Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-04-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-109-557/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-22
Bylos Nr.
AN2-109-557/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01829-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
Teisėjas
Linas Pauliukėnas (pirm.)
Pažeidėjas
N. S.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyrius
Pareiškėjas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-109-557/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01829-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK KPT, Institucija) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 5 d. nutarimo, kuriuo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. S. skundas tenkintas – panaikintas Klaipėdos apskrities VPK 2019 m. lapkričio 18 d. nutarimas, kuriuo N. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, ir N. S. administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2019-11-18 Klaipėdos apskrities VPK KPT Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimų skyriaus nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13654-2019 N. S. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams, už tai, kad jis 2019-11-03, apie 8.56 val., (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Hyundai Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai nustatytas lengvas (0,43 promilės) girtumo laipsnis, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas N. S. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydamas šį Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apylinkės teismo 2020-03-05 nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. S. skundas patenkintas – Klaipėdos apskrities VPK 2019-11-18 nutarimas, kuriuo N. S. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams, panaikintas ir N. S. administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sudėties. Teismas pažymėjo, kad nors administracinio nusižengimo protokole užfiksuota, jog 2019-11-03 8.56 val. N. S. iškvėptame ore buvo 0,43 promilės alkoholio koncentracija, o įvertinus prietaiso paklaidą – 0,01 promilės, galima daryti prielaidą, kad N. S. iškvėptame ore galbūt buvo 0,42 promilės alkoholio, tačiau leistina alkoholio norma yra 0,4 promilės. Taigi, atsižvelgiant į prietaiso paklaidą, N. S. iškvėptame ore alkoholio koncentracija tik labai nežymiai viršijo leistiną normą, dėl to jis buvo nušalintas nuo vairavimo. Teismo posėdžio metu N. S. parodė, kad prieš tikrindamasis blaivumą policijos pareigūnui jis iš karto pasakė, kad yra ką tik pavartojęs alkoholio, tuo tarpu policijos pareigūnas parodė, jog asmuo apie tai, kad jis ką tik vartojo alkoholį, pasakė tik patikrinus neblaivumą. Tačiau N. S. parodymus patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame matyti ir girdėti, kad policijos pareigūnas prieš tikrindamas N. S. klausia: „Kiek tas biškutį?“, o po patikrinimo nustačius 0,43 promilės neblaivumą sako: „Nu va, tai tiek ir biškutį – 0,43“, o N. S. sako: „Tai biškutį“. Tokius policijos pareigūno žodžius galima suprasti kaip klausimą ir reakciją į N. S. pasakymą apie alkoholio vartojimą. Taip pat vaizdo įraše užfiksuota, kad N. S., kuris informavo policijos pareigūnus, kad yra ką tik vartojęs alkoholio, iš karto, nepalaukus 15 minučių, duodama tikrintis neblaivumą. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, rodo, kad N. S. neblaivumo patikra alkotesteriu buvo atlikta nesilaikant alkotesterio „Dräger Alcotest® 6810“ naudojimo instrukcijos, pagal kurią būtina įsitikinti, jog asmuo, kuriam atliekamas neblaivumo nustatymo testas, 15 minučių iki testo atlikimo nevartojo alkoholio ir nerūkė. Remiantis šia instrukcija, vienas iš pagrindinių reikalavimų, keliamų alkotesteriu tikrinamam asmeniui, – išgėrus alkoholio palaukti bent 15 minučių. Toks laikotarpis tarp alkoholinių gėrimų vartojimo ir alkotesterio naudojimo blaivumui nustatyti yra numatytas tam, kad blaivumo nustatymo testo rezultatai būtų tikslūs ir alkoholio vartojimas nepraėjus alkotesterio naudotojo instrukcijoje numatytam laikotarpiui neturėtų reikšmės blaivumo nustatymo testo rezultatams. Remiantis aptarta „Dräger Alcotest® 6810“ alkotesterio naudojimosi instrukcija, asmens blaivumas gali būti tikrinamas praėjus ne mažiau kaip 15 minučių nuo alkoholio vartojimo, tai suponuoja išvadą, kad pareigūnas, ketinantis tikrinti vairuotojo blaivumą, turėtų įsitikinti, kad alkotesterio naudojimosi instrukcijoje nurodytas 15 minučių laikas jau yra praėjęs. N. S., nesutikdamas su alkotesterio rodmenimis, iš karto vyko į ligoninę, kur jam buvo patikrintas blaivumas. Byloje esantis VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2019-11-03 10.00 val. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas patvirtina, kad N. S. iškvėptame ore nustatyta: 10.01 val. – 0,18 promilės neblaivumas, 10.16 val. – 0,13 promilės neblaivumas, jam buvo išduota pažyma, kad jis vairuoti gali, ir buvo paimtas kraujo mėginys. Ištyrus kraują, Specialisto išvadoje Nr. T-A 7312/2019(01) nustatyta, kad jo kraujyje, kuris buvo paimtas 2019-11-03 10.00 val., etilo alkoholio nerasta. Pažymėtina, kad suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. Atsižvelgdamas į nurodytus duomenis teismas padarė išvadą, kad 2019-11-03 8.56 val. N. S. girtumo laipsnis negalėjo būti didesnis nei 0,4 promilės. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas padarė išvadą, kad N. S. 2019-11-03 8.56 val. vairavo automobilį blaivus, todėl KET 14 punkto pažeidimas jam buvo inkriminuotas neteisėtai. Atsižvelgdamas į išdėstytus faktus teismas konstatavo, kad N. S. nepadarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-03-05 nutarimą, paliekant galioti Klaipėdos apskrities VPK KPT 2019-11-18 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13654-2019 be pakeitimų.

4.1. Institucijos nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad N. S. nepažeidė KET 14 punkto reikalavimų, nes vairavo blaivus, ir todėl jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sudėties.

4.2. Institucijos apeliaciniame skunde pažymima, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2019-04-01) patvirtintų Taisyklių I skyriaus 2.3 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnas metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustato, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. 2019-11-03 8.56 val. N. S. alkotesteriu „Alcotest 6810 Nr. ARAJ-0009“ nustatytas 0,43 promilės neblaivumo laipsnis transporto priemonės vairavimo metu ir nėra duomenų, objektyviai leidžiančių teigti, kad pareigūnai, tikrindami asmens neblaivumą alkotesteriu, būtų pažeidę teisės aktų reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidėjas policijos pareigūnams nurodė, jog alkoholį vartojo iš vakaro, todėl laukti 15 minučių, kaip rekomenduojama alkotesterio naudojimo instrukcijoje, šiuo atveju nebuvo pagrindo.

4.3. Pažeidėjo neblaivumo laipsnis 2019-11-03 8.56 val. buvo toks, už kurį ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, o tai, kad patikrinus po kurio laiko asmens iškvepiamame ore nustatyta mažesnė etilo alkoholio koncentracija, o kraujyje etilo alkoholio nerasta, yra realu, nes alkoholio koncentracija žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) dėsningai mažėja. Remiantis teismų praktika, asmens neblaivumo laipsnis yra svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, kurie turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Klaipėdos apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-235-360/2018, Nr. AN2-144-255/2018, Nr. AN2-212-651/2018 ir kt.)

4.4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats N. S., paklaustas policijos pareigūnų, tvirtino vakar vartojęs nedidelį kiekį alkoholio ir tai raštiškai pažymėjo administracinio nusižengimo protokole Nr. 30-ANR_P-58454-2019, be to, medicininio tyrimo metu asmuo nurodė ryte vartojęs konjako. N. S. galėjo ir privalėjo suvokti, jog po alkoholio vartojimo jis nėra pakankamai blaivus vairuoti automobilį ir kad vairavimas esant tokios būsenos yra neatsakingas, pavojingas ir draudžiamas.

4.5. Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju N. S. neblaivumas buvo nustatytas sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis techninėmis priemonėmis – alkotesteriu, ir šie duomenys yra pakankami asmens neblaivumo faktui konstatuoti.

4.6. Institucijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė išskirtinę reikšmę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atliktiems medicininės apžiūros rezultatams, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad administracinio nusižengimo byloje neįrodyta, jog N. S. veiksmuose buvo ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis, ir nepagrįstai panaikino Klaipėdos apskrities VPK KPT 2019-11-18 nutarimą Nr. 30-ANR_N-13654-2019 ir nutraukė administracinio nusižengimo teiseną.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog N. S. veiksmuose nėra ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas N. S. administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal 422 straipsnio 5 dalį, padarė neteisingas išvadas dėl N. S. veikoje minėto administracinio nusižengimo požymių nebuvimo.

7. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis).

8. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Taigi ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus (jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis) (Lietuvos A. T. (toliau – ir LAT, kasacinis teismas) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-628/2018).

9. Asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-9-2014).

Žemesnės instancijos teismas

10. Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie, kaip minėta, taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Tačiau dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių.

11. N. S., vairavusiam transporto priemonę, įvykio vietoje, naudojant alkotesterį, įvertinus jo paklaidą (± 1,7 %, kaip nurodyta alkotesterio „Dräger Alcotest® 6810“ patikros sertifikate Nr. 0976780 (b. l. 40), 2019-11-03 8.56 val. buvo nustatytas 0,42 promilės neblaivumas. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas N. S. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, nėra. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai. Byloje pateiktas alkotesterio patikros sertifikatas, nurodant galimas paklaidas, alkotesterio numerį, patikros metodiką ir pan. Šis sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas N. S. neblaivumas, buvo tinkamas naudoti, o sertifikato galiojimo laikas tikrinimo metu pasibaigęs nebuvo (sertifikatas galiojo iki 2019-12-14 (b. l. 40).

12. Nutraukdamas N. S. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, Klaipėdos apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad N. S. neblaivumo patikra alkotesteriu buvo atlikta nesilaikant alkotesterio „Dräger Alcotest® 6810“ naudojimo instrukcijos, pagal kurią būtina įsitikinti, jog asmuo, kuriam atliekamas neblaivumo nustatymo testas, 15 minučių iki testo atlikimo nevartojo alkoholio ir nerūkė – vaizdo įraše užfiksuota, kad N. S., kuris informavo policijos pareigūnus, kad yra ką tik vartojęs alkoholio, iš karto, nepalaukus 15 minučių, buvo duota tikrintis neblaivumą. N. S., nesutikdamas su alkotesterio rodmenimis, iš karto vyko į ligoninę, kur jam buvo patikrintas blaivumas. Byloje esantis VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2019-11-03 10.00 val. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas patvirtina, kad N. S. iškvėptame ore nustatyta: 10.01 val. – 0,18 promilės neblaivumas, 10.16 val. – 0,13 promilės neblaivumas ir buvo paimtas kraujo mėginys. Ištyrus kraują, Specialisto išvadoje Nr. T-A 7312/2019(01) nustatyta, kad jo kraujyje, kuris buvo paimtas 2019-11-03 10.00 val., etilo alkoholio nerasta. Atsižvelgdamas į tai bei į tai, kad suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val., teismas padarė išvadą, kad 2019-11-03 8.56 val. N. S. girtumo laipsnis negalėjo būti didesnis nei 0,4 promilės, taigi jis vairavo blaivus, todėl KET 14 punkto pažeidimas jam buvo inkriminuotas neteisėtai.

13. Institucija, nesutikdama su tokia apylinkės teismo išvada, apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad pats N. S. policijos pareigūnams nurodė, jog alkoholį vartojo iš vakaro (apie tai raštiškai pažymėjo ir administracinio nusižengimo protokole), todėl laukti 15 minučių, kaip rekomenduojama alkotesterio naudojimo instrukcijoje, nebuvo pagrindo. N. S. neblaivumas buvo nustatytas sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintu alkotesteriu, ir šie duomenys yra pakankami asmens neblaivumo faktui konstatuoti. Pažeidėjo neblaivumo laipsnis 2019-11-03 8.56 val. buvo toks, už kurį ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, o tai, kad patikrinus po kurio laiko asmens iškvepiamame ore nustatyta mažesnė etilo alkoholio koncentracija, o kraujyje etilo alkoholio nerasta, yra realu, nes alkoholio koncentracija žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) dėsningai mažėja. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė išskirtinę reikšmę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atliktiems medicininės apžiūros rezultatams, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad administracinio nusižengimo byloje neįrodyta, jog N. S. veiksmuose buvo ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis, ir nepagrįstai panaikino Klaipėdos apskrities VPK KPT 2019-11-18 nutarimą Nr. 30-ANR_N-13654-2019 ir nutraukė administracinio nusižengimo teiseną. Apygardos teismo vertinimu, nesutikti su šiais Institucijos apeliacinio skundo argumentais nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

14. Kaip minėta, N. S., vairavusiam transporto priemonę, patikrinimo metu 2019-11-03 8.56 val. alkotesteriu buvo nustatytas 0,43 promilės (įvertinus paklaidą, – 0,42 promilės) neblaivumas. Duomenų apie tai, kad alkotesteris „Dräger Alcotest® 6810“, kuriuo buvo tikrinamas N. S. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad policijos pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo minėtomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, nėra. Tačiau skundžiamą nutarimą priėmęs Klaipėdos apylinkės teismas konstatavo, kad patikrinimo alkotesteriu rezultatai negali būti pripažinti patikimais, kadangi nagrinėjamu atveju buvo pažeista alkotesterio „Dräger Alcotest® 6810“ naudojimo instrukcija, pagal kurią būtina įsitikinti, jog asmuo, kuriam atliekamas neblaivumo nustatymo testas, 15 minučių iki testo atlikimo nevartojo alkoholio ir nerūkė. Apylinkės teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai turėjo pareigą palaukti bent 15 minučių ir tik po to tikrinti N. S. neblaivumą, kadangi pastarasis informavo policijos pareigūnus, kad yra ką tik vartojęs alkoholio.

15. Nesutikdamas su tokia apylinkės teismo išvada apygardos teismas pažymi, jog byloje nėra jokių objektyvių, neginčijamų ir abejonių nekeliančių duomenų apie tai, jog N. S. prieš patikrinimą policijos pareigūnams būtų pasakęs, jog yra ką tik vartojęs alkoholio. Tokia išvadą teismas padarė, remdamasis byloje policijos pateiktu vaizdo ir garso įrašu, kuriame užfiksuota, jog policijos pareigūnas prieš tikrindamas N. S. klausia: „Kiek tas biškutį?“, o po patikrinimo nustačius 0,43 promilės neblaivumą, sako: „Nu va, tai tiek ir biškutį – 0,43“, tada N. S. sako: „Tai biškutį“. Tačiau, remiantis šiuo vaizdo ir garso įrašu, apygardos teismo vertinimu, galima daryti tik prielaidą, jog N. S. policijos pareigūnus informavo, kad alkoholį vartojo tik ką prieš patikrinimą, kurią, pažymėtina, paneigė paties N. S. netrukus po patikrinimo pateiktas rašytinis pasiaiškinimas administracinio nusižengimo protokole, kuriame jis nurodė, kad alkoholį vartojo iš vakaro, t. y. teigė: „Vakar apie 11 val vartojau nedidelį kiekį alkoholio <...>“ (b. l. 7). Taip nurodyta ir policijos pareigūno V. M. 2019-11-03 tarnybiniame pranešime, kuriame, be kita ko, pažymėta, jog: „,<...> vairuotojas teigė, kad vakar vartojo nedidelį kiekį alkoholio <...>“ (b. l. 9). Apklausiamas kaip liudytojas teisme šis pareigūnas nurodė, kad asmuo prieš patikrinimą apie tai, kad ką tik yra vartojęs alkoholio, nenurodė, t. y. į teisėjos klausimą,: „Ar nebuvo taip, kad asmuo prieš tikrinantis neblaivumą pasakė: „Aš ką tik vartojau?“ (2020-01-28 teismo posėdžio protokolo garso įrašo 26:40 min.) nurodė, kad tikrai nesakė, o jeigu tikrinamas asmuo būtų tokią aplinkybę nurodęs, būtų tikrai palaukęs 15 minučių (posėdžio protokolo garso įrašo 26:45–55 min.). Atsakydamas į N. S. atstovo klausimą: „Kada asmuo pasakė, kad yra vartojęs alkoholio: prieš pūtimą ar po?“ (posėdžio protokolo garso įrašo 29:00 min.), liudytojas V. M. nurodė, jog apie tai, kad asmuo ryte vartojo alkoholio, nurodė tuo metu, kai jam jau buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, bei patvirtino, kad prieš patikrinimą asmuo apie tai nesakė (posėdžio protokolo garso įrašo 29:12–17 min.). Pažymėtina, jog, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, N. S. pozicija dėl alkoholio vartojimo nebuvo nuosekli: kaip jau minėta, administracinio nusižengimo protokole N. S. nedviprasmiškai nurodė, kad alkoholį vartojo iš vakaro, tuo tarpu apklausiamas 2020-01-28 teismo posėdžio metu jis nurodė, kad ryte nuvažiavęs iš darbo paimti žmoną iš jos buto (duomenys neskelbtini) ir važiuoti į (duomenys neskelbtini), kur gyvena, pastarąją, kuri šventė iš vakaro, bute rado neblaivią, su taure rankose, tad susinervinęs atėmė iš jos taurę ir išgėrė joje buvusį alkoholį, patikslindamas į teisėjos klausimą nurodė, kad taurėje buvo brendis – apie 40 g (2020-01-28 teismo posėdžio protokolo garso įrašo 13:38 min.), teigė, kad visą naktį atidirbo ir buvo pavargęs, o teisėjos klausimą: „O prieš tai nebuvot vartojęs nieko?“ atsakė: „Ne ne, nė gramo, visą naktį atidirbau.“ (posėdžio protokolo garso įrašo 14:34–14:38 min.). Tuo tarpu, kaip matyti iš 2019-11-03 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto, nuvykęs į medicinos įstaigą praėjus daugiau nei valandai laiko po nusižengimo fiksavimo N. S. į klausimą: „Kada, kiek ir kokių svaigalų vartojo paskutinį kartą“ nurodė: „2 konjako ryte“ (b. l. 15–16), nors, kaip minėta, apklausiamas teisme jis teigė, kad išgėrė apie 40 g brendžio. Šių aptartų duomenų visumos kontekste daryti neabejotiną išvadą, kad N. S. policijos pareigūnus dar prieš patikrinimą informavo, jog ką tik yra pavartojęs alkoholio, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime, negalima. Kita vertus, net ir pagal N. S. keliamą versiją, jog jis išgėrė iš žmonos atimtą alkoholio taurę kažkokiame bute Klaipėdoje, po ko žmona susiruošė vykti namo, jie iš buto nuėjo į automobilį, automobiliu iš Klaipėdos nuvyko į už kelių kilometrų esančius Rimkus, kur vyko policijos reidas, reido metu pareigūnai davė jam pūsti į alkotesterį nuotoliniu būdu, o alkotesteriui užfiksavus alkoholio vartojimą, buvo atneštas kitas alkotesteris, kuriuo buvo atliktas blaivumo patikrinimas, įvertinus visų šių veiksmų atlikimui reikalingas laiko sąnaudas akivaizdu, jog net ir nuo N. S. deklaruojamo menamo alkoholio vartojimo fakto (kurį jis pats paneigė paaiškinime surašant administracinio nusižengimo protokolą) prieš patikrinimą alkotesteriu iki paties patikrinimo momento buvo praėjęs pakankamas laiko tarpas, pagal alkotesterio naudojimo instrukciją leidžiantis tinkamai naudoti šį prietaisą.

16. N. S., policijos pareigūnams alkotesteriu patikrinus ir nustačius, įvertinus paklaidą, 0,42 promilės jo neblaivumą, savarankiškai nuvyko į gydymo įstaigą, kurioje jam taip pat buvo atliktas neblaivumo patikrinimas. Kaip matyti iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2019-11-03 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto, pirminis ir kartotiniai tyrimai alkotesteriu atlikti 10.01 val. ir 10.16 val., jų metu rezultatai buvo atitinkamai 0,18 promilės ir 0,13 promilės alkoholio koncentracijos iškvėptame ore, klinikinis N. S. ištyrimas rodo nedidelį girtumą (b. l. 15–16). 2019-11-05 specialisto išvadoje Nr. T-A-7312/2019(01) nurodyta, kad N. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 14). Tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog N. S. kraujo mėginys paimtas 2019-11-03 10 val., t. y. praėjus jau daugiau nei valandai po pirminio N. S. patikrinimo alkotesteriu įvykio vietoje (8.56 val.), atsižvelgus į tai, kad alkotesteriu jam buvo nustatytas, įvertinus paklaidą, nedidelis girtumo laipsnis – 0,42 promilės, įvertinus natūralų alkoholio koncentracijos mažėjimą organizme per tam tikrą laiko tarpą, darytina išvada, jog toks etilo alkoholio kiekis per daugiau ne valandą laiko gali pasišalinti iš organizmo. Todėl nagrinėjamu atveju specialisto išvada nepaneigia pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu duomenų (pažymėtina, kad dėl skirtingų alkoholio koncentracijos nustatymo metodikų, matuojant alkoholio koncentraciją iškvepiamame ore alkotesteriu ir nustatinėjant alkoholio kiekį kraujyje, visuomet gaunami skirtingi tyrimo rezultatai), juolab, kaip minėta, N. S. nuvykus į gydymo įstaigą klinikinis jo ištyrimas rodė nedidelį girtumą, kuris palaipsniui mažėjo (atlikus kartotinį tyrimą medicinos įstaigoje, praėjus 15 minučių po pirminio patikrinimo medicinos įstaigoje, N. S. nustatytas neblaivumas sumažėjo 0,05 promilės (kaip minėta, kartotiniai tyrimai alkotesteriu N. S. atlikti 10.01 val. ir 10.16 val., jų metu rezultatai buvo 0,18 promilės ir 0,13 promilės alkoholio koncentracijos iškvėptame ore). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apylinkės teismo išvada, kad 2019-11-03 8.56 val. N. S. girtumo laipsnis negalėjo būti didesnis nei 0,4 promilės.

17. Kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl asmens atsakomybės pagal ANK 422 straipsnį, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Byloje nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis N. S., vairavusio transporto priemonę, neblaivumo laipsnis, kaip to reikalaujama pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nurodant straipsnio dispozicijoje būtinus nustatyti objektyviuosius administracinio nusižengimo sudėties požymius. Apygardos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų pakanka daryti pagrįstą ir neabejotiną išvadą dėl N. S. neblaivumo laipsnio.

18. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apygardos teismas konstatuoja, kad N. S. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą yra tinkamai įrodyta ir šis jo padarytas administracinis nusižengimas Institucijos teisingai kvalifikuotas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Todėl konstatuotina, jog Klaipėdos apskrities VPK 2019-11-18 nutarimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, o Klaipėdos apylinkės teismas, panaikindamas šį Institucijos nutarimą, kuris, apygardos teismo vertinimu, priimtas teisingai įvertinus faktines bylos aplinkybes, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą 2020-03-05 nutarimą, kuris naikintinas ir paliktinas nepakeistas Institucijos 2019-11-18 nutarimas, kuriuo N. S. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 5 d. nutarimą ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. lapkričio 18 d. nutarimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas