Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro pranešėjas Andrius Ignotas, teisėjos Alma Urbanavičienė ir Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovų R. J. ir A. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Namas Jums“ ieškinį atsakovams A. M., R. J., E. G. dėl žalos atlyginimo

Atsakovas A. M. pateikė apeliacinį skundą, kurio prašė panaikinti 2016 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl žalos priteisimo solidariai iš atsakovo A. M. ir ieškinį dėl šio reikalavimo atmesti.Apeliantas antrą kartą direktoriumi ir akcininku buvo tik trumpą laiką, t..y. 2010-04-14 iki 2010-05-24. Apie skolas viršijančias UAB „Namas Jums“ įmonės įstatinį kapitalą Sodrai ir Mokesčių inspekcijai, nebuvo žinoma, juo labiau apie TELE 2. Dokumentuose kuriuos gavo iš buvusio akcininko ir direktoriaus E. G., pranešimų apie skolą nebuvo, nurodytais E. G. buhalterijos telefonais niekas neatsiliepė. E. G. minėjo, kad įmonė pelninga, minėjo kad yra skolų apie porą tūktančių, bet sutartis kurias turi su tiekėjais yra apie 20 000 Eur pelno, kadangi neturi pinigų bylinėjimuisi UAB „Namas Jums“ įmonė ieško investuotojų.UAB „Namas Jums“ pirko su tikslu parduoti, kadangi buvo pirkėjas Pakistano Islamiškos Respublikos pilietis M. F. Q., kuris įsigijo įmonę 2010-05-07, bei tapo direktoriumi.Teismas sprendimą motyvuoti formaliai, tuo labiau, kad reiktų vargintis, ieškant trečiosios šalies piliečio M. F. Q.. Teismas neįtraukė į bylą paskutinio akcininko ir direktoriaus.A. M. įsigijo įmonės akcijas 2010-04-14 iš E. G., ir nieko bendro su situacija 2009 metais neturėjo. VSDFV Vilniaus skyriui skola nuo 2008 metų 2 ketvirčio iki 2009 metų 4 ketvirčio bei 2010 metų sausio ir vasario mėnesius. VMI prie LR FM iki 2009-09-16 viso 2848,70 Eur., o UAB „Tele2“ skola susidarė iki 2009 metų kovo pabaigos. A. M. vadovaujant įmonei nuo 2010-04-14 iki 2010-05-07 tik 23 dienas, jokie raštai ar pranešimai nebuvo atsiųsti, įmonės skola nei augo, nei mažėjo. 23 dienas vadovaudamas įmonei A. M. vykdė įmonės pardavimą.Tiek VSDFV Vilniaus skyriui, tiek VMI prie LR FM, ir UAB „Tele2“ skolos įvardytos teismui pateiktomis pažymomis, kuriose matosi atsiradusios skolos datos, t.y. 2008 metų antras ketvirtis ir 2009 metų pabaiga.E. G. buvo patvirtinęs finansinių ataskaitų rinkinį 2010-04-13 prieš parduodamas įmonę 2010-04-14 A. M. ir ataskaitų rinkinys turėjo būti paduotas Registrų Centrui 2010-05-13 buvusio įmonės vadovo M. F. Q.. Apie tai įmonės vadovui M.F. Q. buvo žinoma, kadangi jis sakė pasitikrins ataskaitas su savo samdoma buhalterija. Visi įmonės dokumentai 2010-05-07 buvo perduoti vadovui M. F. Q..Faktiško nemokumo būsenoje esančiai įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė žalos laiku neinicijavę bankroto bylos, tai ši žala nėra padaryta bendrais šių asmenų veiksmais, jie nelaikytini bendraskoliais, kiekvienas iš jų individualiai atsako už savo veiksmais padarytą žalą, jų atsakomybė turi būti atribota ir individualizuota, individualiai nustatant kiekvieno iš jų civilinės atsakomybės sąlygų visetą, dėl jos turi būti sprendžiama pagal faktines aplinkybes, žalos dydis dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą turi būti skaičiuojamas kiekvieno iš jų vadovavimo laikotarpiui atskirai (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CK 6.246 – 6.249 straipsniai).Atsakovas R. J. pateikė apeliacinį skundą, kurio prašė panaikinti 2016 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl žalos priteisimo solidariai iš atsakovo R. J. ir ieškinį dėl šio reikalavimo atmesti arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija UAB „Namas Jums“, iš kurio matyti, kad Įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo teikti Juridinių asmenų registrui ir įregistruoti tiek 2008 m., tiek 2009 m. (žr. išrašo 14.8. p., 14.11. p.). Minėtus duomenis analizavo Vilniaus apygardos teismas 2015-12-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-6254-866/2015 dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat vertintina, kad šias finansines Įmonės ataskaitas matė ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, nes jis skundžiamame 2016-12-12 sprendime nurodo, kad finansinės ataskaitos rinkiniai Juridinių asmenų registrui neteikti nuo 2009 m., todėl šie dokumentai nevertinti kaip nauji ?rodymai, kuriuos galima atsisakyti priimti (CPK 314 str.). Be to, teismas ir pats turi galimybę matyti duomenis iš Juridinių asmenų registro. Tai liudija, kad R. J. tinkamai vykdė CK 2.66 str. numatytą pareigą teikti registrui metinės finansinės atskaitomybės dokumentus. Ta aplinkybė paneigia teismo išvadas apie netinkamą dokumentų saugojimą, dokumentų neperdavimą ir prisidėjimą prie situacijos, kai neįmanoma nustatyti įmonės turto, įmonės veiklos rezultatus.Taip pat teikiame teismui ir iš įmonės buvusio Įmonės vadovo A. M., kuris buvo paskirtas po R. J. ir kuriam buvo perduoti įmonės dokumentai, keičiantis įmonės vadovams, R. J. papildomai 2017-01-13 gautus dokumentus iš to laikotarpio, kuomet R. J. buvo Įmonės vadovu (2008 m. sudarytas rangos sutartis: Nr.NAM D 008/07/23 su UAB „Snoro lizingas" - sutarties kaina 3436,60 Lt), Nr.2008/05/2 su UAB „Daimansta“ - sutarties kaina 380 Lt, Nr. 05/08/2008 su UAB „Yglė" - sutarties kaina 30,094,72 Lt), Nr.NAM D 008/06/19 su UAB „Itelsis" - sutarties kaina 238 Lt; įmonės darbuotoji! D. B., L. K., V. G., S. P. rašytinius paaiškinimus apie tai, kad jiems atlyginimai buvo išmokėti, taip pat apie priežastis, dėl kurių nebuvo laiku priduoti objektai - priedai Nr.4,5). Minėti dokumentai patvirtina, jog R. J. vadovavimo laikotarpiu jam nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo kreiptis dėl Įmonės bankroto, nes Įmonė aktyviai vykdė realią ūkinę veiklą, mokėjo skolas, o R. J. tuo sunkiu 2008 m. pasaulinės ekonominės krizės laikotarpiu iš asmeninių lėšų mokėjo įmonės darbuotojams atlyginimus ir bandė rasti būdų išlikti rinkoje. Atsižvelgiant į tai, kad minėti dokumentai gauti tik 2017-01-13, anksčiau gauti šių dokumentų R. J. neturėjo galimybių, todėl prašoma juos prijungti prie bylos.Sprendime nurodyta nustatyta aplinkybė, kad Įmonė veiklos nebevykdo nuo 2010 m., t. y. praėjus 2 metams nuo to laiko, kai Įmonei vadovavo R. J., savaime leidžia preziumuoti, kad R. J. perdavė kitam direktoriui visus įmonės dokumentus, kurie leido įmonei vykdyti veiklą toliau (R. J. teigimu, jis įmonės dokumentus perdavė pasirašydamas dokumentų perdavimo - priėmimo aktą, kuris liko įmonėje). Pažymėtina, kad R. J. iš kitų įmonės vadovų niekada jokių pretenzijų dėl to, kad neperdavė dokumentų, negavo, to nenurodė ir kiti atsakovai savo atsiliepime teismui. Šios aplinkybės, manytina, pagrįstai gali teismui leisti daryti labiau tikėtiną išvadą, kad R. J. įmonės dokumentus perdavė, o ne neperdavė. Pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai valdymo organai (ĮBĮ 10 str. 4 d. 6 p., 7 d. 2 p.). Be to, pareiga saugoti įmonės dokumentus, tarp jų ir įmonės perdavimo dokumentus, keičiantis vadovams, teismo sprendimo nurodytais teisės aktais yra nustatyti įmonei, o ne buvusiam direktoriui. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad nagrinėjamu atveju teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, nes kitas po R. J. Įmonei vadovavęs direktorius privalėjo įrodyti, kad dokumentai jam nebuvo perduoti, o ne R. J. - kad dokumentus įmonės perdavė, t. y. teismas įrodinėjimo pareigą be pagrindo uždėjo atsakovui R. J. ir neleido jam pasinaudoti CPK 6.65 straipsnyje įtvirtinta prievolės įvykdymo bendra prezumpcija (CPK 185 str., 182 str. 4 p.).Teismas neteisėtai ieškinį tenkino kitais, nei ieškovo nurodytais teisiniais pagrindais, t. y. ne ĮBĮ 8 str. 1 p. numatytu pagrindu pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o bendrais pagrindais, t. y. pažeidus esminius BAĮ įstatyme, ABI, CK 2.87 str. įtvirtintus reikalavimus juridinio valdymo organams dėl įmonės veiklos organizavimo, būtent pažeidus pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį. Atsakovas neturėjo galimybės atsikirsti teismo argumentus.Ieškovas BUAB „Namas Jums“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašė apeliacinius skundus atmesti ir nurodė, kad teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą teisinį santykį, rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-299/2013), tačiau ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas.Įvertinus visas bendrovės akcijų perleidimo sutartis, ypatingai akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su Pakistano Islamiškosios Respublikos piliečiu, konstatuotina, kad apdairus, rūpestingas, sąžiningas įmonės vadovas, žinodamas apie tokią įmonės turtinę padėtį, kai turto joje nelieka, ir priešingai, lieka skolos, perleisdamas įmonės valdymą turi pareigą pasidomėti, kokiam asmeniui šis specifinis turtas perleidžiamas, kaip toliau bus įmonė valdoma ir kaip bus sprendžiamas atsiskaitymo su kreditoriais klausimas.Atsakovų nesąžiningumą patvirtina ir tas faktas, kad sužinoję, kad jiems priklausiusiai bendrovei iškelta bankroto byla ir administratoriui nėra perduoti dokumentai, jie akivaizdžiai nebendradarbiauja su administratoriumi, formaliai deklaruoja, kad visi dokumentai perduoti paskutiniam direktoriui, tačiau kartu su apeliaciniu skundu pateikia bendrovės veiklos dokumentus ir su jų pagalba stengiasi sumodeliuoti jiems palankių aplinkybių visumą, taip siekdami išvengti atsakomybės taikytinos juridinio asmens vadovui ir jo dalyviui.Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas.Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino atsakovų elgesį, nurodydamas, kad jų veiksmai akivaizdžiai neatitiko bendrovės interesų bei pažeidė teisės aktų reikalavimus adresuotus bendrovės vadovams ir akcininkams. Iš bylos įrodymų matyti, kad atsakovai sistemingai ir iš anksto apgalvoję siekė priešingų teisei tikslų – nevykdė prievolės teikti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, siekdami išvengti teisinių ginčų, kurių metu būtų paaiškėjusi finansinė situacija, su darbuotojais atsiskaitė iš savo lėšų (tačiau jokių pretenzijų nereiškia iki dabar), imitavo bankroto bylos kėlimą Vilniaus apygardos teisme, susirado akcijų pirkėją su kuriuo neįmanoma palaikyti jokių santykių, jam tariamai perdavė visus dokumentis ir visų šių veiksmų pasekmė yra tą, kad buvo neatsiskaityta su kreditoriais ir šiai dienai negalima nustatyti bendrovės turtinės padėties.Apeliantų neteisėti veiksmai t.y. įmonės dokumentų ir (ar) turto neišsaugojimas bei neperdavimas įmonės administratoriui, lėmė bendrovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais ir jos nemokumą, t.y. būtent dėl tokių atsakovų veiksmų kilo žala tretiesiems asmenims, todėl yra pagrindas konstatuoti tarp neteisėtų apeliantų veiksmų ir kilusių padarinių tiesioginį priežastinį ryšį.Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad nagrinėjamoje byloje viešai prieinamais duomenimis nustatyta, kad atsakovai atliko savarankiškus neteisėtus veiksmus – kiekvienas jų atskirai neteikė finansinės atskaitomybės ataskaitų, netinkamai organizavo dokumentų saugojimą, išviso neperdavė dokumentų, todėl šie veiksmai kvalifikuojami kaip sukėlę bendrą žalą – įmonės turto ir dokumentų praradimą, kai negalima nustatyti, kuri dokumentų dalis, o jais remiantis – ir koks konkretus turtas, buvo prarasti konkretaus atsakovo (objektyvaus bendrininkavimo), įmonėje negalima nustatyti, kuri žalos kreditoriams dalis priskirtina kiekvienam iš jų, todėl įsigalioja bendra deliktinės prievolės solidarumo prezumpcija.Visos įmonės vadovo civilinės atsakomybės instituto taikymo sąlygos nustatytos: atsakovų veiksmų neteisėtumas bei kaltė (vadovų fiduciarinių pareigų įmonei bei jos kreditoriams nevykdymas), apeliantų padaryta įmonei žala bei jos dydis (patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma), priežastinis ryšys tarp ieškovei padarytų nuostolių bei pirmiau aptartų atsakovės veiksmų (buhalterinės apskaitos netinkamas organizavimas ir finansinių dokumentų neišsaugojimas, jokių materialinių resursų įmonėje nebuvimas, tarpininkavimas ir neatsakingas įmonės akcijų bei vadovavimo kitam asmeniui perleidimas, kuo buvo eliminuota galimybė bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais) (CK 2.87 str. 7 d.).Ieškovas prašė apeliacinius skundus atmesti ir nurodė, kad teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą.Pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovai bendrovės atžvilgiu elgėsi neteisėtai ir neteisėtais veiksmais sukėlė žalą, kurią privalo atlyginti. Įvertinus visas bendrovės akcijų perleidimo sutartis, ypatingai akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su Pakistano Islamiškosios Respublikos piliečiu, konstatuotina, kad apdairus, rūpestingas, sąžiningas įmonės vadovas, žinodamas apie tokią įmonės turtinę padėtį, kai turto joje nelieka, ir priešingai, lieka skolos, perleisdamas įmonės valdymą turi pareigą pasidomėti, kokiam asmeniui šis specifinis turtas perleidžiamas, kaip toliau bus įmonė valdoma ir kaip bus sprendžiamas atsiskaitymo su kreditoriais klausimas.Atsakovų nesąžiningumą patvirtina ir tas faktas, kad sužinoję, kad jiems priklausiusiai bendrovei iškelta bankroto byla ir administratoriui nėra perduoti dokumentai, jie akivaizdžiai nebendradarbiauja su administratoriumi, formaliai deklaruoja, kad visi dokumentai perduoti paskutiniam direktoriui, tačiau kartu su apeliaciniu skundu pateikia bendrovės veiklos dokumentus ir su jų pagalba stengiasi sumodeliuoti jiems palankių aplinkybių visumą.Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino atsakovų elgesį, nurodydamas, kad jų veiksmai akivaizdžiai neatitiko bendrovės interesų bei pažeidė teisės aktų reikalavimus adresuotus bendrovės vadovams ir akcininkams.Atsakovai sistemingai ir iš anksto apgalvoję siekė priešingų teisei tikslų – nevykdė prievolės teikti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, siekdami išvengti teisinių ginčų, kurių metu būtų paaiškėjusi finansinė situacija, su darbuotojais atsiskaitė iš savo lėšų (tačiau jokių pretenzijų nereiškia iki dabar), imitavo bankroto bylos kėlimą Vilniaus apygardos teisme, susirado akcijų pirkėją su kuriuo neįmanoma palaikyti jokių santykių, jam tariamai perdavė visus dokumentus ir visų šių veiksmų pasekmė yra tą, kad buvo neatsiskaityta su kreditoriais ir šiai dienai negalima nustatyti bendrovės turtinės padėties.Apeliantų neteisėti veiksmai t.y. įmonės dokumentų ir (ar) turto neišsaugojimas bei neperdavimas įmonės administratoriui, lėmė bendrovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais ir jos nemokumą, t.y. būtent dėl tokių atsakovų veiksmų kilo žala tretiesiems asmenims, todėl yra pagrindas konstatuoti tarp neteisėtų apeliantų veiksmų ir kilusių padarinių tiesioginį priežastinį ryšį.Nustatyta, kad atsakovai atliko savarankiškus neteisėtus veiksmus – kiekvienas jų atskirai neteikė finansinės atskaitomybės ataskaitų, netinkamai organizavo dokumentų saugojimą, išviso neperdavė dokumentų, todėl šie veiksmai kvalifikuojami kaip sukėlę bendrą žalą – įmonės turto ir dokumentų praradimą, kai negalima nustatyti, kuri dokumentų dalis, o jais remiantis – ir koks konkretus turtas, buvo prarasti konkretaus atsakovo (objektyvaus bendrininkavimo), įmonėje negalima nustatyti, kuri žalos kreditoriams dalis priskirtina kiekvienam iš jų, todėl įsigalioja bendra deliktinės prievolės solidarumo prezumpcija.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Ieškovas kaip ieškinio pagrindą nurodė aplinkybę, kad atsakovai ĮBI 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos ir laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos inicijavimo įmonei. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodė jog atsakovai buvę UAB „Namas Jums“ įmonės administracijos vadovai, nevykdė steigimo dokumentuose, CK 2.87 straipsnyje bei ABĮ 37 straipsnio 7, 8, 12 dalyse, Buhalterinės apskaitos įstatymo 4, 12, 21 straipsniuose, nurodytų pareigų. Šie argumentai negali būti vertinami kaip formalus ieškinio pagrindo ribų peržengimas.Pagal CPK 135 straipsnį ieškovas kreipdamasis į teismą turi nurodyti savo reikalavimą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis grindžia pareikštą reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą teisinį santykį, rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-299/2013), tačiau ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-95/2011, 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; kt.). Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktai; 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis; 143 straipsnio 3 dalis).Ieškovas atsakovų kaip buvusių įmonės vadovų atsakomybę sieja su imperatyvių pareigų, nustatytų bendrovės vadovui ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, nesilaikymu - laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl byloje būtina nustatyti bankrutavusios UAB „Namas jums“ nemokumo, kuris nustatomas pagal buhalterines apskaitos dokumentus, atsiradimo momentą, nes nuo jo vadovui atsiranda pareiga inicijuoti bankrotą, o su pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento nustatymu yra tiesiogiai susijęs ir atlygintinos žalos dydis.

Bendrovės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, negu atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, ir dėl to kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, tačiau vertinant šios teisinės pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta apibrėžtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai faktiškai nemokiai įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė žalos laiku neinicijavę bankroto bylos, tai ši žala nėra padaryta bendrais šių asmenų veiksmais, jie nelaikytini bendraskoliais, kiekvienas iš jų individualiai atsako už savo veiksmais padarytą žalą, jų atsakomybė turi būti atribota ir individualizuota, individualiai nustatant kiekvieno iš jų civilinės atsakomybės sąlygų visetą, dėl jos turi būti sprendžiama pagal faktines aplinkybes, žalos dydis dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą turi būti skaičiuojamas kiekvieno iš jų vadovavimo laikotarpiui atskirai (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės atveju taikoma tik tada, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkrečiam atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015).Byloje nustatyta, kad atsakovas R. J. direktoriumi buvo 2008-03-07 iki 2009-03-19. Privalomoji finansinė metinė atskaitomybė už 2009 finansinius metus sudaryta ir pateikta Juridinių asmenų registrui jau po R. J. dirbusio direktoriaus E. G.. Tai liudija, kad R. J. vadovavimo laikotarpiu buvo tinkamai vykdomos CK 2.66 str. numatytos pareigos, vykdoma buhalterinė apskaita. Byloje nustatyta, kad R. J. 2009-06-09 UAB „Namas jums“ akcijas pardavė A. M.. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad atsakovo R. J. vadovavimo ir buvimo akcininku laikotarpiu įmonės apskaita buvo vedama ir nepaneigta R. J. baigdamas vykdyti vadovo pareigas perdavė atsakovui E. G. įmonės apskaitos dokumentus ir turtą.Iš bylos medžiagos matyti, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai įmonės skola pradėjo formuotis dar nuo 2006 m. gruodžio mėn., o VSDFV Vilniaus skyriui – nuo 2008 m. metų 2 ketvirčio, UAB „Tele2“ pateiktos PVM sąskaitos faktūros galima spręsti, kad skola susidarė iki 2009 m. kovo mėnesio pabaigos, t. y. – laikotarpiu, kol R. J. vadovavo įmonei. Duomenų apie kitus pradelstus įsipareigojimus R. J. vadovavimo laikotarpiu nėra. Priešingai, pagal R. J. pateiktas rangos sutartis galima spręsti, kad įmonė 2008 - 2009 metais dar tęsė veiklą, buvo atsiskaityta su darbuotojais.Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalis nustato, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Įmonės mokumas (nemokumas) nustatomas pagal įmonės balansinio turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui R. J. būnant vadovu bei akcininku iki 2009-06-09 UAB „Namas jums“ atitiko įmonės nemokumo kriterijų, kai pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 4 str. 1 d. 1-3 punktai).Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti UAB „Namas jums“ nemokumo atsiradimo iki 2009-06-09 ĮBĮ prasme (negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais ir pradelstų įsipareigojimų santykio su įmonės turtu, kada įmonė tapo nemoki ir kada atsakovui R. J. kilo pareiga kreiptis į teismą), taip pat neįrodyta, kokia įmonės kreditorių reikalavimų dalis liko nesumokėta dėl to, kad atsakovas R. J. nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. neįrodytas šio apelianto veiksmų bei padarytos žalos priežastinis ryšis. Pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai valdymo organai (ĮBĮ 10 str. 4 d. 6 p., 7 d. 2 p.), todėl atsakovas R. J. nėra atsakingas už turto ir dokumentų perdavimą bankroto administratoriui.Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas R. J. neatliko neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija keičia sprendimą ir ieškinį atsakovo R. J. atžvilgiu atmeta.

Atsakovas A. M. nuo 2006-06-09 buvo vienasmenis akcininkas, o nuo 2010-04-14 iki 2010-05-24 ir vadovas.Teisėjų kolegija sutinka, kad įvertinus visas bendrovės akcijų perleidimo sutartis, ypatingai akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su sunkiai pasiekiamu Pakistano Islamiškosios Respublikos piliečiu, konstatuotina, kad apdairus, rūpestingas, sąžiningas įmonės vadovas, žinodamas apie tokią įmonės turtinę padėtį, kai turto joje nelieka, ir priešingai, lieka skolos, perleisdamas įmonės valdymą turi pareigą pasidomėti, kokiam asmeniui šis specifinis turtas perleidžiamas, kaip toliau bus įmonė valdoma ir kaip bus sprendžiamas atsiskaitymo su kreditoriais klausimas. Panašiais aspektais pasisakyta ir teismų praktikoje, kuomet neatsakingas akcijų ir vadovavimo perleidimas prilygintas siekiui sumodeliuoti įmonės vadovo ir akcininkų atsakomybės už įmonės veiklos padarinius perkėlimą kitiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1105/2014). Jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškime teismui nurodomos priežastys, dėl kurių įmonė kreipiasi, kad būtų iškelta bankroto byla. Prie pareiškimo pridedami įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodomi jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo dienos finansinių ataskaitų rinkinys, informacija apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus bei įrodymai, kad Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įvykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai. Teismui gali būti pateikiami ir kiti bankroto bylai svarbūs dokumentai. Įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (Įmonių bankroto įstatymo 8 str.). Iš prijungtos Vilniaus apygardos teismo bylos Nr.B2-4825-178/2010 medžiagos nustatyta, kad UAB „Namas jums“ vadovas direktorius E. G. 2010-03-26 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškinyje nurodė, kad įmonė nebegali laiku mokėti darbo užmokesčio ir atsiskaityti su kreditoriais. Įmonės įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję (72874 Lt), viršija turto vertę 7263 Lt. Ieškinio turinys patvirtina, atsakovai E. G. ir A. M. žinojo apie įmonės būklę ir turėjo suvokti savo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.Vilniaus apygardos teismas 2010-03-31 nutartyje įpareigodamas direktorių E. G. pašalinti ieškinio trūkumus nurodė, kad būtina iki 2010-04-14 pašalinti ieškinio trūkumus ir pateikti kreditorių ir skolininkų sąrašą bei administratoriaus kandidatūrą.Aplinkybė, kad iki 2010-04-14 metų dirbęs vadovas E. G. bandė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau teismas prieš priimdamas ieškinį, įpareigojo įmonę pasiūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą ir dėl to buvo būtina sumokėti 5000 litų administravimo išlaidų, neatleidžia ir atsakovo E. G., ir atsakovo A. M. nuo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tiek atsakovas E. G., tiek atsakovas A. M. nebuvo atleisti nuo pareigos pašalinti teismo nurodytus ieškinio trūkumus ir įvykdyti savo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovai nevykdė ĮBI 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos ir laiku tinkamai parengtu ieškiniu nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos inicijavimo įmonei, todėl atliko neteisėtus veiksmus.Atsakovo A. M. nesąžiningumą patvirtina ir tas faktas, kad sužinojęs, kad A. M. priklausiusiai bendrovei iškelta bankroto byla ir administratoriui nėra perduoti dokumentai, jis nebendradarbiavo su administratoriumi, formaliai deklaruojant, kad visi dokumentai perduoti paskutiniam direktoriui, stengiantis sumodeliuoti jam palankią situaciją paskutiniu įmonės direktoriumi akcininku tampa praktiškai nepasiekiamas užsienio valstybės pilietis.

CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kreditorių reikalavimų pagrindų, jų dydžio bei BUAB „Namas jums“ turimo turto aplinkybės, iš kurių bankroto administratorė galėtų spręsti apie bendrovės vadovo laiku nesikreipimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jai galėjo tapti žinomos tik iškėlus bankroto bylą, t. y. po teismo 2015-12-01 nutarties iškelti bankroto bylą ir paskirti bankroto administratorių priėmimo, kada ji pradėjo tikrinti bendrovės dokumentus, veiklą ir taip sužinojo apie laiku nesikreipimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokią ieškinio senaties termino taikymo praktiką bylose dėl žalos išieškojimo iš buvusio bendrovės vadovo ar akcininko formuoja ir kasacinis teismas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2016-10-21 nutartis civilinėje bylose Nr. 3K-3-327-706/2016).Nagrinėjamu atveju teisės pažeidimas (vėlavimas inicijuoti bankroto bylą) tęsėsi nuo 2010 m. iki 2015 m., t. y. daugiau kaip penkerius metus. Esant tęstiniam teisės pažeidimui, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, t. y. dėl tęstinio pažeidimo teisinių pasekmių, susijusių su kiekviena atskira tęstinio pažeidimo diena, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Taigi tiek taikant bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), tiek tęstinio pobūdžio pažeidimams taikomą specialiąją ieškinio senaties termino nustatymo taisyklę (CK 1.127 straipsnio 5 dalis) ieškovas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto trejų metų senaties termino ieškiniui pareikšti nepažeidė. Nagrinėjamas ieškinys pareikštas 2016-06-28 nepažeidus ieškinio senaties termino.

Ieškovas atstovaujančiam advokatui sumokėjo 750 eurų už atsiliepimo į du apeliacinius skundus surašymą. Atsakovo R. J. apeliacinį skundą patenkinus, o atsakovo A. M. apeliacinį skundą atmetus, ieškovui iš atsakovo A. M. priteisiamas pusė bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų – 375 eurai.Apeliantas R. J. sumokėjo 300 eur teisinės pagalbos pirmosios instancijos teisme iš laidų ir 200 eur žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą patenkinus 500 eur priteistina iš ieškovo administravimo išlaidų (CPK 93 str. 1 ir 3 dalys).Ieškovas patyrė 1000 eurų bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų. Ieškinį patenkinus iš dalies dviejų atsakovų atžvilgiu, 2/3 ieškovo bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų priteisiama iš atsakovų R. J. ir E. G. lygiomis dalimis (CPK 93 str. 1 ir 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo R. J. apeliacinį skundą patenkinti ir A. M. apeliacinį skundą atmesti. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą rezoliucinę dalį išdėstant sekančiai:

„Priteisti solidariai iš atsakovų A. M. ir E. G. ieškovo Bankrutavusios UAB „Namas Jums“, atstovaujamo bankroto administratoriaus P. P., naudai: 8 884,97 Eur žalos atlyginimo, procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (8 884,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-07-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį atsakovo R. J. atžvilgiu atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. M. ir E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo Bankrutavusios UAB „Namas Jums“, atstovaujamo bankroto administratoriaus P. P., naudai 666 Eur išlaidų dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš atsakovų A. M. ir E. G. valstybei žyminį mokestį - po 66,64 Eur iš kiekvieno atsakovo.“

Priteisti ieškovui BUAB „Namas jums“ iš atsakovo A. M. 375 eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Priteisti atsakovui R. J. iš ieškovo Bankrutavusios UAB „Namas Jums“ administravimo išlaidų 500 eur bylinėjimosi išlaidų.