Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-118/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-02-03
Bylos Nr.: 1A-118/2014
Teisminio proceso Nr.: 1-05-1-02045-2012-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Viktoras Kažys, Kęstutis Jucys, Svajūnas Knizleris (pran.)
Nuteistasis: S. K., A. V., M. U., A. T.
Advokatai: Mindaugas Kepenis, Edvardas Staponkus, Mingaudas Kepenis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-118/2014Teisminio proceso Nr. 1-05-1-02045-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1.; 1.1.8.3.; 1.2.17.1.; 1.2.17.3.; 2.1.7.4.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo),teisėjų Kęstučio Jucio, Viktoro Kažio,sekretoriaujant Laurai Gruodienei,dalyvaujant prokurorui Nerijui Marcinkevičiui,gynėjams advokatams Mindaugui Kepeniui, Edvardui Staponkui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio ir nuteistojo A. V. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 199² straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 199 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 199² straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nuosprendžiu, paskirta 300 MGL (39000 Lt) dydžio bauda, įskaitant į bausmės laiką laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2010-07-20 iki 2010-07-21, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta ketveri metai laisvės atėmimo su 298 MGL (38740 Lt) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį taip pat nuteisti M. U. ir A. T. , tačiau šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjus bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. ir A. V. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe su M. U. ir A. T. , išvengdami muitinės kontrolės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą bei neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, t.y.: nusikaltimo bendrininkai – S. K. ir A. V. – veikdami pagal išankstinį susitarimą 2012 m. gegužės mėnesio pabaigoje parūpino transporto priemonę, vilkiką „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe ,,Chereau“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios lubose ir grindyse buvo įrengtos slėptuvės, skirtos kontrabandos gabenimui, o kitas nusikalstamos veikos bendrininkas M. U. , būdamas UAB „M“ (duomenys pakeisti) direktoriumi, 2012-06-06 UAB „M“ (duomenys pakeisti) vardu sudarė panaudos sutartį su savininku K. M. dėl vilkiko „Renault“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės ,,Chereau“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos, o taip pat susitarė su A. T. , kaip vilkiko vairuotoju, dėl kontrabandos gabenimo iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Tęsiant iš anksto suplanuotus veiksmus S. K. ir A. V. nenustatytomis aplinkybėmis bei laiku Baltarusijos Respublikoje įgijo akcizais apmokestinamas prekes - cigaretes, kurias ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys Baltarusijos Respublikoje supakavo ir paslėpė puspriekabėje ,,Chereau“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtose slėptuvėse, o A. T. 2012-09-01 11.45 val. per Lavoriškių pasienio kontrolės punktą, esantį Lavoriškių k. Vilniaus r., vairuodamas vilkiką „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvengdamas muitinės kontrolės iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką atgabeno privalomus pateikti muitinei daiktus: puspriekabėje „Chereau“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtose slėptuvėse paslėptas cigaretes, iš viso 47240 pakelių cigarečių ,,Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinės vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 329639,00 Lt.

Po to, pažeisdami nustatytą tvarką, t. y. 2004-05-26 LR ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (2007-07-19 LR ūkio ministro įsakymo Nr. 4-312, 2010-01-19 įsakymo Nr. 4-31 ir 2010-04-11 įsakymo Nr. 4-443 redakcija) 2 punkto, 2.1. ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <...>, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, 3 punkto ir 3.3. papunkčio reikalavimus, numatančius, kad ,,Fiziniams asmenims leidžiama <...> gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais nustatyto kiekio, leidžiamo keleiviams įvežti oro transportu iš trečiųjų šalių be importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų“, tai yra turėdami teisę gabenti tik 20 pakelių cigarečių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 729 redakcija) patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 8 punkto, 8.1. ir 8.1.1., reikalavimai), A. T. vairuojamu minėtu vilkiku nuo 2012-09-01 11.45 val. iki 2012-09-01 17.15 val. gabeno akcizines prekes, tai yra cigaretes, nuo Lavoriškių pasienio kontrolės punkto, esančio Lavoriškių k., Vilniaus r., iki M. U. namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir pagal išankstinį susitarimą nuo 2012-09-01 17.15 val. iki 2012-09-04 07.20 val. laikė jas paslėptas puspriekabėje ,,Chereau“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie M. U. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kol S. K. su A. V. pradėjus traukti ir pakuoti iš slėptuvių cigaretes, o M. U. stebint aplinką, buvo sulaikyti Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistojo S. K. gynėjas advokatas Mindaugas Kepenis prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria S. K. pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį bei jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, panaikinti ir S. K. pagal šį baudžiamąjį įstatymą išteisinti, arba nuosprendį šioje dalyje pakeisti paskiriant nuteistajam baudos bausmę.

Nuteistojo S. K. gynėjas nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai S. K. pripažino kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, savo išvadas dėl nuteistojo kaltės grindė prielaidomis, neteisingai kvalifikavo S. K. veiksmus ir neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė procesines teisės normas, susijusias su įrodinėjimu, vertino tik nuteistąjį kaltinančius duomenis ir neatsižvelgė į byloje esančius S. K. kaltę akivaizdžiai paneigiančius duomenis, nemotyvuotai atmetė gynybos prašymus, darant išvadas rėmėsi duomenimis, kurie nebuvo patikrinti, dėl ko padarė neteisingas išvadas, turėjusias esminės reikšmės neteisingo nuosprendžio priėmimui.

Apeliantas teigia, jog šioje byloje kaltinimas S. K. dėl BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo iš esmės buvo grindžiamas liudytojo Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (toliau - VSAT) pareigūno A. P. parodymais, S. K. svainystės ryšiais su kaltinime nurodytos transporto priemonės ir puspriekabės savininku, jo vykimu į Vilnių kartu su A. V. ir A. T. , dalyvavimu remontuojant kaltinime nurodytą transporto priemonę ir skambučiais tarp S. K. ir A. V. , tačiau šių įrodymų vertė, gynėjo manymu, yra menka ir abejonių dėl S. K. kaltės nepašalina. Remiantis šiais duomenimis negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl S. K. kaltės padarius BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Iš liudytojo A. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu seka, kad operatyvinio tyrimo informacija buvo tik apie nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, todėl apygardos teismo išvados apie tai, kad VSAT pareigūnai turėjo duomenų, jog S. K. organizavo kontrabandą, t.y. nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, prieštarauja bylos duomenims. Be to, teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. P. nedetalizavo, kokie buvo operatyviniai duomenys, o kiti VSAT pareigūnai, dalyvavę operatyviniuose veiksmuose, nurodė tik tiek, kad operatyviniais duomenimis disponavo A. P. , jiems nebuvo žinoma, kokie tai duomenys. Taigi, VSAT pareigūnų parodymai, priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, niekaip nepatvirtina S. K. kaltės dėl kontrabandos organizavimo ar kitokio dalyvavimo jame. Be to, net ir laikant, kad VSAT pareigūnai turėjo operatyvinių duomenų apie organizuojamą kontrabandą, lieka neaišku, kodėl nebuvo klausomasi pokalbių tarp nuteistųjų, nes kontrabandos nusikaltimas yra sudėtingas, reikalaujantis ne vieno asmens pastangų. Dėl šių aplinkybių apeliantas mano, kad teisiamojo posėdžio metu duoti liudytojo VSAT pareigūno D. G. parodymai apie tai, kad nebuvo būtinybės klausyti pokalbių tarp nuteistųjų, atrodo keistai, peršasi pagrįsta nuomonė, jog pokalbių vis tik buvo klausomasi, tačiau juose nefiksavus jokių S. K. kaltinančių duomenų, šių pokalbių išklotinės nebuvo prijungtos prie baudžiamosios bylos.

Nuteistojo gynėjas nurodo, kad S. K. svainystės ryšiai su kaltinime nurodytos transporto priemonės ir puspriekabės savininku K. M. jokiais būdais nepatvirtina, kad nuteistasis buvo kontrabandos organizatoriumi. Nei liudytojas K. M. , nei M. U. , nei A. V. neparodė, kad S. K. kokiu nors būdu tiesiogiai ar netiesiogiai padėjo M. U. išsinuomoti būtent nuteistojo dukters vyrui priklausančią transporto priemonę su puspriekabe. Tuo tarpu apygardos teismas, konstatuodamas priešingai, rėmėsi tik prielaida, nepatvirtinta jokiais kitais objektyviais bylos duomenimis. Be to, ta aplinkybė, kad S. K. prisidėjo prie kaltinime nurodytos transporto priemonės ir puspriekabės įgijimo, apelianto manymu, reikštų, kad K. M. taip pat buvo bendro nusikalstamo sumanymo dalyvis, kuris savo veiksmais, t.y. sudarydamas nuomos sutartį su M. U. , padėjo daryti nusikaltimus. Kadangi jokie kaltinimai K. M. pateikti nebuvo, akivaizdu, kad tai, jog M. U. išsinuomojo būtent K. M. priklausančią transporto priemonę su puspriekabe, yra visiškas atsitiktinumas. Tą aplinkybę, kad K. M. pats ketino nuomoti kaltinime nurodytą transporto priemonę bei puspriekabę, patvirtintų internetinėje svetainėje patalpintas skelbimas, kurio valstybinis kaltintojas su baudžiamosios bylos medžiaga neperdavė teismui, suprasdamas, kad tokia informacija gali būti traktuojama kaip S. K. teisinantis įrodymas, o teismas nebuvo aktyvus ir savo iniciatyva tokių duomenų nerinko. Netikėti liudytojo K. M. parodymais apie tai, kad jis, ketindamas išnuomoti kaltinime nurodytą transporto priemonę ir puspriekabę, padavė skelbimą, o nuomininkas buvo surastas be S. K. pagalbos, gynėjo teigimu, nėra pagrindo, todėl priešingi teiginiai skundžiamame nuosprendyje padaryti remiantis vien tik prielaidomis, kas yra neleistina baudžiamojo proceso prasme (BK 20 straipsnio 5 dalis).

Apeliantas teigia, kad bylos proceso metu nebuvo paneigtos aplinkybės, jog S. K. ir A. V. siejo seni ir draugiški ryšiai - jie kartu žvejojo, t.y. turėjo bendrą pomėgį, A. V. padėdavo S. K. surasti klientų pramoginei žvejybai, todėl vien pats faktas, jog pastarasis vyko kartu su A. V. į Vilnių, apelianto manymu, negali būti pagrindu išvadai, kad ginamasis organizavo kontrabandą. Tas pats pasakytina ir apie tai, jog tarp šių asmenų įvyko didelis skaičius telefoninių pokalbių. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme A. V. patvirtino, kad S. K. važiavo su juo į Vilnių tik dėl to, kad jam nebūtų liūdna grįžti vienam į Klaipėdą. Be to, tiek A. V. , tiek kartu važiavęs A. T. patvirtino, kad šios kelionės į Vilnių metu apie jokią nusikalstamą veiką, juolab apie sunkaus nusikaltimo organizavimą, kalbama nebuvo. Jei pagal turimą VSAT pareigūnų operatyvinę informaciją būtų sankcionuotas pokalbių tarp šių asmenų pasiklausymas, gynėjo nuomone, būtų įrodyta, jog S. K. jokiais veiksmais neprisidėjo prie kontrabandos organizavimo ir apie ketinamą vykdyti nusikaltimą nieko nežinojo. Tokių pokalbių išklotinės galėtų patvirtinti nebent tai, kad nuteistasis ketino įsigyti itin pigių cigarečių, ko jis neneigia, pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi.

S. K. gynėjas pažymi, kad proceso metu buvo nustatyta, jog M. U. išsinuomota transporto priemonė ir puspriekabė buvo skirta UAB „M“ (duomenys pakeisti) veiklos vykdymui. Šia transporto priemone su puspriekabe buvo vykdomi reisai, gabenamos prekės. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. M. patvirtino, kad jau pirkdamas šią transporto priemonę žinojo, jog su ja yra bėdų. Aplinkybes apie kaltinime nurodomos transporto priemonės ir puspriekabės gedimus patvirtino ir A. T. , kuris be kita ko nurodė ir tai, kad krovinių iš Baltarusijos neparsigabeno, nes buvo sugedusi šaldymo įranga. Taigi, liko nepaneigta, kad A. V. , M. U. prašymu padėjęs tvarkyti gedimus savo draugo D. V. servise, ten atvyko su S. K. tik dėl to, kad jie kartu leisdavo laiką. Be to, tyrimo metu negauta jokių duomenų, kad minėtame servise tvarkant inkriminuotą transporto priemonę ir puspriekabę, pastarojoje būtų įrengta slėptuvė. O jei tokių duomenų vis tik būtų gauta, baudžiamojon atsakomybėn už padėjimą daryti kontrabandą būtų patrauktas ir serviso savininkas D. V. ar kiti šio serviso darbuotojai, kurie, neva, įrengė slėptuves, tačiau tyrimas šių asmenų atžvilgiu pradėtas nebuvo, taigi, nėra ir duomenų, leidžiančių teigti, kad S. K. , kartu su A. V. apsilankydamas servise, atliko kontrabandos organizavimo veiksmus.

Apeliantas teigia, kad apygardos teismas nuosprendyje tik lakoniškai konstatavo, jog S. K. buvo BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo organizatorius, tačiau visiškai neatskleidė, kokiais veiksmais šis organizavimas pasireiškė, o tai dar kartą patvirtina, kad nuosprendis dalyje dėl S. K. pripažinimo kaltu organizavus kontrabandą yra neteisėtas ir nepagrįstas. S. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad jokios kontrabandos neorganizavo, o tik A. V. pasiūlius, sutiko įsigyti dešimt dėžių cigarečių, ir buvo tikras, kad jų muitinė vertė neviršija 32500 Lt sumos.

Nuteistojo gynėjas nurodo, kad apygardos teismas, skirdamas S. K. bausmę, nesilaikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatų. Teismas nuosprendyje lakoniškai nurodė, kokias aplinkybes vertina skiriant bausmę, tačiau, apelianto manymu, realiai šių aplinkybių neįvertino. Be to, neatsižvelgė į S. K. šeiminę padėtį, kad jis turi nepilnametį vaiką, kurį išlaiko, taip pat, kad yra sukūręs ir plėtoja nuosavą verslą. Paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, S. K. šeima neteks pagrindinio pajamų šaltinio, žlugs jo verslas, dėl ko valstybė taip pat gali patirti žalos. Be to, remdamasis neišnykusiu S. K. teistumu teismas, apelianto nuomone, nepagrįstai pasunkino nuteistojo padėtį, nes nusikalstama veika buvo padaryta daugiau kaip prieš dešimtmetį, taigi, nėra pagrindo išvadai, kad S. K. yra nusikalsti linkusi asmenybė. Nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje numatyti tikslai, gynėjo teigimu, gali būti pasiekti skyrus S. K. baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį - baudą. Be to, sumokant jam paskirtą baudą į valstybės biudžetą, būtų realiai atlyginta nusikaltimu padaryta žala.

Apeliaciniu skundu nuteistojo A. V. gynėjas advokatas Edvardas Staponkus prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria A. V. pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, panaikinti, A. V. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį išteisinti. Kitoje dalyje nuosprendį A. V. atžvilgiu pakeisti: pripažinti A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi, bei sušvelninti jam už šį nusikaltimą paskirtą bausmę.

Nuteistojo gynėjas nurodo, kad apygardos teismas, pripažindamas A. V. kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, rėmėsi ne byloje nustatytais objektyviais įrodymais, bet prielaidomis, todėl nuosprendis šioje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teigia, kad rimtų abejonių kelia ta aplinkybė, kad dar nuo 2012 metų pradžios operatyvinės tarnybos disponavo informacija, jog S. K. , A. V. , M. U. ir A. T. ateityje užsiims kontrabandinių cigarečių gabenimu, nes M. U. konkretų automobilį, kuriame buvo įrengtos slėptuvės, įsigijo tik 2012 m. birželio 6 d., tik birželio mėnesį jis surado ir į darbą priėmė A. T. . Be to, jei tokia informacija pareigūnai disponavo, tai kodėl nebuvo tam reikiamu metu atliekama elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas (BPK 154 straipsnis), kas be abejo būtų padėję byloje nustatyti objektyvią tiesą, o ne daryti niekuo neparemtas prielaidas. Dėl šių aplinkybių negalima tikėti ir operatyvinės tarnybos informacija, kad šią nusikalstamą veiką organizavo A. V. ir S. K. , kaip kad teisme parodė liudytojas A. P. .

Apeliantas pažymi, kad Pakarančių apsaugos rinktinės operatyviniai pareigūnai (konkrečiai A. P. ) savo tarnybiniame pranešime neteisingai nurodė tarp nuteistųjų įvykusių pokalbių skaičių, taip žymiai juos padidindami, kadangi į šiuos pokalbius įraukė ir tuos skambučius, kada abonentai nebuvo sujungti ir pokalbiai neįvyko (vien tarp M. U. ir A. V. tokių neįvykusių pokalbių 23). Nurodo, jog teismas nuosprendyje konstatavo, kad tarp A. V. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) ir A. T. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) bendrai užfiksuoti 29 skambučiai (faktiškai tik 17, nes pasienio policijos pareigūnų atlikta analizė netiksli), įskaitant įeinančius ir išeinančius abiejų numerių skambučius, tačiau neįvertino, kad šie tarpusavio telefonų skambučiai užfiksuoti 2012 metų birželio mėnesio 4-24 dienų laikotarpyje, tai yra, kada M. U. išsinuomojo automobilį ir jį reikėjo parvaryti iš Vilniaus į Klaipėdą (birželio 4-7 d. laikotarpyje 7 pokalbiai), ir kai nebeveikė šaldymo įranga ir dėl to buvo kreiptasi į A. V. dėl šios įrangos remonto (birželio 13 d. 2 skambučiai, birželio 15 d. 3 skambučiai), 1 skambutis birželio 20 d. ir 4 skambučiai birželio 24 d. Tuo tarpu 2012 m. liepos-rugsėjo mėn. laikotarpyje jokie telefoniniai skambučiai tarp A. T. ir A. V. nefiksuoti ir jų nebuvo, o tai rodo A. V. duotų parodymų teisingumą, kad jis, paprašytas M. U. , tik nuvežė vairuotoją A. T. į Vilnių, o po to per savo pažįstamą jam padėjo dėl šaldymo įrangos gedimo. Dėl šių aplinkybių nesuprantamas teismo teiginys, kad A. V. pats asmeniškai davė nurodymus vairuotojui (apie ką), domėjosi kroviniu, nes jis su A. T. nuo birželio mėnesio iki pat kontrabandinių cigarečių atgabenimo į Lietuvą rugsėjo 1 d. daugiau nebendravo nei asmeniškai, nei telefonu. Nuosprendyje taip pat nurodoma, kad A. V. pasiūlė išnuomotu automobiliu M. U. vežti kontrabandines cigaretes iš Baltarusijos, tačiau tai neatitinka tikrovės, kadangi M. U. A. V. tik perdavė kitų asmenų žodžius, kad jo išnuomota transporto priemone gali būti vežamos cigaretės iš Baltarusijos, kas nėra tolygu tiesioginiam pasiūlymui vežti kontrabandinės cigaretes. Gynėjo manymu, kritiškai vertintini M. U. parodymai apie tai, kad A. V. domėjosi šiuo kroviniu, žinojo kada jis grįžo, nes tai neparemta jokia objektyvia bylos medžiaga, o tik pagal telefonų išklotines nustatyta, kad pats M. U. 2012 m. rugsėjo 3 d. 8 val. ryto išsiuntė SMS žinutę A. V. , matomai pranešdamas apie tai, kad krovinys yra atvykęs, nes A. V. skambučių nei M. U. , nei A. T. kontrabandinių cigarečių gabenimo laikotarpiu nebuvo. Be to, M. U. teisme parodė, kad jis sakė A. T. , jog prie jo Baltarusijoje privažiuos žmonės ir pasakys, kur reikia važiuoti dėl cigarečių, o tai patvirtina, jog prie kontrabandinių cigarečių paėmimo Baltarusijoje prisidėjo, kaip organizatorius, ne kas kitas, o pats transporto priemonės nuomotojas M. U. . Byloje nėra jokių duomenų, kad A. V. 2012 metais būtų išvykęs į Baltarusiją ar kad jo telefonais būtų užfiksuoti pokalbiai su abonementais, esančiais šios šalies teritorijoje, kas būtina organizuojant kontrabandinių cigarečių gavimą Baltarusijoje, jų sandėliavimą, pakrovimą, pervežimą iki Lietuvos Respublikos sienos. Tuo tarpu byloje yra neginčijamai nustatyta, kad būtent M. U. vykdė ne vieną krovinių pervežimą į Baltarusiją ir iš jos, turėjo šioje valstybėje verslo partnerių, todėl, išsinuomojęs transporto priemonę su joje buvusiomis slėptuvėmis, pats su savo partneriais ir turėjo realią galimybę organizuoti kontrabandos gabenimą iš Baltarusijos. Be to, bylos medžiaga nustatyta, kad A. T. su kontrabandinėmis cigaretėmis iš Lavoriškių pasienio kontrolės punkto išvažiavo 2012 m. rugsėjo 1 d. 11 val. 55 min., M. U. kieme automašiną pastatė tą pačią dieną apie 17 val. 15 min. Iš telefoninių pokalbių ir SMS žinučių siuntimo tarp M. U. ir A. T. telefonų matyti, kad tarp jų 2012 m. rugpjūčio 31 d. nuo 8 val. 10 min iki 18 val. 57 min., tai yra prieš įvažiuojant į Lietuvą, buvo net 19 pokalbių, o rugsėjo 1 d. nuo 9 val. 39 min. iki 16 val. 33 min., tai yra jau Lietuvoje, buvo net 16 skambučių ir žinučių, o tai rodo, kaip intensyviai M. U. kontroliavo krovinio judėjimą. Po cigarečių atvežimo į M. U. kiemą jis tik 2012 m. rugsėjo 3 d. 8 val. išsiuntė SMS žinutę A. V. , matomai pranešdamas, kad yra atvykęs cigarečių krovinys. Visos šios aplinkybės, apelianto teigimu, rodo, kad tikrasis atvežtų cigarečių šeimininkas buvo būtent M. U. , nes A. V. su A. T. nebuvo susisiekęs telefonu nuo birželio mėnesio, o su M. U. nuo rugpjūčio 26 d. Tuo tarpu rugsėjo 3 d. gavęs M. U. pranešimą apie tai, kad yra atvykęs kontrabandinių cigarečių krovinys, A. V. pasakė savo bičiuliui S. K. , kad pigesne kaina galima gauti pirkti cigarečių, jie iš S. K. laivo pasiėmė pirštines, atsuktuvus, plastikinius maišus, peilius ir kitą ankstyvą rytą atvyko pasiimti numatyto cigarečių kiekio. Šias aplinkybes patvirtina ir nuteistojo S. K. parodymai, kad iš A. V. apie tai, jog galima pigiau įsigyti didesnį kiekį kontrabandinių cigarečių, jis sužinojo būtent rugsėjo 3 d., tai yra tą dieną, kai M. U. išsiuntė SMS žinutę A. V. Kad A. V. ir S. K. atvyko pas M. U. įsigyti tik po 10 dėžių cigarečių parodo ir tai, kad jie atvyko ne krovinine automašina, mikroautobusu ar pan., o elementariu automobiliu „VW Golf“, kuriuo būtų galima pervežti tik nedidelį rūkalų kiekį. Tuo tarpu daugybiniai telefonų skambučiai ir telefoninės žinutės tarp A. V. ir S. K. yra jų bendro reikalo dėl pramoginės žvejybos pasekmė, nes A. V. padėdavo S. K. šiame versle, ieškojo klientų, tame tarpe ir iš užsienio, organizuodamas šou programas, todėl toks jų ryšys negali būti siejamas su kontrabandos organizavimu.

Nuteistojo gynėjas nurodo, kad A. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai, gailisi, todėl mano, jog teismas turėjo tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. A. V. parodė, kad pigiau norėjo įsigyti 10 įpakavimų cigarečių, o dar tokį pat kiekį pasiūlė įsigyti S. K. . Kaip matyti iš 2012-09-04 apžiūros protokolo, A. Š. sodybos kieme stovėjusioje puspriekabėje, kurioje buvo sulaikyti A. V. ir S. K. , buvo rasta viso jau supakuotų 20 plastikinių pakuočių, kurių kiekvienoje buvo po 50 blokų cigarečių „Fest“, tai yra toks kiekis, kurį A. V. kartu su S. K. norėjo įsigyti, kas patvirtina jo duotų parodymų teisingumą. Iš Klaipėdos teritorinės muitinės pažymos dėl cigarečių vertės nustatymo matyti, kad puspriekabėje surastų 47240 pakelių cigarečių „Fest“ muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, yra 329.639,00 Lt, taigi, A. V. norimas įsigyti 5000 pakelių cigarečių kiekis kainuotų 34.900,00 Lt (1 pakelio kaina 6,98 Lt), kas tik nežymiai viršija 250 MGL. Atsižvelgiant į tai, kad A. V. dėl šios nusikalstamos veikos prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, norėjo įsigyti akcizais apmokestinamas prekes palyginus labai nedaug viršijančias sumą, už kurią numatyta tik administracinė atsakomybė, kad jis šių prekių negabeno, nelaikė ir nesiuntė, o tik norėjo jas įgyti, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kadangi su S. K. nurodytą cigarečių kiekį kiekvienas norėjo įgyti individualiai, o ne kaip bendrininkai, savo asmeninėmis lėšomis, gynėjas mano, kad jam už šią nusikalstamą veiką paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, todėl švelnintina.

Teismo posėdžio metu nuteistųjų S. K. ir A. V. gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė nuteistųjų S. K. gynėjo advokato Mingaudo Kepenio ir nuteistojo A. V. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo S. K. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio ir nuteistojo A. V. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus apeliaciniai skundai atmetami.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduotų apeliacinių skundų ribose, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė nuteistiesiems S. K. ir A. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos sudėties, S. K. ir A. V. kaltės padarius šį nusikaltimą pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, kas nepagrįstai ginčijama nuteistųjų S. K. ir A. V. gynėjų apeliaciniuose skunduose.

Bylos duomenimis, nuteistieji S. K. ir A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme neigė bendrininkų grupe su M. U. ir A. T. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išvengiant muitinės kontrolės gabenę privalomus pateikti muitinei daiktus, t.y. 47240 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Nuteistasis S. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad jis norėjo įsigyti kontrabandinių cigarečių, nes jos pigesnės, tačiau jų negabeno ir nesiruošė niekam parduoti. Jis turi savo įmonę, kuri užsiima pramogine žvejyba, keleivių pervežimu Baltijos jūroje ir Kuršių mariose. A. V. pažįsta apie 2-3 metus, jie bendravo, be to, pastarasis jam dažnai parūpindavo klientų, todėl dažnai bendravo ir telefonu. M. U. taip pat pažįsta, pastarasis kelis kartus buvo jo laive, o A. T. nepažįsta. 2012 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, pavakary pas jį atvažiavo A. V. ir pasakė, kad yra galimybė įsigyti kontrabandinių cigarečių po 2,50 Lt už pakelį. Kadangi rūko pats ir kiti šeimos nariai, jis sutiko. Iš anksto pinigų A. V. nedavė, kam cigaretės priklauso, pastarasis jam nesakė, taip pat detaliai neužsiminė, kada ir kam reikės atsiskaityti, nes pasitikėjo vienas kitu. Kadangi jis jau buvo nuteistas už panašų nusikaltimą, žinojo, kad suma negali viršyti 250 MGL, todėl pasiskaičiavo ir pasakė, kad paims 10 dėžių cigarečių. Pinigų cigarečių pirkimui turėjo. Susitarė susitikti sekančios dienos rytą, apie 6 val., Doviluose. Laive jis turėjo 240 l talpos šiukšlių maišų, kuriuos naudoja žuvims supakuoti, juos pasiūlė pasiimti su savimi, kad būtų į ką sudėti cigaretes. Taip pat laive buvo izoliacija ir peiliukai, visa tai jis naudojo savo veikloje, specialiai cigarečių pakavimui jų nepirko. Kai sekančios dienos rytą susitiko, jis persėdo į A. V. automobilį ir nuvažiavo į kažkokią sodybą, ten stovėjo vilkikas. Iš namo išėjus šeimininkui pamatė, kad tai M. U. . Kai įlipo į priekabą, iš karto pamatė, kur yra slėptuvės, ir pradėjo pakuoti cigaretes į maišus. Kai jis susidėjo jam priklausančias 10 dėžių, juos sulaikė pareigūnai. K. M. yra jo žentas. Jis girdėjo, kad pastarasis planavo užsiimti tarptautiniais gabenimais, tačiau, kad buvo įsigijęs vilkiką, nežinojo (t. 4, b.l. 24-25). Nuteistasis A. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2012 m. gegužės mėnesio pradžioje Kaune esančiame automobilių turguje sutiko savo pažįstamą Baltarusijos Respublikos pilietį vardu Denisas. Pastarasis jo pasiteiravo, gal jis žino, ką nors, kas paimtų nuomai krovininį automobilį darbinei veiklai, nes šis stovi be darbo. Praėjus kelioms savaitėms po šio pokalbio susitiko M. U. , kuris pasiguodė, kad griūna verslas, nes turi tik vieną transporto priemonę, o ji baigia sugesti, klausė, gal jis žino, kur galima išsinuomoti transporto priemonę. Jis pažadėjo M. U. , kad pasidomės. Praėjus savaitei ar dviem po šio pokalbio jam paskambino Denisas ir tuomet jis šiam pasakė, kad yra žmonės, kurie norėtų išsinuomoti krovininį automobilį. Tuomet Denisas davė jam transporto priemonės savininko telefono numerį ir pasakė, kad nuomininkas jam pasiskambintų. Kaip vėliau paaiškėjo, tas telefonas buvo K. M. . Kaip pastarasis susijęs su Denisu, jis nežino, taip pat nežino, kaip vyko derybos tarp M. U. ir K. M. , jose nedalyvavo ir to vilkiko nematė. Birželio mėnesio pradžioje M. U. paskambino ir pasakė, kad susitarė dėl vilkiko nuomos, bei paprašė jo, kad nuvežtų vairuotoją į Vilnių parvaryti vilkiką. Tuomet jis pirmą kartą pamatė A. T. , jo iki tol nepažinojo, kartu važiavo ir S. K. , dėl kompanijos. Aikštelėje Vilniuje stovėjo kažkokie žmonės, A. T. prie jų priėjo, kažką kalbėjosi, po to jie visi išvažiavo. Praėjus kelioms dienoms jam vėl paskambino M. U. ir paklausė, gal jis turi pažįstamų, kas galėtų pažiūrėti šaldytuvo agregatą. Kadangi jo draugas D. V. vadovavo įmonei, kuri tuo užsiima, pasiūlė kreiptis į šią įmonę. Servise paaiškėjo, kad gedimo nebuvo, tiesiog vairuotojas nemokėjo įjungti ir sureguliuoti šaldymo įrangos. Tą kartą A. T. jis matė paskutinį kartą. Pastarasis dar jam skambino birželio mėnesio pabaigoje, nes sugedo vilkikas, o jis negalėjo prisiskambinti M. U. . Daugiau jokių kontaktų su A. T. neturėjo. Liepos mėnesio pradžioje jis vėl buvo susitikęs su Denisu. Pastarasis jam pasisakė, kad planuoja su tuo išnuomotu vilkiku iš Baltarusijos vežti cigaretes. Jis paklausė Deniso, ką jis turi padaryti, į ką šis atsakė, kad nieko nereikia, užtenka, kad jis surado nuomotoją ir vairuotoją, tik paprašė parodyti, kur yra tas vilkikas ir duoti visų telefonų numerius, sakė, kad viską pats suderins, ir jis davė Denisui M. U. ir A. T. telefonų numerius. Paklausus, kaip jam bus atsilyginta už tai, kad surado nuomotoją, Denisas atsakė, kad jis galės pigiai gauti cigarečių, t.y. 20 dėžių po 2,5 Lt už pakelį, kurios bus atvežtos. Taip pat pasakė, kad krovinys bus ne anksčiau kaip rugsėjo mėnesį. Tuo pačiu jis kalbėjosi su M. U. , pasiteiravo, ar jis neprieštarautų, jei su jo išnuomota transporto priemone bus vežamos cigaretės. M. U. neprieštaravo, tik sakė, kad dar pasikalbės su vairuotoju. Rugsėjo 1 d. iš M. U. sužinojo, kad krovinys atvežtas, klausė, ką daryti. Jis jam pasakė, kad lauktų, kad atvažiuos pasiimti krovinį. Jis pinigų neturėjo, todėl 10 dėžių pasiūlė S. K. . Šis sutiko ir rugsėjo 4 d. abu nuvažiavo į sodybą pasiimti cigarečių, ten buvo sulaikyti pareigūnų. Iki to S. K. apie vežamas cigaretes nieko nesakė. Kai vyko į sodybą, vežėsi maišelius, peilius, visus tuos daiktus paėmė iš S. K. laivo. Jie turėjo pasiimti 20 dėžių, jas ketino išsigabenti lengvuoju automobiliu per du reisus. Su Denisu buvo susitaręs, kad pinigus jis jam perduos, kai šis atvyks į Lietuvą. Tuos pinigus už cigaretes būtų surinkęs (t. 4, b.l. 35-37). Tačiau toks nuteistųjų S. K. ir A. V. aiškinimas, neigiant dalyvavimą bendrininkų grupės padarytame kontrabandos nusikaltime, yra paneigtas byloje surinktų, teisiamojo posėdžio metu ištirtų bei apygardos teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visetu.

Nuteistasis M. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nuosekliai teigė, kad vežti cigaretes iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką jo išsinuomotu vilkiku su puspriekabe pasiūlė A. V. . Pastarasis taip pat pasiūlė išsinuomoti ir šią transporto priemonę, taip pat vežė jos paimti iš Vilniaus vairuotoją A. T. . Kai išsinuomojo puspriekabę, įtarimą kėlė lubos ir grindys, nes buvo nelygios, tačiau su transporto priemonės savininku dėl šių aplinkybių nesiaiškino, kadangi jos nepirko, tik išsinuomojo. Kai A. V. pasiūlė vežti cigaretes, suprato, kad puspriekabėje įrengtos slėptuvės. Su šiuo A. V. pasiūlymu jis sutiko, susitarė, kad už visa tai bus atsiskaityta po krovinio atvežimo. A. T. apie tai, kad gali būti vežamos cigaretės, užsiminė jis pats. Po to, kai A. T. nuvyko į Baltarusijos Respubliką, telefonu jam pasakė, kad lauktų skambučio ir darytų tai, kas jam bus pasakyta. Taip A. T. jis pasakė A. V. nurodymu. Kas A. T. skambino – A. V. ar kas nors kitas, nežino. Grįžęs iš Baltarusijos vilkiką A. T. atvežė į jo namus ir informavo, kad yra paslėptas krovinys. A. V. šiuo kroviniu domėjosi, žinojo, kad vilkikas grįžo, tačiau iš kur jam buvo žinoma tokia informacija, jis nežino. Susitikęs su A. V. kalbėjo, kad šis išimtų krovinį, po to krovinio iškrauti atvažiavo A. V. su S. K. . Jis pats su tuo kroviniu nieko nedarė, nes šis jam nepriklausė, pats jokių kontaktų Baltarusijoje neturi, asmenų, užsiimančių tokiais dalykais nepažįsta, bendravo tik su A. V. (t. 6, b.l. 21-24). Nuteistasis A. T. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad pas M. U. įsidarbino po to, kai pas jį atsirado naujas krovininis vilkikas. Šį vilkiką jis dar prieš įsidarbindamas parvarė iš Vilniaus, ten jį nuvežė A. V. , kartu važiavo ir S. K. , jie vilkiką aikštelėje ir parodė. Taip pat abu jie buvo atvykę į servisą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur buvo remontuojamas vilkikas. Dirbdamas pas M. U. jis veždavo krovinius į Baltarusiją. Paskutinio reiso metu, kai išsikrovė Baltarusijoje, M. U. jį įspėjo, kad jam skambins ir nurodys, kur važiuoti. Kai paskambino, pasakė, kur atvažiuoti, pasitiko du vyrai. Vilkiką jis paliko jų nurodytoje vietoje, o pats apsigyveno viešbutyje. Kai atsiėmė vilkiką, suprato, kad jame kažkas buvo padaryta. Jį instruktavo, ką ir kaip toliau daryti, kur važiuoti, pasakė, kada važiuoti per sieną. Kai grįžo į Lietuvą, vilkiką su kroviniu pastatė pas M. U. (t. 4, b.l. 26-28). Ikiteisminio tyrimo metu šis nuteistasis plačiau papasakojo apie įvykio aplinkybes. Jis parodė, kad 2012 m. gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje susitiko su M. U. ir dar vienu vyriškiu. Pastarieji pasiūlė parvaryti vilkiką su puspriekabe iš Vilniaus priemiesčio į (duomenys neskelbtini) pas M. U. . Sekančią dieną anksti ryte jis kartu su tuo pačiu vyriškiu, su kuriuo buvo susitikęs iš vakaro, ir dar vienu vyriškiu Citroen markės automobiliu važiavo į Vilnių. Nuvyko į gyvenvietę už Vilniaus, važiuojant link Utenos, ten buvo vilkikas Renault su puspriekabe, kurį jis parvarė ir pastatė pas M. U. kieme. Po to jis įsidarbino UAB „M“ (duomenys pakeisti) vairuotoju, veždavo krovinius. Iš pradžių reikėjo patikrinti kaip veikia puspriekabė-šaldytuvas, atlikti smulkius remonto darbus, permontuoti padangas, todėl kelis kartus teko varyti vilkiką į servisą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kai buvo tikrinama ir tvarkoma puspriekabė-šaldytuvas, į servisą buvo atvažiavę tie patys vyrai, kurie vežė jį į Vilnių ir, kaip suprato, sumokėjo už remontą. Iš šių aplinkybių jis suprato, kad jie arba vienas jų yra vilkiko savininkai. Ruošiantis į reisą, kol buvo tvarkomi reikalingi dokumentai, jis dar kartą apžiūrėjo ir pamatė, kad puspriekabėje yra padarytos slėptuvės – buvo išgręžiotos lubos ir grindys. Tuo pat metu jis pasikalbėjo su M. U. , kuris sakė, kad puspriekabėje ruošiamasi gabenti „ypatingą krovinį“ iš Baltarusijos į Lietuvą. Konkrečiai krovinio neįvardino, bet pagal įrengtų slėptuvių dydį jis ir pats suprato, kad bus gabenamos cigaretės. Be to, M. U. pažadėjo, kad tuo metu, kai bus gabenamas „ypatingas krovinys“, prie sutarto atlyginimo jis jam papildomai sumokės iki 5000 Lt. Detalių, kada ir kaip viskas vyks neminėjo. Penkto reiso metu, maždaug liepos mėn. pabaigoje – rugpjūčio mėn. pradžioje, būnant Baltarusijoje, jam paskambino nepažįstamas vyriškis ir paklausė, kur jis randasi, bei prižadėjo privažiuoti. Jis pagalvojo, kad dabar jau ir bus kraunamos cigaretės. Atvažiavo du vyriškiai, pasidomėjo, kada jis išsikraus, ir išvažiavo. Kai išsikrovė, jam vėl paskambino kažkuris iš tų pačių vyriškių ir pasakė, kur atvažiuoti. Jį pasitiko ir palydėjo iki kažkokios gamyklos teritorijos, kur liepė laukti. Jis laukė dvi su puse dienos, kol vėl paskambino tie patys vyriškiai ir liepė važiuoti namo. Jis pranešė M. U. , kad grįžta namo tuščias. Šešto reiso metu nuvežė krovinį į Baltarusijos Respubliką ir grįžo tuščias, nes pavėlavo išsikrauti, o savaitgaliais alaus darykla, iš kurios planavo vežti krovinį, nedirbo. Į paskutinį reisą iš Lietuvos išvyko 2012-08-25. Prieš išvažiuojant į reisą M. U. pasakė tikėtis, kad bus „tas krovinys“, iš ko jis suprato, kad Baltarusijoje bus pakrautos cigaretės. 2012-08-27 jis iškrovė atvežtą krovinį Minsko mieste ir apie tai telefonu pranešė M. U. . Pastarasis jam nurodė laukti iki antradienio. 2012-08-28 į jo baltarusišką telefono numerį paskambino nepažįstamas asmuo ir nurodė važiuoti į Molodečno miestą. Ten aikštelėje jį pasitiko nepažįstamas vyriškis ir nurodė važiuoti paskui jį. Nuvažiavo į kažkokią gamybinę teritoriją, ten vilkiką ir puspriekabę perdavė jį pasitikusiam vyriškiui ir paliko angare. Jį patį nuvežė į viešbutį, kur jis išbuvo dvi paras. 2012-08-30 jį iš viešbučio pasiėmė tas pats vyriškis ir nuvežė prie vilkiko. Nuvykęs ten pastebėjo, kad lubose užtaisymas padarytas labai nevykusiai, nekokybiškai užmaskuotas slėptuvės dangtis grindyse. Dėl to jis barėsi su tais pačiais vyriškiais, nes bijojo būti sulaikytas, tačiau pastarieji jam pasakė, kad problemų nei ant sienos, nei kur kitur nebus, pasakė, kada jis gali važiuoti per muitinę, t.y. nuo šeštadienio 9 val. iki sekmadienio 9 val. Prie sienos jis atvažiavo anksčiau, bet laukė šeštadienio. Kad įsitikinti, ar tikrai viskas tvarkoje ir gali važiuoti per sieną be problemų, dar parašė žinutę M. U. ir gavo iš jo atsakymą, kad viskas tvarkoje, kad gali važiuoti. Iš visų šių aplinkybių jis suprato, kad cigaretės jau tikrai yra pakrautos į slėptuves. 2012 m. rugsėjo 1 d. jis praėjo patikrinimą Lavoriškių pasienio kontrolės poste, nuvairavo vilkiką iki (duomenys neskelbtini) ir perdavė M. U. . Kas ir kada turėjo tą krovinį iškrauti, nežino (t. 3, b.l. 94, 95-96). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis A. T. atpažino S. K. , kaip vyriškį, kartu važiavusį į Vilnių parvaryti vilkiko su puspriekabe, bei buvusį servise, kur buvo remontuojama puspriekabė-šaldytuvas (t. 3, b.l. 97-99), ir A. V. , kaip vyriškį, su kuriuo buvo susitikęs kartu su M. U. , kai tarėsi parvaryti vilkiką su puspriekabe iš Vilniaus, ir kuris sekančią dieną vairavo automobilį į Vilnių, o taip pat buvo servise, kur buvo remontuojama puspriekabė (t. 3, b.l. 100-102). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis A. T. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino kaip teisingus. Taigi, iš pirmiau aptartų nuteistųjų M. U. ir A. T. parodymų matyti, kad cigaretės iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką buvo gabenamos būtent A. V. iniciatyva. Būtent pastarasis pasiūlė M. U. išsinuomoti konkrečią transporto priemonę, kuri, kaip nustatyta bylos duomenimis, priklausė S. K. dukters vyrui, ir kurioje buvo įrengtos slėptuvės cigarečių gabenimui, kartu su S. K. vežė M. U. nurodytą vairuotoją – A. T. į Vilnių ir parodė šiam, kuris iš aikštelėje stovinčių vilkikų turi būti nuvežtas M. U. , taip pat rūpinosi šios transporto priemonės remontu. Cigarečių įgijimo aplinkybės Baltarusijos Respublikoje nuteistiesiems M. U. ir A. T. nebuvo žinomos, tačiau kaip matyti iš M. U. parodymų, nurodymus, ką Baltarusijoje turi daryti A. T. , jis gavo iš A. V. , o A. T. parodymai patvirtina, kad viskas šioje šalyje buvo suorganizuota – jį pasitiko vyriškiai, kurie nurodė vietą, kur palikti vilkiką, ten į slėptuves buvo sukrautos cigaretės, kurias vėliau A. T. , vairuodamas vilkiką, pargabeno į Lietuvą. Netikėti šiais nuteistųjų M. U. ir A. T. parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Viso proceso metu šių nuteistųjų parodymai buvo nuoseklūs, tokių duomenų, kurie patvirtintų, jog pastarieji būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti A. V. ar S. K. sunkių nusikaltimų padarymu, byloje nėra. Be to, pirmiau aptartus nuteistųjų M. U. ir A. T. parodymus vienu ar kitu aspektu patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys.

Liudytojas A. P. , Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pakrančių apsaugos rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus vyriausias specialistas, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad apie 2012 m. rugpjūčio mėnesį jų tarnyba gavo informacijos apie A. V. , S. K. , M. U. ir A. T. planuojamą nusikalstamą veiką, t.y. kad vilkiku „Reno Magnum“ planuojama gabenti kontrabandines cigaretes. Pagal jų turimą informaciją A. V. ir S. K. buvo pagrindiniai veikėjai, A. T. – vairuotojas, o M. U. atsakingas už transportą ir jo judėjimą. Jiems buvo žinoma informacija, kada šis vilkikas grįžta į Lietuvą, ir buvo nepertraukiamai stebimas tiek tuo metu, kai vyko nuo pasienio kontrolės punkto iki M. U. sodybos, tiek ir pačioje sodyboje. Kai atvykę asmenys įlipo išsikrauti cigarečių, jie buvo sulaikyti (t. 4, b.l. 30-31). Analogiška informacija yra užfiksuota ir šio liudytojo išslaptiname 2012-09-05 tarnybiniame pranešime, kuriame nurodyta, kad vykdant operatyvinį tyrimą buvo gauta duomenų, jog S. K. kartu su A. V. , UAB „M“ (duomenys pakeisti) direktoriumi M. U. ir tos pačios bendrovės vairuotoju A. T. , organizuoja nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnyje. Pagal gautą informaciją dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, siekiant nustatyti visus ją darančius asmenis ir nustatyti nusikalstamos veikos požymius, vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymu, buvo atlikti operatyviniai veiksmai: operatyvinė apžiūra ir operatyvinis sekimas, kurių metu nepertraukiamai buvo stebimas vilkikas Renault Magnum su puspriekabe, vairuojamas operatyvinės veiklos objekto A. T. . Vykdant operatyvinį sekimą techninės priemonės nebuvo naudojamos. Operatyvinių veiksmų metu surinkta tokia informacija: 2012-09-01 nuo 7 val. buvo vykdoma operatyvinė apžiūra, kurios metu slapta buvo stebimas Lavoriškių pasienio kontrolės punktas. Apie 11.55 val. pastebėta, kad iš Lavoriškių pasienio kontrolės punkto išvažiavo vilkikas Renault Magnum su puspriekabe, kurį vairavo A. T. , keleivio vietoje sėdėjo nepažįstamas vyras. Vilkikui išvažiavus iš šios vietovės, buvo vykdomas jo operatyvinis sekimas. Apie 12.30 val. A. T. vairuojamas vilkikas sustojo Geležinkelio-Švitrigailos gatvių sankryžoje, kur iš vilkiko išlipo nepažįstamas vyras ir nuėjo. A. T. vilkikas nuvažiavo link kelio A1, po to važiavo šiuo keliu link Klaipėdos. Apie 17.15 val. vilkikas sustojo (duomenys neskelbtini). Toliau nepertraukiamai buvo stebimas vilkikas, A. T. sekamas nebuvo. 2012-09-04, apie 6 val., prie vilkiko privažiavo lengvasis automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipo du asmenys. Prie jų iš šalia esančio namo išėjo asmuo. Visi trys nuėjo prie vilkiko puspriekabės. Du iš jų įlipo į puspriekabę, rankose laikė plastikinius maišelius. Trečias užrakino juos ir stovėjo šalia vilkiko. Apie 07.20 val. stebėjimas buvo nutrauktas, kadangi buvo nuspręsta patikrinti vilkiko puspriekabę. Privažiavus prie vilkiko pirmas buvo sulaikytas šalia automobilio stovėjęs M. U. , kuris įleido į puspriekabę anksčiau minėtus asmenis bei privedė elektrą iš gyvenamojo namo. Patikrinimo metu atidarius puspriekabės galines duris viduje buvo aptikti A. V. ir S. K. . Patikrinimo metu nustatyta, kad pastarieji iš specialiai įrengtos slėptuvės krovė cigaretes (t. 1, b.l. 72-73). Tokias nuteistųjų A. V. ir S. K. atvykimo į M. U. sodybą bei jų sulaikymo aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino liudytojais apklausti pareigūnai D. G. , K. S. , T. K. , G. G. (t. 4, b.l. 29-32). Taigi, šie faktiniai duomenys iš esmės patvirtina pirmiau aptartus nuteistųjų M. U. ir A. T. parodymus, kad nusikalstamą veiką, gabenant cigaretes per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, jie vykdė kartu su A. V. ir S. K. .

Nuteistasis A. V. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis M. U. išsinuomoti vilkiką pasiūlė pažįstamo iš Baltarusijos Respublikos prašymu, pats gabenti kontrabanda cigarečių jam nesiūlė, tik perdavė šio savo pažįstamo žodžius, kad išnuomota transporto priemone gali būti vežamos cigaretės iš Baltarusijos, tačiau toks nuteistojo aiškinimas yra paneigtas ne tik jau pirmiau aptartais nuteistųjų M. U. ir A. T. parodymais apie įvykio aplinkybes, bet ir liudytojo K. M. parodymais apie tai, kad jam priklausančios transporto priemonės nuoma rūpinosi jis pats, joks rusakalbis asmuo tame nedalyvavo ir dėl šios transporto priemonės į jį nesikreipė.

Kaip matyti iš įvykio vietos – (duomenys neskelbtini), puspriekabės Chereau, valst. (duomenys neskelbtini), bei daiktų apžiūros protokolų, apžiūrėjus puspriekabę Chereau, valst. (duomenys neskelbtini), joje buvo rastos cigaretės „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, iš viso 47240 pakeliai. Apžiūros metu šios cigaretės buvo rastos sudėtos į grindyse bei lubose įrengtas slėptuves, o taip pat jau išimtos iš slėptuvių bei supakuotos į juodos spalvos plastikinius šiukšlių maišus ir apvyniotos lipnia juosta (20 vnt. maišų po 50 blokų cigarečių kiekviename), sudėtos į juodos spalvos plastikinius šiukšlių maišus (2 vnt. maišų po 50 blokų cigarečių kiekviename), bei šiaip sudėtos į vieną krūvą ir suklijuotos lipnia juosta (50 blokų cigarečių). Viso supakuotų ir paruoštų pakuoti cigarečių pakelių buvo rasta ir paimta 115000 vnt. Be to, puspriekabėje buvo rastos dvejos metalinės kopėtėlės, atsuktuvas su keičiamomis galvutėmis, sudėtomis guminiame dėkle, 16 vnt. supakuotų 240 l talpos vienkartinių juodos spalvos šiukšlių maišų bei išpakuotas tokių pat maišų ritinėlis, peilis laužomais ašmenimis, lipnios juostos ritinėliai, prie galvos guminėmis juostelėmis tvirtinamas žibintuvėlis, tuščios atsuktuvo ir peilio pakuotės (t. 1, b.l. 6-10, 11-13, 17-18). UAB „Senukų prekybos centro“ pateiktas kvitas Nr. 17 ir salės vaizdo įrašas patvirtina, kad puspriekabėje rastus įrankius, šiukšlių maišus, lipnią juostą, pirštines 2012 m. rugsėjo 2 d. ryte (kasos kvitas atspausdintas 10:46:01 val.) šiame prekybos centre įsigijo S. K. (t. 2, b.l. 21-22). Taigi, šie faktiniai duomenys patvirtina, kad tiek A. V. , tiek S. K. dar iki atvykstant į M. U. sodybą buvo gerai žinoma, kur ir kaip vilkiko puspriekabėje įrengtos slėptuvės cigarečių gabenimui, kokiu būdu jas galima atidaryti ir išimti jose esančias cigaretes ir koks yra jų kiekis. Tam tikslui 2012 m. rugsėjo 2 d., t.y. tuo metu, kai kontrabandinės cigaretės minėtose slėptuvėse jau buvo iš Baltarusijos atgabentos į Lietuvą, S. K. apsirūpino reikalingomis priemonėmis – įsigijo slėptuvėms atidaryti reikalingą įrankį – atsuktuvą su keičiamomis galvutėmis, bei cigarečių pakavimui reikalingus šiukšlių maišus, taip pat izoliaciją ir peiliuką laužomais ašmenimis jai pjaustyti, pirštines. Nors S. K. teigė, kad visos šios priemonės buvo naudojamos jo verslui – pramoginei žvejybai, tačiau tokį nuteistojo aiškinimą paneigia ne tik išvardintų priemonių įsigijimo laikas, bet ir ta aplinkybė, kad išpakuotos jos buvo būtent cigarečių pakavimo vietoje – puspriekabės viduje be atsuktuvo ir peiliuko laužomais ašmenimis buvo rastos ir praplėštos šių įrankių pakuotės, šiukšlių maišų ritinėliai buvo pabirę iš polietileninio maišelio su prekybos centro, kuriame S. K. apsipirko 2012 m. rugsėjo 2 d., logotipu, o tai rodo, kad minėtos priemonės iki atvykstant krauti cigarečių niekur nebuvo naudojamos, o buvo įsigytos būtent šiam tikslui. Be to, įvykio vietoje rastų šiukšlių maišų bei lipnios juostos kiekis rodo, jog nuteistieji A. V. ir S. K. turėjo tikslą išimti ir supakuoti kur kas didesnį kiekį cigarečių, nei kad jų buvo rasta supakuotų pareigūnų vykdomos operacijos metu, o cigarečių pakavimo būdas jas tvirtai apvyniojant lipnia juosta bei į kiekvieną maišą supakuojant lygiai tokį patį kiekį cigarečių blokų (50), paneigia ir tą nuteistųjų aiškinimą, kad šias cigaretes jie planavo naudoti išskirtinai savo reikmėms. Nors A. V. ir S. K. į įvykio vietą atvyko lengvuoju automobiliu, tačiau tai, priešingai nei teigia nuteistojo A. V. gynėjas, negali būti vertinama kaip aplinkybė, patvirtinanti šių nuteistųjų parodymus, kad jiems priklausė tik po 10 dėžių puspriekabėje rastų cigarečių, juolab, kad iš paties A. V. parodymų matyti, kad cigaretes buvo planuojama vežti ne vienu, o keliais reisais.

Taigi, pirmiau šioje teisėjų kolegijos nutartyje aptarti bei kiti apygardos teismo nuosprendyje išdėstyti vieni kitus papildantys faktiniai duomenys, įskaitant ir byloje esančius duomenis (t. 2, b.l. 26-40, 43-99) apie intensyvų visų keturių nuteistųjų tarpusavio bendravimą telefonu laikotarpiu nuo 2012-05-04 iki 2012-09-04, paneigia nuteistųjų A. V. ir S. K. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, bei patvirtina apygardos teismo nustatytas faktines aplinkybes, kad pastarieji, veikdami pagal išankstinį susitarimą su M. U. ir A. T. , pasiskirstę vaidmenimis, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną vilkiko puspriekabėje įrengtose slėptuvėse gabeno cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kur jų vaidmuo pasireiškė tuo, kad jie parūpino transporto priemonę kontrabandos gabenimui, t.y. vilkiką su puspriekabe su įrengtomis slėptuvėmis, ir pasirūpino cigarečių įgijimu Baltarusijos Respublikoje bei jų pakrovimu į puspriekabėje esančias slėptuves. Tai, kad nuteistasis A. V. pats asmeniškai į Baltarusiją nevyko ir iš teisėsaugos institucijoms žinomo telefono numerio nekontaktavo su šioje valstybėje esančiais abonentais, apygardos teismo nustatytų faktinių įvykio aplinkybių niekaip nepaneigia.

Nuteistųjų S. K. ir A. V. gynėjai apeliaciniuose skunduose teigia, kad apygardos teismas, pripažindamas ginamuosius kaltais dėl neteisėto cigarečių gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepagrįstai rėmėsi operatyvinius veiksmus atlikusių pareigūnų parodymais, kadangi operatyvinė informacija buvo tik apie BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, be to, abejonių kelia tai, kad operatyvinės tarnybos jau nuo 2012 m. pradžios disponavo informacija, jog nuteistieji užsiims kontrabandinių cigarečių gabenimu, nors vilkikas su puspriekabe buvo išsinuomoti tik 2012 m. birželio mėnesį. Teisėjų kolegija šiuos gynėjų apeliacinių skundų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Visų pirma, kaip matyti iš liudytojo A. P. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, operatyvinė informacija apie nuteistųjų planuojamą nusikalstamą veiką buvo gauta tik 2012 m. rugpjūčio mėnesį. Be to, liudytojo A. P. bei kitų pareigūnų, dalyvavusių atliekant operatyvinius veiksmus, parodymai, taip pat A. P. tarnybiniame pranešime išdėstyta informacija patvirtina, kad pareigūnams buvo žinomos ne tik tos aplinkybės, kad nuteistieji A. V. , S. K. , M. U. ir A. T. planuoja neteisėtai disponuoti kontrabandinėmis cigaretėmis Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir tai, kad šias cigaretes jie planuoja įsivežti iš Baltarusijos Respublikos. Pareigūnai turėjo duomenis apie planuojamą valstybės sienos kirtimo vietą – Lavoriškių pasienio kontrolės postą, per kurį A. T. vairuojamas vilkikas su kontrabandinėmis cigaretėmis iš Baltarusijos Respublikos turėjo atvykti į Lietuvą, taip pat jiems buvo žinoma nuteistųjų planuojama valstybės sienos kirtimo data – 2012 m. rugsėjo 1 d., ir jų turima informacija pasitvirtino. Tai, kad pareigūnai, tikrindami turimą operatyvinę informaciją, nesiklausė nuteistųjų telefoninių pokalbių, kitais faktiniais bylos duomenimis nustatyto S. K. dalyvavimo šios nusikalstamos veikos padaryme, nepaneigia, juolab, kad patys nuteistieji S. K. ir A. V. patvirtino, kad tarpusavyje bendravo ne tik telefonu. Be to, kaip matyti iš nuteistųjų M. U. ir A. T. parodymų, apie cigarečių kontrabandą net ir ne telefonu nuteistieji tarpusavyje kalbėjosi pakankamai aptakiai, o tai rodo, jog galimybė gauti patikimos informacijos klausantis telefoninių pokalbių iš tikrųjų buvo menka. Nors nuteistojo S. K. gynėjas apeliaciniame skunde išsakė prielaidą, kad telefoninių pokalbių visgi buvo klausomasi, tačiau jų išklotinės, kaip patvirtinančios jo ginamojo nekaltumą, sąmoningai nebuvo pridėtos prie bylos medžiagos, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti operatyvinį tyrimą atlikusio liudytojo A. P. parodymais bei šio pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis, kad techninės priemonės operatyvinio tyrimo metu nebuvo naudojamos.

Nuteistojo S. K. gynėjas apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad bylos proceso metu nebuvo paneigtos tos aplinkybės, jog nuteistuosius S. K. ir A. V. siejo seni draugiški ryšiai, kad jie turėjo bendrų pomėgių, be to, A. V. padėdavo S. K. surasti klientų, todėl dažnai tarpusavyje bendravo telefonu, taip pat kad vilkiko ir puspriekabės savininkas, S. K. dukters vyras K. M. buvo patalpinęs skelbimą apie minėto vilkiko su puspriekabe nuomą internete, o išnuomotas vilkikas su puspriekabe buvo naudojamas ir UAB „M“ (duomenys pakeisti) veiklai, tačiau šios aplinkybės, esant pirmiau aptartų faktinių bylos duomenų visetui, S. K. dalyvavimo bendrininkų grupės padarytoje nusikalstamoje veikoje per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenant cigaretes taip pat nepaneigia. Tas pats pasakytina ir apie kitą S. K. gynėjo nurodytą aplinkybę, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad slėptuvės puspriekabėje būtų įrengtos A. V. draugo servise, į kurį kartu su šiuo buvo atvykęs ir S. K. , juolab, kad slėptuvių įrengimas ar jų įrengimo organizavimas S. K. šioje byloje nebuvo inkriminuotas. Kita vertus, nuteistųjų A. V. ir S. K. veiksmai vykstant į servisą tuomet, kai buvo apžiūrima ir remontuojama būtent ši puspriekabė, vertinant juos kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, kaip jau minėta, rodo, jog pastarieji šia transporto priemone, kuri vėliau buvo panaudota kontrabandos gabenimui, rūpinosi.

Nuteistojo A. V. gynėjas pažymi, jog tarnybiniame pranešime apie nuteistųjų bendravimą telefonu nepagrįstai padidintas skambučių skaičius, įskaitant ir neįvykusius pokalbius, tačiau net ir minusavus gynėjo apeliaciniame skunde nurodytą telekomunikacinių sujungimų skaičių, akivaizdu, jog bendravimas tarp nuteistųjų telefonu buvo pakankamai intensyvus. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad 2012 m. liepos-rugsėjo mėnesį jokių A. V. skambučių A. T. nebuvo fiksuota, tačiau, kaip matyti iš UAB „Tele2“ pateiktų skambučių išklotinių, šiuo laikotarpiu pastarasis intensyviai bendravo su M. U. , kuris jo nurodymus perdavė A. T. . Nors laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 28 d. iki 2012 m. rugsėjo 2 d. nebuvo fiksuota jokių telefoninių kontaktų tarp A. V. ir M. U. , tačiau būtent rugpjūčio 28 d. vilkiko vairuotojas A. T. šią transporto priemonę perdavė Baltarusijos Respublikos teritorijoje su juo susisiekusiems asmenims, taigi, teirautis apie krovinį M. U. ar A. T. , A. V. nebuvo jokio reikalo. Be to, kaip matyti iš nuteistojo M. U. parodymų, A. V. informaciją apie krovinį gaudavo iš kitų šaltinių, apie tai, kad krovinys jau atvykęs į Lietuvą žinojo dar iki susisiekiant su M. U. . Taigi, nepagrįstas nuteistojo A. V. gynėjo argumentas, jog teismo išvada, kad A. V. davė nurodymus vairuotojui A. T. ir domėjosi cigarečių kroviniu, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartų bylos objektyvių aplinkybių bei įrodymų visumą, konstatuoja, kad apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir remdamasis jais padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistieji A. V. ir S. K. , veikdami bendrininkų grupe su M. U. ir A. T. , išvengdami muitinės kontrolės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Klaipėdos teritorinės muitinės 2012-09-11 raštas Nr. (LM19)-V/14-17817 patvirtina, kad puspriekabėje Chereau, valst. Nr. EJ 196, rastų 47240 pakelių cigarečių “Fest” su Baltarusijos Respublikos banderolėmis muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius yra 329 639 Lt (t. 1, b.l. 62), o tai viršija 250 MGL sumą, taigi, nustatyti A. V. ir S. K. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį.

Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas pagrįstai nustatė ir tai, kad nuteistieji A. V. ir S. K. , veikdami bendrininku grupe su M. U. ir A. T. , pažeisdami nustatytą tvarką, disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, t.y. minėtas kontrabandos būdu į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtas cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis A. T. vairuojamu minėtu vilkiku nuo 2012-09-01 11.45 val. iki 2012-09-01 17.15 val. gabeno nuo Lavoriškių pasienio kontrolės punkto, esančio Lavoriškių k., Vilniaus r., iki M. U. namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir pagal išankstinį susitarimą nuo 2012-09-01 17.15 val. iki 2012-09-04 07.20 val. laikė jas paslėptas puspriekabėje ,,Chereau“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie M. U. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kol S. K. su A. V. pradėjus traukti ir pakuoti iš slėptuvių cigaretes, o M. U. stebint aplinką, buvo sulaikyti Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnų, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniame skunde nuteistojo S. K. gynėjas teigia, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo padaryta procesinių pažeidimų, nes apygardos teismas nemotyvuotai atmetė gynybos prašymus, be to, darydamas išvadas rėmėsi nepatikrintais duomenimis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Visų pirma, kaip matyti iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo, nuteistojo S. K. gynėjas advokatas Mindaugas Kepenis jokių prašymų teisiamojo posėdžio metu nebuvo pareiškęs. Be to, visi asmenys, kurių parodymais rėmėsi teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, apklausti teisiamajame posėdyje, jame taip pat buvo ištirti visi nuosprendyje išdėstyti procesiniai ir kiti dokumentai, išskyrus 2012-09-04 nuteistojo A. T. asmens kratos, kurios metu iš pastarojo buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, protokolą (t. 3, b.l. 83), tačiau ši aplinkybė nelaikytina esminiu pažeidimu, juolab, kad teisiamojo posėdžio metu buvo ištirtas kitas su šiuo asmens kratos protokolu susijęs procesinis dokumentas, t.y. minėto mobiliojo ryšio telefono “Samsung” apžiūros protokolas su priedais (t. 3, b.l. 84-86), be to, šis dokumentas neturėjo esminės įtakos sprendžiant nuteistojo S. K. kaltės klausimą. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia nuteistojo S. K. gynėjo dėmesį į tai, kad įrodymų rinkimo teisę baudžiamajame procese turi ne tik kaltinimo, bet ir gynybos šalys. Nepaisant to, bylos duomenys patvirtina, kad pats apeliantas jokių priemonių, jo nuomone, reikšmingiems duomenims apie K. M. internete patalpintą vilkiko ir puspriekabės nuomos skelbimą surinkti nesiėmė, be to ir jokių prašymų dėl šių duomenų išreikalavimo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nepareiškė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendžio dalis dėl bausmių skyrimo nuteistiesiems S. K. ir A. V. yra teisėta ir pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 56 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad recidyvistui, t.y. asmeniui, jau teistam už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padariusiam vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų (BK 27 straipsnio 1 dalis), teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems A. V. ir S. K. , šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jiems teisingas, baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos.

Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, jog skirdamas bausmes, apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistieji A. V. ir S. K. padarė du tyčinius nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai, numatytus BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199¹ straipsnio 1 dalyje, kuriuos baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Teismas taip pat įvertino tai, kad abu nusikaltimai baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų bei siekiant išvengti mokesčių mokėjimo už disponavimą prekėmis, kurioms yra nustatyti akcizai. Apygardos teismas atsižvelgė ir į tai, kad A. V. buvo šių nusikalstamų veikų iniciatorius, apjungęs visus bendrininkus, iki sulaikymo niekur nedirbo (t. 3, b.l. 80), buvo teistas už analogišką nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai (BK 199 straipsnio 1 dalis), nusikalto neatlikęs bausmės už ankstesnį nusikaltimą (t. 3, b.l. 52-54, 55-61, 62-73). S. K. vaidmuo padarant šias nusikalstamas veikas nebuvo pagrindinis. Jis nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo (t. 2, b.l. 139, t. 3, b.l. 20), tačiau praeityje jau buvo teistas už analogiškas nusikalstamas veikas (BK 199 straipsnio 1 dalis), šiuos nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už ankstesnius nusikaltimus (t. 3, b.l. 1-3, 4-9). Be to, yra viena nuteistųjų S. K. ir A. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 dalies 1 punktas), jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai nuteistiesiems A. V. ir S. K. parinko BK 199 straipsnio 1 dalies ir BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. A. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, artimos šių baudžiamųjų įstatymų sankcijose numatytam šios bausmės vidurkiui, o S. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nesiekiančios šių baudžiamųjų įstatymų sankcijose numatyto šios bausmės vidurkio, nėra aiškiai per griežtos, tinkamai individualizuotos. Parinkti šiems nuteistiesiems švelnesnę – baudos bausmę nebuvo ir nėra jokio pagrindo, tokiomis bausmėmis BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai nebus pasiekti.

Nuteistojo S. K. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog apygardos teismas, skirdamas jo ginamajam bausmę, neatsižvelgė į S. K. šeiminę padėtį, t.y. kad jis turi nepilnametį vaiką, kurį išlaiko, taip pat, kad yra sukūręs ir plėtoja nuosavą verslą. Iš tiesų, byloje yra duomenų, kad nuteistasis S. K. turi nepilnametį sūnų, tačiau ši aplinkybė, taip pat, kaip ir nuosavas verslas, egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau tai nesukliudė S. K. padaryti du sunkius nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai, todėl dar labiau švelninti nuteistajam paskirtas bausmes, remiantis šiomis aplinkybėmis, nėra pagrindo.

Nuteistojo A. V. gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad A. V. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, nevisiškai atitinka byloje nustatytas aplinkybes, nes A. V. , nors ir pripažino, kad turėjo tikslą supakuoti ir išsivežti su savimi tam tikrą dalį kontrabandinių cigarečių, tačiau tikrųjų šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių neatskleidė, o savo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, apskritai neigė, todėl konstatuoti, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Be to, bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistųjų kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabentų cigarečių, kuriomis nuteistieji neteisėtai disponavo Lietuvos Respublikos teritorijoje, muitinė vertė, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, daugiau kaip 10 kartų viršija BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje numatytą 250 MGL dydžio sumą, taigi, švelninti A. V. paskirtas bausmes atsižvelgiant į kontrabandos bei neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis dalyko vertę, taip pat nėra pagrindo.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo S. K. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio ir nuteistojo A. V. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Svajūnas KnizlerisTeisėjai Kęstutis JucysViktoras Kažys