- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-08
- Bylos Nr.
- e2-2034-577/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01675-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- IĮ R. odontologijos kabineto, IĮ R odontologijos
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui IĮ R odontologijos kabinetui dėl žalos atlyginimo, ikiteisminė institucija ginčui spręsti LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė A. A. kreipėsi teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi bylos nagrinėjimo metu, sumažino reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo ir prašė: a/ atnaujinti terminą kreiptis į teismą dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2017-06-06 sprendimo Nr. 56-59; b/ panaikinti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2017-06-06 sprendimą Nr. 56-59; c/ priteisti iš atsakovo IĮ R. odontologijos klinikos 360 Eur turtinės, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Palaikydama procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, nurodė, kad gydytoja B. R. ieškovei 2010-12-27 plombavo 14 ir 15 dantį, 2011-11-23 plombavo 11 ir 12 dantį, 2013-10-17 plombavo 44 dantį, 2013-12-30 plombavo 43 dantį. Atsakovo IĮ R. odontologijos kabineto paslaugos buvo suteiktos nekokybiškai, nebuvo gautas ieškovės raštiškas sutikimas dėl invazinių, intervencinių procedūrų atlikimo; gydytoja nekokybiškai plombavo 11, 12, 43 dantis, dėl ko juos reikės perplombuoti; 11 danties reikalinga buvo darant estetinį plombavimą plombuoti visą dantį, tuo tarpu gydytoja užplombavo tik pusę danties, vėliau po naująja plomba pasimatė buvusi anksčiau, 43 dantis nelygiai užplombuotas, plombos kraštai nelygūs, 12 danties paliktas neužplombuotas kampelis; dėl nekokybiško plombavimo kelis kartus bėgo kraujas. Prašomos priteisti turtinės žalos dydį sumažino iki 360 Eur, prašomą priteisti sumą grindė tuo, kad, ieškovės teigimu, jai reikia perplombuoti 3 dantis; pasidomėjusi sužinojo, jog pavyzdžiui Žalgirio odontologijos klinikoje, Vilniuje vieno danties plombavimas kainoja 120 Eur, todėl ir prašo 360 Eur turtinės žalos; patirtą neturtinę žalą vertina 500 Eur, nes dėl nekokybiškai jai teiktų paslaugų patyrė fizinį skausmą, nepatogumų, turėjo išgyvenimų.Atsakovės atstovas adv. M. Arasimavičius su ieškiniu nesutiko, palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Pažymėjo, jog ieškovės pozicija nenuosekli; pradinis ieškovės reikalavimas atsakovui buvo grindžiamas 1 danties nekokybišku plombavimu, t. y., kad po danties naująja plomba pasimatė anksčiau buvusi, ir kito danties dalies neužplombavimu, vėliau ieškovė pateiktuose skunduose Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai bei Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai prie SAM kartoja savo skundo argumentus, tačiau 2015-09-11 ir 2015-10-12 dienos skunduose Sveikatos apsaugos ministerijai ieškovė kėlė visai kitas, su dantų plombavimo kokybe net nesusijusias pretenzijas, galiausiai nagrinėjamojoje byloje ieškovė nurodo, jog visi atsakovo plombuoti ieškovės dantys – t.y. ne mažiau negu 3 dantys, buvo plombuoti nekokybiškai. Ieškovė reikalavimus grindžia bendro pobūdžio teiginiais apie atsakovo suteiktų paslaugų kokybę, kurie nepasižymi jokiu informatyvumu ir negali būti nei suprasti, nei patikrinti, negali būti laikyti pagrįstais. Be to, ieškovė praleido CK1.125 str. 8 d. numatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Prašo ieškinį atmesti.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime nurodė, jog Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, nagrinėdama ieškovės skundus, kreipėsi į LR Odontologų rūmų gydytojus specialistus dėl išvadų, reikalaujančių specialių žinių, gavimo, o susipažinusi su specialistų konsultantų išvadomis, priėmė sprendimą, kad žala pacientės A. A. sveikatai nebuvo padaryta; komisija nenustatė civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Komisija sprendė, jog nustatyti medicininės dokumentacijos pildymo trūkumai įtakos teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybei neturėjo. Prašo ieškinį dalyje dėl Komisijos sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą; ginčą tarp ieškovės ir klinikos nagrinėti iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
4.0. 2015-05-17 kreipėsi į atsakovę su skundu, kuriame nurodė, jog po 11 danties naująja plomba pasimatė buvusi anksčiau, o 12 danties šono viršuje palikta neplombuota dalis; prašė pašalinti nurodytus plombavimo trūkumus.
4.1. 2015-04-29 skundu kreipėsi į Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai Tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuriame nurodė, jog atsakovės odontologiniame kabinete jai buvo estetiškai plombuojami 11, 12 dantys. Praeitų metų gegužės mėnesį pastebėta matoma 11 danties po nauja plomba palikta ankstesnė; skunde nurodė, jog tai sunku pamatyti įprastinėmis sąlygomis – pasirodė esant nestandartiniam apšvietimui. Kai dantis buvo plombuojamas, gydytojai paklausus, ar gali plombuoti ant senosios plombos, ieškovė sutiko. Tačiau ieškovė negalvojo, kad bus užplombuota taip, kad po naująja plombą matysis senoji. Be to, tą patį mėnesį aptikta 12 danties šono viršuje nedidelė neužplombuota dalis – tai pačiam pastebėti praktiškai neįmanoma. Kreipėsi į gydytoją dėl dantų plombavimo defektų ištaisymo, gydytoja atsisakė ieškovę priimti ir ištaisyti defektus.
4.2. 2015-09-11 ieškovė kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydama užtikrinti, kad jai būtų pataisyti dantys B. R. odontologijos kabinete, paaiškinant gydytojai, kad priekiniai dantys turi būti plombuojami tos pačios rūšies plomba; pacientui privaloma suteikti kitą pagalbą.
4.3. 2015-10-12 skundu ieškovė kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, skunde nurodydama, kad atsakovė nepriima jos savo odontologijos kabinete.
4.4. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie sveikatos apsaugos ministerijos 2015-09-07 įsakyme Nr. T4-126 „Dėl pacientei A. A. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ buvo nustatyti pažeidimai: a/ 2010-12-27, 2011-11-23, 2013-10-17 ir 2013-12-30 odontologė B. R. A. A. Odontologo įrašuose nenurodė gydymo plano ir preliminarios sąmatos, pacientei odontologijos paslaugas teikė neįforminusi raštiško jos sutikimo dėl odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų teikimo; b/ gydytoja B. R. pacientei 2010-12-27 plombavo 14 ir 15 dantį, 2011-11-23 plombavo 11 ir 12 dantį, 2013-10-17 plombavo 44 dantį, 2013-12-30 plombavo 43 dantį, neįforminusi pacientės raštiško sutikimo invazinei procedūrai, tuo pažeisdama: LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 str. 2 d., sveikatos apsaugos ministro 2010-03-08 įsakymu Nr. V-184 „Dėl Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ nuostatas, LR odontologijos praktikos įstatymo 9 str. 7 d. nuostatas dėl sutikimo dėl odontologinės priežiūros (pagalbos) invazinių ir (ar) investicinių paslaugų teikimo; įsakyme konstatuota, jog kontrolės priemonės bei sankcijos dėl teisės aktų pažeidimo netaikomos, nes praėjęs LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nustatytas jų taikymo terminas, paaiškinta įsakymo apskundimo tvarka ir terminai.
4.5. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie sveikatos apsaugos ministerijos 2015-09-04 ataskaitoje Nr. D17-162-(1.27), įvertinusi IĮ B. R. odontologijos kabinete teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę pagal ieškovės skundą, išvadoje iš esmės konstatavo tuos pačius pažeidimus: a/ kad odontologo įrašuose nenurodytas gydymo planas ir preliminari sąmata (paslaugos kaina), b/ paslaugos teiktos neįforminus raštiško pacientės sutikimo.
4.6. Lietuvos Respublikos odontologų rūmų 2015-12-04 parengtame licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūros akte pateiktos bendro pobūdžio rekomendacijos dėl pacientų skundų nagrinėjimo gerinimo.
4.6. LR Odontologų rūmų komisija, kuri buvo sudaryta 2015-11-16 įsakymu Nr. 39 A. A. 2015-11-02 gautame prašyme išdėstytiems faktams patikrinti ir įvertinti, 2015-12-21 rašte Nr. 15/01-282 konstatavo, jog: 1/ 11 ir 12 dantų plombavimas buvo atliktas 2011-11-23, pretenzija dėl 11 ir 12 dantų plombavimo pateikta 2015-05-17 IĮ B. R. odontologijos kabineto savininkei. Praėjus tokiam laikotarpiui galimi įvairūs pakitimai tiek natūralaus danties struktūroje, tiek restauracijose. Pažymėjo, jog pagal PTŽSAĮ 23 str. 5 d. pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienerius metus, kai sužino dėl savo teisių pažeidimo, bet ne vėliau kaip per 3 metus nuo teisės pažeidimo dienos; 2/ vadovaujadamasi Odontoligų profesinės etikos kodekso 27 p. nurodė, jog odontologas jo teikiamoms odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugoms negali suteikti terminuotos garantijos, išskyrus garantiją neišimamiems datų protezams kaip gaminiams (prietaisams); 3/ įpareigoti gydytoją odontologę suteikti paslaugas, t.y. plombuoti dantis tomis pačiomis plombomis (medžiagomis), kaip pageidauja pacientė, nėra galimybės, kadangi medicinos pažanga ir technologijos keičiasi, naudojamos vis pažangesnės odontologinės medžiagos. Už dantų gydymą pacientė turi mokėti pagal kabineto savininkės patvirtintą tvarką ir paslaugų kainas.
4.7. LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2017-06-06 sprendime Nr. 56-59 „Dėl A. A. pareiškimo“, vadovaudamasi ieškovės medicininiais dokumentais, Odontologų rūmų komisijos (specialistų) atsakymais, Akreditavimo tarnybos medžiaga, nustatė, jog: IĮ B. R. odontologijos kabineto buvo netinkamai pildoma medicininė dokumentacija, tačiau netinkamas dokumentacijos pildymas neturėjo įtakos ieškovės dantų plombavimo kokybei, sprendė, kad žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pareiškėjai A. A. IĮ B. R. odontologijos klinikoje, nepadaryta; nusprendė pareiškėjos prašymo atlyginti žalą netenkinti. Išaiškino, kad pareiškėja, nesutikdama su komisijos sprendimu, per 30 d. nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Sprendimą ieškovė gavo 2017-06-19. Ieškovė 2017-07-13 kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.
4.8. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovė kreipėsi su ieškiniu dėl 43 danties kitos gydymo įstaigos netinkamai atliktų procedūrų ir žalos atlyginimo; buvo keliamas klausimas dėl 2012 m. atliktų procedūrų tinkamumo, byloje 2016-06-09 atlikta ekspertizė, 43 danties plombavimo procedūrų pažeidimų nenustatyta.
Dėl ieškovės reikalavimo atnaujinti terminą kreiptis į teismą dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2017-06-06 sprendimo Nr. 56-59.
5.1. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas numato asmeniui teisę, nesutikus su komisijos sprendimu, ginti savo pažeistas teises, kreipiantis į teismą CPK nustatyta tvarka. Pacientų teisių ir žalos sveikatos atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos (turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises) atlyginimą, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Taigi, šis įstatymas asmeniui, nesutikusiam su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, suteikia teisę ginti savo pažeistus interesus kreipiantis į teismą civilinio proceso įstatyme nustatyta tvarka. Minėtoje įstatymo nuostatoje įtvirtinta, kad ginčas teisme galimas tik tarp paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą, panaikinti Komisijos sprendimą ir priteisti iš gydymo įstaigos turtinę ir neturtinę žalą.
5.2. Byloje nustatyta, jog ieškovė Pacientų teisių ir žalos sveikatos atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatytą terminą praleido nežymiai, ieškovė gavo sprendimą 2017-06-19, kreipėsi su ieškiniu 2017-07-25; vertinant tai, kad ieškovė 2017-07-13 kreipėsi dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos jai suteikimo, sprendimas jai tokią pagalbą suteikti buvo priimtas 2017-07-19, termino praleidimo priežastis laikytinos svarbiomis, ieškovės prašymas dėl įstatyme nustatyto procesinio 30 d. termino atnaujinimo tenkintinas, terminas atnaujintinas (CPK 78 str., 3 str.).
Dėl ieškinio senaties termino
6. Atsakovo atstovas prašo ieškinį atmesti pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, t. y. dėl pasibaigusios ieškinio senaties; prašymą grindė tuo, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino eiga ieškovei prasidėjo 2014 m. gegužės mėnesį, kuomet ieškovė sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Ieškovės atstovas ieškinio senaties terminą sieja su įstatymo 24 str.8 d. nustatytu 30 d. procesiniu terminu; atstovo tvirtinimu ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo ieškovės Komisijos sprendimo gavimo dienos, t.y. 2017-06-19; tik tada ji sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Jeigu teismas nuspręstu, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, prašo jį atnaujinti, kadangi ieškovė kreipėsi dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, ieškinys buvo pateiktas praėjus vos keletui dienų po sprendimo suteikti ieškovei antrinę teisinę pagalbą, priėmimo.
6.1. Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą. Todėl ieškinio senaties institutas įstatyme nustatytas abiejų šalių interesais. CK 1.125 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad sutrumpinti ieškinio senaties terminai taikomi tik tiems konkrečių rūšių reikalavimams, kuriems tokius terminus nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Šio straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimams atlyginti padarytą žalą, taikytinas taip pat ir reikalavimams atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų.
6.2. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę, išskyrus tam tikras tiesiogiai įstatymuose aptartas išimtis, teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ir ieškinio senaties termino pradžia, nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).
6.3. Ieškinio reikalavimus ieškovė kildina iš 4 įvykių (apsilankymų atsakovo gydymo įstaigoje) 2010-12-27, 2011-11-23, 2013-10-17, 2013-12-30, kurių metu atsakovei buvo plombuojami skirtingi dantys. Daugiau atsakovo gydymo įstaigoje ieškovė nurodo nesilankiusi. Ieškovė savo teisių pažeidimą, susijusį su nekokybišku dantų plombavimu, sieja su ieškovės sutikimo invazinei procedūrai nedavimu, o tai reiškia, kad ieškovė apie savo teisės pažeidimą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų invazinių procedūrų atlikimą be jos sutikimo turėjo žinoti tų procedūrų atlikimo metu. Be to, ir iš 2015-04-29 dienos ieškovės skundo Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie SAM matyti, kad visas suteiktas paslaugas ieškovė laikė nekokybiškomis nuo pat paslaugų suteikimo dienos. Kitus nekokybiškai suteiktų paslaugų požymius, t.y. dėl 11 ir 12 dantų plombavimo, ieškovė nurodo supratusi vėliausiai 2014 m. gegužės mėnesį. Dėl 43 danties plombavimo kitų pažeidimų, išskyrus invazinės procedūros atlikimą be ieškovės sutikimo, ieškovė iš viso nebuvo nurodžiusi; tik bylos nagrinėjimo metu paaiškino, neva plombos krašteliai yra nelygūs. Laikytina, kad dėl plombos kraštelių nelygumo ieškovė turėjo sužinoti iš karto po procedūros atlikimo, t.y. 2013-13-30. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu 2017-07-25, t.y. praleidus įstatyme nustatytą sutrumpintą 3 metų senaties terminą. Teismas neturi pagrindo sutikti su nepagrįstais ieškovės atstovo argumentais, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo Komisijos sprendimo gavimo dienos; ieškovo nurodomas 30 d. terminas yra procesinis, tuo tarpu ieškinio senaties terminas skaičiuojamas pagal CK VII skyriuje nustatytas taisykles. Nagrinėjamu atveju teismas neįžvelgia pagrindo praleisto termino atnaujinimui; pažymėtina, kad ir skundą komisijai ieškovė pateikė praleidusi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 str. 5 d. nustatytą terminą. Be to, teismų informacinės sistemos duomenimis, ieškovė dar 2014-09-18 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo iš kitos odontologines paslaugas teikiančios įstaigos, keldama klausimą dėl 2012 m atliktų odontologinių procedūrų atlikimo tinkamumo, tame tarpe ir šioje byloje minimam 43 dančiui; taigi ieškovei puikiai turėjo būti žinomi tiek komisijos sprendimo apskundimo, tiek reikalavimams dėl žalos atlygimo taikomi senaties terminai; pažymėtina, kad ir paminėtoje civilinėje byloje ieškovei buvo teikiama Valstybės garantuojama teisinė pagalba. Aplinkybės, kad: a/ ieškovė kreipėsi 2015 m. su skundais į Valstybės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą, Odontologų rūmus, vėliau Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, vertinant ir juose keliamus atliktų odontologinių procedūrų atlikimo tinkamumo aspektus; b/ kada ieškovė kreipėsi dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo laikyti svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi. Nenustačius pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, teismas atsakovo prašymu taiko ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 2 d.). Nepaisant nustatyto praleisto ieškinio senaties termino, kas yra laikytina savarankišku pagrindu atmesti ieškovės ieškinį, teismas pasisako ir dėl ieškovės ieškinyje nurodytų reikalavimų (CK 1.131 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Dėl ieškovės reikalavimų priteisti turtinę ir neturtinę žalą.
7.1. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kaip minėta, turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK nustatyta tvarka (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnis, 24 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis).
7.2. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui, o padarius žalą, gydytojui (sveikatos priežiūros įstaigai) taikoma deliktinė civilinė atsakomybė, jeigu nustatomos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Ieškovė, reikšdama ieškinį sveikatos priežiūros įstaigai Odontologijos kabinetui dėl jos darbuotojo (gydytojos) kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos.
7.3. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja nuoseklią praktiką sprendžiant sveikatos priežiūros įstaigos civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų nustatymo kriterijus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, specialisto atsakomybė dėl netinkamo profesinių pareigų vykdymo. Todėl gydytojo atsakomybė yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais, kuriuos nulemia jos pobūdis, tai, kad ši atsakomybė taikoma itin tiek visai visuomenei, tiek kiekvienam jos nariui reikšmingoje srityje – sveikatos priežiūros srityje, susijusioje su būtinybe garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas (LAT 2009 10 13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009, 2011 02 21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).
7.4. Sprendžiant dėl veiksmų neteisėtumo, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (LAT 2009 10 13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009). Kita vertus, svarbu pažymėti tai, kad vėlgi, gydytojo profesinė atsakomybė negali būti suabsoliutinta.
7.5. Kaip minėta, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie sveikatos apsaugos ministerijos 2015-09-04 ataskaitoje Nr. D17-162-(1.27), 2015-09-07 įsakyme Nr. T4-126 „Dėl pacientei A. A. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ konstatavo, jog 2010-12-27, 2011-11-23, 2013-10-17 ir 2013-12-30 pacientei A. A. IĮ B. R. odontologijos kabinete asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus; t.y. odontologo įrašuose nenurodė gydymo plano ir preliminarios sąmatos, pacientei odontologijos paslaugas teikė neįforminusi raštiško jos sutikimo dėl odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų teikimo; gydytoja B. R. pacientei 2010-12-27 plombavo 14 ir 15 dantį, 2011-11-23 plombavo 11 ir 12 dantį, 2013-10-17 plombavo 44 dantį, 2013-12-30 plombavo 43 dantį, neįforminusi pacientės raštiško sutikimo invazinei procedūrai, tuo pažeisdama: LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 str. 2 d., sveikatos apsaugos ministro 2010-03-08 įsakymu Nr. V-184 „Dėl Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ nuostatas, LR odontologijos praktikos įstatymo 9 str. 7 d. nuostatas dėl sutikimo dėl odontologinės priežiūros (pagalbos) invazinių ir (ar) investicinių paslaugų teikimo (gydytojas odontologas privalo tvarkyti odontologijos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-706 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 42:2012 12.10 p. (gydytojas odontologas privalo tvarkyti odontologijos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka), 2011-10-20 įstaigos vadovo patvirtintos Gydytojo odontologo pareigų instrukcijos 36 p. (gydytojas odontologas privalo tvarkyti odontologijos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka), 2011-10-20 įstaigos vadovo patvirtintos Odontologijos kabineto darbo organizavimo procedūros 4 skyriaus nuostatas (gydytojas odontologas sudaro gydymo planą bei preliminarią sąmatą, užpildo formą, paima paciento rašytinį sutikimą dėl atliktos paslaugos, pildo dokumentaciją, užpildomos formos dėl invazinių procedūrų, sutikimas dėl odontologinės priežiūros (pagalbos) invazinių ir (ar) intervencinių paslaugų teikimo), 5 skyriaus nuostatas (numato paciento gydymo planą, pacientas pasirašo sutikimą numatomoms ir atliktoms procedūroms). Taip pat įsakyme nurodoma, jog kontrolės priemonės bei sankcijos dėl teisės aktų pažeidimo netaikomos, nes praėjęs LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nustatytas jų taikymo terminas, paaiškinta įsakymo apskundimo tvarka ir terminai. Analogiški pažeidimai, t.y., kad Odontologo įrašuose nenurodytas gydymo planas, preliminari sąmata (paslaugos kaina), paslaugos teiktos neįforminus raštiško pacientės sutikimo invazinei procedūrai, konstatuoti ir Odontologų rūmų komisijos; kitų, susijusių su gydytojos odontologės pasirinktu gydymo metodu, atliktos paslaugos kokybe, pažeidimų komisija nenustatė; nebuvo nustatyta jokių gydymo klaidų, priešingai, konstatuota, jog gydytojo odontologo paslaugos teiktos pagal tuo metu galiojusią Lietuvos medicinos normą MN 42:2011 „Gydytojas odontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“.
7.6. Taigi, aukščiau aptarti rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė medicinines odontologijos paslaugas ieškovei suteikė pažeidusi teisės aktų reikalavimus, nes atsakovės (gydytojos odontologės) nebuvo laikomasi visų norminiuose aktuose įtvirtintų veiksmų (tinkamai nevedė (neįformino) medicininės dokumentacijos) (CK 6.246 str.). Tačiau ieškovės (pacientės) teisės į kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pažeidimas šiuo konkrečiu atveju siejamas ne su netinkamai parinktu gydymo metodu, atliktos paslaugos kokybe, kokios nors kitos gydymo klaidos nustatymu, o išimtinai su medicininės dokumentacijos tinkamu pildymu. Todėl svarstytina, ar tokio pobūdžio ieškovės teisės į kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas kompetentingų institucijų nustatytas pažeidimas sudaro pagrindą atsakovei taikyti civilinę atsakomybę.
7.7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad gydytoja B. R. pacientei 2010-12-27 plombavo 14 ir 15 dantį, 2011-11-23 plombavo 11 ir 12 dantį, 2013-10-17 plombavo 44 dantį, 2013-12-30 plombavo 43 dantį; ieškovė gydymo įstaigą pasirinko pati, gydėsi epizodiškai. Ieškovė grindžia atsakovo veiksmų neteisėtumą argumentais: a/ nebuvo gautas ieškovės raštiškas sutikimas dėl invazinių, intervencinių procedūrų atlikimo; b/gydytoja nekokybiškai plombavo 11, 12, 43 dantis, dėl ko juos reikės perplombuoti; c/ 11 danties reikalinga buvo darant estetinį plombavimą plombuoti visą dantį, tuo tarpu gydytoja užplombavo tik pusę danties, vėliau po naująja plomba pasimatė buvusi anksčiau, d/ 43 dantis nelygiai užplombuotas, plombos kraštai nelygūs, 12 danties paliktas neužplombuotas kampelis; c/ dėl nekokybiško plombavimo kelis kartus bėgo kraujas.
7.8. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė negalėjo nurodyti, kada tiksliai pastebėjo plombavimo defektus ir kada kreipėsi dėl jų į atsakovą; tuo tarpu duomenų, kad ieškovė reiškė atsakovui kokias nors pretenzijas dėl suteiktų paslaugų anksčiau nei 2015-05-17, byloje nėra. Taip pat ieškovė negalėjo nurodyti, kokią neigiamą įtaką ieškovės sveikatai turi atsakovo suteiktos odontologo (ieškovės skundžiamos) paslaugos; ieškovė nejautė ir nejaučia jokio skausmo, pretenzijų dėl dantų plombavimo nereiškė: dėl 2011-11-23 11,12 plombuotų dantų kreipėsi daugiau nei po 3 metų 5 mėnesių, dėl 43 danties, kuris buvo plombuotas 2013-12-30, – tik 2015 m. besikreipdama į akreditavimo komisiją nurodžiusi, kad galimai palikti 43 danties plombavimo defektai, kuriuos turi patvirtinti profesionalūs gydytojai; ieškovė defektų nedetalizuoja, galimų defektų neigiamų pasekmių ieškovės sveikatai nenurodo. Kitų nusiskundimų dėl 43 danties plombavimo ieškovė nereiškė; tik bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad, pasak jos, plombos krašteliai nelygūs, dėl to kraujuoja dantenos. Tačiau Odontologo įrašų (ambulatorinė kortelė Nr. 416) duomenimis nustatyta, kad ieškovei atvykus pas atsakovą, diagnozuotas 43 danties kariesas, nurodoma, kad dantenos kraujuoja, yra akmenys. Taigi, akivaizdu, jog ieškovės dantenų kraujavimas nustatytas pačios gydytojos dar iki skundžiamos procedūros atlikimo.
7.9. Ieškovė 2015-04-29 skunde Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai nurodo, kad praeitų metų gegužės mėnesį pastebėta matoma 11 danties po nauja plomba palikta ankstesnė; tai sunku pamatyti įprastinėmis sąlygomis, o pasirodė tik esant nestandartiniam apšvietimui. Skunde taip pat nurodė, kad danties plombavimo metu gydytojai paklausus, ar gali plombuoti ant senosios plombos, ieškovė sutiko; bet ji negalvojo, kad bus užplombuota taip, kad pro naująją plombą matysis senoji. Tame pačiame skunde ieškovė nurodė ir dėl 12 danties, kad tą patį mėnesį aptikta 12 danties šono viršuje nedidelė neužplombuota dalis – tai pačiam praktiškai pastebėti neįmanoma. Iš gydytojos paaiškinimų Komisijai matyti, kad 2011-11-23 pacientei buvo pakeistos senos patamsėjusios 11 ir 12 dantų plombos; siūlymo šią procedūrą atlikti pas estetinio plombavimo specialistą pareiškėja atsisakė. Plombavimu buvo patenkinta, pareiškėjai buvo paaiškinta dėl galimų įvairių pakitimų tiek natūralioje danties struktūroje, tiek restauracijoje.
7.10. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė apeliavo į tai, kad gydytoja turėjo plombuoti jai visą, o ne dalį 11 danties, nes buvo atliekamas estetinis plombavimas, kad invazinės procedūros buvo atliekamos be jos sutikimo, tačiau iš ieškovės skundo turinio akivaizdu, kad gydytoja odontologė prieš teikiant paslaugas aptarinėjo ir derino su ieškove atliktinų paslaugų apimtį (mastą) ir būdą. Taigi, nepaisant to, kad ieškovės sutikimas dėl atliekamų procedūrų ir informavimas nebuvo įformintas įstatymo nustatyta tvarka, t.y. raštu, ieškovė žinojo, kokia ir kokios apimties paslauga bus atliekama, ir su tuo sutiko. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovė pretenziją dėl ne viso, o dalies 11 danties plombavimo, dėl estetinio plombavimo, formuluoja tik procesiniuose dokumentuose; anksčiau šios aplinkybės skunduose tarnybai, Odontologų rūmams, komisijai, ieškovė iš viso neminėjo.
7.11. Odontologų rūmų komisija išvadose konstatavo, kad 2011-11-23 gydymo planas pasirinktas pagal tuo metu nustatytą dantų pažeidimo pobūdį. Nustatyta diagnozė: gilus dantų ėduonis 11, 12 kaklelių srityje; buvo išimtos 11, 12 dantų senos, dantų kakleliuose esančios patamsėjusios plombos, palikti pamušalai; gydymo taktika pasirinkta atsižvelgiant į buvusią situaciją pacientės burnoje, sekantis pacientės apsilankymas fiksuotas asmens ambulatorinėje kortelėje 2013-10-47, kuomet buvo gydytas 44 dantis. 2013-12-30 gydytas 43 dantis, už kurio gydymą pacientė nesumokėjo (ką patvirtino pacientė savo pareiškime). Nusiskundimų dėl 11, 12 dantų gydymo asmens ambulatorinėje kortelėje neužfiksuota.
7.12. Odontologų rūmų komisija 2015-12-21 rašte Nr. 15/01-282 aiškiai nurodo, kad praėjus tokiam laikotarpiui (nuo 2011-11-23 atlikto 11 ir 12 dantų plombavimo) galimi įvairūs pakitimai tiek natūralaus danties struktūroje, tiek restauracijose; jokių terminuotų garantijų odontologas negali suteikti, tai prieštarautų Odontoligų profesinės etikos kodekso 27 p. nuostatoms.
7.13. Akcentuotina tai, kad ieškovė, apeliuodama į tai, kad atliktos paslaugos buvo nekokybiškos, pasirinkta gydymo taktika buvo netinkama, deklaratyviai, nepateikdama jokių įrodymų tvirtino, esą galimai reikia perplombuoti atsakovo sudėtas plombas, ir iš viso negalėjo pasisakyti, kokiu būdu buvo pakenkta jos sveikatai. Be to ieškovė tiek teismui, tiek komisijai teigdama, jog neva kitų specialistų nuomone dantys buvo netinkamai plombuoti, jokių įrodymų nei teismui, nei komisijai nepateikė (CPK 178 str.).
7.14. Esant aukščiau nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismo padarytoms išvadoms, spręstina, jog aukščiau nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, t.y. medicininės dokumentacijos netinkamas pildymas, ieškovės raštiško sutikimo invazinėms procedūroms atlikti nebuvimas, nesudaro pagrindo spręsti dėl civilinės atsakomybės atsakovei taikymo. Kaip minėta, ieškovės (pacientės) teisės į kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pažeidimas šiuo konkrečiu atveju nėra siejamas su diagnozavimu, netinkamai parinktu gydymo metodu, atliktos paslaugos kokybe, kokios nors kitos gydymo klaidos nustatymu; byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti dėl priežastinio ryšio CK 6.247 str. nuostatų kontekste.
7.15. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad po 3 metų ir 5 mėn. po atliktų procedūrų 11 danties plomba pakeitė spalvą, ką ieškovė pastebėjo esant (kaip ji pati nurodo) nestandartiniam apšviestumui, esant įprastam apšviestumui ieškovė šio jos įvardijamo defekto iš viso nematė, ieškovė aptiko 12 danties neužplombuotą gabaliuką (ko, kaip pati nurodo, pačiai neįmanoma pastebėti), po 1 metų 4 mėnesių po atlikto plombavimo ieškovė aptiko, kad 43 danties plombos kraštai nelygūs, nesudaro pagrindo spręsti ir nereiškia, kad skundžiamos procedūros buvo atliktos nekokybiškai, kad dėl jų ieškovės sveikatai yra padaryta žala. Nėra pagrindo konstatuoti ieškovę gydžiusios gydytojos odontologės kaltės dėl neatidžiai, nerūpestingai ir aplaidžiai atliktos profesinės pareigos (CK.6.248 str., 6.249 str.).
7.16. Nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, todėl ieškovės reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nepagrįsti ir atmestini (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnis, 24 straipsnio 1 dalis, CK 6.246 - 6.249 str., CPK 178 str., 185 str., CK 6.727 str., CK 6.729 str., 6.732, 6.733 str.).
Dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2017-06-06 sprendimą Nr. 56-59.
8.1. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas neprivalo būti nuginčytas, nes teismo, nagrinėjančio ginčą dėl turtinės (neturtinės) žalos atlyginimo, komisijos sprendimas dėl vienos iš civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – neteisėtų veiksmų nebuvimo, nesaisto. Faktiškai ginčo objektas šioje byloje yra ne Komisijos sprendimas (Komisija šiuo atveju nėra materialus teisinio santykio, iš kurio kildinamas žalos padarymas, dalyvis), o ginčas, kilęs tarp paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos; t.y. nagrinėjamu atveju ginčas tarp ieškovės ir IĮ B. R. odontologijos kabineto; komisija šiuo atveju yra tik ikiteisminė institucija, neturinti suinteresuotumo bylos baigtimi. Ginčas ikiteismine tvarka yra jau išnagrinėtas, ieškovė, kreipdamasi su ieškiniu dėl Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo komisijos sprendimo panaikinimo, ginčo, kilusio tarp jos ir gydymo įstaigos, sprendimą perkėlė į teismą; kaip teismas aukščiau pasisakė ir svarstė dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovui. Pažymėtina tai, kad komisija ginčijamą sprendimą grindė specialistų išvadomis dėl ieškovei teiktų sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumo bei kokybiškumo. Įrodymų, paneigiančių šias išvadas, byloje nepateikta, be to pati ieškovė iš dalies reikalavimus dėl žalos pritesimo (dėl jos sutikimo invazinei procedūrai nebuvimo, ką ir konstatavo komisija) grindžia pačios skundžiamu komisijos sprendimu. Tai, kad komisija nenustatė ieškovės sveikatai žalos padarymo fakto bei nusprendė netenkinti ieškovės prašymo dėl žalos atlyginimo, savaimei nesudaro pagrindo dėl komisijos sprendimo neteisėtumo. Vėlgi, teismas nekartoja aukščiau teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytų išvadų. Esant nurodytam, teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo šį ieškovės reikalavimą tenkinti.
9.1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 98 str.1 d.). Kadangi ieškinys atmestinas, o ieškovė yra atleista nuo išlaidų, susijusių su jai valstybės suteikta teisine gynyba, žyminio mokesčio sumokėjimu, su bylos nagrinėjimo išlaidomis, tačiau ji nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, kurias teismas priteisia iš pralaimėjusios šalies, kurios naudai priimamas sprendimas, iš ieškovės atsakovui priteistina 600 Eur atsakovo patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų (CPK 98 str., 178 str., VGTPĮ 14 str.2d. 20 str.1d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui IĮ R. odontologijos kabinetui, į.k. 182912177, 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.