Kauno apygardos teismo nutartis

2020-05-26 · Civilinė byla Nr. e2A-959-601/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-26
Bylos Nr.
e2A-959-601/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02371-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Ieškovas
individualios įmonės „Aujama-credit“
Atsakovas
V. Š.
Advokatai
Vilius Masiulis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-959-601/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02371-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-6559-584/2020 pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė individuali įmonė (toliau – IĮ) „Aujama-credit“ Kauno apylinkės teismo prašė priteisti iš atsakovo V. Š. 1 000 Eur skolą, 677,60 Eur pelno palūkanas, paskaičiuotas iki bylos iškėlimo teisme dienos, ir po 61,60 Eur pelno palūkanų į mėnesį nuo 2020 m. vasario 11 d. iki kredito pagal 2019 m. kovo 13 d. vartojimo sutartį visiško grąžinimo dienos, 132 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki bylos iškėlimo teisme dienos, ir po 12 Eur administravimo mokesčio į mėnesį nuo 2019 m. vasario 11 d. iki kredito pagal 2019 m. kovo 13 d. vartojimo kredito sutartį visiško grąžinimo dienos, 90 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Atsakovui adresuoti procesiniai dokumentai įteikti darbovietės adresu. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovo V. Š. ieškovei IĮ „Aujama-credit“ 1 000 Eur skolą, 677,60 Eur pelno palūkanas nuo 2019 m. kovo 13 d. iki 2020 m. vasario 11 d., 132 Eur administravimo mokestį, 90 Eur delspinigius nuo 2019 m. rugpjūčio 11 d. iki 2020 m. vasario 11 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 899,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 65,84 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovei IĮ „Aujama-credit“. Teismas likusią ieškinio dalį atmetė.

4. Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, padarė išvadą, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 1 000 Eur skolą, 677,60 Eur pelno palūkanas už naudojimąsi negrąžinta kredito suma, paskaičiuotos iki bylos iškėlimo teisme dienos, už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 13 d. iki 2020 m. vasario 11 d. (61,60 Eur x 11 mėn.), 132 Eur administravimo mokestį, 90 Eur delspinigius už laiku negrąžintą kredito sumą už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 11 d. iki 2020 m. vasario 11 d. (1 000 Eur x 0,05 proc./100 proc. x 180 dienos = 90 Eur).

5. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo taip pat priteisė 5 proc. dydžio metinės palūkanas už priteistą 1 899,60 Eur sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. vasario 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti po 12 Eur administravimo mokesčio už kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. vasario 12 d., kai buvo iškelta byla teisme, iki visiško prievolės įvykdymo, konstatavęs, kad ieškovei pagrindas skaičiuoti administravimo mokestį ir prašyti jį priteisti už visą uždelstą atsiskaityti laiką būtų tik tokiu atveju, jeigu atsakovas aiškiai sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 10.3.1., 10.3.2. p.) būtų išreiškęs valią sutartį pratęsti. Tuo tarpu kitų atvejų, suteikiančių ieškovei teisę reikalauti iš atsakovo administravimo mokesčio vartojimo kredito sutartimi nenustatyta.

7. Teismas, vertindamas ieškovės prašymą priteisti pelno palūkanas pagal sutartį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, laikė, kad ieškovės reikalaujamos priteisti palūkanos po bylos iškėlimo teisme dienos yra procesinės palūkanos, numatytos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje. Anot teismo, atsakovas yra praleidęs terminą įvykdyti prievolę, prievolė iki šiol neįvykdyta, todėl ieškovei yra teisinis pagrindas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 1 dalį už priteistą sumą. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė yra pareiškusi ieškinyje atskirą reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo ir šis reikalavimas patenkintas, ieškovės reikalavimą dėl pelno palūkanų priteisimo, kurios laikytinos procesinėmis palūkanomis, teismas pakartotinai nepriteisė ir reikalavimą atmetė.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė IĮ „Aujama-credit“, atstovaujama advokato Viliaus Masiulio, Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti pelno palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki prievolės pagal 2019 m. kovo 13 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 5821 įvykdymo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti: priteisti ieškovo IĮ „Aujama-credit“ naudai iš atsakovo V. Š. pelno palūkanas po 61,60 Eur už kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. vasario 11 d. iki prievolės įvykdymo. Apeliantė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pelno palūkanos gali būti priteisiamos tik iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Priešingai, iš šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų ir specialiųjų sąlygų matyti, kad šalys individualiai susitarė dėl pelno palūkanų mokėjimo iki kredito grąžinimo kredito davėjai (ieškovei). Toks susitarimas, anot apeliantės, nėra draudžiamas, o kaip tik atitinka CK 6.872 straipsnio 2 dalį ir teismų praktiką;

8.2. Pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino pelno palūkanų ir procesinių palūkanų santykį bei netinkamai aiškino ir taikė kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu, t. y. ieškiniu ieškovė prašė priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas (pelno palūkanas) iki visiško prievolės įvykdymo, o ne kompensuojamąsias (procesines) palūkanas už termino įvykdyti prievolę pažeidimą po teismo sprendimo priėmimo. Tuo tarpu procesines palūkanas ieškovas prašo priteisti už teismo sprendimu priteistas sumas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, taip siekdamas kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą;

8.3. Pirmosios instancijos teismas apskirtai negalėjo savo iniciatyva netenkinti dalies ieškovės reikalavimo dėl prievolės įvykdymo natūra (pelno palūkanų) priteisimo iki visiško kredito grąžinimo, nes atsakovas nepareiškė atsiliepimo į ieškinį, o tai leidžia daryti išvadą, jog sutiko su ieškinio reikalavimais. Juolab, kad pelno palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, todėl šalių sutartas pelno palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis taikant sutarčių teisės normas, pagal kurias sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik vienos iš šalių reikalavimu, kuris šioje byloje pareikštas nebuvo.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo už akių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Byloje nustatyta, kad apeliantė (ieškovė) su atsakovu 2019 m. kovo 13 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 5821, pagal kurią ji suteikė atsakovui 1 000 Eur kreditą, o kredito gavėjas įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2019 m. balandžio 12 d. bei sumokėti kitas sutartyje numatytas įmokas (61,60 Eur palūkanas už naudojimąsi kredito suma ir kt.). Atsakovas savo įsipareigojimų laiku neįvykdė, todėl apeliantė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti jai iš atsakovo 1 000 Eur kredito skolą, 677,60 Eur pelno palūkanas iki bylos iškėlimo teisme dienos ir po 61,60 Eur pelno palūkanas per mėnesį nuo 2019 m. vasario 11 d. iki kredito visiško grąžinimo dienos, 132 Eur administravimo mokestį iki bylos iškėlimo teisme dienos ir po 12 Eur administravimo mokesčio per mėnesį nuo 2019 m. vasario 11 d. iki kredito visiško grąžinimo dienos, 90 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė apeliantei iš atsakovo 1 000 Eur skolą, 677,60 Eur pelno palūkanas nuo 2019 m. kovo 13 d. iki 2020 m. vasario 11 d., 132 Eur administravimo mokestį, 90 Eur delspinigius nuo 2019 m. rugpjūčio 11 d. iki 2020 m. vasario 11 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 899,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

13. Bylos esmė, ar pagrįstai apeliantei (ieškovei) nėra priteistos vartojimo kredito sutartyje numatytos mokėjimo (pelno) palūkanos (61,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sutarties įvykdymo.

14. Šalys gali susitarti dėl pelno palūkanų mokėjimo už naudojimąsi pasiskolintomis lėšomis, taip pat susitarti, kad šios palūkanos bus mokamos iki kredito grąžinimo momento. Tokia nuostata įtvirtinta įstatyme (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis, Vartojimo kredito įstatymas). Šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punkte susitarė, kad už faktiškai kredito davėjo kredito gavėjai išmokėtą ir negrąžintą kredito sumą mokamos sutarties specialiosiose sąlygose nurodytos 61,60 Eur per mėnesį pelno palūkanos už naudojimąsi pinigais. Vartojimo kredito sutarties 6.2. punktu šalys susitarė, kad pelno palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo, t. y. iki tos dienos (imtinai), kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui.

15. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Palūkanos gali būti mokėjimo, kitaip teismų praktikoje dar vadinamos pelno, ir kompensuojamosios. Mokėjimo ir kompensuojamosios palūkanos atribojamos pagal įstatyme ar sutartyje nustatytą jų paskirtį. Mokėjimo palūkanos atlieka užmokesčio už pinigų skolinimąsi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis; pvz., CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma), o kompensuojamosios – minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, negautų pajamų forma atlyginimo už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.210, 6.261 straipsniai), funkciją.

16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad ji turi teisę, nepriklausomai nuo procesinių (kompensuojamųjų) palūkanų priteisimo/nepriteisimo, prašyti pelno palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2019-03-13 vartojimo paskolos sutarties Nr. 5821 įvykdymo, t. y. iki paskola bus grąžinta. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pelno (mokėjimo) palūkanų paskirtis yra nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą, todėl pelno (mokėjimo) palūkanų ir netesybų (kompensuojamųjų palūkanų) kreditorius gali reikalauti kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis Nr. e3K-3-332-219/2017). Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis Nr. e3K-3-29-248/2016).

17. Taigi, pirmosios instancijos teismo motyvai, jog apeliantės prašomos priteisti pelno palūkanos po bylos iškėlimo teisme laikytinos procesinėmis palūkanomis, kurios jau yra priteistos, ir todėl nepriteistinos pakartotinai, laikytini nepagrįstais.

18. Tačiau įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs teismo diskrecijos teisę, sprendžiant šalių ginčus konkrečiose bylose, kontroliuoti priteistinų palūkanų ir netesybų dydį, kad nebūtų sudarytos prielaidos asmeniui ar šaliai piktnaudžiauti teise ir taip nepagrįstai praturtėti (CPK 3 straipsnio 7 dalis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 1.138 straipsnis, 6.242 straipsnis). Kadangi vartojimo sutartyje draudžiama įtvirtinti nesąžiningas sąlygas, o jei tokios įtvirtintos, vartotojui neprivaloma jų laikytis, tai teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Tokios nuostatos laikomasi ir vertinant vartojimo kredito sutarties sąlygas dėl palūkanų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis Nr. e3K-3-29-248/2016).

19. Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje (galiojusio sutarties sudarymo metu) numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu: 1) vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos; 2) bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą. Taigi, teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą.

20. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tokiais atvejais, kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos (200 proc.), ji turi būti vertinama pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis Nr. e3K-3-29-248/2016). Taigi, teismas turi teisę mažinti palūkanų dydį netgi nesant nustatytos prezumpcijos, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka Vartojimo kredito įstatymo reikalavimų.

21. Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas turtinis ginčas tarp vartotojo, gavusio vartojimo kreditą (1 000 Eur), trumpam laikotarpiui (1 mėnesiui), su didele mokėtinų sutartinių palūkanų norma iš juridinio asmens – IĮ „Aujama - kredit“, kurios registruota veikla yra teikti kreditus ir iš šios veiklos gauti pelną, t. y. viena šalis yra fizinis asmuo, vartotojas, kita verslo subjektas, kuriam ši veikla teikia pajamas ir pelną. Nagrinėjamu atveju, apeliantei iš atsakovo, be 1 000 Eur paimto kredito, yra priteista 899,60 Eur suma (677,60 Eur pelno palūkanos, 132 Eur administravimo mokestis, 90 Eur delspinigiai bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 899,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pelno palūkanų priteista suma (677,60 Eur) palyginus su bendra vartojimo kredito suma (1 000 Eur) yra pakankamai didelė. Taigi, akivaizdu, kad šių asmenų patirtis nagrinėjamo ginčo aspektu yra aiškiai nelygiavertė, matyti, kad atsakovas sutartį sudarė pagal apeliantės parengtas tipines bendrąsias ir specialiąsias sąlygas, kas apeliacinės instancijos teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog atsakovas negalėjo tinkamai įvertinti būsimų sudarytos sutarties sąlygų nevykdymo pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, vertina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą už akių, priėmė teisingą sprendimą (nors sprendimo motyvai nebuvo tinkami), jog ieškovės reikalavimas priteisti sutartines pelno palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki prievolės įvykdymo negali būti tenkintas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės turtinės teisės pakankamai apgintos priteisus iš atsakovo 677,60 Eur pelno palūkanų bei priteisus apeliantei iš atsakovo už laikotarpį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos. Papildomai priteisus apeliantei jos reikalaujamą 61,60 Eur pelno palūkanų sumą už kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. vasario 11 d. iki prievolės pagal 2019 m. kovo 13 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 5821 įvykdymo, būtų pažeistas sutartį sudariusių šalių interesų pusiausvyros principas bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliantės apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimą už akių palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Atkreiptinas dėmesys, jog toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas šioje byloje atitinka bendrą Kauno apygardos teisme formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. . e2A-950-260/2020).

21. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus apeliantės apeliacinį skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Evaldas Burzdikas