- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-19
- Bylos Nr.
- e2A-1319-656/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23114-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Alma Urbanavičienė, Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- R. J., A. M., E. G., UAB „Namas Jums“
- Ieškovas
- BUAB „Namas Jums“
- Kategorijos
- 2.5.10.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.10.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro pranešėjas Andrius Ignotas, teisėjos Alma Urbanavičienė ir Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovų R. J. ir A. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Namas Jums“ ieškinį atsakovams A. M., R. J., E. G. dėl žalos atlyginimo
Žemesnės instancijos teismas
Ginčo esmė
Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Namas Jums“. Teismas įpareigojo BUAB „Namas Jums“ valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti paskirtam bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus, tačiau dokumentai ir turtas neperduoti. Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovas A. M. UAB „Namas Jums“ direktoriumi buvo nuo 2006-09-01 iki 2008-03-07, nuo 2010-04-14 iki 2010-05-24, atsakovas R. J. – nuo 2008-03-07 iki 2009-03-19, atsakovas E. G. – nuo 2009-03-19 iki 2010-04-14, nuo 2010-05-24 Pakistano pilietis Muhammad F. Q..Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo teikiami nuo 2008 metų. Viešųjų registrų duomenimis bendrovės vardu nekilnojamojo / kilnojamojo turto nėra. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 29 d. nutartimi BUAB „Namas Jums“ bankroto byloje patvirtino 8 884,97 Eur bendrą kreditorinių reikalavimų sumą. Paskutinis UAB „Namas Jums“ direktorius bankroto administratoriui jokių dokumentų ir turto nepardavė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalimi, 8 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei Vilniaus apygardos teismo išdėstytomis aplinkybėmis, atsakovai pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2008 metų balanse įmonės turtas tesudarė 2 103 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 20 622 Eur. Taigi jau 2008 metais įmonės įsiskolinimai 10 kartų viršijo įmonės turtą. ĮBĮ numatyta, jog įmonė pripažintina nemokia, kai pradelsti įsipareigojimai viršija pusę įmonės turto. Kreditoriniai reikalavimai yra pradelsti ir viršija įmonės turtą, ko pasėkoje pareziumuotina, kad įmonės įsiskolinimai kreditoriams bei pradelsti mokėjimai atsirado palaipsniui, ne iš karto, kas dar labiau pagrindžia netinkamai vykdomą vadovų funkciją bei nesikreipimą į teismą laiku dėl bankroto bylos iškėlimo, nes bendrovė faktiškai nevykdė veiklos, nesirūpino įmonės skolininkais bei toliau didino įsipareigojimus kreditoriams.Kadangi atsakovai nevykdė ĮBI 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos ir laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos inicijavimo įmonei, šio ieškinio pateikimo teismui dienai yra susidariusi ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi patvirtinta bendra 8 884,97 Eur kreditorių finansinių reikalavimų suma – žala, kurią atsakovai privalo atlyginti ieškovui ir ieškovo kreditoriams (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Ieškovas prašė solidariai priteisti iš atsakovų A. M., R. J. ir E. G. 8 884,97 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas A. M. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad vadovavimo nuo 2006-09-01 iki 2008-03-07 laikotarpiu, UAB „Namas Jums“ neturėjo skolų ir nebuvo pagrindo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. 2010 metų kovo mėnesį UAB „Namas Jums“ direktorius E. G. kreipėsi į teismą su prašymu iškelti bankroto bylą UAB „Namas Jums“, pagal tuo metu galiojančius įstatymus, teismas prieš tenkindamas prašymą, įpareigojo įmonę susirasti bankroto administratorių bei sumokėti administravimo išlaidas 5 000 litų. Atsakovas kreipėsi konsultacijos į keletą Vilniuje dirbusių bankroto administratorių. Visi pareiškė, kad kalbėtis reikia su kreditoriais, kurie inicijuos UAB “Namas Jums“ bankrotą ir įmonė bus atleista nuo pareigos sumokėti pirminį 5 000 litų įnašą. UAB „Namas Jums“ tuo metu neturėjo kreditorių (įmonė nebuvo skolinga juridiniams asmenims daugiau nei įstatinis kapitalas), kurie inicijuotų UAB „Namas Jums“ bankrotą, buvo priimtas sprendimas įmonei surasti investuotoją. UAB „Namas Jums“ dirbo nuo 2006 metų, bankams įsiskolinimų neturėjo, vykdė nekilnojamojo turto paiešką, atliko statybos, remonto darbus ir galėjo dirbti toliau.2010 m. pradžioje įmonei UAB „Namas Jums“ buvo skolingi rangovai, už atliktus darbus nesumokėję, motyvuodami, kad užklupo krizė, todėl buvo ieškoma naujo akcininko/investuotojo. 2010 metų balandžio mėnesį kreipėsi Pakistano Islamiškos Respublikos pilietis S. R. M., kuris sutiko pirkti įmonę ir padengti įmonės skolas bei vykdys toliau statybų verslą.Po šio susitarimo bendrovės direktorius ir akcininkas atsakovas E. G. perleido atsakovui A. M. UAB „Namas Jums“ akcijas bei paskyrė jį direktoriumi. 2010-05-07 pasirašyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, tą pačią dieną M. F. Q. priėmė vienintelio akcininko sprendimą direktoriaus A. M. įgaliojimus laikyti nutrūkusiais nuo 2010-05-07 bei UAB „Namas Jums“ direktoriaus pareigoms skyrė save, tačiau išvyko iš Lietuvos ir bendrove nesidomėjo.UAB“ Namas Jums“ iki 2010 metų vykdė veiklą sąžiningai, dirbo kaip daugelis Lietuvos įmonių. Skolos, viršijančios UAB „Namas Jums“ įmonės įstatinį kapitalą Sodrai ir Mokesčių inspekcijai, susidarė valdant M. F. Q.. Ieškinyje atsakovui dėl žalos atlyginimo, minimuose faktuose (kurių nepateikė) bei teisiniuose argumentuose (kuriuos nukopijavo nuo kitų ieškinių) surasti menami neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė yra hipotetiniai. 2008-2010 metais nesant įmonės geriems rodikliams, bet sąžiningai vykdydami realią ūkinę veiklą, atlikdami laiku ir nepriekaištingai užsakymus statybos remonto darbuose, visi atsakovai veikė apgalvotai ir siekė išsaugoti įmonę ir toliau vykdyti veiklą. Ieškinys netenkintinas, nes priešingu atveju būtų pažeistas teisingumo principas. Atsakovas R. J. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad R. J. UAB „Namas Jums“ direktoriumi buvo 2008-03-07 iki 2009-02-11. R. J. 2009-06-08 pardavė savo turėtas įmonės akcijas A. M. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi. Įmonė, kaip nurodo ieškovas ieškinyje, jokios veiklos nevykdo nuo 2010 m., todėl nuo 2010 m. privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Po R. J. įmonei vadovavo dar 2 direktoriai. Vien tas faktas, kad įmonė turi skolų, pats savaime dar nesudaro pagrindo vertinti jos kaip nemokios. O tas faktas, kad įmonė nemokėjo mokesčių valstybei, taip pat savaime nesudaro pagrindo vertinti kaip akivaizdų įmonės vadovo veiksmų neteisėtumą, nevertinant nei objektyvių, nei subjektyvių tokio neveikimo aplinkybių. R. J. būnant įmonės direktoriumi, jokių konkrečių jo veiksmų, kuriuos ieškovas vertintų kaip veikimą ne įmonės interesais, ieškinyje nėra pateikiama, todėl nėra ko paneigti, siekiant įrodyti savo nekaltumą.R. J. vadovavimo laikotarpiu jis vykdė jam kaip vadovui nustatytas pareigas, teikė finansines ataskaitas, vykdė įmonės veiklą, iš 2008 m. įmonės pelno – nuostolių ataskaitos matyti, kad įmonė iš pardavimų per metus uždirbo 21 513 Lt pajamų (prieš tai einančiais metais tokių pajamų nebuvo gauta). Ieškovas savo reikalavimą dėl padalytos žalos dydžio grindžia minėta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartimi, nedetalizuodamas nei skolos atsiradimo laikotarpio pradžios ir jos dydžio, nei skolos padidėjimo dėl delsimo mokėti skolas dydžio atskirai kiekvieno skolininko vadovavimo bendrovei laikotarpiu bei nevertindamas atsakovų galimybės veikti, tiek jiems vadovaujant įmonei, tiek juos atšaukus iš įmonės vadovo pareigų, kas įgalintų padaryti išvadą, ar yra sąlygos solidariai atsakomybei bei kiek kiekvienas iš vadovų jo vadovavimo laikotarpiu galimai padarė žalos. Skola VSDFV, kiek pamena R. J., buvo nedidelė, ir ji jo vadovavimo įmonei laikotarpiu buvo padengta. R. J. visus bendrovės dokumentus, baigęs vadovavimą įmonei, perdavė naujam direktoriui, tačiau, kiek pamena, skolos įmonei iki jo vadovavimo pabaigos buvo didesnės, nei turimi skoliniai įsipareigojimai kreditoriams (2010 m. prasidėjus finansų krizei skolininkai delsė mokėti įmonei). R. J. jo vadovavimo įmonei laikotarpiu dėl galimų skolų UAB „Tele2” pasakyti nieko tiksliai negali, telefono ryšio paslaugos buvo užsakinėjamos iš AB „TEO LT“ (2008-07-15 sutartis Nr.ERTV60451256), interneto paslaugas teikė UAB „Interneto vizija“.Tai, kad jo vadovavimo laikotarpiu įmonė normaliai dirbo ir uždirbo, patvirtina ir visa eilė įmonės išrašytų sąskaitų apmokėjimui už atliktus darbus pagal sutartis, darbų perdavimo aktai Taip pat 2008 m. pabaigoje buvo pasirašyta sutartis su savivaldybe dėl rajono ligoninės remonto, kurios vykdymas, neužbaigus darbų, buvo sustabdytas neribotam laikui, nes savivaldybė neskyrė lėšų tolimesniems darbams. Aplinkybę, kad įmonė neturėjo skolų, kuomet jai vadovavo A. M. (2010 m., t. y. po R. J. vadovavimo), savo 2016-07-14 atsiliepime teismui nurodo ir pats A. M., teigdamas, kad įmonė vėliau buvo parduota Pakistano piliečiui. Pareiga padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį tenka įmonės vadovui arba kitam asmeniui, kuris turi įmonėje teisę priimti atitinkamą sprendimą. Nuo to laikotarpio, kai R. J. neturi jokių įgaliojimų įmonės atžvilgiu (nuo 2009-02-11), praėjo 7 metai. Ieškiniams dėl žalos atlyginimo yra taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškininės senaties terminas, kuris jau yra pasibaigęs, todėl toks ieškinys turėtų būti atmestas ir dėl minėto termino praleidimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.126 straipsnio 2 dalis). Jei įmonės valdymo organų nariai keitėsi, tai kiekvieno nario veiksmai turi būti vertinami, atsižvelgiant į jo dalyvavimo bendrovės veikloje laikotarpį, tuo laikotarpiu nario atliktus veiksmus, balsavimą, sprendžiant dėl sprendimų priėmimo, kitas reikšmingas su valdymo organų pareigių atlikimu susijusias aplinkybes, o sprendžiant jų civilinės atsakomybės klausimą ir nustatinėjant civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, būtina atsižvelgti į kiekvieno valdymo organo įstatyme, kituose teisės aktuose ir bendrovės dokumentuose jam nustatytą kompetenciją, apibrėžiančią valdymo organo atsakomybės ribas už konkrečių veiksmų atlikimą per jo veiklos laikotarpį. Nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodo, kiek konkrečiai žalos padarė kiekvienas iš atsakovų jo vadovavimo laikotarpiu, nevertino jų veiklos vadovavimo laikotarpiu, todėl, nurodydamas teismo patvirtintą kreditorinių reikalavimų sumą kaip žalos padarymo faktą visiems įmonės bendrovės vadovams, išeina už teisės aktuose jiems nustatytų atsakomybės ribų. Atsakovui E. G. apie bylos nagrinėjimą paskelbta viešai, tačiau atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko.
II.Teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovui iš atsakovų A. M., R. J. ir E. G. solidariai 8884,97 eur žalos atlyginimo. 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė ieškovui 1000 eurų bylinėjimosi išlaidų.Teismas nurodė, kad bankroto administratoriui nebuvo perduoti UAB „Namas Jums“ finansinių atskaitomybių dokumentai – paskutinis bendrovės balansas ir kiti finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centrui buvo teikti tik už 2008 metus. Pagal UAB „Namas Jums“ balanso už 2008 m. duomenis, įmonė turėjo turto už 2 103,51 Eur (7 263 Lt), iš jų ilgalaikis turtas sudarė 174,35 Eur (602 Lt), trumpalaikis turtas sudarė 1 929,16 Eur (6 661 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 20 622,10 Eur (71 204 Lt). Byloje nėra UAB „Namas Jums“ dokumentų, kurie pagrįstų įmonės turėtų ir laikotarpiu nuo 2009 m. pradžios iki bankroto bylos iškėlimo dienos (2015 m. gruodžio 1 d.) gautų piniginių lėšų panaudojimą įmonės veikloje ir jos naudai, turėto turto pardavimą (nurašymą) ir iš pardavimo gautų piniginių lėšų panaudojimą įmonės veikloje ir jos naudai. Įmonės administracijos vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra. Pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai valdymo organai (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas). Tačiau įstatyme nustatytos pareigos tik bylos iškėlimo metu vadovavusiam asmeniui perduoti dokumentus ir turtą administratoriui įtvirtinimas savaime neatima teisės įmonei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir (arba) tinkamai neperdavė dokumentų naujam įmonės vadovui ne dėl įmonės kaltės. Skirtingais laikotarpiais vadovavusiems vadovams gali atsirasti civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų ir turto neperdavimą bendraisiais pagrindais, ne tik pagal minėtas ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto ir 7 dalies 2 punkto nuostatas. Ši pareiga kildintina iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iš specialiųjų Akcinių bendrovių (toliau – ABĮ) ir Buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatų. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 6 punktuose nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Tais atvejais, kai žala padaryta per konkretaus vadovo įgaliojimų laikotarpį jam pažeidus minėtas imperatyviąsias įstatymų nuostatas, atsakomybė kyla savarankiškais pagrindais, kitaip nei specifinė dokumentų bankroto administratoriui neperdavusio vadovo atsakomybė pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir 7 dalies 2 punktą.Teismas konstatavo, kad visi atsakovai jų vadovavimo įmonei metu pažeidė esminius Buhalterinės apskaitos įstatyme, ABĮ, CK 2.87 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus juridinio asmens valdymo organams dėl įmonės veiklos organizavimo ir vadovavimo ir prisidėjo prie situacijos, kad BUAB „Namas Jums“ neturi galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais, neįmanoma nustatyti įmonės turto, nes neišsaugoti ir bankroto administratoriui neperduoti visi privalomi įmonės veiklos apskaitos dokumentai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti bendrovės turtą, realizuotiną siekiant atsiskaityti pagal bendrovės prievoles, įmonės veiklos rezultatus ir bankroto priežastis. Atsakovų pareigos kyla ne iš ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto ir 7 dalies 2 punkto, bet iš bendrųjų vadovų pareigas reglamentuojančių normų (CK 2.87 straipsnio 1 dalies, ABĮ 37 straipsnio 7, 8, 12 dalių, Buhalterinės apskaitos įstatymo 4, 12, 21 straipsnių). Atsakovai nevykdė pareigų vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį – nuo 2009 metų finansinių ataskaitų rinkinio nepateikė ir neužtikrino privalomos įmonės dokumentų apsaugos. Nėra objektyvios galimybės nustatyti bendrovės faktinio turto vadovų pasikeitimo momentu dydžio, o kadangi tai lėmė neteisėti jų veiksmai (CK 6.246 straipsnis), tai pareiga paneigti kaltės prezumpciją pereina atsakovams įrodant, koks turtas faktiškai buvo perduotas (CK 6.248 straipsnis). Civilinės atsakomybės nesukelia tik tinkamas prievolės įvykdymas – jei vadovas deleguoja savo įstatyme nustatytas pareigas tretiesiems asmenims be teisinio pagrindo, jis neatleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą bendrovei dėl šių pareigų pažeidimo. Atsakovo A. M. nurodytos aplinkybės, kad jo vadovavimo įmonei laikotarpiu nuo 2006-09-01 iki 2008-03-07 įmonė neturėjo skolų ir nebuvo pagrindo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; kad 2010 m. įmonės vadovui E. G. nesėkmingai bandžius iškelti bankroto bylą, ėmėsi ieškoti investuotojų; taip pat atsakovo R. J. teiginiai – kad jis direktoriumi buvo 2008-03-07 iki 2009-02-11 ir kad jis 2009-06-08 pardavė savo turėtas įmonės akcijas A. M. ir todėl jokių sprendimų teisės dėl įmonės veiklos šios įmonės atžvilgiu kaip direktorius neturi nuo 2009-02-11, o kaip įmonės akcininkas nuo 2009-06-08, – nepaneigia imperatyviai įstatyme nustatytos pareigos teikti finansines ataskaitas, tinkamai apskaityti ir užtikrinti privalomą įmonės dokumentų, turto apsaugą, etc. Byloje nustatyta, kad UAB „Namas Jums“ finansinė padėtis buvo prasta dar 2008 m., o veiklos įmonė nevykdė nuo 2010 m., šį faktą patvirtinta prie ieškinio teismui ieškovo pateiktas VSDF Vilniaus skyriaus 2016-02-25 raštas Nr.(7.2.)-3-22519.Iš bylos medžiagos matyti, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai įmonė skolinga buvo dar nuo 2006 m. gruodžio, o VSDFV Vilniaus skyriui – nuo 2008 m. metų 2 ketvirčio. Tuo tarpu atsakovo R. J. pateiktas argumentas, kad iš prie ieškinio pridėtų dokumentų negalima matyti kokiu laikotarpiu susidarė skola antros eilės kreditoriui UAB „Tele2“, atmestinas, visų pirma kaip deklaratyvus ir nepaneigiantis teismo išvados, jog atsakovai nevykdė jiems įstatymų priskirtų imperatyvių pareigų, antra, iš UAB „Tele2“ pateiktos PVM sąskaitos faktūros galima spręsti, kad skola susidarė iki 2009 m. kovo mėnesio pabaigos, t. y. – laikotarpiu, kol pats vadovavo įmonei. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), dėl kurių BUAB „Namas Jums“ buvo padaryta 8 884,97 Eur žala (CK 6.249 straipsnis).CK įtvirtinta, kad atsakomybė yra solidari, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas (bendri atsakovų veiksmai, sukėlę žalą), bet ir tada, kai nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia bendrą žalą, t. y. objektyvaus bendrininkavimo atveju. Atsakovai atliko savarankiškus neteisėtus veiksmus – kiekvienas jų atskirai neteikė finansinės atskaitomybės ataskaitų, netinkamai organizavo dokumentų saugojimą, išviso neperdavė dokumentų, todėl šie veiksmai kvalifikuojami kaip sukėlę bendrą žalą – įmonės turto ir dokumentų praradimą, kai negalima nustatyti, kuri dokumentų dalis, o jais remiantis – ir koks konkretus turtas, buvo prarasti konkretaus atsakovo (objektyvaus bendrininkavimo), įmonėje negalima nustatyti, kuri žalos kreditoriams dalis priskirtina kiekvienam iš jų, todėl įsigalioja bendra deliktinės prievolės solidarumo prezumpcija.Teismui konstatavus neteisėtus atsakovų veiksmus, kurių kiekvienas galėjo būti savarankiška žalos atsiradimo priežastis, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys preziumuojamas, o atsakovams neįrodžius priešingai, konstatuotina, kad ieškovas įrodė, jog atsakovai buvę UAB „Namas Jums“ įmonės administracijos vadovai, nevykdė steigimo dokumentuose, CK 2.87 straipsnyje bei ABĮ 37 straipsnio 7, 8, 12 dalyse, Buhalterinės apskaitos įstatymo 4, 12, 21 straipsniuose, nurodytų pareigų, todėl jie solidariai privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.6 straipsnis).
Atsakovas A. M. pateikė apeliacinį skundą, kurio prašė panaikinti 2016 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl žalos priteisimo solidariai iš atsakovo A. M. ir ieškinį dėl šio reikalavimo atmesti.Apeliantas antrą kartą direktoriumi ir akcininku buvo tik trumpą laiką, t..y. 2010-04-14 iki 2010-05-24. Apie skolas viršijančias UAB „Namas Jums“ įmonės įstatinį kapitalą Sodrai ir Mokesčių inspekcijai, nebuvo žinoma, juo labiau apie TELE 2. Dokumentuose kuriuos gavo iš buvusio akcininko ir direktoriaus E. G., pranešimų apie skolą nebuvo, nurodytais E. G. buhalterijos telefonais niekas neatsiliepė. E. G. minėjo, kad įmonė pelninga, minėjo kad yra skolų apie porą tūktančių, bet sutartis kurias turi su tiekėjais yra apie 20 000 Eur pelno, kadangi neturi pinigų bylinėjimuisi UAB „Namas Jums“ įmonė ieško investuotojų.UAB „Namas Jums“ pirko su tikslu parduoti, kadangi buvo pirkėjas Pakistano Islamiškos Respublikos pilietis M. F. Q., kuris įsigijo įmonę 2010-05-07, bei tapo direktoriumi.Teismas sprendimą motyvuoti formaliai, tuo labiau, kad reiktų vargintis, ieškant trečiosios šalies piliečio M. F. Q.. Teismas neįtraukė į bylą paskutinio akcininko ir direktoriaus.A. M. įsigijo įmonės akcijas 2010-04-14 iš E. G., ir nieko bendro su situacija 2009 metais neturėjo. VSDFV Vilniaus skyriui skola nuo 2008 metų 2 ketvirčio iki 2009 metų 4 ketvirčio bei 2010 metų sausio ir vasario mėnesius. VMI prie LR FM iki 2009-09-16 viso 2848,70 Eur., o UAB „Tele2“ skola susidarė iki 2009 metų kovo pabaigos. A. M. vadovaujant įmonei nuo 2010-04-14 iki 2010-05-07 tik 23 dienas, jokie raštai ar pranešimai nebuvo atsiųsti, įmonės skola nei augo, nei mažėjo. 23 dienas vadovaudamas įmonei A. M. vykdė įmonės pardavimą.Tiek VSDFV Vilniaus skyriui, tiek VMI prie LR FM, ir UAB „Tele2“ skolos įvardytos teismui pateiktomis pažymomis, kuriose matosi atsiradusios skolos datos, t.y. 2008 metų antras ketvirtis ir 2009 metų pabaiga.E. G. buvo patvirtinęs finansinių ataskaitų rinkinį 2010-04-13 prieš parduodamas įmonę 2010-04-14 A. M. ir ataskaitų rinkinys turėjo būti paduotas Registrų Centrui 2010-05-13 buvusio įmonės vadovo M. F. Q.. Apie tai įmonės vadovui M.F. Q. buvo žinoma, kadangi jis sakė pasitikrins ataskaitas su savo samdoma buhalterija. Visi įmonės dokumentai 2010-05-07 buvo perduoti vadovui M. F. Q..Faktiško nemokumo būsenoje esančiai įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė žalos laiku neinicijavę bankroto bylos, tai ši žala nėra padaryta bendrais šių asmenų veiksmais, jie nelaikytini bendraskoliais, kiekvienas iš jų individualiai atsako už savo veiksmais padarytą žalą, jų atsakomybė turi būti atribota ir individualizuota, individualiai nustatant kiekvieno iš jų civilinės atsakomybės sąlygų visetą, dėl jos turi būti sprendžiama pagal faktines aplinkybes, žalos dydis dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą turi būti skaičiuojamas kiekvieno iš jų vadovavimo laikotarpiui atskirai (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CK 6.246 – 6.249 straipsniai).Atsakovas R. J. pateikė apeliacinį skundą, kurio prašė panaikinti 2016 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl žalos priteisimo solidariai iš atsakovo R. J. ir ieškinį dėl šio reikalavimo atmesti arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija UAB „Namas Jums“, iš kurio matyti, kad Įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo teikti Juridinių asmenų registrui ir įregistruoti tiek 2008 m., tiek 2009 m. (žr. išrašo 14.8. p., 14.11. p.). Minėtus duomenis analizavo Vilniaus apygardos teismas 2015-12-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-6254-866/2015 dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat vertintina, kad šias finansines Įmonės ataskaitas matė ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, nes jis skundžiamame 2016-12-12 sprendime nurodo, kad finansinės ataskaitos rinkiniai Juridinių asmenų registrui neteikti nuo 2009 m., todėl šie dokumentai nevertinti kaip nauji ?rodymai, kuriuos galima atsisakyti priimti (CPK 314 str.). Be to, teismas ir pats turi galimybę matyti duomenis iš Juridinių asmenų registro. Tai liudija, kad R. J. tinkamai vykdė CK 2.66 str. numatytą pareigą teikti registrui metinės finansinės atskaitomybės dokumentus. Ta aplinkybė paneigia teismo išvadas apie netinkamą dokumentų saugojimą, dokumentų neperdavimą ir prisidėjimą prie situacijos, kai neįmanoma nustatyti įmonės turto, įmonės veiklos rezultatus.Taip pat teikiame teismui ir iš įmonės buvusio Įmonės vadovo A. M., kuris buvo paskirtas po R. J. ir kuriam buvo perduoti įmonės dokumentai, keičiantis įmonės vadovams, R. J. papildomai 2017-01-13 gautus dokumentus iš to laikotarpio, kuomet R. J. buvo Įmonės vadovu (2008 m. sudarytas rangos sutartis: Nr.NAM D 008/07/23 su UAB „Snoro lizingas" - sutarties kaina 3436,60 Lt), Nr.2008/05/2 su UAB „Daimansta“ - sutarties kaina 380 Lt, Nr. 05/08/2008 su UAB „Yglė" - sutarties kaina 30,094,72 Lt), Nr.NAM D 008/06/19 su UAB „Itelsis" - sutarties kaina 238 Lt; įmonės darbuotoji! D. B., L. K., V. G., S. P. rašytinius paaiškinimus apie tai, kad jiems atlyginimai buvo išmokėti, taip pat apie priežastis, dėl kurių nebuvo laiku priduoti objektai - priedai Nr.4,5). Minėti dokumentai patvirtina, jog R. J. vadovavimo laikotarpiu jam nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo kreiptis dėl Įmonės bankroto, nes Įmonė aktyviai vykdė realią ūkinę veiklą, mokėjo skolas, o R. J. tuo sunkiu 2008 m. pasaulinės ekonominės krizės laikotarpiu iš asmeninių lėšų mokėjo įmonės darbuotojams atlyginimus ir bandė rasti būdų išlikti rinkoje. Atsižvelgiant į tai, kad minėti dokumentai gauti tik 2017-01-13, anksčiau gauti šių dokumentų R. J. neturėjo galimybių, todėl prašoma juos prijungti prie bylos.Sprendime nurodyta nustatyta aplinkybė, kad Įmonė veiklos nebevykdo nuo 2010 m., t. y. praėjus 2 metams nuo to laiko, kai Įmonei vadovavo R. J., savaime leidžia preziumuoti, kad R. J. perdavė kitam direktoriui visus įmonės dokumentus, kurie leido įmonei vykdyti veiklą toliau (R. J. teigimu, jis įmonės dokumentus perdavė pasirašydamas dokumentų perdavimo - priėmimo aktą, kuris liko įmonėje). Pažymėtina, kad R. J. iš kitų įmonės vadovų niekada jokių pretenzijų dėl to, kad neperdavė dokumentų, negavo, to nenurodė ir kiti atsakovai savo atsiliepime teismui. Šios aplinkybės, manytina, pagrįstai gali teismui leisti daryti labiau tikėtiną išvadą, kad R. J. įmonės dokumentus perdavė, o ne neperdavė. Pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai valdymo organai (ĮBĮ 10 str. 4 d. 6 p., 7 d. 2 p.). Be to, pareiga saugoti įmonės dokumentus, tarp jų ir įmonės perdavimo dokumentus, keičiantis vadovams, teismo sprendimo nurodytais teisės aktais yra nustatyti įmonei, o ne buvusiam direktoriui. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad nagrinėjamu atveju teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, nes kitas po R. J. Įmonei vadovavęs direktorius privalėjo įrodyti, kad dokumentai jam nebuvo perduoti, o ne R. J. - kad dokumentus įmonės perdavė, t. y. teismas įrodinėjimo pareigą be pagrindo uždėjo atsakovui R. J. ir neleido jam pasinaudoti CPK 6.65 straipsnyje įtvirtinta prievolės įvykdymo bendra prezumpcija (CPK 185 str., 182 str. 4 p.).Teismas neteisėtai ieškinį tenkino kitais, nei ieškovo nurodytais teisiniais pagrindais, t. y. ne ĮBĮ 8 str. 1 p. numatytu pagrindu pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o bendrais pagrindais, t. y. pažeidus esminius BAĮ įstatyme, ABI, CK 2.87 str. įtvirtintus reikalavimus juridinio valdymo organams dėl įmonės veiklos organizavimo, būtent pažeidus pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį. Atsakovas neturėjo galimybės atsikirsti teismo argumentus.Ieškovas BUAB „Namas Jums“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašė apeliacinius skundus atmesti ir nurodė, kad teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą teisinį santykį, rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-299/2013), tačiau ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas.Įvertinus visas bendrovės akcijų perleidimo sutartis, ypatingai akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su Pakistano Islamiškosios Respublikos piliečiu, konstatuotina, kad apdairus, rūpestingas, sąžiningas įmonės vadovas, žinodamas apie tokią įmonės turtinę padėtį, kai turto joje nelieka, ir priešingai, lieka skolos, perleisdamas įmonės valdymą turi pareigą pasidomėti, kokiam asmeniui šis specifinis turtas perleidžiamas, kaip toliau bus įmonė valdoma ir kaip bus sprendžiamas atsiskaitymo su kreditoriais klausimas.Atsakovų nesąžiningumą patvirtina ir tas faktas, kad sužinoję, kad jiems priklausiusiai bendrovei iškelta bankroto byla ir administratoriui nėra perduoti dokumentai, jie akivaizdžiai nebendradarbiauja su administratoriumi, formaliai deklaruoja, kad visi dokumentai perduoti paskutiniam direktoriui, tačiau kartu su apeliaciniu skundu pateikia bendrovės veiklos dokumentus ir su jų pagalba stengiasi sumodeliuoti jiems palankių aplinkybių visumą, taip siekdami išvengti atsakomybės taikytinos juridinio asmens vadovui ir jo dalyviui.Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas.Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino atsakovų elgesį, nurodydamas, kad jų veiksmai akivaizdžiai neatitiko bendrovės interesų bei pažeidė teisės aktų reikalavimus adresuotus bendrovės vadovams ir akcininkams. Iš bylos įrodymų matyti, kad atsakovai sistemingai ir iš anksto apgalvoję siekė priešingų teisei tikslų – nevykdė prievolės teikti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, siekdami išvengti teisinių ginčų, kurių metu būtų paaiškėjusi finansinė situacija, su darbuotojais atsiskaitė iš savo lėšų (tačiau jokių pretenzijų nereiškia iki dabar), imitavo bankroto bylos kėlimą Vilniaus apygardos teisme, susirado akcijų pirkėją su kuriuo neįmanoma palaikyti jokių santykių, jam tariamai perdavė visus dokumentis ir visų šių veiksmų pasekmė yra tą, kad buvo neatsiskaityta su kreditoriais ir šiai dienai negalima nustatyti bendrovės turtinės padėties.Apeliantų neteisėti veiksmai t.y. įmonės dokumentų ir (ar) turto neišsaugojimas bei neperdavimas įmonės administratoriui, lėmė bendrovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais ir jos nemokumą, t.y. būtent dėl tokių atsakovų veiksmų kilo žala tretiesiems asmenims, todėl yra pagrindas konstatuoti tarp neteisėtų apeliantų veiksmų ir kilusių padarinių tiesioginį priežastinį ryšį.Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad nagrinėjamoje byloje viešai prieinamais duomenimis nustatyta, kad atsakovai atliko savarankiškus neteisėtus veiksmus – kiekvienas jų atskirai neteikė finansinės atskaitomybės ataskaitų, netinkamai organizavo dokumentų saugojimą, išviso neperdavė dokumentų, todėl šie veiksmai kvalifikuojami kaip sukėlę bendrą žalą – įmonės turto ir dokumentų praradimą, kai negalima nustatyti, kuri dokumentų dalis, o jais remiantis – ir koks konkretus turtas, buvo prarasti konkretaus atsakovo (objektyvaus bendrininkavimo), įmonėje negalima nustatyti, kuri žalos kreditoriams dalis priskirtina kiekvienam iš jų, todėl įsigalioja bendra deliktinės prievolės solidarumo prezumpcija.Visos įmonės vadovo civilinės atsakomybės instituto taikymo sąlygos nustatytos: atsakovų veiksmų neteisėtumas bei kaltė (vadovų fiduciarinių pareigų įmonei bei jos kreditoriams nevykdymas), apeliantų padaryta įmonei žala bei jos dydis (patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma), priežastinis ryšys tarp ieškovei padarytų nuostolių bei pirmiau aptartų atsakovės veiksmų (buhalterinės apskaitos netinkamas organizavimas ir finansinių dokumentų neišsaugojimas, jokių materialinių resursų įmonėje nebuvimas, tarpininkavimas ir neatsakingas įmonės akcijų bei vadovavimo kitam asmeniui perleidimas, kuo buvo eliminuota galimybė bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais) (CK 2.87 str. 7 d.).Ieškovas prašė apeliacinius skundus atmesti ir nurodė, kad teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą.Pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovai bendrovės atžvilgiu elgėsi neteisėtai ir neteisėtais veiksmais sukėlė žalą, kurią privalo atlyginti. Įvertinus visas bendrovės akcijų perleidimo sutartis, ypatingai akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su Pakistano Islamiškosios Respublikos piliečiu, konstatuotina, kad apdairus, rūpestingas, sąžiningas įmonės vadovas, žinodamas apie tokią įmonės turtinę padėtį, kai turto joje nelieka, ir priešingai, lieka skolos, perleisdamas įmonės valdymą turi pareigą pasidomėti, kokiam asmeniui šis specifinis turtas perleidžiamas, kaip toliau bus įmonė valdoma ir kaip bus sprendžiamas atsiskaitymo su kreditoriais klausimas.Atsakovų nesąžiningumą patvirtina ir tas faktas, kad sužinoję, kad jiems priklausiusiai bendrovei iškelta bankroto byla ir administratoriui nėra perduoti dokumentai, jie akivaizdžiai nebendradarbiauja su administratoriumi, formaliai deklaruoja, kad visi dokumentai perduoti paskutiniam direktoriui, tačiau kartu su apeliaciniu skundu pateikia bendrovės veiklos dokumentus ir su jų pagalba stengiasi sumodeliuoti jiems palankių aplinkybių visumą.Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino atsakovų elgesį, nurodydamas, kad jų veiksmai akivaizdžiai neatitiko bendrovės interesų bei pažeidė teisės aktų reikalavimus adresuotus bendrovės vadovams ir akcininkams.Atsakovai sistemingai ir iš anksto apgalvoję siekė priešingų teisei tikslų – nevykdė prievolės teikti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, siekdami išvengti teisinių ginčų, kurių metu būtų paaiškėjusi finansinė situacija, su darbuotojais atsiskaitė iš savo lėšų (tačiau jokių pretenzijų nereiškia iki dabar), imitavo bankroto bylos kėlimą Vilniaus apygardos teisme, susirado akcijų pirkėją su kuriuo neįmanoma palaikyti jokių santykių, jam tariamai perdavė visus dokumentus ir visų šių veiksmų pasekmė yra tą, kad buvo neatsiskaityta su kreditoriais ir šiai dienai negalima nustatyti bendrovės turtinės padėties.Apeliantų neteisėti veiksmai t.y. įmonės dokumentų ir (ar) turto neišsaugojimas bei neperdavimas įmonės administratoriui, lėmė bendrovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais ir jos nemokumą, t.y. būtent dėl tokių atsakovų veiksmų kilo žala tretiesiems asmenims, todėl yra pagrindas konstatuoti tarp neteisėtų apeliantų veiksmų ir kilusių padarinių tiesioginį priežastinį ryšį.Nustatyta, kad atsakovai atliko savarankiškus neteisėtus veiksmus – kiekvienas jų atskirai neteikė finansinės atskaitomybės ataskaitų, netinkamai organizavo dokumentų saugojimą, išviso neperdavė dokumentų, todėl šie veiksmai kvalifikuojami kaip sukėlę bendrą žalą – įmonės turto ir dokumentų praradimą, kai negalima nustatyti, kuri dokumentų dalis, o jais remiantis – ir koks konkretus turtas, buvo prarasti konkretaus atsakovo (objektyvaus bendrininkavimo), įmonėje negalima nustatyti, kuri žalos kreditoriams dalis priskirtina kiekvienam iš jų, todėl įsigalioja bendra deliktinės prievolės solidarumo prezumpcija.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Ieškovas kaip ieškinio pagrindą nurodė aplinkybę, kad atsakovai ĮBI 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos ir laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos inicijavimo įmonei. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodė jog atsakovai buvę UAB „Namas Jums“ įmonės administracijos vadovai, nevykdė steigimo dokumentuose, CK 2.87 straipsnyje bei ABĮ 37 straipsnio 7, 8, 12 dalyse, Buhalterinės apskaitos įstatymo 4, 12, 21 straipsniuose, nurodytų pareigų. Šie argumentai negali būti vertinami kaip formalus ieškinio pagrindo ribų peržengimas.Pagal CPK 135 straipsnį ieškovas kreipdamasis į teismą turi nurodyti savo reikalavimą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis grindžia pareikštą reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą teisinį santykį, rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-299/2013), tačiau ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-95/2011, 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; kt.). Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktai; 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis; 143 straipsnio 3 dalis).Ieškovas atsakovų kaip buvusių įmonės vadovų atsakomybę sieja su imperatyvių pareigų, nustatytų bendrovės vadovui ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, nesilaikymu - laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl byloje būtina nustatyti bankrutavusios UAB „Namas jums“ nemokumo, kuris nustatomas pagal buhalterines apskaitos dokumentus, atsiradimo momentą, nes nuo jo vadovui atsiranda pareiga inicijuoti bankrotą, o su pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento nustatymu yra tiesiogiai susijęs ir atlygintinos žalos dydis.
Bendrovės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, negu atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, ir dėl to kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, tačiau vertinant šios teisinės pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta apibrėžtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai faktiškai nemokiai įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė žalos laiku neinicijavę bankroto bylos, tai ši žala nėra padaryta bendrais šių asmenų veiksmais, jie nelaikytini bendraskoliais, kiekvienas iš jų individualiai atsako už savo veiksmais padarytą žalą, jų atsakomybė turi būti atribota ir individualizuota, individualiai nustatant kiekvieno iš jų civilinės atsakomybės sąlygų visetą, dėl jos turi būti sprendžiama pagal faktines aplinkybes, žalos dydis dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą turi būti skaičiuojamas kiekvieno iš jų vadovavimo laikotarpiui atskirai (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės atveju taikoma tik tada, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkrečiam atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015).Byloje nustatyta, kad atsakovas R. J. direktoriumi buvo 2008-03-07 iki 2009-03-19. Privalomoji finansinė metinė atskaitomybė už 2009 finansinius metus sudaryta ir pateikta Juridinių asmenų registrui jau po R. J. dirbusio direktoriaus E. G.. Tai liudija, kad R. J. vadovavimo laikotarpiu buvo tinkamai vykdomos CK 2.66 str. numatytos pareigos, vykdoma buhalterinė apskaita. Byloje nustatyta, kad R. J. 2009-06-09 UAB „Namas jums“ akcijas pardavė A. M.. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad atsakovo R. J. vadovavimo ir buvimo akcininku laikotarpiu įmonės apskaita buvo vedama ir nepaneigta R. J. baigdamas vykdyti vadovo pareigas perdavė atsakovui E. G. įmonės apskaitos dokumentus ir turtą.Iš bylos medžiagos matyti, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai įmonės skola pradėjo formuotis dar nuo 2006 m. gruodžio mėn., o VSDFV Vilniaus skyriui – nuo 2008 m. metų 2 ketvirčio, UAB „Tele2“ pateiktos PVM sąskaitos faktūros galima spręsti, kad skola susidarė iki 2009 m. kovo mėnesio pabaigos, t. y. – laikotarpiu, kol R. J. vadovavo įmonei. Duomenų apie kitus pradelstus įsipareigojimus R. J. vadovavimo laikotarpiu nėra. Priešingai, pagal R. J. pateiktas rangos sutartis galima spręsti, kad įmonė 2008 - 2009 metais dar tęsė veiklą, buvo atsiskaityta su darbuotojais.Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalis nustato, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Įmonės mokumas (nemokumas) nustatomas pagal įmonės balansinio turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui R. J. būnant vadovu bei akcininku iki 2009-06-09 UAB „Namas jums“ atitiko įmonės nemokumo kriterijų, kai pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 4 str. 1 d. 1-3 punktai).Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti UAB „Namas jums“ nemokumo atsiradimo iki 2009-06-09 ĮBĮ prasme (negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais ir pradelstų įsipareigojimų santykio su įmonės turtu, kada įmonė tapo nemoki ir kada atsakovui R. J. kilo pareiga kreiptis į teismą), taip pat neįrodyta, kokia įmonės kreditorių reikalavimų dalis liko nesumokėta dėl to, kad atsakovas R. J. nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. neįrodytas šio apelianto veiksmų bei padarytos žalos priežastinis ryšis. Pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai valdymo organai (ĮBĮ 10 str. 4 d. 6 p., 7 d. 2 p.), todėl atsakovas R. J. nėra atsakingas už turto ir dokumentų perdavimą bankroto administratoriui.Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas R. J. neatliko neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija keičia sprendimą ir ieškinį atsakovo R. J. atžvilgiu atmeta.
Atsakovas A. M. nuo 2006-06-09 buvo vienasmenis akcininkas, o nuo 2010-04-14 iki 2010-05-24 ir vadovas.Teisėjų kolegija sutinka, kad įvertinus visas bendrovės akcijų perleidimo sutartis, ypatingai akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su sunkiai pasiekiamu Pakistano Islamiškosios Respublikos piliečiu, konstatuotina, kad apdairus, rūpestingas, sąžiningas įmonės vadovas, žinodamas apie tokią įmonės turtinę padėtį, kai turto joje nelieka, ir priešingai, lieka skolos, perleisdamas įmonės valdymą turi pareigą pasidomėti, kokiam asmeniui šis specifinis turtas perleidžiamas, kaip toliau bus įmonė valdoma ir kaip bus sprendžiamas atsiskaitymo su kreditoriais klausimas. Panašiais aspektais pasisakyta ir teismų praktikoje, kuomet neatsakingas akcijų ir vadovavimo perleidimas prilygintas siekiui sumodeliuoti įmonės vadovo ir akcininkų atsakomybės už įmonės veiklos padarinius perkėlimą kitiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1105/2014). Jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškime teismui nurodomos priežastys, dėl kurių įmonė kreipiasi, kad būtų iškelta bankroto byla. Prie pareiškimo pridedami įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodomi jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo dienos finansinių ataskaitų rinkinys, informacija apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus bei įrodymai, kad Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įvykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai. Teismui gali būti pateikiami ir kiti bankroto bylai svarbūs dokumentai. Įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (Įmonių bankroto įstatymo 8 str.). Iš prijungtos Vilniaus apygardos teismo bylos Nr.B2-4825-178/2010 medžiagos nustatyta, kad UAB „Namas jums“ vadovas direktorius E. G. 2010-03-26 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškinyje nurodė, kad įmonė nebegali laiku mokėti darbo užmokesčio ir atsiskaityti su kreditoriais. Įmonės įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję (72874 Lt), viršija turto vertę 7263 Lt. Ieškinio turinys patvirtina, atsakovai E. G. ir A. M. žinojo apie įmonės būklę ir turėjo suvokti savo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.Vilniaus apygardos teismas 2010-03-31 nutartyje įpareigodamas direktorių E. G. pašalinti ieškinio trūkumus nurodė, kad būtina iki 2010-04-14 pašalinti ieškinio trūkumus ir pateikti kreditorių ir skolininkų sąrašą bei administratoriaus kandidatūrą.Aplinkybė, kad iki 2010-04-14 metų dirbęs vadovas E. G. bandė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau teismas prieš priimdamas ieškinį, įpareigojo įmonę pasiūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą ir dėl to buvo būtina sumokėti 5000 litų administravimo išlaidų, neatleidžia ir atsakovo E. G., ir atsakovo A. M. nuo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tiek atsakovas E. G., tiek atsakovas A. M. nebuvo atleisti nuo pareigos pašalinti teismo nurodytus ieškinio trūkumus ir įvykdyti savo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovai nevykdė ĮBI 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos ir laiku tinkamai parengtu ieškiniu nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos inicijavimo įmonei, todėl atliko neteisėtus veiksmus.Atsakovo A. M. nesąžiningumą patvirtina ir tas faktas, kad sužinojęs, kad A. M. priklausiusiai bendrovei iškelta bankroto byla ir administratoriui nėra perduoti dokumentai, jis nebendradarbiavo su administratoriumi, formaliai deklaruojant, kad visi dokumentai perduoti paskutiniam direktoriui, stengiantis sumodeliuoti jam palankią situaciją paskutiniu įmonės direktoriumi akcininku tampa praktiškai nepasiekiamas užsienio valstybės pilietis.
CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kreditorių reikalavimų pagrindų, jų dydžio bei BUAB „Namas jums“ turimo turto aplinkybės, iš kurių bankroto administratorė galėtų spręsti apie bendrovės vadovo laiku nesikreipimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jai galėjo tapti žinomos tik iškėlus bankroto bylą, t. y. po teismo 2015-12-01 nutarties iškelti bankroto bylą ir paskirti bankroto administratorių priėmimo, kada ji pradėjo tikrinti bendrovės dokumentus, veiklą ir taip sužinojo apie laiku nesikreipimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokią ieškinio senaties termino taikymo praktiką bylose dėl žalos išieškojimo iš buvusio bendrovės vadovo ar akcininko formuoja ir kasacinis teismas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2016-10-21 nutartis civilinėje bylose Nr. 3K-3-327-706/2016).Nagrinėjamu atveju teisės pažeidimas (vėlavimas inicijuoti bankroto bylą) tęsėsi nuo 2010 m. iki 2015 m., t. y. daugiau kaip penkerius metus. Esant tęstiniam teisės pažeidimui, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, t. y. dėl tęstinio pažeidimo teisinių pasekmių, susijusių su kiekviena atskira tęstinio pažeidimo diena, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Taigi tiek taikant bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), tiek tęstinio pobūdžio pažeidimams taikomą specialiąją ieškinio senaties termino nustatymo taisyklę (CK 1.127 straipsnio 5 dalis) ieškovas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto trejų metų senaties termino ieškiniui pareikšti nepažeidė. Nagrinėjamas ieškinys pareikštas 2016-06-28 nepažeidus ieškinio senaties termino.
Ieškovas atstovaujančiam advokatui sumokėjo 750 eurų už atsiliepimo į du apeliacinius skundus surašymą. Atsakovo R. J. apeliacinį skundą patenkinus, o atsakovo A. M. apeliacinį skundą atmetus, ieškovui iš atsakovo A. M. priteisiamas pusė bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų – 375 eurai.Apeliantas R. J. sumokėjo 300 eur teisinės pagalbos pirmosios instancijos teisme iš laidų ir 200 eur žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą patenkinus 500 eur priteistina iš ieškovo administravimo išlaidų (CPK 93 str. 1 ir 3 dalys).Ieškovas patyrė 1000 eurų bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų. Ieškinį patenkinus iš dalies dviejų atsakovų atžvilgiu, 2/3 ieškovo bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų priteisiama iš atsakovų R. J. ir E. G. lygiomis dalimis (CPK 93 str. 1 ir 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo R. J. apeliacinį skundą patenkinti ir A. M. apeliacinį skundą atmesti. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą rezoliucinę dalį išdėstant sekančiai:
„Priteisti solidariai iš atsakovų A. M. ir E. G. ieškovo Bankrutavusios UAB „Namas Jums“, atstovaujamo bankroto administratoriaus P. P., naudai: 8 884,97 Eur žalos atlyginimo, procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (8 884,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-07-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį atsakovo R. J. atžvilgiu atmesti.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. M. ir E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo Bankrutavusios UAB „Namas Jums“, atstovaujamo bankroto administratoriaus P. P., naudai 666 Eur išlaidų dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti valstybei iš atsakovų A. M. ir E. G. valstybei žyminį mokestį - po 66,64 Eur iš kiekvieno atsakovo.“
Priteisti ieškovui BUAB „Namas jums“ iš atsakovo A. M. 375 eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Priteisti atsakovui R. J. iš ieškovo Bankrutavusios UAB „Namas Jums“ administravimo išlaidų 500 eur bylinėjimosi išlaidų.