- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-15
- Bylos Nr.
- 2A-1390-611/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- UAB „SNORO lizingas“
- Atsakovas
- D. I.
- Kategorijos
- 2.1.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „SNORO lizingas“ apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „SNORO lizingas“ ieškinį atsakovei D. I. dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti 2244,88 Lt likusių mokėtinų įmokų ir 1149,18 Lt delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės D. I.. Nurodė, kad tarp šalių buvo sudarytos išperkamosios nuomos sutartys, pagal kurias ieškovas suteikė atsakovei teisę valdyti ir naudoti UAB „SNORO lizingas“ priklausančias prekes, o atsakovė įsipareigojo už šias prekes mokėti ieškovui pagal sutartyse nurodytus mokėjimo grafikus. Savo duotų įsipareigojimų lizingo kompanijai atsakovė nevykdė.
Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį teismui nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Visagino miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės 2244,88 Lt mokėtinų įmokų, 323,36 Lt delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 2568,24 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2010-10-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 77,18 Lt žyminio mokesčio ir 151,99 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu atsakovei viešo paskelbimo būdu. Teismas nustatė, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartyje numatytas sąlygas, todėl atsakovės atžvilgiu kilo sutartinė civilinė atsakomybė.
Teismas nustatė, kad ieškovas priskaičiuotus 2042,04 Lt delspinigių sumažino iki 1149,18 Lt, tai yra iki 0,28 % už praleistą dieną. Teismas konstatavo, kad ieškovo prašomas priteisti po 0,28 % delspinigių dydis už kiekvieną praleistą mokėti dieną yra neprotingas ir aiškiai per didelis, nes sudaro 102,2 % metinių delspinigių, todėl delspinigių dydį sumažino LR CK 6.73 str. 2 d. pagrindu iki 0,1 % už kiekvieną praleistą mokėti dieną arba 36,5 % metinių delspinigių. Teismas nurodė, kad šis delspinigių dydis tikrai nebus mažesnis už minimalius kreditoriaus (ieškovo) patirtus nuostolius.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti pilnai. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. Teismas, mažindamas prašomą priteisti netesybų sumą, nenustatinėjo ieškovo faktiškai patirtų nuostolių dydžio, o tik iškėlė prielaidą, kad ieškovo nuostolių neviršija 0,1 proc. netesybų dydis ir remdamasis šia iškelta prielaida, netesybų dydį sumažino. Teismas negali remtis savo iškeltomis prielaidomis, o priimdamas sprendimą privalo vertinti pateiktus įrodymus.
2. Sutarčių laisvės principas, leidžiantis laisva valia susitarti dėl sutarties sąlygų, nedraudžia sutartyje numatyti ir priteistinų delspinigių dydžio.
3. Atsakovė savo prievoles pagal sutartis netinkamai vykdė nuo 2008 m. spalio mėnesio, nors buvo siunčiami pranešimai dėl netinkamai vykdomų įsipareigojimų, tačiau atsakovė į šiuos pranešimus nereagavo. Ieškovui pateikus ieškinį, atsakovė ir toliau piktybiškai vengė vykdyti savo įsipareigojimus nepaisant to, kad procesiniai dokumentai jai buvo įteikti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovo prašomas priteisti netesybas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas su atsakove sudarė išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis: 2007-11-08 Nr. VZA711083LPC (b.l. 6-9) ir 2007-11-12 Nr. VJC711125UPA (b.l. 3-5, 10). Atsakovė gavo sutartyse nurodytas prekes ir įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas, tačiau įsipareigojimų nesilaikė, įmokų nemokėjo, liko skolinga ieškovui 2244,88 Lt mokėtinų įmokų, todėl pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovės minėtą nesumokėtų įmokų sumą. Ieškovas, nors minėtos sutartys numatė 0,5 % dydžio netesybas, taip pat prašė iš atsakovės priteisti 1149,18 Lt netesybų, kas sudaro 0,28 % dydžio netesybas nuo visos nesumokėtos sumos. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašomas priteisti netesybas sumažino iki 0,1 % už kiekvieną dieną ir priteisė ieškovui 323,36 Lt netesybų.
Apeliantas mano, kad jo prašomi priteisti delspinigiai nepagrįstai sumažinti nuo 0,28 % iki 0,1 % nuo nesumokėto sumos už kiekvieną praleistą dieną. Ieškovas ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutarties sandorius, tačiau atsakovė laiku prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (LR CK 6.73, 6.258 str.). LR CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Nors apeliantas teigia, kad delspinigiai neturi būti mažinami, tačiau pažymėtina, kad kreditavimo sutartyje nustatytos palūkanos garantuoja ieškovui pelną, todėl netesybos neturėtų būti papildomomis pajamomis. Jos turėtų tik kompensuoti ieškovui nuostolius už laiku negaunamas įmokas. Kreditavimo sutartyje nustatyti delspinigiai prilygsta net 102,2 procentams metinių palūkanų. Tokių didelių nuostolių ieškovas nepagrindė jokiais įrodymais.
Nors šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, tačiau teismui įstatymas suteikia teisę kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. Teismas neturi leisti vienai sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų. Tai ypač svarbu, kai ginčas, kaip ir nagrinėjamu atveju, yra kilęs iš vartojimo sutarties, todėl bylą nagrinėjantys tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijų teismai turi pareigą būti aktyvūs ir ex officio įvertinti pagal LR CK 6.188 str. įtvirtintus sąžiningumo kriterijus šalių sutarties, iš kurios kilęs ginčas, sąlygas, taip pat pagal LR CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. nuostatas kontroliuoti delspinigių dydį, nepriteisdami aiškiai per didelių delspinigių.
Įstatyme nėra nustatyti kriterijai, kokiai atvejais netesybos yra aiškiai per didelės, todėl kiekvienu atveju šiuos kriterijus nustato teismas. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad teismas, nustatydamas, ar pagal LR CK 6.73 str. ir 6.258 str. nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-85/2007, civilinėje byloje Nr.3K-3-503/2007). Šiomis teisės normomis teismui suteikta teisė sumažinti priteistinų delspinigių sumas. Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Ieškovo apeliaciniame skunde minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-409/2010 esantys išaiškinimai nepaneigia minėtų argumentų ir teismo teisės mažinti aiškiai nepagrįstas netesybas, tuo labiau, kad skiriasi bylų ratio decidenti, t.y. faktinės bylų aplinkybės, nes minėtoje byloje buvo sprendžiamas ginčas tarp verslo subjektų, o nagrinėjamu atveju sprendžiamas iš vartojimo teisinių santykių kilęs ginčas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tiek vartojimo kredito sutartyse numatytas delspinigių dydis (0,5% už dieną), tiek ieškovo prašomas priteisti delspinigių dydis (0,28% už dieną) yra neprotingai didelis ir, atsižvelgiant į skolos sumą bei mokėtinas palūkanas ieškovui leistų nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Sutarties laisvės principas reiškia, kad sutarties šalys gali nustatyti bet kokias sutarties sąlygas, neprieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems principams. Nagrinėjamu atveju nustatyti delspinigiai pažeidžia minėtus teisės principus, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai reikalaujamus priteisti 1149,18 Lt delspinigius sumažino iki 323,36 Lt, t.y. 0,1% nuo negrąžintos sumos per dieną. Sumažindamas sutartines netesybas ir nustatydamas jas minimalaus dydžio, pirmos instancijos teismas nepaneigė šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, sutarties nuostatas koregavo pagal protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (LR CK 6.228 str. 2 d.). Ši netesybų suma negali būti laikoma neteisinga, nes ieškovas neįrodinėjo patirtų nuostolių dydžio, o priteista suma rodo, kad teismo nustatytas delspinigių dydis (0,1% nuo negrąžintos sumos per dieną) yra toks, koks paprastai taikomas panašiais atvejais teismų praktikoje. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė yra fizinis asmuo, o ne verslo subjektas bei sudarydama sutartis su ieškovu buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat atsižvelgiant į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus konstatuoja, jog sutartyse nustatyti, taip pat ieškovo prašomi priteisti delspinigiai buvo neprotingai dideli. Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino įrodymus ir nepagrįstai sumažino netesybas, netinkamai aiškindamas netesybas reglamentuojančias materialinės teisės normas.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė netesybas reglamentuojančias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos šiuo klausimu, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 326 str., 1 d. 1 p.). Todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas.
Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutarė:
Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.