Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. C. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). Mažeikių rajone Viekšniuose, Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajono savivaldybė, Lietuva, vedęs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas:

1. 2013 m. balandžio 5 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 straipsnio 1 dalį;

2. 2019 m. sausio 21 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės;

3. 2020 m. kovo 27 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nuteistas 40 MGL dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

16. Iš 2020 m. gegužės 18 d tarnybinio pranešimo nustatyta, kad įvykį matė R. C. sūnus G. C. ir sūnus G. C. (t. 1, b. l. 147);

18.1. Pažymėtina, jog teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Atsižvelgiant į tai, minėtas ekspertų išvadas teismas taip pat privalo įvertinti, vadovaudamasis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir vertindamas kitus įrodymus. Ekspertų išvados – svarbus informacijos šaltinis, tačiau teisinis aplinkybių vertinimas – ne eksperto, o teismo kompetencija. Be to, faktinių aplinkybių konstatavimas taip pat yra išimtinai teismo prerogatyva.

20. Kaltinamasis 2020 m. gegužės 19 d. duodamas parodymus parodė, kad jis įvykio metu buvo neblaivus ir nelabai gerai pamena, bet galėjo R. C. ir įspirti, tiek į koją, tiek į nugarą. Nematė, kad R. būtų nugriuvusi, bet gal ir nugriuvo (t. 2 b. l. 8-9). Vėliau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu taip pat teigė, kad tuo metu buvo neblaivus. Parodė, kad pastūmė nestipriai, nuo jo pastūmimo nukentėjusioji nebuvo nugriuvusi. Šonkaulių tikrai nesulaužė, nuo pastūmimo ji net nebuvo nukritusi. Nurodė, kad melagingai jį nori apkaltinti smurtu, nes yra padavęs dokumentus skirtis (t. 2, b. l. 12-13). Teismo posėdžio metu neneigė, kad įvykio metu jis buvo neblaivus, taip pat neneigė, kad su ranka pastūmė nukentėjusiąją, bet kad spyrė nepripažino. Teigė, kad tikrai taip negalėjo būti, tačiau taip pat teigė, kad neatsimena, jog būtų galėjęs spardyti, atsimena, kad stūmė su ranka, bet nukentėjusioji nebuvo nukritusi. Kaip matyti kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs, be to, jie prieštaringi. Aplinkybę, kad pastūmė nukentėjusiąją kaltinamasis atsimena aiškiai, tačiau dėl kitų jo vartotų veiksmų jis nurodo, kad nepamena dėl neblaivumo, tačiau nepaisant to, tvirtina, kad spirti tikrai negalėjo, nematė, kad nukentėjusioji būtų virtusi. Kaltinamasis ne kartą pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog jis būtent tą dieną sulaužė šonkaulius ir remiasi tuo, kad lūžiai nustatyti praėjus mėnesiui po įvykio. Tai leidžia teigti, kad kaltinamasis, įvertinęs byloje esančius įrodymus, aiškiai nurodo (prisimena) tik jam palankias aplinkybes, o tų kurios jam nepalankios, nenurodo arba tvirtina neprisimenąs. Teismas tokius parodymus vertina kritiškai ir jais remtis kaip patikimais parodymais, nėra pagrindo, juolab, kad juos paneigia kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai.

21. Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes šaltinis, o nukentėjusiojo parodymai yra viena iš parodymų rūšių, tačiau nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, turintis teisėtą interesą, kad kaltininkas būtų nuteistas ir jam (nukentėjusiajam) atlyginta nusikalstama veika padaryta žala. Todėl vertinant nukentėjusiosios parodymus ir pripažįstant juos patikimu įrodymu, būtina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad nukentėjusiosios parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti išvadą dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.

22. Nukentėjusiosios R. C. parodymuose pateikiamos aplinkybės ir faktai yra neprieštaringi ir nuoseklūs, todėl teismas dėl jos parodymų, kad kaltinamasis pirmą kartą spyrė į dešinę šlaunį, o antrą kartą į nugarą kairėje pusėje ir po to nukrito ant dujų balionų, tikrumo neabejoja. Nukentėjusioji, priešingai nei tvirtino kaltinamasis, nuo pat pradžių teigė, kad ją kaltinamasis ne pastūmė, o jai kelis kartus spyrė. Be to, nuketėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojai matę įvykį - kaltinamojo ir nukentėjusiosios sūnūs. Teismo posėdžio metu liudytojai patvirtino, kad matė, kaip jų tėvas kaltinamasis R. C., įvykus žodiniam konfliktui dėl raktų, spyrė mamai – nukentėjusiajai R. C.. Abu patvirtino, jog matė, kad kaltinamasis nukentėjusiajai spyrė keletą kartų (t. 2, b. l. 87, 103). Šių liudytojų aplinkybės visiškai sutampa tarpusavyje bei su nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, kad kaltinamasis jai spyrė keletą kartų ir kad ji po to nuvirto ir kliudė dujų balionus. Liudytojas G. C. patvirtino, kad po antro smūgio mama įlėkė į ūkinį pastatą ir griuvo, girdėjo tik garsą, ūkiniame pastate buvo dujų balionai. Liudytojas G. C. taip pat tvirtino matęs, kad po smūgių į nugarą, nukentėjusioji įėjo į ūkinio pastato vidų. Liudytojas V. K. parodė, kad girdėjo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios žodinį konfliktą, girdėjo kažkokį triukšmą, atrodo, kad kažkas nuvirto ar nukrito (t. 2, b. l. 104). 2020 m. rugsėjo 22 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), yra sudėti dujų balionai, statybinės medžiagos. Šios aplinkybės neginčijo ir kaltinamasis, parodė, kad šiame ūkiniame pastate buvo dujų balionų. Be to, pirminės medicininės apžiūros metu nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo sumušta krūtinės ląstos užpakalinės sienos paviršiaus sužalojimas, ir ši aplinkybė taip pat paneigia kaltinamojo versiją, kad jis tik pastūmė, atitraukė nukentėjusiąją nuo durų. Šiuo atveju teismas netikėti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, kurie tarpusavyje sutampa, nuo pat pradžių buvo nuoseklūs ir atitinka byloje surinktą rašytinę medžiagą, neturi pagrindo.

23. Kaltinamasis nors nurodė, kad jie susimokė prieš jį, tačiau jokių argumentų dėl kokių priežasčių jo sūnūs galėtų jį apkalbėti, nenurodė. Kaltinamojo tvirtinimas, kad sūnus G. C. negalėjo matyti įvykio, nes sėdėjo automobilyje ir jam pastatas turėjo trukdyti matyt šį įvykį, yra nepatvirtina bylos medžiaga. Pats liudytojas parodė, kad viską pats gerai matė, be to, jo reakcija į kaltinamojo elgesį: jis tik pamatęs, kad kaltinamasis nukentėjusiajai sudavė pirmą smūgį, išlipo iš automobilio ir bėgo prie tėvų, rodo., kad jis matė kaltinamojo atliktus smurtinius veiksmus. Taigi, jei G. C. nebūtų matęs įvykio, nebūtų ir bėgęs prie tėvų.

24. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje yra įrodyta, kad R. C. ne tik pastūmė nuketėjusiąją, kaip jis tvirtino, bet ir spyrė dešine koja vieną smūgį nukentėjusiajai į dešinės kojos šlaunį, o po to į nugaros kairę pusę, po ko nukentėjusioji nugriuvo ant grindų bei ten pastatytų dujų balionų, t. y. įrodyta, kad atliko kaltinime nurodytus veiksmus.

25. Būtinas BK 138 straipsnio 2 dalie 3 punkto požymis – nesukus sveiktos sutrikdymo mastas. Kaltinamasis nesutinka, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajai nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata, tačiau bylos medžiaga patvirtinta, kad nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl kaltinamojo prieš ją panaudoto smurto.

26. Nustatyta, kad nukentėjusiajai po įvykio 2020 m. gegužės 18 d. nustatytas krūtinės ląstos užpakalinės sienos paviršiaus sužalojimas. VšĮ Mažeikių ligoninėje nustatytas krūtinės ląstos sumušimas kairėje. Tai pat buvo nustatyti seni dešinės pusės IV-V šonkaulių lūžiai, kurie padaryti prieš mažiausiai 1 mėnesį laiko iki atvykstant į VšĮ Mažeikių ligoninę, krūtinės ląstos rentgenogramose lūžių nėra (t. 1, b. l. 102-103, 110). Iš medicininių dokumentų matyti, kad R. C. po pirmojo apsilankymo pas gydytoją, buvo išrašytas tepalas ir analgetikai nuo skausmo. Tačiau iš UAB Dr. A. B. sveikatos centro 2020 m. liepos 23 d. rašto matyti, kad R. C. 2029 m. birželio 26 d., t. y. praėjus mėnesiui po įvykio, kreipėsi pas šeimos gydytoją D. B. dėl skausmų kairiame šone. Iš gauto radiologo atsakymo nustatyta, kad R. C. nustatyti kairėje pusėje IV, V šonkaulių lūžimai (t. 1, b. l. 125-126, 145-146). Specialisto išvadoje Nr. pG 1034/2020(04) padaryta išvada, kad R. C. nustatyti kairės pusės IV ir VI šonkaulių lūžiai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos 2020 m. gegužės 18 d., galimai užduotyje nurodytu laiku (2020 m. gegužės 18 d.). Taigi nustatyta, kad pirmosios medicininės apžiūros metu nukentėjusiajai nebuvo nustatyti kairės pusės šonkaulių lūžiai, nustatyti tik krūtinės ląstos paviršinis sužalojimas, tačiau atlikus papildomus tyrimus po mėnesio, nustatytas kairės pusės IV, IV šonkaulių lūžiai. Pagal specialisto išvadą šis sužalojimas galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kietu buku daiktu, tiek atsitrenkiant į kietą buką daiktą ir/ar paviršius, taip pat nurodyta, kad sužalojimai galėjo būt padaryti 2020 m. gegužės 18 d. ir tokie sužalojimai vertinti kaip nesunkus sveiktos sutrikdymas (t. 1, b. l. 108-109).

28. Apibendrindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra pakankami teismo išvadoms pagrįsti, kad kaltinamasis R. C. 2020 m. gegužės 18 d. būdamas neblaivus, apie 16 valandą, (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajone, ūkinio pastato viduje, nesunkiai sužalojo savo artimąjį – sutuoktinę. Kaltinamasis R. C. suprato, kad smurtauja prieš savo sutuoktinę, kad tokiais veiksmais sukelia jai fizinį skausmą, ją žaloja, ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

III. Bausmės kyrimo motyvai

29. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų. BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytos tyčinės nusikalstamos veikos), kaltės formą (nusikaltimai padaryti veikiant tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus nusikalstamų veikų stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamojo asmenybę.

6. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis atlygino tik dalį Šiaulių teritorinės ligonių kasos patirtą turtinę žalą, likusios dalies bei nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos neatlygino. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės: nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis, BK 60 straipsnio 1 dalis 13 punktas). Be to, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis). padaryta veika nukentėjusiajai nesunkiai sutrikdyta sveikata, padaryta žala. Kaltinamojo asmenybę: teistas, anksčiau yra smurtavęs prieš tą pačią nukentėjusiąją (BK 140 straipsnio 2 dalis, 145 straipsnio 1 dalis), tačiau jiems baudžiamojo poveikio priemonė įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (Telšių apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nuosprendis) (t. 2, b. l. 161-174); baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, vieną kartą už tai, kad viešoje vietoje buvo visiškai girtas (t. 1, b. l. 188-190); nesigydė dėl psichikos ar priklausomybės ligų ir nėra įrašytas į įskaitą (t. 1, b. l. 157); nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje.

7. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad esant nustatytoms dviem atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, ir nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kaltinamajam R. C. tikslinga paskirti BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau įvertinus paties kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, kad jis jam paskirtas bausmes iki tol tinkami vykdė, teismas mano, kad tikslinga laisvės atėmimo bausmės trukmę nustatyti mažesnę nei šios bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. C. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, savo kaltę pripažino iš dalies. Teismas atsižvelgia, kad kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau duomenų, kad jis netinkamai atliktų jam paskirtas bausme, nėra. Baudą, paskirtą Telšių apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. baudžiamuoju įsakymu yra savanoriškai sumokėjęs (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, bylos Nr. e1-234-1118/2020). Todėl teismas mano, kad šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus kaltinamasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo vertinimu, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, užtikrins teisingo nubaudimo principą ir BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus bus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Būtent tokios bausmės paskyrimas, teismo vertinimu, būtų optimalus, tikslingas bei teisingas.

IV. Civilinių ieškinių išsprendimas

10. Baudžiamojoje byloje civilinius ieškinius pareiškė nukentėjusioji R. C. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir Šiaulių teritorinė ligonių kasa dėl turtinės žalos atlyginimo.

Dėl nukentėjusiosios R. C. civilinio ieškinio

11. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. C. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 141,54 Eur turtinei žalai (2021 m. vasario 10 d. patikslino prašomą priteisti sumą turtinei žalai atlyginti) atlyginti ir 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad turtinę žalą patyrė dėl vaistų pirkimo, patyrė išlaidų dėl važiavimo pas medikus, policijos pareigūnus. Dėl neturtinės žalos nurodo, kad patyrė išgąstį, šoką, patyrė dvasinius išgyvenimus, iki šiol turi vartoti raminamuosius vaistus. Taip pat patyrė skausmą, dėl to turėjo vartoti vaistus nuo skausmo, sumušimo vietos skaudėjo ilgą laiką, pojūčiai kėlė diskomfortą, teko geri nuskausminančius vaistus. Liekamieji reiškiniai yra išlikę iki šiol.

13. Nustatyta, kad nukentėjusioji įsigijo receptinių psichotropinių vaistų nuo 2020 m. birželio 16 d. iš viso už 141,54 Eur. Prie bylos medžiagos pridėti čekiai bei medicininės pagalbos priemonės išdavimo kvitai (t. 2, b. l. 109-121). Kadangi turtinė žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, yra pagrįsta dokumentais, todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo.

14. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

15. Įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti dvasinių ir fizinių kančių patyrimą vienu metu, kaltininko elgesys po žalos padarymo, itin skaudžias, ilgą laiką trunkančias ar iš esmės neįmanomos pašalinti neteisėtų veiksmų pasekmes, lydėsiančios nukentėjusįjį visą gyvenimą, materialinės naudos siekimą, recidyvas; laiko tarpą nuo pažeidimo padarymo, sunkią žalą padariusio asmens turtinę padėtį, neatsargų žalą padariusio asmens veikimą, teigiamą žalą padariusio asmens elgesį po žalos padarymo (atgaila, atsiprašymas, aktyvus siekimas sušvelninti pasekmes ar palengvinti nukentėjusiojo kančias), visišką ar dalinį turtinės, neturtinės žalos kompensavimą, nekentėjusiojo netinkamą, provokuojamą elgesį, pirmą kartą padarytą pažeidimą. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur suma gali būti dvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan.

16. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. C. prašo 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes dėl kaltinamojo veiksmų patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, skausmą, kuris tęsėsi ilgai, privalėjo vartoti vaistus, iki šiol jaučia baimę. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji palaikė pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

17. Kaltinamojo įvykdytas nusikaltimas yra tyčinis, suprato ką daro ir norėjo taip veikti, todėl abejonių nekyla, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo metu patirto sužalojimo nukentėjusioji patyrė ne tik fizinius, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tad teisę į neturtinės žalos atlyginimą ji įgijo.

18. Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, padaryto sužalojimo mastą, sužalojimo padarymo aplinkybes, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, nukentėjusiosios elgesį, į tai, kad nukentėjusioji dėl sužalojimų patyrė nepatogumų, gydėsi, į sužalojimų padarinius, sprendžia, kad nukentėjusiajai yra pagrindas priteisti neturtinę žalą, tačiau jos prašomas dydis, įvertinus nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, šiuo atveju yra per didelis. Teismas atsižvelgia į tai, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai buvo sulaužyti šonkauliai, dėl ko ji juto skausmą, kaip nurodė pati nukentėjusioji, skausmą juto apie 1 mėnesį, taip pat atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai liekamųjų reiškinių dėl šio patirto sužalojimo, nėra. Nukentėjusioji patyrė skausmą, pateikė duomenis, kad vartoja psichotropinius vaistus dėl patirto streso, tačiau duomenų, kad nukentėjusiajai dėl to būtų suvaržytas judėjimas ar būtų kaip kitaip dėl to suvaržytas jos gyvenimas, nėra (nukentėjusioji nurodė, kad ėjo pas sūnų tuo metu sportuoti, tai patvirtino ir sūnus G. C.). Byloje nėra duomenų, kurie leistų nukrypti nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais. Teismo vertinimu, atsižvelgus į byloje pateiktus duomenis, į kasacinio teismo praktiką, yra pagrindas nukentėjusiajai priteisti iš kaltinamojo 1 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tokia suma, teismo vertinimu, yra teisinga ir adekvati tiek kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, tiek nukentėjusiosios patirtam skausmui ir išgyvenimams.

19. Kaltinamasis šiuo metu nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus, be to, turi turto (Iš teismų Informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad yra nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (pateiktas ieškinys ir priešieškinis)). Taigi šiuo atveju nukentėjusiajai žala padaryta jo kaltais veiksmais, todėl, teismo vertinimu, privalo būti atlyginta.

Dėl Šiaulių teritorinės liginių kasos civilinio ieškinio

20. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 24,74 Eur turtinei žalai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas atlyginti (t. 1, b. l. 86-90). Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, žala atsirado dėl kaltinamojo kaltų tyčinių veiksmų prieš nukentėjusiąją R. C., todėl civilinis ieškinys dėl 24,74 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, įpareigojant kaltinamąjį R. C. atlyginti padarytą 24,74 Eur turtinę žalą.

V. Kiti klausimai

30. Kaltinamajam 2020 m. gegužės 18 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir 2020 m. gegužės 19 d. prokuroro nutarimu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 22-23; 28-30). Kaltinamajam taikytos kardomosios priemonė taikomos tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir jį nuteisti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 18 d. 17 val. 15 min. iki 2020 m. gegužės 19 d. 17. val. 15 min. (viena para) ir laikyti jį atlikus dalį bausmės – 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6, 8 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą R. C. atidėti 2 (dvejiems) metams, R. C. įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Išaiškintina, kad bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos gali būti pakeistos, arba bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas nuteistąjį pasiunčiant atlikti paskirtą bausmę, išskyrus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164¹ straipsnyje nurodytą atvejį, nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas probacijos tarnybos teikimu.

R. C. išaiškinti, kad jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus R. C. 2020 m. gegužės 19 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi taikytą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, ir 2020 m. gegužės 19 d. prokuroro nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Civilinės ieškovės R. C. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. C. civilinei ieškovei R. C. priteisti 141,54 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą, 54 ct) turtinei žalai atlyginti ir 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės Šiaulių teritorinė ligonių kasa civilinį ieškinį tenkinti ir iš R. C. priteisti 24,74 Eur (dvidešimt keturis eurus,74 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus. Suimtam asmeniui apskundimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos.

Išaiškintina, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.