašė, jog nenori bendrauti su pareigūnais. Bet laikėsi savo versijos, kad ją išprievartavo. Tada buvo kreiptasi į prokuratūrą.

Negalėjo būti tokio atvejo, kad A. G. niekam nepranešus ir išvykus kelioms valandoms iš (duomenys neskelbtini) vaikų našlaičių ir senelių globos namų, apie tai nebūtų žinoma.

Liudytoja V. R. teismo posėdyje parodė, kad A. G. sutuoktinio dukterėčia, ji buvo jos globėja. Pradėjo globoti 2011 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje. 2011 m. spalio ir lapkričio mėnesiais A. G. buvo beveik visus savaitgalius. 2012 m. sausio ir vasario mėn. buvo po dvi dienas. Jos pasiimti važiuodavo patys, nes reikėdavo rašyti prašymą. Po to nuveždavo atgal. A. G. su V. R. nesipykdavo. Ji namuose būdavo visada. A. G. namuose viena su sutuoktiniu nebūdavo. Sutuoktinis savaitgaliais dažnai išeidavo dirbti. A. G. buvo maištingo charakterio. Gyvenat pas juos A. G. jokių darbų nebūdavo, pietų neruošdavo, pažaisdavo su jų vaiku. Atsisakė globos dėl vieno įvykio. A. G. pasisakė, kad išeina pas draugą žaisti su kompiuteriu, paskambinus po kiek laiko pasakė, kad A. G. ten nėra. Nuėjus pas A. R., kambaryje buvo dūmų kamuolys, žmonių veidų per dūmus mažai matėsi. Tačiau pamatė A. G., matė kaip ji pilstė alų. Pasakė „eini tuoj pat namo“, tačiau A. G. stovėjo. Pasakė „jeigu neisi iškviesiu globos namų darbuotoją, arba policiją“. A. G. nuvežė į globos namus ir pasakė, kad ji už ją negali atsakyti. Tai galėjo būti 2012 m. vasario 18-19 dienomis. Po to karto A. G. pas juos nebuvo atvykusi, nes jai pasakė, be leidimo neatvažiuosi. Nuo 2013 m. balandžio pabaigos pas juos apsigyveno to namo savininkė D. D., kuri gyveno tame kambaryje kur anksčiau gyveno A. G.. D. D. dažniausia būdavo namuose, nes serga depresija. 2014 m. rugsėjo mėnesį A. G. pas juos buvo atvažiavusi su A. R. prieš pat sutuoktiniui išvažiuojant į (duomenys neskelbtini). A. G. mama buvo atsiuntusi siuntinį, tai A. G. jiems atnešė jų dalį. 2013 m. A. G. nebuvo išvis atvykusi, nes buvo pasakiusi, kad jeigu ateis be leidimo, iškvies policiją. Sutuoktiniui 2013 m. atsirado dusulio priepuoliai. Atsirado didelis svoris, jis net neužsirišdavo batų raištelių. Dėl sutuoktinio viršsvorio seksualiniai santykiai vyrui esant iš viršaus buvo visiškai neįmanomi, per tokį didelį pilvą. Kai atsisakė A. G. globos, po to A. G. parašė jai žinutę, kad esi „ožka“, kita žinutė buvo, kad ji primeluos, jog tu su vaiku negražiai elgiesi, kad vyras geria ir kad bus blogai. Apie įvykį sužinojo iš A. G. mamos. Ir apie tai ji pasakė savo sutuoktiniui.

Liudytojas A. R. teismo posėdyje parodė, kad A. G. yra jo sesers duktė. Jis pora kartų oficialiai A. G. buvo parsivedęs į namus. 2011 m. atvykdavo pas V. R.. A. G. pas jį užeidavo, niekuo nesiskųsdavo ir neatrodė nuskriausta. Kai V. R. atsisakė globos, A. G. išvis pas juos nebeatvykdavo. 2014 m. pavasarį A. G. buvo nelegaliai atvykusi su kažkokia drauge. Po to jis jas įsodino į autobusą, kad vyktų į globos namus. 2013 m. vasarą A. G. tikrai nebuvo pas V. R. atvykusi. Jeigu būtų atvykusi V. R. iškart būtų pranešusi globos namams. 2013 m. ji nebuvo pas jį ir neprašė pinigų autobuso bilietui. Sesuo pranešė apie įvykį. Su V. R. prieš apklausiant policijoje pozicijų nederino. Kai V. R. pasakė apie įvykį, jis buvo pasimetęs, nustebęs, klausė, kaip kas. 2013 m. jam brolis padėjo remontus daryti. 2013 m. brolis svėrė apie 130 kg.

Liudytoja D. D. teismo posėdyje parodė, kad su V. R. kartu gyvena viename name nuo 2013 m. pavasario. Gyvena atskirame kambarėlyje. Kai ji apsigyveno A. G. nebuvo atvykusi pas juos. 2013 m. vasarą išvykusi niekur nebuvo.

Liudytoja A. D. teismo posėdyje parodė, kad A. G. buvo pasiėmusi globoti kai jai buvo trys metukai ir globojo ją šešerius metus. Kai jai buvo devyneri atidavė į globos namus. Atidavė todėl, kad nebeklausė, pradėjo lankyti mokyklą, pradėjo meluoti. Nuėjusi į mokyklą sakydavo, kad ji tai to neturi, tai to, nors viską turėdavo. Ją kviesdavo į mokyklą aiškintis. Jos sveikata nebeleido A. G. globoti. Kodėl V. R. nutraukė ryšius nežino ir A. G. jai nieko nesakė. Su A. G. ir dabar ryšius palaiko. 2013 m. atostogų metu A. G. pas ją visada būdavo ir ji tuo įvykiu netiki. A. G. vieną kartą užsiminė apie V. R., bet pasakė ta tema nekalbėkim. A. G. pasakė „su V. turėjau reikalą“. Ji A. G. pasakė, kad netiki ir suprato, kad meluoja, nes ji daug ką meluoja.

2014 m. rugsėjo 8 d. paaiškinime (1 t., 34 b. l.) A. G. nurodė, kad 2013 m. vasarą savavališkai pasišalino iš globos namų, nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur aplankė tetą M., dėdę A. R., o nuėjus pas pusbrolį M., virtuvėje ją išžagino V. R., tačiau atsisakė nurodyti įvykio aplinkybes.

2014 m. gruodžio 22 d. pažymoje (1 t., 43 b. l.) nurodyta, kad 2013 m. vasaros laikotarpiu A. G. nėra prašiusi vaistų nuo pilvo skausmo.

2015 m. balandžio 16 d. apžiūros protokole (1 t., 12-17 b. l.) užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), virtuvė yra 9 m² ploto, joje yra dujinė viryklė, stalas, pečius.

2011 m. spalio 8 d. sutartimi Nr. 20 (1 t., 105 b. l.) (duomenys neskelbtini) rajono vaikų našlaičių ir senelių globos namai ir V. R. susitaria, kad nuo 2011 m. spalio 8 d. A. G. savaitgaliais, švenčių ir atostogų dienomis paimama į savanorių šeimą. Savanorių šeima atsako už vaiko sveikatą ir gyvybę.

2015 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) rajono vaikų našlaičių ir senelių globos namų pažymoje dėl informacijos pateikimo (2 t., 3 b. l.) nurodyta, kad A. G. pas savanorę globėją V. R., laikotarpyje nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio iki 2013 m. rugsėjo mėnesio vyko: 2011 m. spalio mėn. 1, 2, 8, 9, 15, 16, 22, 23, 29, 30, 31 dienomis; lapkričio mėn. 1, 2, 3, 4, 5, 6 dienomis; 2012 m. sausio mėn. 21, 22 dienomis; vasario mėn. 18, 19 dienomis. 2013 m. A. G. pas savanorę globėją V. R. nevyko. Savanorė globėja V. R. į globos namus atvykdavo pati. A. G. su V. R. kartu išvykdavo svečiuotis į jos šeimą. A. G. į globos namus grąžindavo pati V. R. ir vaiką perduodavo dirbančioms vaikų globos namų auklėtojoms.

2015 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) rajono vaikų našlaičių ir senelių globos namų pažymoje apie globotinės A. G., gim. (duomenys neskelbtini) laikinus išvykimus iš globos namų teritorijos nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. (2 t., 36-37 b. l.) nurodyta, kad A. G. 2013 m. gegužės 1-31 d. iš globos namų išvykdavo: gegužės 7 d. nuo 14.15 val. iki 18.00 val. buvo išėjusi su globos namų auklėtine N. Š.. Lydėjo N. į dailės būrelį, vėliau jos palaukė ir grįžo kartu; gegužės 8 d. nuo 13.40 val. iki 20.00 val. pas buvusią globėją A. D., gyv. (duomenys neskelbtini); gegužės 17 d. nuo 18.00 val. iki 21.30 val. pas buvusią globėją A. D., gyv. (duomenys neskelbtini); gegužės 23d. nuo 14.15 val. iki 20.30 val. pas buvusią globėją A. D., gyv. (duomenys neskelbtini); gegužės 27 d. nuo 17.45 val. val. iki 1.00 val. savavališkai pasišalino kartu su globos namų auklėtine E. Š.. A. G. savo pasiaiškinime nurodė, kad buvo (duomenys neskelbtini) mieste, maudėsi (duomenys neskelbtini) upėje; gegužės 28 d. nuo 14.20 val. iki 1.45 val. pasišalino su globos namų auklėtine E. Š. ir kaip teigia pasiaiškinime buvo su E. ir jos klasės draugu G.; gegužės 31 d. nuo 17.00 val. iki 21.30 val. pas buvusią globėją A. D., gyv. (duomenys neskelbtini); 2013 m. birželio 1-30 d. iš globos namų išvykdavo: birželio 1 d. nuo 16.00 val. iki 22.00 val. pas buvusią globėją A. D., gyv. (duomenys neskelbtini), grįžo 23.30 val.; birželio 2 d. nuo 11.30 val. iki 15.40 val. buvo susitikime su draugais mieste; birželio 7 d. nuo 17.15 val. iki 23.00 val. pas buvusią globėją A. D., gyv. (duomenys neskelbtini); birželio 10 d. nuo 17.50 val. iki 21.30 val. pas buvusią globėją A. D., gyv. (duomenys neskelbtini); birželio 11 d. nuo 15.00 val. iki 19.30 val. išėjo savavališkai, (savo pasiaiškinime teigia, kad kartu su globos namų auklėtine E. buvo pas draugus G., D. ir kartu leido laiką); birželio 15 d. nuo 14.40 val. iki 19.30 val. pas buvusią globėją A. D., gyv. (duomenys neskelbtini); birželio 30 d. nuo 17.38 val. iki 19.30 val. pas buvusią globėją A. D., gyv. (duomenys neskelbtini); 2013 m. liepos 1-31 d. iš globos namų išvykdavo: liepos 1 d. nuo 16.50 val. iki 21.10 val. pas buvusią globėją A. D., gyv. (duomenys neskelbtini); liepos 2 d. nuo 10.10 val. iki 22.05 val. pas buvusią globėją A. D., gyv. (duomenys neskelbtini); liepos 3 d. nuo 19.20 val. iki 19.40 val. į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“; liepos 4 d. nuo 11.00 val. iki 22.00 val. pas buvusią globėją A. D., gyv. (duomenys neskelbtini); liepos 5 d. nuo 13.20 val. iki 16.55 val. buvo su „(duomenys neskelbtini)“ šeimynos vaikais pasivaikščioti; liepos 9 d. nuo 17.50 val. iki 22.00 val. pas buvusią globėją A. D., gyv. (duomenys neskelbtini); liepos 15 d. nuo 14.00 val. iki 17.30 val. uogauti į mišką; liepos 20 d. nuo 14.20 val. iki 21.30 val. pas buvusią globėją A. D., gyv. (duomenys neskelbtini); liepos 29 d. nuo 8.50 val. iki 2145 val. pas buvusią globėją A. D., gyv. (duomenys neskelbtini); liepos 30 d. nuo 13.00 val. iki 21.35 val. pas buvusią globėją A. D., gyv. (duomenys neskelbtini); liepos 31 d. nuo 9.30 val. iki 21.00 val. pas buvusią globėją A. D., gyv. (duomenys neskelbtini); 2013 m. rugpjūčio 1-31 d. iš globos namų išvykdavo: rugpjūčio 1 d. nuo 9.40 val. iki 11.15 val. pas gydytoją; rugpjūčio 3 d. nuo 11.00 val. iki 12.30 val. į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“; rugpjūčio 12 nuo 10.15 val. iki 22.00 val. pas buvusią globėją A. D., gyv. (duomenys neskelbtini); rugpjūčio 13 d. nuo 10.00 val. iki 21.15 vali. pas buvusią globėją A. D., gyv. (duomenys neskelbtini); rugpjūčio 21 d. nuo 21.15 val. iki 22.20 val. pas buvusią globėją A. D., gyv. (duomenys neskelbtini), rugpjūčio.22 d. nuo 8.40 val. iki 21.20 val. pas buvusią globėją A. D., gyv. (duomenys neskelbtini); rugpjūčio 23 d. nuo 9.00 vali. iki 21.15 val. pas buvusią globėją A. D., gyv. (duomenys neskelbtini); rugpjūčio 28 d. nuo 9.35 val. iki 21.30 val. pas buvusią globėją A. D., gyv. (duomenys neskelbtini); rugpjūčio 29 d. nuo 8.30 val. iki 21.30 val. pas buvusią globėją A. D., gyv. (duomenys neskelbtini).

2012 m. gruodžio 4 d. paaiškinime (2 t., 8 b. l.) V. R. nurodo, kad atsisako priimti A. G., nes ji jos neklauso.

(duomenys neskelbtini) rajono vaikų našlaičių ir senelių globos namų charakteristikoje (1 t., 40-41 b. l.) A. G. charakterizuojama, kaip konfliktiška asmenybė, nelankanti mokyklos, valkataujanti, įžeidinėjanti mokytojus ir vaikus, dėl probleminio elgesio ne vieną kartą buvo svarstyta mokyklos vaiko gerovės komisijos posėdžiuose, tačiau teigiamų pokyčių nebuvo. Piktybiškai pamokų nelankanti, savavališkai pasišalinanti iš globos namų teritorijos, negrįžtanti per visą naktį į globos namus, nepagarbiai elgiasi su globos namų darbuotojais, piktybiškai nevykdanti savo pareigų, atsikalbinėjanti. Tokiam elgesiui turi įtakos bendravimas su netinkamo elgesio paaugliais, ypač su globos namų auklėtinėmis E. ir N. Š.. A. pasižymi nuotaikų kaita, kuria „kietos panos“ stilių. Visiems giriasi, kad rūko, vartoja alkoholį, turi pažįstamų iš nusikalstamo pasaulio ir su jais bendrauja. Ypač paauglei reikalingas išskirtinis dėmesys – apkabinimai, prisiglaudimai. Jei negauna išskirtinio dėmesio pradeda įkyriai reikalauti: protestuodama, meluodama, šokiruodama savo elgesiu aplinkinius.

2014 m. spalio 17 d. psichologo išvadoje (1 t., 38 b. l.) konstatuota, kad apie tariamai patirtą prievartą A. G. noriai kalba su aplinkiniais. Paauglės elgesyje nepastebimi seksualiniai, fiziniai, psichologiniai ar elgesio pokyčiai, kurie leistų teigti, jog paauglė patyrė seksualinę prievartą.

2015-02-12 – 03-31 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje (1 t., 71-78 b. l.) konstatuota, kad A. G. žymių atminties proceso sutrikimų nenustatyta, tačiau informacijos įsiminimą apsunkina dėmesio išlaikymo nepastovumas, žema dėmesio koncentracija, dėmesio perkėlimo sunkumai. Jos mąstyme vyrauja konkretumas, egocentriškumas: jai sunku apibendrinti sąvokas pagal esminius jų požymius, modeliuoti hipotetines situacijas, numatyti tolimesnes įvykių/elgesio pasekmes, jos vaizdinės asociacijos yra itin suasmenintos ir negatyvios (teigia neturinti ateities, svajonių, netikinti jokiais teigiamais pokyčiais). A. G. nenustatytos tokios psichologinės ypatybės, kurios trukdytų jai teisingai suprasti konkrečias faktines bylai reikšmingas aplinkybes, jas įsiminti ir vėliau atgaminti. Ekspertizės metu ji pakartoja anksčiau duotų savo parodymų esmę. Išsamų ir detalų bylos įvykių atpasakojimą riboja praėjęs ilgas laiko tarpas nuo įvykių, taip pat jos neigiamas nusiteikimas į visą apklausos ir/ar tyrimo situaciją, pažeminta jos nuotaika, padidėjusi įtampa, gynybinė pozicija, nepasitikėjimas aplinkiniais bei atviras nenoras kalbėti apie įtariamąjį ir jo veiksmus. A. G. pasakojimas apie įtariamąjį ir jo veiksmus, jos paaiškinimai apie savo elgesio motyvus, taip pat jos reakcijos į su byla susijusius įvykius ir tų įvykių pasekmes atitinka jos gyvenimišką patirtį ir jos asmenybės ypatumus – apie įtariamojo veiksmus ji iš karto niekam nepasakojo, nes yra uždaro būdo, santykiuose su jai reikšmingais asmenimis ji išgyvena nuolatinį atstūmimą, nesaugumo jausmą, dėl kurių jai yra itin sunku kurti artimą, pasitikėjimu grįstą ryšį, ji sunkiai refleksuoja vidinius savo išgyvenimus, didžiąją dalį emocijų ji aktyviai slopina ir neigia, neigiamas patirtis stipriai užgniaužia savyje, nenoriai jas išreiškia, jei pokalbio metu yra liečiamas koks nors skaudus išgyvenimas, ji iš karto sumenkina jo reikšmę, blokuojasi. Byloje nurodomų įvykių metu jos supratimas apie seksualinės prievartos reikšmę buvo labiau paviršutiniškas ir nepakankamas (ji buvo jaunesnio amžiaus, jos gyvenimiška patirtis buvo dar menkesnė), kad ji galėtų visapusiškai teisingai įvertinti įtariamojo veiksmų pasekmes ir atitinkamai reaguoti. A. G. elgesiui įvykių metu (aktyviai nesipriešino įtariamojo veiksmams, apie jo elgesį niekam nepasakojo) įtakos turėjo tiek jos gyvenimiška patirtis ir asmeniniai ypatumai, tiek žinių stoka apie tokių veiksmų pasekmes, taip pat situacinės aplinkybės (įtariamasis yra suaugęs vyras, suėmęs rankas, sunkino jos gebėjimą aktyviai priešintis). A. G. padidintas polinkis fantazuoti nenustatytas. A. G. nuo 2014 m. gegužės mėn. konstatuojami elgesio, emocijų bei adaptacijos sutrikimai, kurie netrukdo jai suvokti nagrinėjamų įvykių aplinkybių bei duoti apie tai parodymus.

2014 m. spalio 24 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1t., 52 b. l.) konstatuota, kad A. G. mergystės plėvėje rastas surandėjęs plyšimas. Iš turimų medicininių dokumentų nėra galimybės nurodyti mergystės plėvės sužalojimo padarymo laiko dėl rando senumo.

Dėl BK 153 straipsnio (Lietuvos Respublikos 2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-989, įsigaliojusi 2010 m. liepos 20 d. (Žin., 2010, Nr. 86-4540) redakcija), 149 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo

Motyvuojamoji dalis

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados.

Seksualinės prievartos prieš mažamečius bylose ypatingą reikšmę surinktų įrodymų grandinėje turi seksualinę prievartą patyrusio mažamečio parodymai. Mažamečio nukentėjusiojo parodymų patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai, kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Kai kurie prieštaravimai, netikslumai, nesutapimai mažamečio asmens, patyrusio seksualinę prievartą, parodymuose gali būti paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko, todėl nežymūs prieštaravimai, netikslumai nėra pagrindas netikėti mažamečio nukentėjusiojo parodymais. Tačiau mažamečio nukentėjusiojo parodymai negali būti absoliutinami, jie turi būti vertinami visumoje su kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, tokie nukentėjusiojo parodymai negali būti vieninteliu ir absoliučiu kaltės įrodymu, ypač, jeigu šie parodymai prieštarauja kitiems bylos įrodymams, yra nuolat kintantys ir prieštaringi.

Pagal BK 153 straipsnį atsako tas, kas atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus. Mažamečio asmens tvirkinimas – tai objektyviai seksualus elgesys, galintis sukelti vaikui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, seksu, nesveiką ir negatyvų lyčių santykių įsivaizdavimą ir sutrikdyti vaiko fizinį ir psichologinį vystymąsi. Mažamečio asmens tvirkinimas gali būti padaromas įvairiomis formomis. Tai gali būti kaltininko seksualiniai veiksmai, gašlavimas vaiko atžvilgiu ne tik siekiant sukelti susijaudinimą, bet ir patenkinti savo lytinę aistrą, dirginant savo lytinius organus ar kitas kūno dalis, vaiko vertimas atlikti seksualinius veiksmus, taip pat seksualinių veiksmų atlikimas vaiko akivaizdoje. Mažametis gali būti tvirkinamas demonstruojant jam lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ir kitokiais būdais, tokie veiksmai gali būti atliekami vaikui demonstruojant pornografiją, pasakojant apie seksualinių poreikių tenkinimą, lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą mažamečio akivaizdoje ir pan. Mažamečio asmens tvirkinimas padaromas tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog atlieka tvirkinamuosius veiksmus mažamečio atžvilgiu ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-725/2007, 2K–356/2014).

BK 149 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas lytiškai santykiavo su mažamečiu asmeniu prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo mažamečio asmens būkle. Lytinis santykiavimas pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle yra tada, kai lytinis santykiavimas įvyksta nenaudojant jokių išorinių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasipriešinimui įveikti. Lytinis santykiavimas su mažamečiu, neturinčiu keturiolikos metų, asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis, duodamas sutikimą tokiems santykiams, pagal savo išsivystymą suvokė daromų su juo veiksmų esmę arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-527/2011).

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad A. G. motinai išvykus dirbti ir gyventi į (duomenys neskelbtini), A. G. nuo dvejų metų globojama (duomenys neskelbtini) vaikų našlaičių ir senelių globos namuose. Kai A. G. sukanka 3,5 metų ją paima globoti A. D. ir globoja iki A. G. sukanka 9 metai. A. D. atsisako A. G. globos, nes ji neklauso, meluoja, kad ja nesirūpinama nors tai neatitinka tikrovės. 2011 m. rudenį A. G. mama, V. R. sesuo, paprašo V. ir V. R. paimti globoti A. G., kuri pas juos lankytųsi savaitgaliais ir švenčių dienomis. (duomenys neskelbtini) gyvena V. R. brolis, buvusi jo sutuoktinė, su kuria A. G. bendrauja. V. ir V. R. sutinka globoti A. G., nes nori, kad ji bendrautų su giminėmis, nenutrūktų jų tarpusavio ryšiai. V. R. sutinka tapti A. G. globėja ir parašo prašymą. V. R. išaiškinamos jos pareigos, kad ji tampa atsakinga už A. G., ji sutinka ir paskiriama A. G. globėja. V. R. nedirba, augina sūnų, visą laiką būna namuose. A. G. paskiriamas atskiras kambarys, kuriame yra televizorius, muzikos aparatūra. V. R. kitame kambaryje turi atskirą televizorių, į kambarį, kuriame gyvena A. G. neužeina žiūrėti televizoriaus, nes daugiausiai žiūri rusiškus kanalus, o tai A. G. nesuprantama kalba. 2011 m. spalio - lapkričio mėnesiais A. G. globėjų šeimoje lankosi kiekvieną savaitgalį. Būdama pas globėją, A. G. žaidžia su jos vaiku, žiūri televizorių, klausosi muzikos, eina aplankyti A. R., bendrauja su buvusia V. R. sutuoktine. Tarp globėjos V. R. ir A. G. nesusiklosto idealūs santykiai, V. R. reikalauja, kad A. G., norėdama kur nors išeiti turi jai pasakyti, grįžti nurodytu laiku. A. G. duodamų nurodymų vykdyti nenori. 2011 m. gruodžio mėnesį A. G. pas globėją nesilankė. 2012 m. sausio ir vasario mėnesį A. G. pas globėją lankėsi po du kartus. Kadangi A. G. sunkiai bendravo su globėja V. R., jos neklausė, todėl V. R. A. G. globos sutartį nutraukia. V. R., nutraukusi globos sutartį, A. G. įspėja, kad savarankiškai į (duomenys neskelbtini) nevyktų, nes apie jos savarankišką atvykimą praneš Vaiko teisių apsaugos tarnybai arba policijai. Tarp R. šeimos ir A. G. tarpusavio bendravimo santykiai nutrūksta. A. G. V. R. siuntė SMS žinutes, tačiau atsakymo negavo.

V. R. neigia mažametės A. G. atžvilgiu atlikęs kokius nors tvirkinimo veiksmus. Jis nurodo, kad su globotine A. G., kai ji būdavo jų namuose, mažai bendraudavo, nes ji būdavo kitame kambaryje, kur jis neužeidavo, jų nesiejo jokie bendri interesai. Su A. G. bendraudavo V. R., taip pat A. G. žaisdavo su R. sūnumi, tai pripažino ir pati A. G..

Iš A. G. parodymų seka, kad jai būnant pas globėjus, V. R. būdavo neblaivus, eidamas pro ją liesdavo, tačiau jai tai buvo nemalonu, ji ant jo šaukdavo, atstumdavo ir V. R. nuo jos atstodavo, nenurodo, kad tarp jos ir V. R. būtų kilę konfliktai, ji nesutardavo su V. R., kuri reikalaudavo iš jos paklusnumo. Nors A. G. ir nurodo, kad jai būnant pas globėjus, V. R. ją liesdavo, pastumdavo, apsikabindavo, tačiau nei vienuose parodymuose ji nenurodė, kad V. R. būtų jai ką nors sakęs, kištų rankas po rūbais, ji nuo tokio elgesio būtų sutrikusi. Jai pasipriešinus, V. R. nuo jos atstodavo, nes jie namuose būdavo nevieni. Grįžusi į globos namus, A. G. niekam nesiskundė dėl netinkamo V. R. elgesio, jos elgesys globos namų darbuotojams įtarimų nekėlė.

Byloje nenustatyti objektyvioji – mažamečio asmens tvirkinimo pusė – seksualaus pobūdžio veiksmai, kuriais V. R. būtų siekęs lytiškai sujaudinti A. G. ir sukelti jos ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis. Net ir sutikus su A. G. parodymais, kad V. R. praeidamas ją liesdavo, apsikabindavo ar suduodavo ranka per užpakalį negali būti laikomi seksualiniu tvirkinimu.

Vertindamas byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad A. G. parodymų dėl V. R. padarytos nusikalstamos veikos – mažametės A. G. išžaginimo, nepatvirtina kiti byloje esantys tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai.

2014 m. rugsėjo 8 d. paaiškinime (1 t., 34 b. l.) A. G. (duomenys neskelbtini) rajono vaikų našlaičių ir senelių globos namų darbuotojams nurodo, kad 2013 m. vasarą virtuvėje ją išžagino V. R., tačiau atsisako nurodyti įvykio aplinkybes. Apie įvykį praneša praėjus beveik pusantrų metų. V. R. kategoriškai neigia savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo ir nurodo, kad 2013 m. vasarą A. G. jo namuose nesilankė. Liudytoja V. R. teismo posėdyje parodė, kad A. G. nuo 2012 m. vasario mėnesio jų namuose nesilankė, buvo įspėta, kad jeigu savavališkai atvyks, apie tai bus pranešta Vaiko teisių apsaugos tarnybai ar policijai. Pagal A. G. parodymus sektų, kad ji 2013 m. vasarą, apie 12-13 valandą, buvusiai globėjai V. R. nežinant, kad ji savavališkai pasišalinusi iš globos namų, atvyksta pas R., V. R. net nepaklausus ko ji atvyko, paliekama viena gaminti pietus (kepti kotletus ar virti guliašą), o V. R. su sūnumi išeina pas kaimynę. Teismas atmeta A. G. parodymus, nes jie prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. V. R. prieš tapdama globėja prisiima atsakomybę už A. G. priežiūrą ir sveikatą. A. G. atvykus pas globėją, pagal pačios A. G. parodymus, tarp jos ir globėjos kildavo nesutarimai dėl V. R. reikalavimų laikytis jos nustatytų reikalavimų. A. G. nėra nurodžiusi, kad ji būdama pas globėją, būtų gaminusi maistą (nurodo, kad klausydavo muzikos, žiūrėdavo televizorių, žaisdavo su pusbroliu, eidavo aplankyti gimines), V. R. nurodo, kad A. G. niekada nepadėdavo gaminti maisto. V. R. atsisako A. G. globos, kadangi pastaroji jos neklauso, o jai atvykus, nieko neklausinėdama palieka vieną gaminti pietus (tuo realiai galint mažametei susižaloti), pasiėmusi sūnų išeina pas kaimynę. Liudytojas A. R. teismo posėdyje parodė, kad 2013 m. vasarą A. G. pas jį nesilankė ir jis jai nedavė pinigų grįžti į (duomenys neskelbtini). Tai paneigia A. G. parodymus, kad ji 2013 metų vasarą lankėsi ir pas A. R., kuris jai davė pinigų grįžti į (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje liudytoja I. G. parodė, kad globotinė A. G. 2013 m. vasarą nebuvo savavališkai išvykusi į (duomenys neskelbtini) kaimą. Pateiktoje pažymoje (2 t., 36-37 b. l.) nurodyta, kada ir kur 2013 m. vasarą A. G. buvo pasišalinusi iš globos namų savavališkai ir su globos namų sutikimu. Po A. G. savavališkų pasišalinimų iš globos namų parašytuose savo pasiaiškinimuose A. G. nenurodė, kad buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini) kaimą pas gimines. 2014 m. gruodžio 22 d. pažyma (1 t., 43 b. l.) paneigiamas A. G. tvirtinimas kad 2013 m. vasaros laikotarpiu ji yra prašiusi vaistų nuo pilvo skausmo. (duomenys neskelbtini) rajono vaikų našlaičių ir senelių globos namų charakteristikoje (1 t., 40-41 b. l.) A. G. charakterizuojama, kaip konfliktiška asmenybė, nelankanti mokyklos, valkataujanti. Tokiam jos elgesiui turi įtakos bendravimas su netinkamo elgesio paaugliais, ypač su globos namų auklėtinėmis E. ir N. Š.. A. pasižymi nuotaikų kaita, kuria „kietos panos“ stilių. Visiems giriasi, kad rūko, vartoja alkoholį, turi pažįstamų iš nusikalstamo pasaulio ir su jais bendrauja. Ypač paauglei reikalingas išskirtinis dėmesys - apkabinimai, prisiglaudimai. Jei negauna išskirtinio dėmesio pradeda įkyriai reikalauti: protestuodama, meluodama, šokiruodama savo elgesiu aplinkinius. 2014 m. spalio 17 d. psichologo išvadoje (1 t., b. l. 38) konstatuota, kad apie tariamai patirtą prievartą A. G. noriai kalba su aplinkiniais. Paauglės elgesyje nepastebimi seksualiniai, fiziniai, psichologiniai ar elgesio pokyčiai, kurie leistų teigti, jog paauglė patyrė seksualinę prievartą. Šie charakterizuojantys duomenys, teismo nuomone, netiesiogiai patvirtina kaltinamojo V. R. ir liudytojos V. R. parodymus, kad A. G. nėra ta mažametė, kuri niekieno neprašoma imtų gaminti pietus, rūpintis kitais asmenimis ir nepaneigia V. R. ir V. R. parodymų, kad A. G. jiems gali keršyti už tai, kad jie atsisakė jos globos, priėmė globoti jos brolį.

2014 m. spalio 24 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 52 b. l.) konstatuota, kad A. G. mergystės plėvėje rastas surandėjęs plyšimas. Iš turimų medicininių dokumentų nėra galimybės nurodyti mergystės plėvės sužalojimo padarymo laiko dėl rando senumo. Teismo vertinimu, tai nėra netiesioginis įrodymas, patvirtinantis A. G. parodymus, kad ji buvo V. R. išžaginta 2013 m. vasarą, nes kaip matyti iš pirmiau pateiktų duomenų A. G. dažnai savavališkai pasišalina iš globos namų, valkatauja, bendrauja su netinkamo elgesio asmenimis.

Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės išvados yra išvestiniai įrodymai, todėl jais galima vadovautis tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems objektyviems įrodymams ir atitinka faktinėms bylos aplinkybėms. 2015-02-12 – 03-31 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje (1 t., 71-78 b. l.) konstatuota, kad A. G. žymių atminties proceso sutrikimų nenustatyta, tačiau informacijos įsiminimą apsunkina dėmesio išlaikymo nepastovumas, žema dėmesio koncentracija, dėmesio perkėlimo sunkumai. A. G. nenustatytos tokios psichologinės ypatybės, kurios trukdytų jai teisingai suprasti konkrečias faktines bylai reikšmingas aplinkybes, jas įsiminti ir vėliau atgaminti. Ekspertizės metu ji pakartoja anksčiau duotų savo parodymų esmę. Teismo nuomone A. G. parodymų neapibrėžtumas (įvykio smulkmenų nepasakojimas ar neatsiminimas) galėtų būti paaiškinamas ir pateisinamas tik tada, jeigu byloje būtų surinkta kitų objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių V. R. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo.

Teismas konstatuoja, kad abejonės dėl V. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo A. G. atžvilgiu, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdžio metu nebuvo pašalintos objektyviais įrodymais.

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001). Įvertinęs visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog byloje nėra patikimų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų V. R. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 153 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-989, įsigaliojusi 2010 m. liepos 20 d. (Žin., 2010, Nr. 86-4540) redakcija) ir BK 149 straipsnio 4 dalį padarymo, todėl jis išteisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

Atsižvelgiant į tai, kad V. R. pagal BK 153 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-989, įsigaliojusi 2010 m. liepos 20 d. (Žin., 2010, Nr. 86-4540) redakcija) ir BK 149 straipsnio 4 dalį išteisintinas, nes jo veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Šiaulių apygardos prokuratūros pareikštas 5 000 Eur civilinis ieškinys A. G. naudai paliktinas nenagrinėtu.

Proceso išlaidų, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 straipsniais, 307–308 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Išteisinti V. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnį ( Lietuvos Respublikos 2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-989, įsigaliojusi 2010 m. liepos 20 d. (Žin., 2010, Nr. 86-4540) redakcija), jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išteisinti V. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 4 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Šiaulių apygardos prokuratūros civilinį ieškinį A. G. naudai palikti nenagrinėtą (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.