- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- e2A-53-302/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01675-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Romualda Janovičienė, Artūras Driukas
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- individualiai įmonei B
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovei individualiai įmonei B. Rubinienės odontologijos kabinetui dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. A. kreipėsi teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė: 1) atnaujinti terminą kreiptis į teismą dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisijos) 2017 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 56-59 panaikinimo; 2) panaikinti Komisijos 2017 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. 56-59; 3) priteisti iš atsakovės individualios įmonės (toliau – ir IĮ) B. Rubinienės odontologijos kabineto 360 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad gydytoja B. R. atsakovės klinikoje 2010 m. gruodžio 27 d. plombavo ieškovei 14 ir 15 dantį, 2011 m. lapkričio 23 d. – 11 ir 12 dantį, 2013 m. spalio 17 d. – 44 dantį, 2013 m. gruodžio 30 d. – 43 dantį. Šios paslaugos ieškovei buvo suteiktos nekokybiškai: nebuvo gautas ieškovės raštiškas sutikimas dėl invazinių, intervencinių procedūrų atlikimo, gydytoja nekokybiškai plombavo 11, 12, 43 dantis, dėl ko juos reikės perplombuoti, 11 dančiui reikėjo atlikti pilną plombavimą, tuo tarpu gydytoja užplombavo tik pusę danties, vėliau po naująja plomba pasimatė buvusi anksčiau, 43 dantis užplombuotas nelygiai, plombos kraštai nelygūs, paliktas neužplombuotas 12 danties kampelis. Dėl nekokybiško plombavimo ieškovei kelis kartus bėgo kraujas. Prašymą priteisti turtinę žalą grindė išlaidomis, kurias jai reikės patirti perplombuojant 3 dantis. Pavyzdžiui Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje vieno danties plombavimas kainoja 120 Eur. Neturtinę žalą ieškovė vertino 500 Eur, nes dėl nekokybiškai suteiktų paslaugų patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, išgyvenimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės A. A. atsakovei IĮ B. Rubinienės odontologijos kabinetui 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad ieškovė praleido Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatytą terminą apskųsti Komisijos sprendimą. Visgi, įvertinęs tai, jog terminas praleistas nežymiai ir dėl svarbių priežasčių – jį atnaujino.
5. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad ieškovė savo teisių pažeidimą, susijusį su nekokybišku dantų plombavimu, sieja su sutikimo invazinei procedūrai nedavimu, apie kurį turėjo žinoti tų procedūrų atlikimo metu. Be to, ir iš 2015 m. balandžio 29 d. dienos ieškovės skundo Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba) matyti, kad visas suteiktas paslaugas ieškovė laikė nekokybiškomis nuo pat paslaugų suteikimo dienos. Kitus nekokybiškai suteiktų paslaugų požymius, t. y. dėl 11 ir 12 dantų plombavimo, ieškovė nurodė supratusi vėliausiai 2014 m. gegužės mėnesį. Dėl 43 danties plombavimo kitų pažeidimų, išskyrus invazinės procedūros atlikimą be ieškovės sutikimo, ieškovė iš viso nebuvo nurodžiusi ir tik bylos nagrinėjimo metu paaiškino, neva plombos krašteliai yra nelygūs. Teismas laikė, kad dėl plombos kraštelių nelygumo ieškovė taip pat turėjo sužinoti iš karto po procedūros atlikimo, t. y. 2013 m. gruodžio 30 d. Tačiau ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu 2017 m. liepos 25 d., t. y. praleidus įstatyme nustatytą sutrumpintą 3 metų senaties terminą. Teismo vertinimu, ieškovės argumentas, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo Komisijos sprendimo gavimo dienos nėra pagrįstas, nes tokio sprendimo apskundimo terminas yra procesinis, o ne pagal CK VII skyriuje nustatytas taisykles skaičiuojamas senaties terminas. Teismas nenustatė priežasties, kodėl šis terminas turėtų būti atnaujintas, bei konstatavo, kad ieškinio senaties praleidimas yra savarankiškas pagrindas atmeti ieškovės ieškinį.
6. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimų priteisti turtinę ir neturinę žalą pagrįstumo teismas nustatė, kad Tarnyba 2015 m. rugsėjo 4 d. ataskaitoje Nr. D17-162-(1.27) ir 2015 m. rugsėjo 7 d. įsakyme Nr. T4-126 konstatavo, jog 2010 m. gruodžio 27 d., 2011 m. lapkričio 23 d., 2013 m. spalio 17 d. ir 2013 m. gruodžio 30 d. pacientei A. A. IĮ B. Rubinienės odontologijos kabinete asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus. Šiuose dokumentuose nustatyti tokie pažeidimai – odontologo įrašuose nenurodyti gydymo planas ir preliminari sąmata, paslaugos ieškovei suteiktos neįforminus raštiško jos sutikimo dėl odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų teikimo bei sutikimo invazinei procedūrai. Analogiški pažeidimai konstatuoti ir Odontologų rūmų komisijos. Teismo vertinimu, šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė suteikė ieškovei medicinines odontologijos paslaugas pažeidusi teisės aktų reikalavimus, nes nesilaikė visų norminiuose aktuose įtvirtintų veiksmų (tinkamai nevedė (neįformino) medicininės dokumentacijos), tačiau ieškovės teisės į kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pažeidimas šiuo konkrečiu atveju siejamas ne su netinkamai parinktu gydymo metodu, atliktos paslaugos kokybe, kokios nors kitos gydymo klaidos nustatymu, o išimtinai su medicininės dokumentacijos tinkamu pildymu.
7. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė negalėjo nurodyti, kada tiksliai pastebėjo plombavimo defektus ir kada kreipėsi dėl jų į atsakovę. Duomenų, kad ieškovė reiškė atsakovei kokias nors pretenzijas dėl suteiktų paslaugų anksčiau nei 2015 m. gegužės 17 d., byloje nėra. Taip pat ieškovė negalėjo nurodyti, kokią neigiamą įtaką jos sveikatai turi atsakovės suteiktos paslaugos. Ieškovė nejautė ir nejaučia jokio skausmo, pretenzijų dėl dantų plombavimo nereiškė: dėl 2011 m. lapkričio 23 d. plombuotų 11 ir 12 dantų kreipėsi daugiau nei po 3 metų 5 mėnesių, dėl 43 danties, kuris buvo plombuotas 2013 m. gruodžio 30 d., – tik 2015 m. besikreipdama į Komisiją. Kitų nusiskundimų dėl 43 danties plombavimo ieškovė nereiškė, tik bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad, pasak jos, plombos krašteliai nelygūs, dėl to kraujuoja dantenos. Tačiau Odontologo įrašų (ambulatorinė kortelė Nr. 416) duomenimis nustatyta, kad ieškovei atvykus pas atsakovę, diagnozuotas 43 danties kariesas, nurodoma, kad dantenos kraujuoja, yra akmenys. Taigi, akivaizdu, jog ieškovės dantenų kraujavimas nustatytas pačios gydytojos dar iki skundžiamos procedūros atlikimo.
8. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad gydytoja turėjo plombuoti jai visą, o ne dalį 11 danties, ir kad invazinės procedūros buvo atliekamos be jos sutikimo, tačiau iš ieškovės skundo Tarnybai turinio teismas nustatė, jog gydytoja prieš teikiant paslaugas aptarinėjo ir derino su ieškove atliktinų paslaugų apimtį (mastą) ir būdą. Taigi, nepaisant to, kad ieškovės sutikimas dėl atliekamų procedūrų ir informavimas nebuvo įformintas įstatymo nustatyta tvarka, ieškovė žinojo, kokia ir kokios apimties paslauga bus atliekama, ir su tuo sutiko.
9. Odontologų rūmų komisija išvadose konstatavo, kad 2011 m. lapkričio 23 d., gydymo planas, kai buvo tvarkyti 11 ir 12 dantys, buvo pasirinktas pagal tuo metu nustatytą dantų pažeidimo pobūdį. Sekančio apsilankymo 2013 m. spalio 17 d. metu nusiskundimų dėl ankstesnių dantų gydymo neužfiksuota. Odontologų rūmų komisija nurodė, kad per praėjusį laiką nuo 11 ir 12 dantų plombavimo yra galimi įvairūs pakitimai tiek natūralaus danties struktūroje, tiek restauracijose.
10. Teismas pažymėjo, jog ieškovė, nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad kitų specialistų nuomone dantys buvo plombuoti netinkamai, kad jai galimai reikia perplombuoti atsakovės sudėtas plombas ir iš viso negalėjo pasakyti, kokiu būdu buvo pakenkta jos sveikatai. Atsižvelgęs į tai bei į aplinkybę, jog byloje nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai – medicininės dokumentacijos netinkamas pildymas – ieškovės raštiško sutikimo invazinėms procedūroms atlikti nebuvimas, nesudaro pagrindo spręsti dėl civilinės atsakomybės atsakovei taikymo, nusprendė atsakomybės atsakovės atžvilgiu netaikyti.
11. Tesimas netenkino ieškovės prašymo panaikinti Komisijos sprendimą, konstatavęs, kad tokio pobūdžio bylose Komisijos sprendimas teismo nesaisto ir neprivalo būti nuginčytas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovė A. A. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus:
12.1. Apie savo pažeistas teises ieškovė sužinojo tik 2015 m. rugsėjo 4 d., kai buvo priimta Tarnybos ataskaita. Iki tol, ir tuo labiau teismo nurodytą 2013 m. gruodžio 30 d., ieškovė apie netinkamai suteiktas odontologines paslaugas nežinojo.
12.2. Skundžiamame sprendime teismas rėmėsi tik atsakovės argumentais ir pats nesiėmė savarankiškai vertinti faktinių bylos aplinkybių, panaikinti prieštaravimų tarp ieškovės ir atsakovės nurodytų aplinkybių. Teismas turėjo pareigą skirti byloje teismo ekspertizę, kuri būtų nustačiusi egzistuojant atsakovės nekokybiškais suteiktų paslaugų faktą.
12.3. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės darbuotoja ieškovei netinkami plombavo 11, 12 ir 43 dantis, o kitų dantų netinkamą sutvarkymą turi konstatuoti byloje skirtina teismo ekspertizė.
12.4. Ieškovės patirta turtinė žala siejama su Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje nustatytomis tokių darbų kainomis, kadangi nekokybiškai atliktą darbą reikės ištaisyti. Be to, ieškovė ilgą laiką negalėjo fotografuotis, pastoviai jautė diskomfortą dėl nekokybiškai sutvarkytų dantų, jaudinosi bei daug galvojo apie susiklosčiusią situaciją, taip negalėdama skirti pakankamai laiko kitiems darbams bei šeimai. Taip atsirado ieškovės neturtinė žala.
12.5. Teismas turėjo kviesti į teismo posėdį atsakovę, kadangi jos atstovas nežino visų faktinių bylos aplinkybių.
Atsiliepimas
13. Atsakovė IĮ B. Rubinienės odontologijos kabinetas atsiliepime su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
13.1. Ieškovės apeliaciniame skunde pateikta teorija dėl ieškinio senaties nesiderina nei su ieškinio senaties samprata, nei su pačios ieškovės pozicija, pateikta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Būtent ieškovė turėjo pareigą įrodyti, jog apie savo teisės pažeidimus sužinojo vėliau, nei jie buvo atlikti, tačiau šios pareigos neįvykdė. Iš byloje esančio ieškovės skundo Tarnybai matyti, jog dar prieš kreipdamasi į šią institucija ieškovė žinojo apie, jos teigimu, netinkamai atliktas procedūras. Visus kitus teisių pažeidimus ieškovė sieja vien tik su rašytinės formos sutikimo nedavimu, tačiau apie tai, jog tokio sutikimo nedavė ieškovė taip pat turėjo sužinoti iš karto.
13.2. Prašymą skirti byloje ekspertizę ieškovė turėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, o to nepadariusi, negali jos reikalauti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Teismo posėdyje tokia galimybė buvo aptarta, tačiau ieškovė jokio prašymo teismui nepareiškė. Pati ieškovė nei ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, nei teisme nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jai padarytą žalą. Todėl teismas neturėjo pareigos rinkti byloje įrodymus už ieškovę.
Šalies argumentai
13.3. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė sumažino savo reikalavimų apimtį iki 360 Eur turtinės žalos, tačiau apeliaciniame skunde vėl prašo priteisti pradinę 500 Eur žalą.
13.4. Pateikusi teismui Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos kainoraštį ieškovė vis tiek nenurodo kaip konkrečiai apskaičiavo kilusią žalą.
13.5. Atsakovė byloje buvo atstovaujama advokato ir toks atstovavimas juridiniam asmeniui yra visiškai pakankamas. Gydytojos odontologės dalyvavimas teismo posėdyje nebūtų lėmęs priešingo teismo sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.
Faktinės bylos aplinkybės
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė IĮ B. Rubinienės odontologijos kabinetas suteikė ieškovei dantų plombavimo paslaugas – gydytoja B. R. 2010 m. gruodžio 27 d. plombavo ieškovei 14 ir 15 dantis, 2011 m. lapkričio 23 d. plombavo 11 ir 12 dantis, 2013 m. spalio 17 d. plombavo 44 dantį, o 2013 m. gruodžio 30 d. plombavo 43 dantį.
16. 2015 m. balandžio 29 d. ieškovė pateikė skundą Tarnybai, kuriame nurodė, jog atsakovės odontologiniame kabinete jai buvo netinkamai suteiktos 11 ir 12 dantų plombavimo paslaugos.
17. 2015 m. gegužės 17 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su skundu dėl nekokybiškai atliktų 11 ir 12 dantų plombavimo, prašė pašalinti nurodytus trūkumus.
18. Išnagrinėjusi ieškovės 2015 m. balandžio 29 d. skundą Tarnyba 2015 m. rugsėjo 7 d. įsakyme Nr. T4-126 „Dėl pacientei A. A. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ nustatė tokius pažeidimus: 1) 2010 m. gruodžio 27 d., 2011 m. lapkričio 23 d., 2013 m. spalio 17 d. ir 2013 m. gruodžio 30 d. odontologė B. R. ieškovės Odontologo įrašuose nenurodė gydymo plano ir preliminarios sąmatos, pacientei odontologijos paslaugas teikė neįforminusi raštiško jos sutikimo dėl odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų teikimo; 2) gydytoja B. R. pacientei 2010 m. gruodžio 27 d. plombavo 14 ir 15 dantį, 2011 m. lapkričio 23 d. plombavo 11 ir 12 dantį, 2013 m. spalio 17 d. plombavo 44 dantį, 2013 m. gruodžio 30 d. plombavo 43 dantį, neįforminusi pacientės raštiško sutikimo invazinei procedūrai, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 17 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-184 „Dėl Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ nuostatas, Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo 9 straipsnio 7 dalies nuostatas dėl sutikimo dėl odontologinės priežiūros (pagalbos) invazinių ir (ar) investicinių paslaugų teikimo.
19. Tarnyba 2015 m. rugsėjo 4 d. ataskaitoje Nr. D17-162-(1.27), įvertinusi IĮ B. Rubinienės odontologijos kabinete teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę konstatavo, kad: 1) odontologo įrašuose nenurodytas gydymo planas ir preliminari sąmata (paslaugos kaina), 2) paslaugos teiktos neįforminus raštiško pacientės sutikimo.
20. 2016 m. gruodžio 30 d. ieškovė pateikė pareiškimą Komisijai. Komisija 2017 m. birželio 6 d. sprendime Nr. 56-59 „Dėl A. A. pareiškimo“, vadovaudamasi ieškovės medicininiais dokumentais, Odontologų rūmų komisijos (specialistų) atsakymais, Tarnybos medžiaga, nustatė, jog IĮ B. Rubinienės odontologijos kabinete buvo netinkamai pildoma medicininė dokumentacija, tačiau netinkamas dokumentacijos pildymas neturėjo įtakos ieškovės dantų plombavimo kokybei ir sprendė, kad žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pareiškėjai A. A. nepadaryta. Komisija netenkino pareiškėjos prašymo atlyginti žalą.
21. Ieškovė 2017 m. liepos 25 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą. Išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį, kuriuo ji prašė panaikinti Komisijos sprendimą bei priteisti turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą, atmetė. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo sprendimu taikyti ieškinio senatį bei nekonstatavimu minėtų civilinės atsakomybės sąlygų, reikalingų siekiant taikyti atsakovei civilinę atsakomybę. Taip pat ieškovė nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą skirti byloje ekspertizę atsakovės atliktų paslaugų kokybei nustatyti. Įvertinusi bylos medžiagą bei ginčui aktualų teisinį reglamentavimą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės apeliacinio skundo argumentai stokoja pagrįstumo.
Dėl ieškinio senaties taikymo
22. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu atmesti ieškinį dėl pasibaigusio ieškinio senaties termino (CK 1.131 straipsnis). Nurodo, jog visą laiką buvo aktyvi, kreipėsi į atsakovę, taip pat į ikiteismines ginčų nagrinėjimo institucijas, o galutinai apie savo pažeistas teises sužinojo tik 2015 m. rugsėjo 4 d., kai buvo priimta Tarnybos ataskaita. Po šios ataskaitos gavimo ji nieko nelaukdama kreipėsi su skundu į Komisiją, o po Komisijos sprendimo – į teismą.
23. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie savo teisės pažeidimą, ieškinio senaties termino pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie jos pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013).
24. Kreipimuisi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją dėl pažeistų teisių ir žalos atlyginimo taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, o komisijos priimtas sprendimas gali būti skundžiamas per Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatytą 30 dienų terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015).
25. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė įrodinėjo, kad ieškinio senaties terminas kreipimuisi į teismą prasideda gavus Komisijos sprendimą. Visgi, įvertinus aukščiau nurodytą teismų praktiką matyti, kad 3 metų ieškinio senaties terminas ir yra nustatytas būtent kreipimuisi į Komisiją, kuri yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija. Tuo tarpu apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo Tarnybos atsakymų, parengtų pagal jos skundą, gavimo, kadangi tik tuomet ji galutinai įsitikino savo teisių pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia ieškovės interpretacija taip pat nesutinka.
26. Kaip teisingai skundžiamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovė savo teisės pažeidimus sieja su 4 apsilankymų pas atsakovę metu jai atliktomis nekokybiškomis odontologinėmis procedūromis. Nurodo, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė nekokybišku darbu, taip pat sutikimų odontologinėms invazinėms procedūroms negavimu. Šiuo atveju svarbu nustatyti kada, kaip jau buvo minėta, ieškovė faktiškai suvokė apie savo teisų pažeidimą. Akivaizdu, kad apie tai, jog ieškovė nedavė odontologei sutikimų odontologinėms invazinėms procedūroms ieškovei turėjo būti žinoma iš karto po procedūrų atlikimo, kadangi tokie sutikimai yra pasirašomi dar prieš pradedant procedūras. Tuo tarpu, iš byloje esančio skundo Tarnybai matyti, kad 11 ir 12 dantų plombavimo trūkumus (nedidelę neužplombuotą dalį ir aplinkybę, jog per naują plombą persimato senoji) ieškovė suprato vėliausiai 2014 m. gegužės mėnesį. 43 danties trūkumus (plombos kraštelių nelygumus) ieškovė nurodė tik ieškinyje teismui, nors tikėtina, kad juos turėjo pastebėti iš karto po procedūros. Dėl 14, 15 ir 44 dantų plombavimo trūkumų ieškovė iš viso plačiau nepasisakė, nurodė, jog dėl jų turėtų spręsti ekspertų komisija. Todėl klaidingais laikytini ieškovės argumentai, jog apie savo teisių pažeidimus ji sužinojo tik po Tarnybos ataskaitos gavimo, kadangi ataskaitoje konstatuoti pažeidimai (šios nutarties 18 punktas) susiję su medicininės dokumentacijos netinkamu pildymu, o ne netinkamu pačiu dantų tvarkymu. Atsižvelgusi į aukščiau patartas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Apeliaciniame skunde ji nenurodė jokių svarbių praleidimo priežasčių, todėl atnaujinti šio termino nėra pagrindo.
Dėl ekspertizės
27. Skunde ieškovė taip pat nurodo, jog teismas sprendime nepagrįstai rėmėsi tik atsakovės pateiktais argumentais ir pats nesiėmė savarankiškai vertinti faktinių bylos aplinkybių, panaikinti prieštaravimų tarp ieškovės ir atsakovės nurodytų aplinkybių. Jos teigimu, teismas turėjo pareigą skirti byloje teismo ekspertizę, kuri būtų nustačiusi egzistuojant atsakovės nekokybiškai suteiktų paslaugų faktui. Teisėjų kolegija su šiais ieškovės argumentais taip pat nesutinka.
28. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
29. Nagrinėjamu atveju ieškovė tiek pirmosios instancijos teisme tiek ir apeliaciniame skunde reiškia nepasitenkinimą tuo, jog teismas neskyrė byloje teismo ekspertizės, kurios metu būtų nustatytas atsakovei atliktų odontologinių paslaugų nekokybiškumo faktas, t. y. atsakovės neteisėti veiksmai. Visgi teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovės neteisėtų veiksmų įrodinėjimo našta, atsižvelgus į aukščiau cituotus CPK 12 ir 178 straipsnius, tenka būtent ieškovei. Teismas tokio pobūdžio bylose neveikia kaip aktyvus arbitras ir negali pats rinkti bylai reikšmingus įrodymus. Ieškovė teismo proceso metu aptariamas aplinkybes įrodinėjo tik savo paaiškinimais bei Tarnybos ataskaita ir įsakymu, kuriuose realiai nebuvo nustatyti žalą ieškovės sveikatai sąlygoję atsakovės darbuotojos veiksmai. Iš esmės nesant byloje jokių kitų ieškovės argumentus pagrindžiančių įrodymų bei nesant ieškovės išreikšto tiesioginio prašymo skirtį byloje ekspertizę bei įsipareigojimo ją apmokėti, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo tai daryti savo iniciatyva.
30. Taip pat nepagrįstai ieškovė teigia, kad skundžiamame sprendime teismas rėmėsi tik atsakovės argumentais. Kaip matyti iš sprendimo turinio, teismas išsamiai aptarė bei motyvuotai atmetė ieškovės argumentus, taip pat paneigė jos pateiktus įrodymus kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų
31. PTŽSAĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka (PTŽSAĮ 13 straipsnis, 24 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 str. 1 d.).
32. Nagrinėjamu atveju ieškovė, pareiškusi sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotųjų (gydytųjų) veiksmais teikiant jai sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovė turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016 ir kt.).
33. Kasacinio teismo išaiškinta, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).
34. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo nesutinkanti su teismo sprendime padarytomis išvadomis, jog neegzistuoja jos nurodomos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, lemiančios būtinybę atlyginti ieškovei jos patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Pažymi, kad byloje esanti Tarnybos ataskaita patvirtinta atsakovės neteisėtų veiksmų buvimo faktą. Tikslius pažeidimus turėtų nustatyti byloje skirtina teismo ekspertizė, o turtinės žalos dydis gali būti apskaičiuojamas pagal Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje nustatytas tokių darbų atlikimo kainas. Neturinę žalą nurodo patyrusi negalėdama ilgą laiką fotografuotis, pastoviai jautusi diskomfortą dėl nekokybiškai sutvarkytų dantų, jaudinusis bei daug galvojusi apie susiklosčiusią situaciją, taip negalėdama skirti pakankamai laiko kitiems darbams bei šeimai.
35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi byloje esančius įrodymus, pritaria skundžiamame teismo sprendime padarytoms išvadoms (nurodytos šios nutarties 7-10 punktuose), kad atsakovės veiksmuose teikiant ieškovei odontologines paslaugas neegzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos. Teismas šių argumentų papildomai neatkartoja, tačiau pasisako dėl tam tikrų aspektų.
36. Neteisėtus atsakovės veiksmus ieškovė apibrėžia kaip nekokybiškai atliktas odontologines paslaugas, netinkamai pasirinktą gydymo taktiką ir padarytus procedūrinius pažeidimus. Nurodo, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės darbuotoja ieškovei netinkamai plombavo 11, 12 ir 43 dantis, o kitų dantų netinkamą sutvarkymą turi konstatuoti gydytojai apžiūros metu. Visgi, teisėjų kolegija su aplinkybe, jog byloje egzistuoja nekokybiškas paslaugas taisant 11, 12 ir 43 dantis pagrindžiantys įrodymai, nesutinka. Kaip teisingai konstatuota skundžiamame sprendime Tarnybos ataskaitoje bei įsakyme konstatuoti atsakovės teisės aktų reikalavimų pažeidimai siejami išimtinai su netinkamu medicininės dokumentacijos pildymu, tačiau ne su netinkamai parinktu gydymo metodu, atliktos paslaugos kokybe, kokios nors kitos gydymo klaidos nustatymu. Kaip jau buvo minėta, ieškovė nepateikė jokių įrodymų (gydytojų išrašų, specialisto išvadų ar pan.), jog net ir jos minėti 11, 12 ir 43 dantys buvo plombuoti nekokybiškai. Tuo tarpu apie kitų dantų tvarkymo kokybę ji nenurodė net ir jokių abstrakčių pažeidimų. Tai reiškia, jog žalos sveikatai faktas (neteisėti veiksmai) byloje nebuvo įrodytas.
37. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog vien netinkamas medicininės dokumentacijos tvarkymas šiuo atveju nesąlygojo ieškovės žalos sveikatai atsiradimo, tuo labiau, kai realaus turtinės žalos dydžio ieškovė rašytiniais įrodymais taip pat nepagrindė. Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikų internete pateikiamas paslaugų kainoraštis nesant byloje įrodymų, kad ieškovės dantis iš viso reikia perplombuoti ir kokia apimtimi, nėra pakankamas įrodymas siekiant pagrįsti turtinės žalos dydį. Nekonstatavus neteisėtų veiksmų kalbėti apie neturtinę žalą taip pat nėra pagrindo. Atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija atmeta ir aptartus ieškovės apeliacinio skundo argumentus.
Dėl atsakovės tiesioginio dalyvavimo teismo posėdyje
38. Ieškovė skunde taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai leido atsakovei vesti bylą per atstovą ir nedalyvauti teismo posėdžiuose atsakovės darbuotojai gydytojai B. R., nes atstovas bylos nagrinėjimo metu nežinojo eilės svarbių faktinių bylos aplinkybių. Tačiau pateikdama šį argumentą ieškovė nenurodo nei kokių aplinkybių ieškovės atstovas nežinojo, nei kokias svarbias aplinkybes gydytoja būtų atskleidusi tik asmeniškai dalyvaudama teismo posėdyje. Dėl šios priežasties ir šis ieškovės apeliacinio skundo argumentas laikomas nepagrįstu.
Dėl procesinės bylos baigties
39. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis.).
41. Atsižvelgus į priimamą procesinį sprendimą (apeliacinis skundas atmetamas) atsakovei iš ieškovės priteisiamos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 400 Eur. Šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus atsakovė pateikė teismui 2018 m. balandžio 5 d. Prašomą priteisti sumą teismas vertina kaip proporcingą bei tinkamai pagrįstą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą
Priteisti iš ieškovės A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei individualiai įmonei B. Rubinienės odontologijos kabinetui, į. k. 182912177, 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.