- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-01
- Bylos Nr.
- 1-84-1139/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19160-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Rimkuvienė
- Kaltinamasis
- R. C.
- Nukentėjusysis
- R. C.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. C. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). Mažeikių rajone Viekšniuose, Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajono savivaldybė, Lietuva, vedęs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas:
1. 2013 m. balandžio 5 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 straipsnio 1 dalį;
2. 2019 m. sausio 21 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės;
3. 2020 m. kovo 27 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nuteistas 40 MGL dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
1. Kaltinamasis R. C. kaltinamas tuo, kad nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: 2020 m. gegužės 18 d., apie 16 valandą, (duomenys neskelbtini) rajone, būdamas neblaivus, ūkinio pastato viduje, kilus žodiniam konfliktui su R. C., dėl ūkinio pastato raktų, dešine koja spyrė vieną smūgį nukentėjusiajai savo žmonai R. C. į dešinės kojos šlaunį, o jai pasakius „ką tu čia darai“ ir atsukus vyrui nugarą, koja spyrė nukentėjusiajai R. C. į nugaros kairę pusę, po ko nukentėjusioji nugriuvo ant grindų bei ten pastatytų dujų balionų ir susižalojo, tai yra padarė nukentėjusiajai R. C. kairės pusės IV ir VI šonkaulių lūžius, taip sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo posėdžio metu R. C. savo kaltę pripažino iš dalies. Nesutiko, kad tą dieną jis sulaužė nukentėjusiajai šonkaulius, nes lūžiai nustatyti daug vėliau. Pripažino, kad su ranka atstūmė, bet, kad spyrė nepripažino, nes to nebuvo. Atstūmė, kad pasiimtų raktus. Kai pastūmė, nukentėjusioji nenukrito. Į šlaunį nespyrė, tik su ranka atstūmė. Nespyrė į nugaros kairę pusę, taip nebuvo. Tuo momentu jis buvo neblaivus. Neprisimena, girtumas buvo iki 2 promilių. Gėrė miestelyje pas draugą. Kai iš nosies pradėjo bėgti kraujas, buvo sulaužyta nosis, jis iškvietė medikus, su jais atvažiavo ir pareigūnai. Nežino kaip susilaužė nosį, nieko nejuto. Gal griuvo, gal trenkė – nebežino, neatsimena. Ginčas kilo dėl ūkinio pastato raktų. Tėvai paprašė, kad atneštų dujų balioną, jis atsirakino ūkinį, nunešė dujų balioną, kai parėjo raktų nebebuvo, o žmona stovėjo atsirakinusi kitą ūkinį. Priėjo ir pasakė, kad atiduotų raktus, o ji sakė, kad neduos jokių raktų. Abiejuose ūkiniuose pastatuose buvo dujų balionų. Susiginčijo prie ūkinio pastato, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame ūkiniame pastate buvo dujų balionai. Kai pastūmė nukentėjusiąją, ūkinio pastato durys jau buvo atrakintos, nes viduje buvo santechnikas, matė, kad viduje yra žmogus, bet nežino kas ji toks. Matė, kad raktai buvo spynoje, norėjo pasiimti, o ji atsistojo, įsirėmė ir sakė, kad neduos. Bendro ūkio neveda apie 4 metus, gyvena tame pačiame name. Nežino, nėra įrodymų kaip tie šonkauliai sulūžo, trūksta įrodymų. Neatsimena, kad galėjo spardyti, negalėjo būti tokių dalykų. Atsimena, kad stūmė su ranka. Konfliktas su nukentėjusiąja įvyko ne pirmą kartą. Kai atvyko medikai, juos abu išvežė į ligoninį, nukentėjusiąją vežė gal dėl to, kad skundėsi, kad spyrė, kad skauda. Šalia gyvena jo mama, ji turėjo girdėti konfliktą, daugiau lygtai niekas nematė. Konflikto laikas nurodytas teisingai. Konfliktas vyko namo, pažymėtu Nr. 1 kieme, lauke prie ūkinio pastato durų. Į ūkinį pastatą nebuvo įėjęs, nežino, ar nukentėjusioji buvo įėjusi į ūkinio pastato vidų. Jie stovėjo prie durų. Po įvykio gal ne viską atsimena. Neatsimena, kad spyrė. Čia išgalvotos istorijos. Atsimena, kad su ranka atstūmė. Atsimena, kad tokių dalykų nedarė. 2020 m. gegužės 19 d., kai apklausė tyrėja, kiek atsimena, sakė tiesą.
2.1. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo parodymus, kaltinamasis parodė, kad kai apklausė buvo pusiau blaivus, nežino, ar tada sakė tiesą. Staigiai užklausė, buvo išsigandęs, nesuvokė ką kalbėjo. Tuo momentu su pareiškimu sutiko, kad greičiau išeitų iš areštinės. Tuo momentu patvirtino, kad tai yra tiesa. Po to pradėjo galvoti, kad nesąmonė, negalėjo būti to spardymo, netiesa, kad spyrė nukentėjusiajai, kad šonkaulius sulaužė. Gydytojo ekspertizės visai neatitinka situacijos. Pripažįsta, kad atstūmė su ranka – tai tiksliai žino. Įvykio tiksliai neatsimena. Po konflikto, kažkokiu momentu buvo priėjęs sūnus G.. Nežino, gal atėjo išskirti, nes išgirdo, kad ginčijasi. Atrodo, kad kieme su sūnumi G. nebendravo. G. visko negalėjo matyti, nes jis sėdėjo mašinoje. Jis sėdėjo mašinoje, nes jo pažįstamam žadėjo nuvežti dujų balioną. Mašina stovėjo, kieme, adresu Nr. 2, prie ūkinio pastato - tarp kiemų, esančių Nr. 2 ir Nr. 1 yra pravažiavimas. Sūnus negalėjo visko matyti, nes jam trukdė ūkinis pastatas. Iš gyvenamojo namo būtų galima matyti ūkinį pastatą, prie kurio vyko konfliktavo. Nežino, ar gyvenamajame name kas nors buvo, nebuvo įėjęs.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
3. Nukentėjusioji R. C. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras. Kartu negyvena, bendro ūkio neveda apie 3 metus. Viskas įvyko gegužės 18 d., apie 16 valandą. Jis yra užvaldęs visus raktus nuo ūkinių pastatų. Ji gali įeiti į namus ir į vasarinę, kur yra sudėtos daržovės, įrankiai. Kadangi namą, pažymėtą Nr. 1 namą prijungti prie centralizuoto vandentiekio, išsikvietė žmogų, kuris pajungtų. Taip pasitaikė, kad jis grįžo su elektriniu motoroleriu, visas veidas nubrozdintas, girtas. Nuėjo į Nr. 2 kiemą, paprašė, kad atrakintų ūkinį pastatą, jis išsityčiojo ir visiškai nekreipė dėmesio. Pamatė, kad yra atrakintos ūkinio pastato durys ir jose yra raktai, pasiėmė raktus ir nuėjo į Nr. 1 kiemą atsirakinti ūkinį pastatą. Eidama išgirdo, kad jis jau ateina. Atsirakino duris, įėjo tas žmogus ir su kastuvu ieškojo vamzdyno. Apie 50 cm buvo įėjusi į vidų ir stovėjo. Atsisuko ir jis jai spyrė iš kojos. Kaip kaltinamasis spyrė, jo nebuvo prie durų, buvo įėjusi į vidų. Jis stovėjo įsikibęs į duris ir „koliojosi“. Galvojo, kad viskas taip pasibaigs ir nusisuko, tada pajuto smūgį, įkrito į balionus ir ant žemės. Pirmą kartą pataikė į dešinę šlaunį, o antrą kartą į nugarą kairėje pusėje. Tarp pirmo ir antro smūgio praėjo kelios minutės. Tikrai nesitikėjo, kad jis dar kartą spirs. Kai įkrito į balionus, jis dar būtų norėjęs smurtauti, bet atėjęs sūnus jį nustūmė. Išsigando, nes netikėtai buvo smūgis iš nugaros. Balionai buvo gražiai sustatyti prie sienos ir kai jis jai spyrė, įvirto į balionus, virto šonu. Kai krito užkliuvo už balionų ir su jais krito ant žemės. Kai kurie balionai buvo tušti, kiti pilni. Griuvo ant kairiojo šono. Santechnikas kasinėjo žemę, ieškojo vamzdžio, bet viską girdėjo. Kai atsistojo, santechnikas sakė, kad eitų skambinti policijai, bet kieme pamatė, kad atvažiavo policija ir greitoji. Jai davė raminančių vaistų, nes drebėjo, buvo labai išsigandusi. Medikai ją vežė kartu su kaltinamuoju. Tada jis jau tylėjo, buvo ramus. 2020 m. gegužės 18 d. buvo nustatytas sumušimas, tačiau vis juto skausmą, todėl skambino savo šeimos gydytojai. Ji sakė gerti vaistus nuo skausmo ir tepti tepalu nuo skausmo tas vietas, bet tai nepadėjo, negalėjo kentėti, todėl gydytojos prašė, kad siųstų pakartotinai. Ji nusiuntė ir atrado lūžusius šonkaulius. Per pirminę apžiūrą švietė tą vietą, į kurią spyrė, darė rentgeną. Iki šonkaulių lūžio nustatymo praėjo apie mėnuo laiko. Nuo įvykio iki šonkaulių lūžių nustatymo, jokių įvykių nebuvo, nebuvo griuvusi.
4. Liudytojas G. C. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jo tėvas, o nukentėjusioji – motina. Sutiko duoti parodymus ir parodė, kad tą dieną jam paskambino tėvas ir paprašė, kad pas kažkokį žmogų nuvežtų dujų balioną. Maždaug už 10 minučių grįžo namo ir nuėjo paimti baliono. Prie namo, esančio Nr. 2, privarė mašiną. Mama, pamačiusi, kad grįžo tėvas, nuėjo prašyti raktų, nes reikėjo įeiti į ūkinį pastatą, kuris yra Nr. 2, Tėvas jai raktų nedavė. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes tėvas nenorėjo duoti raktų, o mamai jų reikėjo. Kai tėvas nuėjo paimti balioną, mama raktus ištraukė iš ūkinio pastato ir nuėjo atsidaryti kitą ūkinį pastatą, kuris yra Nr. 2. Tėvas, pamatęs, kad nėra raktų, nuėjo link kito namo. Tuo metu jis sėdėjo savo automobilyje. Kai tėvas nuėjo prie kito namo, pradėjo šaukti, įvyko žodinis konfliktas ir pamatė, kad tėvas tarpduryje spyrė mamai. Tada jam bėgant link jų, matė, kad spyrė dar kartą ir jį tada nustūmė. Pamatė pirmą smūgį ir bėgant link mamos pamatė antrą smūgį. Kai spyrė pirmą kartą, jis išlipo iš automobilio ir bėgo link jų. Trečio karto nebebuvo, nes atbėgo jis ir nustūmė. Po antro smūgio mama įlėkė į ūkinį pastatą ir griuvo. Buvo balionai – matyt pataikė. Pirmą kartą nieko nebuvo, aš ją mačiau tarpduryje. Po pirmo smūgio mama įėjo į vidų, ėjo lauk, tada pamatė antrą smūgį ir jos nebematė, tik girdėjo garsą. Iš automobilio viską matė. Viskas tiesiai matosi, maždaug 20-30 metrų atstumas. Niekas neužstojo, nes yra kiemas, o prieš jį viskas matosi. Policiją iškvietė tėvas, nes prieš tai jau parėjo su sužeista nosimi, matyt buvo kritęs. Mamai buvo šokas, negalėjo atsigauti. Maždaug po 10 minučių atvažiavo policija. Prieš konfliktą tėvas šaukė, buvo piktas, nes buvo paimti jo raktai nuo ūkinio pastato. Tuo momentu tėvas buvo neblaivus. Jis pats pripažino, kad buvo neblaivus, todėl negalėjo vairuoti automobilio. Jis viską pats gerai matė, o mama sakė: „matai kas dedasi“. Jai skaudėjo nugarą. Vėliau mama ateidavo pas jį sportuoti, sakydavo, kad šone vis tiek kažkas skauda. Sakė jai, kad nuvažiuotų ir dar kartą persišviestų, nes taip negali būti. Po patirtų smūgių mama nedirbo.
5. Liudytojas G. C. teismo posėdžio metu parodė kad kaltinamasis yra jo tėvas, o nukentėjusioji – motina. Sutiko duoti parodymus ir parodė, kad jis buvau miegamojo kambaryje, gulėjo lovoje ir išgirdo triukšmą. Atsikėlęs pro langą pamatė konfliktuojančius tėvus. Pamatė, kad mama eina link ūkinio pastato, o tėvas eina iš paskos. Mamai atidarius duris, būnant ant slenksčio, tėvas ėjo link jos ir įsikibęs į duris, spyrė mamai į nugarą. Spyrė 2-3 kartus. Kai tėvas spyrė mamai, pamatė, kad iš kito kiemo atbėgo brolis, kuris nustūmė tėvą. Po to išbėgo į lauką, nubėgo į ūkinį pastatą pažiūrėti kas vyksta. Nuėjęs pamatė, kad ūkiniame pastate buvo brolis, mama ir darbininkas, kuris į kitą pastatą vedė vandenį. Tiksliai nematė, kas atsitiko kai įspyrė. Pro langą matė pirmąjį smūgį, kai jis pataikė tiesiai į nugarą. Kitų smūgių tiksliai nematė. Kelis kartus kėlė kojas, bet nematė ar 2-3 smūgius pataikė. Po pirmojo smūgio mama įėjo į vidų. Jai būnant viduje, matė, kad tėvas, įsikibęs į duris, spyrė. Po to nesimatė kas įvyko. Iš kito kiemo atbėgo brolis, nustūmė tėvą ir įėjo į pastato vidų, žiūrėti kas mamai. Mačiau, kad tėvas nuėjo į kitą kiemą (Nr. 2). Močiutės (kaltinamojo mamos) iš viso nebuvo. Mama sakė, kad jai sudavė smūgį į nugarą (įspyrė). Iki konflikto gyveno kartu su tėvu, po konflikto – nebegyvena. Po įvykio mama buvo nuliūdusi, sakė, kad jai skauda tą vietą, kur tėvas sudavė. Ji gėrė vaistus, tą pačią dieną ar po kelių dienų kreipėsi į medikus. Dėl patirto skausmo mama skundėsi apie savaitę, gal ilgiau, tiksliai negali pasakyti, kiek kartų kreipėsi į medikus. Mama sakė, kad jai lūžo šonkauliai.
6. Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis nieko nematė, jie tiesiog susistumdė. Šeimyninis konfliktas, jis visai pašalinis žmogus. Jie dėl kažko ginčijosi – dėl raktų. Moteris prašė raktų – jis nedavė. Jokio smurto nematė, šalia nebuvo, tik girdėjo, kad jis atėjo. Girdėjo, kad moteris sakė „kodėl mane stumdai“, girdėjo kažkokį triukšmą. Jokių smurtinių veiksmų nematė. Jis buvo ūkiniame pastate. Jie buvo kitoje patalpoje. Patalpas skyrė tarpsienis. Patalpose buvo sukrautos visokios statybinės medžiagos. Tą dieną matė, kad vyras vaikščiojo po kiemą, kaip jis atrodė nematė, matė jį iš tolo. Nežino, ar jis buvo blaivus.
6.1. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. K. parodė, kad 2020-05-18 po pietų tiksliai laiko nepamena, dirbo pas moterį, Viekšniuose, tikslaus adreso nežino, moteris buvo prašiusi surasti vandens vamzdį. Jam dirbant lauke, priėjo prie jo moters vyras, kuris paklausė „ką jis čia veikia“, jis atsakė, kad dirba, matėsi, kad vyras yra truputį išgėręs, po ko jis nuėjo. Jis girdėjo kaip moteris ir tas vyras kitame kieme ginčijosi, ginčas vyko dėl vamzdžių, kurių vyras ieškojo. Po kiek laiko moteris priėjo arčiau jo, ir neužilgo atėjo ir tas moters vyras, išgirdo moters pasakymą „ką tu gyvuly darai, ko tu daužai mane“, girdėjo kaip muštynių garsus, kaip kažkas stumdytųsi, lygtai griūtų. Tai įvyko trumpai, kokias 1-2 minutes. Po ko moteris išėjo laukan, kur ji nuėjo, nežino. Dar po kiek laiko išgirdo policijos garso signalą, išėjęs pamatė, kad yra atvažiavę policijos pareigūnai bei medikai. Kaip moteris buvo sumušta jis nematė, jis tik iš garsų galėjo spęsti, kad vyko muštynės ir iš moters sakymo suprato, kad vyras ją mušė. Visko pats nematė, jis tik girdėjo. (1 tomas, b. l. 64-65);
7. Iš 2020 m. gegužės 18 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad pareiškėja R. C. pranešę apie įvykį 2020 m. gegužės 18 d. ir parodė, kad jos vyras R. C., būdamas girtas, kilusio žodinio konflikto metu , jai spyrė du spyrius iš kojos į kairės pusės nugaros dalį žemiau mentės. Taip jai vyras sukėlė fizinį skausmą. Prašė patraukti R. C. atsakomybėn įstatymo nustatyta tvarka, nes jis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. Iš prie protokolo pridėtos foto lentelės nustatyta, kad atidarius duris į ūkinės paskirties namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), matosi sudėti dujų balionai, statybinės medžiagos (t. 1, b. l. 1-17);
8. Iš 2020 m. gegužės 18 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-19160-20 nustatyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. (t. 1, b. l. 18-24); 2020 m. gegužės 9 d. įtarimai pareikšti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. 2020 m. spalio 27 d. įtarimai pareikšti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (t. 2, b. l. 7-13);
9. Iš Informacinio pranešimo ROIK 0120000258616 nustatyta, kad 2020 m. gegužės 18 d. 16.11 val., telefonu, privatus asmuo pranešė, kad smurtas, vyras spyrė žmonai. Vėliau 18.20 gautas VšĮ „Mažeikių ligoninė“ gydytojo N. G. telefoninis pranešimas, kad 16:41 val., GMP pristatė R. C., diagnozė krūtinės ląstos sumušimas, išleista gydytis į namus, smurtas artimoje aplinkoje. (t. 1, b. l. 27-30);
10. Iš 2020 m. rugsėjo 22 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad R. C. paprašė nueiti iki ūkinio pastato, kur sustojo prie ūkinio pastato durų ir parodė į duris bei paaiškino, kad 2020-05-18 apie 15.30 val., grįžus neblaiviam vyrui R. C. ir jai paprašius raktų nuo ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) miestelyje, Mažeikių rajone, jis ją keikė necenzūriniais žodžiais, sakė neduos ir nuėjo iki šalia gyvenančių tėvų. Ji raktus pasiėmė iš durų spynos. Tada paprašė nueiti iki greta esančio ūkinio pastato adresu (duomenys neskelbtini)miestelyje, Mažeikių rajone ir parodė į duris kur paprašė įeiti į pastato vidų ir atsistojo bei nurodė vietą, kur ji stovėjo kai šaukdamas atėjo R. C., tai buvo ūkinio pastato viduje, šalia įėjimo durų. Bei paaiškino, kad jai stovint nusisukus nuo įėjimo durų, išgirdo atėjusį vyrą R., kuris dešine koja spyrė vieną smūgį jai į dešinės kojos šlaunį, (parodė vietą kur stovėjo R. C.) toliau vyko žodinis konfliktas ir R. C. jai spyrė koja vieną smūgį į nugaros kairę pusę, dėl ko ji nugriuvo į šalia pastatytus dujų balionus (nuo įėjimo durų tiesiai 1,423 m., atstumu) ir nugriuvo ant žemės, taip jai buvo sukeltas fizinis skausmas. (t. 1, b. l. 35-38);
11. Iš 2020 m. birželio 11 d. specialisto išvados Nr. G 688/2020(04) nustatyta, kad R. C. 2020 m. gegužės 18 VšĮ GMP nustatytas krūtinės ląstos užpakalinės sienos paviršinis sužalojimas ir VšĮ Mažeikių ligoninėje nustatytas krūtinės ląstos sumušimas kairėje sužalojimais nevertinami, kadangi diagnozės paremtos subjektyviais nusiskundimais, tačiau nėra pagrįstos objektyviais traumavimo požymiais VšĮ Mažeikių ligoninėje 2020 m. gegužės 18 d. R. C. nustatyti seni dešinės pusės IV-V šonkaulių lūžiai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais0 ir/ar paviršiumi. Seni IV-V šonkaulių lūžiai padaryti mažiausiai 1 trauminio poveikio metu. remianti turimais duomenimis nėra galimybės pasisakyti su kokiu konkrečiu daiktu kontaktuojant R. C. nustatyti seni dešinės pusės IV-V šonkaulių lūžiai. remiantis turimais duomenimis R. C. nustatyti seni dešinės pusės IV-V šonkaulių lūžiai padaryti prieš mažiausiai 1 mėn. laiko iki jai atvykstant į VšĮ Mažeikių ligoninę 2020 m. gegužės 18 d. ir nėra susiję su užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. R. C. nustatyti seni dešinės pusės IV-V šonkaulių lūžiai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 102-103);
12. Iš 2020 m. rugpjūčio 13 d. atliktos specialisto išvados Nr. pG 1034/2020(04) nustatyta, kad: 1. R. C. nustatyti kairės pusės IV ir VI šonkaulių lūžiai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Mažeikių ligoninę 2020-05-18, galimai užduotyje nurodytu laiku. R. C. UAB Baltic RAD 2020-06-26 nustatytas kairės pusės V šonkaulio lūžis sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė nėra patvirtinta VTMT gydytojo radiologo konsultanto. R. C. VšĮ Mažeikių ligoninėje 2020-05-18 nustatyti seni dešinės pusės IV-V šonkaulių lūžiai padaryti prieš mažiausiai 1mėn. laiko iki jai atvykstant į VšĮ Mažeikių ligoninę 2020-05-18 ir nėra susiję su užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis bei laiku. UAB Baltic RAD 2020-06-26 nustatytos senos dešinės pusės VI ir kairės pusės X šonkaulių potrauminės deformacijos sužalojimais nevertinamos, kadangi jos susiformavo prieš mažiausiai 2-3 mėn. laiko iki atlikta 2020-06-26 rentgenograma ir nėra susijusios su užduotyje nurodytu įvykiu. 1.1. R. C. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kietu buku daiktu (-ais), tiek ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą (-us) ir/ar paviršių (-us). R. C. nustatytų kūno sužalojimų padarymo laikas nurodytas punkte Nr. 1.2. R. C. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl šonkaulių lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. 1.3. R. C. nustatyti kūno sužalojimai nenurodo konkrečios jos padėties ir tarpusavio išsidėstymo su užpuoliku sužalojimų jai padarymo metu. 1.4. R. C. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminių poveikių metu. 1.5. Remiantis turimais duomenimis, tiksliai pasisakyti su kokiu konkrečiai daiktu ir /ar paviršiumi padaryti R. C. nustatyti kūno sužalojimai nėra galimybės. R. C. nustatyti kūno sužalojimai gali būti padaromi tiek suduodant smūgį (-ius) kietu buku daiktu (-ais), tiek ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą (-us) ir/ar paviršių (-us) (t. 1, b. l. 108-109);
13. Iš VšĮ Mažeikių ligoninės gydytojo išrašo nustatyta, kad R. C. atvykus 2020 m. gegužės 18 d. diagnozuotas krūtinės ląstos sumušimas. Anamnezė: trauma 2020 m. gegužės 18 d., sumušė vyras. Skundžiasi k. krūtinės ląstos skausmu. Skausmingumas k. ląstos pusėje nugarinėje dalyje žemiau mentės. Krūtinės ląstos rentgenogramose lūžių, laisvo oro ar skysčio pleuros ertmėse nėra. Išrašyta tepti tepalu, analgetikai skausmo metu (t. 1, b. l. 110);
14. Iš UAB Dr. A. B. sveikatos centro 2020 m. liepos 23 d. rašto nustatyta, kad R. C. 2020 m. birželio 26 d. kreipėsi pas šeimos gydytoją D. B. dėl skausmų kairiame šone. Išduotas siuntimas radiologo konsultacijai. Iš gauto radiologo atsakymo nustatyta, kad R. C. kairėje IV, V šonkaulių lūžimai. Dešinės pusės senos IV šonkaulio priekinio galo, IV-VI šonkaulių nugarinių galų, kairėje X šonkaulio potrauminės deformacijos (t. 1, b. l. 125-126, 145-146);
15. Iš Įtariamojo laikino sulaikymo protokolo nustatyta, kad R. C. nustatytas neblaivumas 2,10 prom. (t. 2, b. l. 19);
16. Iš 2020 m. gegužės 18 d tarnybinio pranešimo nustatyta, kad įvykį matė R. C. sūnus G. C. ir sūnus G. C. (t. 1, b. l. 147);
17. Iš 2020 m. rugsėjo 22 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad įtariamasis R. C. paprašė nueiti iki po dešine puse esančio ūkinio pastato, kur sustojo prie ūkinio pastato durų, jas atidarė ir nurodė į duris bei paaiškino, kad 2020-05-18 apie 16 val., pamatęs kaip R. C. paėmė jo ūkinio pastato raktus ir atrakino duris, jis priėjęs prie atrakintų ūkinio pastato durų paprašė grąžinti raktus, R. C. pasakė, kad neduos, vienas kitą įžeidinėjo, jis matė, kad raktai įkišti į durų spyną iš išorės, griebė raktus, R. taip pat juos griebė, raktai dingo, kur, nežino, gal nukrito į šalia buvusį žolyną. Paaiškino, kad anksčiau įtariamojo apklausos metu, dalyvaujant gynėjui, jis teigė, kad įvykio dieną buvo neblaivus, gal galėjo R. įspirti, tiek į koją, tiek į nugarą, nepamena, nes buvo neblaivus. Jis nematė, kad R. būtų nugriuvusi, nors to nepamena. Tačiau dabar 2020-09-22 rodydamas į (duomenys neskelbtini) miestelyje, Mažeikių rajone, ūkinį pastatą teigia, kad tada buvo dar nelabai blaivus, pasimetęs, nes buvo areštinėje ir nepamena ką sakė, neigia savo parodymus, duotus 2020-05-19 ir kaltu neprisipažįsta, nes prieš R. C. nesmurtavo. Paaiškino, kad abu kieme stovėjo šalia atidarytų ūkinio pastato durų, į ūkinio pastato vidų nei jis, nei R. konflikto metu nebuvo įėję. (2 tomas, b. l. 15-17).
18. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. BK 248 straipsnio 1 dalis numato, jog artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. To paties straipsnio 2 dalis nurodo, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš šeimos narį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – nesunkaus sveikatos sutrikdymu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti.
18.1. Pažymėtina, jog teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Atsižvelgiant į tai, minėtas ekspertų išvadas teismas taip pat privalo įvertinti, vadovaudamasis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir vertindamas kitus įrodymus. Ekspertų išvados – svarbus informacijos šaltinis, tačiau teisinis aplinkybių vertinimas – ne eksperto, o teismo kompetencija. Be to, faktinių aplinkybių konstatavimas taip pat yra išimtinai teismo prerogatyva.
19. Kaltinamasis iš esmės nepripažįsta, kad būtent dėt jo veiksmų nukentėjusioji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą t. y. kad būtent dėl jo atliktų veiksmų jai lūžo šonkauliai. Teigia, kad jis tik pastūmė nukentėjusiąją, nespyrė jai, todėl negalėjo sulaužyti šonkaulių, o be to, šonkaulių lūžiai nustatyti ne iš karto po įvykio, o daug vėliau. Teismas tokią kaltinamojo versiją vertina kritiškai kaip pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jo parodymai nuo pat pradžių nebuvo nuoseklūs, be to, juos paneigia tiek pačios nukentėjusiosios duoti parodymai, liudytojų parodymai, tiek kita surinkta rašytinė medžiaga.
20. Kaltinamasis 2020 m. gegužės 19 d. duodamas parodymus parodė, kad jis įvykio metu buvo neblaivus ir nelabai gerai pamena, bet galėjo R. C. ir įspirti, tiek į koją, tiek į nugarą. Nematė, kad R. būtų nugriuvusi, bet gal ir nugriuvo (t. 2 b. l. 8-9). Vėliau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu taip pat teigė, kad tuo metu buvo neblaivus. Parodė, kad pastūmė nestipriai, nuo jo pastūmimo nukentėjusioji nebuvo nugriuvusi. Šonkaulių tikrai nesulaužė, nuo pastūmimo ji net nebuvo nukritusi. Nurodė, kad melagingai jį nori apkaltinti smurtu, nes yra padavęs dokumentus skirtis (t. 2, b. l. 12-13). Teismo posėdžio metu neneigė, kad įvykio metu jis buvo neblaivus, taip pat neneigė, kad su ranka pastūmė nukentėjusiąją, bet kad spyrė nepripažino. Teigė, kad tikrai taip negalėjo būti, tačiau taip pat teigė, kad neatsimena, jog būtų galėjęs spardyti, atsimena, kad stūmė su ranka, bet nukentėjusioji nebuvo nukritusi. Kaip matyti kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs, be to, jie prieštaringi. Aplinkybę, kad pastūmė nukentėjusiąją kaltinamasis atsimena aiškiai, tačiau dėl kitų jo vartotų veiksmų jis nurodo, kad nepamena dėl neblaivumo, tačiau nepaisant to, tvirtina, kad spirti tikrai negalėjo, nematė, kad nukentėjusioji būtų virtusi. Kaltinamasis ne kartą pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog jis būtent tą dieną sulaužė šonkaulius ir remiasi tuo, kad lūžiai nustatyti praėjus mėnesiui po įvykio. Tai leidžia teigti, kad kaltinamasis, įvertinęs byloje esančius įrodymus, aiškiai nurodo (prisimena) tik jam palankias aplinkybes, o tų kurios jam nepalankios, nenurodo arba tvirtina neprisimenąs. Teismas tokius parodymus vertina kritiškai ir jais remtis kaip patikimais parodymais, nėra pagrindo, juolab, kad juos paneigia kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai.
21. Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes šaltinis, o nukentėjusiojo parodymai yra viena iš parodymų rūšių, tačiau nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, turintis teisėtą interesą, kad kaltininkas būtų nuteistas ir jam (nukentėjusiajam) atlyginta nusikalstama veika padaryta žala. Todėl vertinant nukentėjusiosios parodymus ir pripažįstant juos patikimu įrodymu, būtina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad nukentėjusiosios parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti išvadą dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.
22. Nukentėjusiosios R. C. parodymuose pateikiamos aplinkybės ir faktai yra neprieštaringi ir nuoseklūs, todėl teismas dėl jos parodymų, kad kaltinamasis pirmą kartą spyrė į dešinę šlaunį, o antrą kartą į nugarą kairėje pusėje ir po to nukrito ant dujų balionų, tikrumo neabejoja. Nukentėjusioji, priešingai nei tvirtino kaltinamasis, nuo pat pradžių teigė, kad ją kaltinamasis ne pastūmė, o jai kelis kartus spyrė. Be to, nuketėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojai matę įvykį - kaltinamojo ir nukentėjusiosios sūnūs. Teismo posėdžio metu liudytojai patvirtino, kad matė, kaip jų tėvas kaltinamasis R. C., įvykus žodiniam konfliktui dėl raktų, spyrė mamai – nukentėjusiajai R. C.. Abu patvirtino, jog matė, kad kaltinamasis nukentėjusiajai spyrė keletą kartų (t. 2, b. l. 87, 103). Šių liudytojų aplinkybės visiškai sutampa tarpusavyje bei su nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, kad kaltinamasis jai spyrė keletą kartų ir kad ji po to nuvirto ir kliudė dujų balionus. Liudytojas G. C. patvirtino, kad po antro smūgio mama įlėkė į ūkinį pastatą ir griuvo, girdėjo tik garsą, ūkiniame pastate buvo dujų balionai. Liudytojas G. C. taip pat tvirtino matęs, kad po smūgių į nugarą, nukentėjusioji įėjo į ūkinio pastato vidų. Liudytojas V. K. parodė, kad girdėjo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios žodinį konfliktą, girdėjo kažkokį triukšmą, atrodo, kad kažkas nuvirto ar nukrito (t. 2, b. l. 104). 2020 m. rugsėjo 22 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), yra sudėti dujų balionai, statybinės medžiagos. Šios aplinkybės neginčijo ir kaltinamasis, parodė, kad šiame ūkiniame pastate buvo dujų balionų. Be to, pirminės medicininės apžiūros metu nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo sumušta krūtinės ląstos užpakalinės sienos paviršiaus sužalojimas, ir ši aplinkybė taip pat paneigia kaltinamojo versiją, kad jis tik pastūmė, atitraukė nukentėjusiąją nuo durų. Šiuo atveju teismas netikėti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, kurie tarpusavyje sutampa, nuo pat pradžių buvo nuoseklūs ir atitinka byloje surinktą rašytinę medžiagą, neturi pagrindo.
23. Kaltinamasis nors nurodė, kad jie susimokė prieš jį, tačiau jokių argumentų dėl kokių priežasčių jo sūnūs galėtų jį apkalbėti, nenurodė. Kaltinamojo tvirtinimas, kad sūnus G. C. negalėjo matyti įvykio, nes sėdėjo automobilyje ir jam pastatas turėjo trukdyti matyt šį įvykį, yra nepatvirtina bylos medžiaga. Pats liudytojas parodė, kad viską pats gerai matė, be to, jo reakcija į kaltinamojo elgesį: jis tik pamatęs, kad kaltinamasis nukentėjusiajai sudavė pirmą smūgį, išlipo iš automobilio ir bėgo prie tėvų, rodo., kad jis matė kaltinamojo atliktus smurtinius veiksmus. Taigi, jei G. C. nebūtų matęs įvykio, nebūtų ir bėgęs prie tėvų.
24. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje yra įrodyta, kad R. C. ne tik pastūmė nuketėjusiąją, kaip jis tvirtino, bet ir spyrė dešine koja vieną smūgį nukentėjusiajai į dešinės kojos šlaunį, o po to į nugaros kairę pusę, po ko nukentėjusioji nugriuvo ant grindų bei ten pastatytų dujų balionų, t. y. įrodyta, kad atliko kaltinime nurodytus veiksmus.
25. Būtinas BK 138 straipsnio 2 dalie 3 punkto požymis – nesukus sveiktos sutrikdymo mastas. Kaltinamasis nesutinka, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajai nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata, tačiau bylos medžiaga patvirtinta, kad nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl kaltinamojo prieš ją panaudoto smurto.
26. Nustatyta, kad nukentėjusiajai po įvykio 2020 m. gegužės 18 d. nustatytas krūtinės ląstos užpakalinės sienos paviršiaus sužalojimas. VšĮ Mažeikių ligoninėje nustatytas krūtinės ląstos sumušimas kairėje. Tai pat buvo nustatyti seni dešinės pusės IV-V šonkaulių lūžiai, kurie padaryti prieš mažiausiai 1 mėnesį laiko iki atvykstant į VšĮ Mažeikių ligoninę, krūtinės ląstos rentgenogramose lūžių nėra (t. 1, b. l. 102-103, 110). Iš medicininių dokumentų matyti, kad R. C. po pirmojo apsilankymo pas gydytoją, buvo išrašytas tepalas ir analgetikai nuo skausmo. Tačiau iš UAB Dr. A. B. sveikatos centro 2020 m. liepos 23 d. rašto matyti, kad R. C. 2029 m. birželio 26 d., t. y. praėjus mėnesiui po įvykio, kreipėsi pas šeimos gydytoją D. B. dėl skausmų kairiame šone. Iš gauto radiologo atsakymo nustatyta, kad R. C. nustatyti kairėje pusėje IV, V šonkaulių lūžimai (t. 1, b. l. 125-126, 145-146). Specialisto išvadoje Nr. pG 1034/2020(04) padaryta išvada, kad R. C. nustatyti kairės pusės IV ir VI šonkaulių lūžiai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos 2020 m. gegužės 18 d., galimai užduotyje nurodytu laiku (2020 m. gegužės 18 d.). Taigi nustatyta, kad pirmosios medicininės apžiūros metu nukentėjusiajai nebuvo nustatyti kairės pusės šonkaulių lūžiai, nustatyti tik krūtinės ląstos paviršinis sužalojimas, tačiau atlikus papildomus tyrimus po mėnesio, nustatytas kairės pusės IV, IV šonkaulių lūžiai. Pagal specialisto išvadą šis sužalojimas galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kietu buku daiktu, tiek atsitrenkiant į kietą buką daiktą ir/ar paviršius, taip pat nurodyta, kad sužalojimai galėjo būt padaryti 2020 m. gegužės 18 d. ir tokie sužalojimai vertinti kaip nesunkus sveiktos sutrikdymas (t. 1, b. l. 108-109).
27. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis 2020 m gegužės 18 d. spyrė nukentėjusiajai į kairę nugaros pusę, dėl ko ji po to nugriuvo ant grindų bei ten pastatytų dujų balionų. Nuketėjusioji nurodė, kad jai būtent po įvykio nepraėjo skausmas kairėje nugaros pusėje, dėl to buvo priversta pakartotinai kreiptis pas gydytojus. Liudytojai G. C. ir G. C. patvirtino, kad mama skundėsi, jog jai nepraeina nugaros skausmas, kad pakartotinai kreipėsi į medikus. Šiuo atveju įrodymų visetas: nukentėjusiosios, liudytojų nurodytos aplinkybės, įvykių seka, specialisto išvada, medicininiai duomenys, patvirtina, kad nukentėjusiajai šonkauliai buvo sulaužyti būtent dėl kaltinamojo 2020 m. gegužės 18 d. prieš ją vartoto smurto, t. y. dėl to, kad jis spyrė nukentėjusiajai į nugaros kairę pusę, po ko nukentėjusioji nugriuvo ant grindų bei ant pastatytų dujų balionų. Vien aplinkybė, kad kairės pusės šonkaulių sužalojimai buvo nustatyti vėliau, o ne tą pačią dieną, įvertinus byloje sutrinktų įrodymų visetą, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Todėl konstatuotina, kad būtent dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveiktos sutrikdymas.
28. Apibendrindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra pakankami teismo išvadoms pagrįsti, kad kaltinamasis R. C. 2020 m. gegužės 18 d. būdamas neblaivus, apie 16 valandą, (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajone, ūkinio pastato viduje, nesunkiai sužalojo savo artimąjį – sutuoktinę. Kaltinamasis R. C. suprato, kad smurtauja prieš savo sutuoktinę, kad tokiais veiksmais sukelia jai fizinį skausmą, ją žaloja, ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
III. Bausmės kyrimo motyvai
29. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų. BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytos tyčinės nusikalstamos veikos), kaltės formą (nusikaltimai padaryti veikiant tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus nusikalstamų veikų stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamojo asmenybę.
6. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis atlygino tik dalį Šiaulių teritorinės ligonių kasos patirtą turtinę žalą, likusios dalies bei nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos neatlygino. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės: nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis, BK 60 straipsnio 1 dalis 13 punktas). Be to, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis). padaryta veika nukentėjusiajai nesunkiai sutrikdyta sveikata, padaryta žala. Kaltinamojo asmenybę: teistas, anksčiau yra smurtavęs prieš tą pačią nukentėjusiąją (BK 140 straipsnio 2 dalis, 145 straipsnio 1 dalis), tačiau jiems baudžiamojo poveikio priemonė įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (Telšių apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nuosprendis) (t. 2, b. l. 161-174); baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, vieną kartą už tai, kad viešoje vietoje buvo visiškai girtas (t. 1, b. l. 188-190); nesigydė dėl psichikos ar priklausomybės ligų ir nėra įrašytas į įskaitą (t. 1, b. l. 157); nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje.
7. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad esant nustatytoms dviem atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, ir nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kaltinamajam R. C. tikslinga paskirti BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau įvertinus paties kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, kad jis jam paskirtas bausmes iki tol tinkami vykdė, teismas mano, kad tikslinga laisvės atėmimo bausmės trukmę nustatyti mažesnę nei šios bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo
8. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalis nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. C. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, savo kaltę pripažino iš dalies. Teismas atsižvelgia, kad kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau duomenų, kad jis netinkamai atliktų jam paskirtas bausme, nėra. Baudą, paskirtą Telšių apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. baudžiamuoju įsakymu yra savanoriškai sumokėjęs (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, bylos Nr. e1-234-1118/2020). Todėl teismas mano, kad šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus kaltinamasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo vertinimu, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, užtikrins teisingo nubaudimo principą ir BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus bus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Būtent tokios bausmės paskyrimas, teismo vertinimu, būtų optimalus, tikslingas bei teisingas.
IV. Civilinių ieškinių išsprendimas
10. Baudžiamojoje byloje civilinius ieškinius pareiškė nukentėjusioji R. C. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir Šiaulių teritorinė ligonių kasa dėl turtinės žalos atlyginimo.
Dėl nukentėjusiosios R. C. civilinio ieškinio
11. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. C. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 141,54 Eur turtinei žalai (2021 m. vasario 10 d. patikslino prašomą priteisti sumą turtinei žalai atlyginti) atlyginti ir 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad turtinę žalą patyrė dėl vaistų pirkimo, patyrė išlaidų dėl važiavimo pas medikus, policijos pareigūnus. Dėl neturtinės žalos nurodo, kad patyrė išgąstį, šoką, patyrė dvasinius išgyvenimus, iki šiol turi vartoti raminamuosius vaistus. Taip pat patyrė skausmą, dėl to turėjo vartoti vaistus nuo skausmo, sumušimo vietos skaudėjo ilgą laiką, pojūčiai kėlė diskomfortą, teko geri nuskausminančius vaistus. Liekamieji reiškiniai yra išlikę iki šiol.
12. Kaltinamasis nesutiko su pareikštu ieškiniu. Nurodė, kad raminamuosius vaistus ji pradėjo varto daug anksčiau. nesutiko ir su prašomu neturtinės žalos dydžiu.
13. Nustatyta, kad nukentėjusioji įsigijo receptinių psichotropinių vaistų nuo 2020 m. birželio 16 d. iš viso už 141,54 Eur. Prie bylos medžiagos pridėti čekiai bei medicininės pagalbos priemonės išdavimo kvitai (t. 2, b. l. 109-121). Kadangi turtinė žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, yra pagrįsta dokumentais, todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo.
14. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
15. Įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti dvasinių ir fizinių kančių patyrimą vienu metu, kaltininko elgesys po žalos padarymo, itin skaudžias, ilgą laiką trunkančias ar iš esmės neįmanomos pašalinti neteisėtų veiksmų pasekmes, lydėsiančios nukentėjusįjį visą gyvenimą, materialinės naudos siekimą, recidyvas; laiko tarpą nuo pažeidimo padarymo, sunkią žalą padariusio asmens turtinę padėtį, neatsargų žalą padariusio asmens veikimą, teigiamą žalą padariusio asmens elgesį po žalos padarymo (atgaila, atsiprašymas, aktyvus siekimas sušvelninti pasekmes ar palengvinti nukentėjusiojo kančias), visišką ar dalinį turtinės, neturtinės žalos kompensavimą, nekentėjusiojo netinkamą, provokuojamą elgesį, pirmą kartą padarytą pažeidimą. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur suma gali būti dvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan.
16. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. C. prašo 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes dėl kaltinamojo veiksmų patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, skausmą, kuris tęsėsi ilgai, privalėjo vartoti vaistus, iki šiol jaučia baimę. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji palaikė pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
17. Kaltinamojo įvykdytas nusikaltimas yra tyčinis, suprato ką daro ir norėjo taip veikti, todėl abejonių nekyla, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo metu patirto sužalojimo nukentėjusioji patyrė ne tik fizinius, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tad teisę į neturtinės žalos atlyginimą ji įgijo.
18. Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, padaryto sužalojimo mastą, sužalojimo padarymo aplinkybes, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, nukentėjusiosios elgesį, į tai, kad nukentėjusioji dėl sužalojimų patyrė nepatogumų, gydėsi, į sužalojimų padarinius, sprendžia, kad nukentėjusiajai yra pagrindas priteisti neturtinę žalą, tačiau jos prašomas dydis, įvertinus nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, šiuo atveju yra per didelis. Teismas atsižvelgia į tai, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai buvo sulaužyti šonkauliai, dėl ko ji juto skausmą, kaip nurodė pati nukentėjusioji, skausmą juto apie 1 mėnesį, taip pat atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai liekamųjų reiškinių dėl šio patirto sužalojimo, nėra. Nukentėjusioji patyrė skausmą, pateikė duomenis, kad vartoja psichotropinius vaistus dėl patirto streso, tačiau duomenų, kad nukentėjusiajai dėl to būtų suvaržytas judėjimas ar būtų kaip kitaip dėl to suvaržytas jos gyvenimas, nėra (nukentėjusioji nurodė, kad ėjo pas sūnų tuo metu sportuoti, tai patvirtino ir sūnus G. C.). Byloje nėra duomenų, kurie leistų nukrypti nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais. Teismo vertinimu, atsižvelgus į byloje pateiktus duomenis, į kasacinio teismo praktiką, yra pagrindas nukentėjusiajai priteisti iš kaltinamojo 1 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tokia suma, teismo vertinimu, yra teisinga ir adekvati tiek kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, tiek nukentėjusiosios patirtam skausmui ir išgyvenimams.
19. Kaltinamasis šiuo metu nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus, be to, turi turto (Iš teismų Informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad yra nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (pateiktas ieškinys ir priešieškinis)). Taigi šiuo atveju nukentėjusiajai žala padaryta jo kaltais veiksmais, todėl, teismo vertinimu, privalo būti atlyginta.
Dėl Šiaulių teritorinės liginių kasos civilinio ieškinio
20. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 24,74 Eur turtinei žalai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas atlyginti (t. 1, b. l. 86-90). Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, žala atsirado dėl kaltinamojo kaltų tyčinių veiksmų prieš nukentėjusiąją R. C., todėl civilinis ieškinys dėl 24,74 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, įpareigojant kaltinamąjį R. C. atlyginti padarytą 24,74 Eur turtinę žalą.
V. Kiti klausimai
30. Kaltinamajam 2020 m. gegužės 18 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir 2020 m. gegužės 19 d. prokuroro nutarimu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 22-23; 28-30). Kaltinamajam taikytos kardomosios priemonė taikomos tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,
nusprendžia:
R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir jį nuteisti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 18 d. 17 val. 15 min. iki 2020 m. gegužės 19 d. 17. val. 15 min. (viena para) ir laikyti jį atlikus dalį bausmės – 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6, 8 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą R. C. atidėti 2 (dvejiems) metams, R. C. įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Išaiškintina, kad bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos gali būti pakeistos, arba bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas nuteistąjį pasiunčiant atlikti paskirtą bausmę, išskyrus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164¹ straipsnyje nurodytą atvejį, nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas probacijos tarnybos teikimu.
R. C. išaiškinti, kad jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus R. C. 2020 m. gegužės 19 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi taikytą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, ir 2020 m. gegužės 19 d. prokuroro nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Civilinės ieškovės R. C. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. C. civilinei ieškovei R. C. priteisti 141,54 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą, 54 ct) turtinei žalai atlyginti ir 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Civilinės ieškovės Šiaulių teritorinė ligonių kasa civilinį ieškinį tenkinti ir iš R. C. priteisti 24,74 Eur (dvidešimt keturis eurus,74 ct) turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus. Suimtam asmeniui apskundimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos.
Išaiškintina, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.