Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

parengiamajame teismo posedyje nagrinedama civiline byla pagal ieškoves S. J. ieškini atsakovams P. J., J. T., tretiesiems asmenims D. B. A/S Lietuvos filialui, Vilniaus miesto 5-ojo notaru biuro notarei V. T. del nepilnamecio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir turto padalinimo, valstybes institucijos, teikiancios išvadas byloje - Vilniaus rajono savivaldybes administracijos Vaiku teisiu apsaugos skyrius ir Vilniaus miesto savivaldybes administracijos Socialiniu reikalu ir sveikatos departamento Vaiko teisiu apsaugos skyrius,

ieškove patikslintu ieškiniu (2 t. b.l. 12-20) kreipesi i teisma, prašydama: 1) nustatyti šaliu nepilnamecio sunaus J. J., gim. 1996-02-13, gyvenamaja vieta kartu su ja, motina S. J.; 2) priteisti iš atsakovo P. J. periodines išmokas po 1000 Lt per menesi nepilnameciui sunui išlaikyti ir 18000 Lt išlaikymo isiskolinimo; 3) pripažinti ieškovei nuosavybes teise i žemes sklypa, kurio unikalus Nr. 4117-0500-0002, gyvenamaji nama, kurio unikalus Nr. 4199-7044-3018, ir ukini pastata, kurio unikalus Nr. 4400-1983-1091, esancius Kiparisu g.82, D. R., Vilniaus r. sav.; 4) pripažinti niekine tarp P. J. ir J. T. 2009-11-30 sudaryta nurodytu nekilnojamuju daiktu pirkimo-pardavimo sutarti ir taikyti restitucija; 5) pripažinti P. J. nuosavybes teise i buta, kurio unikalus Nr.1099-3004-2018:0038, esanti L. G. g. 2-39, Vilniuje; 6) pripažinti prievole gražinti paskola pagal kredito sutarti, 2005-12-20 sudaryta su D. B. A/S Lietuvos filialu (kreditas imtas buto adresu L. G. g. 2-39, Vilniuje, remontui), asmenine P. J. prievole.

Ieškinyje S. J. nurode, kad santuoka tarp jos ir P. J. buvo nutraukta 1991-07-24, taciau nutraukus santuoka, buve sutuoktiniai liko gyventi kartu. Jie kartu 1994-02-11 igijo buta adresu L. G. g. 2-39, Vilniuje, o 1996-11-29 - žemes sklypa su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu ir ukiniu pastatu, esancius (duomenys neskelbtini). Iš bendru lešu 1996-2000 metais baige statyti mineta nama. Ieškoves teigimu, pagal Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama teismu praktika, nesusituokusiu asmenu gyvenimas kartu, bendro ukio vedimas, bendro turto kurimas asmeninemis lešomis ir bendru ju paciu darbu gali buti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenu susitarima del bendros jungtines veiklos sukuriant bendraja daline nuosavybe; priklausomai nuo dalyvavimo lešomis, turtu, asmeniniu inašu, atsižvelgiant i bendro ukio tvarkyma, kiekvienam jungtines veiklos dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybes teises dalis.

Vilniaus rajono apylinkes teismas 2010-02-17 nutartimi (2 t. b.l. 159-161) byla perdave nagrineti Vilniaus apygardos teismui pagal teisminguma, motyvuojant, kad S. J. ieškinys, kurio suma yra 1500000 Lt, yra pareikštas ne del šeimos teisiniu santykiu; ieškoves sugyventinio vardu registruotas nekilnojamasis turtas nera priskiriamas prie bendrai naudoto, kuris gali buti padalintas (CK 3.230, 3.232 str.). Ieškove ieškini dalyje del žemes sklypo, gyvenamojo namo ir ukinio pastato, esanciu (duomenys neskelbtini), pripažinimo jos asmenine nuosavybe grindžia argumentais del nesusituokusiu asmenu gyvenimo kartu, bendro ukio vedimu bei asmeniniu lešu panaudojimu ir ideto bendro darbo, konstatuojant buvus susitarima del bendros jungtines veiklos sukuriant bendraja daline nuosavybe. Ieškove pastarojo savo reikalavimo nekildina iš šeimos teisiniu santykiu, nes jos reikalavimas kyla iš daiktines teises, jungtines veiklos teisiniu santykiu.

Vilniaus apygardos teismas 2010-03-22 nutartimi (3 t. b.l. 169-170) S. J. ieškini gražino nagrineti Vilniaus rajono apylinkes teismui, motyvuojant, kad „gincas pagal ieškoves S. J. ieškini del vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto padalinimo bei sandorio pripažinimo negaliojanciu yra kiles iš šeimos teisiniu santykiu, o turto padalinimo bei sandorio pripažinimo negaliojanciu reikalavimai yra tik ginco del šeimos teisiniu santykiu pasekme“.

Vilniaus apygardos teismo 2010-07-09 nutartimi (5 t. b.l. 10-12), siekiant pašalinti abejones del Vilniaus rajono apylinkes teismo teiseju nešališkumo ir objektyvumo, byla perduota nagrineti Vilniaus miesto 4 apylinkes teismui.

2011-01-05 atsakoves J. T. atstovas advokatas Vidas Vilkas pateike Vilniaus miesto 4 apylinkes teismui prašyma del civilines bylos perdavimo pagal teisminguma Vilniaus apygardos teismui (5 t. b.l. 53-56). Prašymas motyvuojamas tuo, kad Vilniaus apygardos teismas, neisigilines i faktines bylos aplinkybes, ieškoves reiškiamu reikalavimu prigimti, 2010-03-22 nutartyje neteisingai konstatavo, jog ieškoves reikalavimai del turto padalinimo bei sandorio pripažinimo negaliojanciu, yra tik ginco del šeimos teisiniu santykiu pasekme. Iš esmes ieškove reiškia reikalavima del daiktiniu teisiu i nekilnojamuosius daiktus (žemes sklypa, gyvenamaji nama ir ukini pastata, esancius (duomenys neskelbtini) pripažinimo. Ieškinyje nera esminio reikalavimo nutraukti santuoka tarp šaliu, kuris, pagal Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama praktika, lemia ieškinio teisminguma.

Teismo posedyje J. T. atstovas advokatas Vidas Vilkas palaike ši savo prašyma.

Civiline byla perduotina kitam teismui pagal teisminguma.

CPK 27 str. 1 p. numato, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrineja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesne kaip vienas šimtas tukstanciu litu, išskyrus šeimos teisiniu santykiu bylas del turto padalijimo. CPK 33 str. 4 d. numato, kad jeigu vienas iš ieškovo reikalavimu teismingas apygardos teismui, ieškinys del visu reikalavimu nagrinejamas apygardos teisme.

Ieškinyje S. J. reiškia reikalavima del žemes sklypo, gyvenamojo namo ir ukinio pastato, esanciu (duomenys neskelbtini), igytu jai ir buvusiam sutuoktiniui P. J. gyvenant kartu, vedant bendra uki, pripažinimo jos asmenine nuosavybe, t.y. ji reiškia turtini reikalavima. Ieškoves nuosavybe prašomo pripažinti turto verte yra 850000 Lt (pagal gincijama 2009-11-30 sutarti – 2 t., b.l. 21-24). Nekilnojamojo turto registro 2009-11-11 duomenimis, žemes sklypo vidutine rinkos verte yra (buvo) 403000 Lt, gyvenamojo namo – 743000 Lt, ukio pastato (2010-10-11 duomenimis) – 38000 Lt.

Šeimos santykiai – tai santykiai, susije su santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindais ir tvarka, sutuoktiniu turtinemis ir asmeninemis neturtinemis teisemis, vaiku kilmes nustatymu, vaiku ir tevu bei kitu šeimos nariu tarpusavio teisemis ir pareigomis, ivaikinimo, globos ir rupybos, civilines bukles aktu registravimo tvarka (CK 3.1 str. 1 d.). Iš esmes analogiškos nuostatos buvo numatytos Santuokos ir šeimos kodekso 2 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 patvirtintoje Valstybineje šeimos politikos koncepcijoje, grindžiamoje Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Civilinio kodekso, Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos atitinkamomis nuostatomis, šeima yra laikomi sutuoktiniai ir ju vaikai (ivaikiai), jeigu ju yra (1.6.9 punktas). Tuo tarpu sutuoktiniais yra laikomi vyras ir moteris, istatymu nustatyta tvarka iregistrave santuoka (CK 3.7 str. 2 d.).

Ieškoves S. J. reikalavimas del žemes sklypo, gyvenamojo namo ir ukinio pastato, esanciu (duomenys neskelbtini), pripažinimo jos asmenine nuosavybe nera susijes su santuokos (sudarytos su atsakovu P. J. ir nutrauktos 1991-07-24) metu igyto turto padalinimu. Prašomas padalinti (atitinkamai ieškoves ir atsakovo nuosavyben priteisti) turtas igytas po santuokos nutraukimo: - žemes sklypas su gyvenamuoju namu ir ukiniu pastatu, esanciais (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinius Nekilnojamojo turto registro duomenis – (duomenys neskelbtini), igyti 1996-11-29 pirkimo-pardavimo sutarties, Statinio priemimo naudoti 2000-12-20 akto ir Statybos inspekcijos tarnybos 2009-10-15 pažymos pagrindu; - butas adresu (duomenys neskelbtini), igytas 1994-02-11 pirkimo-pardavimo sutarties ir apylinkes teismo 1999-09-03 sprendimo pagrindu. Nuodyti nekilnojamieji daiktai igyti (sukurti) buvusiems sutuoktiniams gyvenant kartu ir vedant bendra uki, taciau nesukurus bendros šeimos ir nesudarius santuokos, todel darytina išvada, jog ieškoves reikalavimas del po santuokos nutraukimo S. J. ir P. J. bendrai igyto turto padalinimo kyla ne iš šeimos santykiu, pažymint, kad prašomas dalinti turtas nebuvo igytas (sukurtas) šalims gyvenant bendroje šeimoje, nes dalintino turto igijimo (sukurimo) metu (laikotarpiu) ginco šalys nebuvo sutuoktiniai.

Atsižvelgiant i tai, kad mineto reikalavimo del turto padalinimo (priteisimo ieškoves asmeninen nuosavyben) suma viršija 100000 Lt, vadovaujantis CPK 27 str. 1 p., 33 str. 4 d., 34 str. 2 d. 4 p., pagal S. J. ieškini iškelta ir Vilniaus miesto 4 apylinkes teisme nagrinejama civiline byla perduotina pagal teisminguma Vilniaus apygardos teismui.

Remdamasis išdestytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34, 290 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

civiline byla pagal ieškoves S. J. ieškini atsakovams P. J., J. T., tretiesiems asmenims D. B. A/S Lietuvos filialui, Vilniaus miesto 5-ojo notaru biuro notarei V. T. del nepilnamecio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir turto padalinimo, valstybes institucijos, teikiancios išvadas byloje - Vilniaus rajono savivaldybes administracijos Vaiku teisiu apsaugos skyrius ir Vilniaus miesto savivaldybes administracijos Socialiniu reikalu ir sveikatos departamento Vaiko teisiu apsaugos skyrius, perduoti nagrineti Vilniaus apygardos teismui.

Nutartis per septynias dienas gali buti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per ši apylinkes teisma.