- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-29
- Bylos Nr.
- AN2-212-651/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00151-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Pažeidėjas
- J. S.
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
- 21.11.8Bylų dėl apeliacinių skundų nagrinėjimas (ANK 651 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba J. S. 2017-12-16 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 39ANP-135499975-17 už tai, kad jis 2017-12-16 apie 09.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,43 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tokiais savo veiksmais J. S. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus. Tokie J. S. veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau Klaipėdos apskrities VPK KPT) 2018-01-09 nutarimu Nr. 30-ANR_N-16-2018 J. S. pripažintas padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą ir paskirta nuobauda –300 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių. Nesutikdamas su nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. S. pateikė skundą teismui ir prašė panaikinti Klaipėdos apskrities VPK nutarimą dėl ANK 422 straipsnio 5 dalies taikymo ir šią bylą nutraukti nesant administracinio nusižengimo sudėties.Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto J. S. skundo netenkino. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018-01-09 nutarimą Nr. 30-ANR_N-16-2018 paliko nepakeistą. Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad J. S. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir jokių aplinkybių, darančių administracinio nusižengimo bylos teiseną negalimą (ANK 591 straipsnis), nenustatė.Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. S. prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau Klaipėdos apskrities VPK KPT) 2018-01-09 nutarimą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2018m. gegužės 14 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti neįrodžius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, požymių. Nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.Mano, kad teismas nepagrįstai vadovavosi alkotesterio parodymais, kurie buvo nepatikimi. Nurodo, kad patikra buvo atlikta iš karto po to, kai jis išsiskalavo burną skysčiu, kurio sudėtyje yra alkoholio, o tai, anot apelianto, neabejotinai turėjo įtakos patikros rezultatui. Taip pat mano, kad įtakos turėjo ir faktas, kad jis prieš tai buvo surūkęs 2 cigaretes ir trečios nebuvo baigęs. Pažymi, kad niekas nesudarė galimybės patikrinimą atlikti dar kartą praėjus po parūkimo 15 min. Teigia, jog jis jautėsi visiškai blaivus ir iš karto nesutiko su parodymais ir norėjo priduoti kraują, tačiau tokia galimybė padaryti per 1 val. nebuvo sudaryta, nes įvykį policijos pareigūnai įformino tik po 2 valandų. Atkreipia dėmesį, kad alkotesterio paklaida yra 0,1 promilė (taip nurodyta protokole), tačiau alkotesterio patikros sertifikate nurodyta paklaida yra 0,017 promilės, todėl nutarime turėtų būti nurodyta 0,413 promilės. Kaip patvirtino teismo medicinos ekspertas, asmens girtumas nustatomas remiantis alkoholio koncentracija kraujyje, o atlikus medicininę patikrą, jo kraujyje alkoholio nebuvo rasta. Mano, kad būtent kraujo tyrimo rezultatais ir reikia vadovautis, nes į alkotesterį, tiek policijos pareigūnų, tiek medicinos įstaigoje pūtė parūkęs cigaretes ir išsiskalavęs burną su burnos skalavimo skysčiu, kuriame yra nemaža spirito koncentracija. Be to, policijos alkotesterio patikra buvo atlikta daugiau nei prieš du mėnesius, o prietaisą intensyviai naudojant, didėja jo paklaida (0,06 promilės per mėnesį).Dėl ekspertizės išvadų nurodo, kad jose aiškia nurodyta, kad sustabdymo metu jo kraujyje galėjo būti mažiausiai 0,25 promilės alkoholio, o vidutiniškai 0,38 promilės, tačiau teismas remdamasis šia išvada ir niekaip nepaneigdamas šių duomenų, sprendė, kad jis sustabdymo metu buvo neblaivus. Be to, nurodo, kad eksperto išvada, jog sustabdymo metu vairuotojo J. S. kraujyje galėjo būti daugiausia 0,63 promilės, o mažiausia 0,25 promilės, vidutiniškai 0,38 promilės etilo alkoholio, reiškia, kad negalima paneigti, jog sustabdžius 2017-12-16 09.49 val. jis buvo blaivus, o ne tai, jog negalima paneigti, kad sustabdymo metu jis vairavo neblaivus.Nesutinka su teismu, jog kraujo mėginys buvo paimtas preciziškai nesilaikant nustatytos tvarkos, nes byloje nėra jokių pastabų, kad kažkas buvo atlikta netinkamai. Ekspertas, apklausiamas teismo posėdžio metu, negalėdamas paaiškinti dėl kokių priežasčių alkotesterio parodymai medicininės apžiūros metu parodė 0,23 promiles alkoholio, o kraujo tyrimas parodė, kad alkoholio kraujyje nėra, tik nurodė, kad čia buvo „maklė“. Nesutinka su eksperto išvada, kad dėl surūkytų cigarečių alkotesteris negalėjo parodyti alkoholio, ir nurodo, kad kitoje administracinio nusižengimo byloje atlikus eksperimentą, buvo nustatyta, kad parūkius pypkę, alkotesteris parodė 1,00 promilę alkoholio.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad byloje pateikti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad nusižengimas buvo padarytas. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinių skundų, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.Iš apeliacinio skundo matyti, kad pažeidėjas iš esmės nesutinka su nutarimu, kuriuo jis pripažintas padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą ir nutartimi, kuria šis nutarimas paliktas nepakeistas. Prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nes, anot apelianto, nėra įrodyta, kad jis sustabdymo metu buvo neblaivus. Tvirtina, kad alkotesterio rodmenys nepatikimi, o kitų duomenų, patvirtinančių jo neblaivumo faktą, nėra. Priešingai, atliktas kraujo tyrimas ir iš dalies ekspertizės išvada neginčijamai patvirtina, jog jis vairavo būdamas blaivus.Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remdamasis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinio skundo motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad J. S. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Pagal bylos duomenis bei apelianto skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismo išvados nepagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu. Priešingai, teismo padarytos išvados dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą yra iš esmės motyvuotos ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą, dėl kiekvieno jų reikšmės ir patikimumo detaliai pasisakė ir juos tinkamai įvertino. Apygardos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis ir konstatuoti, kad šioje byloje buvo pažeistos įrodymų vertinimo nuostatos. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo apeliantas, savaime nereiškia, kad juos teismas netinkamai įvertino. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su visais apylinkės teismo motyvais ir jiems pritardamas konstatuoja, kad bylos medžiaga neginčijamai įrodyti visi minimo nusižengimo požymiai.Apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl alkotesterio rodmenų patikimumo. Tvirtinama, kad jais vadovautis nebuvo pagrindo, nes patikrinimas atliktas iš karto po to, kai jis prasiskalavo burną specialiu burnos skysčiu, kurio sudėtyje yra alkoholio ir buvo surūkęs kelias cigaretes. Be kita ko, mano, kad alkotesterio parodymais abejoti yra pagrindo dar ir todėl, kad jo patikra buvo atlikta daugiau nei prieš du mėnesius, o naudojant intensyviai didėja paklaida. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas visas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su alkotesterio parodymų patikimumu, visapusiškai išnagrinėjo ir įvertino. Apylinkės teismas išsamiai pasisakė dėl kiekvieno byloje esančio įrodymo reikšmės ir sprendė, kad kiti byloje esantys įrodymai nepaneigė alkotesterio parodymų, o priešingai, patvirtino, kad sustabdymo metu J. S. iškvėptame ore galėjo būti 0,43 promilės (su paklaida 0,41) etilo alkoholio. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus dėl neva alkotesterio duomenų nepatikimumo, iš esmės sutinka su visais apylinkės teismo nutarties motyvais tuo klausimu ir taip pat daro išvadą, jog abejoti alkotesterio parodymų patikimumu, nebuvo jokio pagrindo.Esminiai argumentai, kurie, anot apelianto, sudaro pagrindą abejoti alkotesterio parodymais yra tai, kad patikrinimas atliktas iš karto po to, kai jis prasiskalavo burną specialiu burnos skalavimo skysčiu bei buvo surūkęs 2 cigaretes ir trečios nebuvo baigęs. Mano, kad būtent šie faktoriai galėjo lemti neteisingus alkotesterio parodymus. Tačiau su tuo nėra pagrindo sutikti. Apylinkės teismas, konstatuodamas, kad šie faktoriai negalėjo lemti alkotesterio parodymų, rėmėsi eksperto D. V. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kuris nurodė, kad nei cigaretės, nei burnos skalavimo skystis alkoholio koncentracijos nustatymui iškvėptame ore neturi jokios įtakos. Apygardos teismas neturi pagrindo netikėti ekspertu, o apeliaciniame skunde jokių objektyvių duomenų, galinčių paneigti tokią išvadą, nenurodyta. Apeliantas, teigdamas, kad cigarečių parūkymas turi įtakos alkotesterio parodymams remiasi kitoje administracinėje byloje atliktu eksperimentu (administracinė byla Nr. A.15.64-536/2017), kuris parodė, kad neva po pypkės parūkymo, alkotesteris rodo 1,00 promilę alkoholio iškvėptame ore. Tačiau, atkreiptinas apelianto dėmesys, jog nurodytoje administracinio nusižengimo byloje, kuri buvo išnagrinėta ir apeliacine tvarka (Klaipėdos apygardos teismas bylos Nr. ATP-168-255/2017), atliktas antstolės eksperimentas nebuvo įvertintas kaip įrodymas, neginčijamai patvirtinantis, kad pypkės parūkymas turi įtakos alkotesterio parodymams. Kita vertus, šiuo atveju apeliantas nurodė, kad rūkė cigaretes, o ne pypkę. Taigi apelianto nurodyta teismų praktika šiuo atveju visiškai neaktuali ir neįrodanti apelianto argumentų dėl cigarečių įtakos alkotesterio parodymams. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nepagrįstai nebuvo suteikta galimybė pakartotinai atlikti patikrą, kad anksčiau minėti faktoriai neturėtų įtakos rezultatams. Pažymėtina, kad pareigūnai neblaivumo patikrą atlieka vadovaudamiesi Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo nustatymo taisyklėmis (toliau Taisyklės). Kaip teisingai, nustatė apylinkės teismas, pareigūnai neprivalo pagal minėtas taisykles kiekvienu atveju be išimties po du kartus asmenį tikrinti alkotesteriu ar juolab, pasirūpinti jo nuvežimu į medicininę įstaigą. Apeliantas policijos pareigūnams nurodė, jog alkoholį vartojo iš vakaro, todėl laukti 15 min., kaip rekomenduojama alkotesterio „Naudojimosi instrukcijoje‘, nebuvo pagrindo. Visiškai sutiktina su apylinkės teismu, kad šiuo atveju pareigūnai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų galėję lemti alkotesterio parodymų patikimumą. Dėl atlikto kraujo tyrimo, kuriuo prašo vadovautis apeliantas kaip patvirtinančiu, jog jis vairavo blaivus, nurodytina, kad juo vadovautis kaip visiškai paneigiančių neblaivumo faktą, negalima dėl kelių priežasčių. Pirma, jis atliktas praėjus daugiau nei valandai laiko, o kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, asmens neblaivumo laipsnis svarbus toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens savo iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Antra, siekiant pašalinti prieštaravimus tarp šio tyrimo ir alkotesterio parodymų, teismas paskyrė ekspertizę, kuri iš esmės nepaneigė nustatyto fakto, jog J. S. sustabdymo metu buvo neblaivus. Be to, įvertinus ekspertizės akte nurodytus duomenis, laiką nuo pirmosios patikros alkotesteriu iki kraujo paėmimo, apylinkės teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad prieštaravimai tarp dviejų skirtingais metodais 09.56 val. ir 12.10 val. atliktų neblaivumo testų atsirado dėl užgaišto laiko. Antra vertus, nėra pagrindo abejoti teismo išvada, jog medicininė patikra nebuvo atlikta preciziškai laikantis visų reikalavimų, todėl besąlygiškai vadovautis ja, nepaisant kitų byloje esančių įrodymų, nebuvo pagrindo. Apeliantas, remdamasis eksperto išvada, jog J. S. kraujyje galėjo būti daugiausia 0,63 promilės, o mažiausiai 0,25 promilės, vidutiniškai 0,38 promilės, teigia, kad ir tai patvirtina, jog jis sustabdymo metu buvo blaivus. Su tokiu eksperto išvadų vertinimu visiškai nesutiktina. Priešingai, eksperto išvados nepaneigė alkotesterio parodymų ir patvirtino, kad sustabdymo metu J. S. galėjo būti neblaivus, t. y. daugiausiai jo neblaivumas galėjo siekti 0,63 promiles. Vadinasi J. S. iškvėptame ore alkoholio kiekis jo sustabdymo metu galėjo būti 0,43 promilės (su paklaida 0,41 prom.). Apylinkės teismas, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, nurodė išsamius motyvus, patvirtinančius, kad iki kraujo mėginio paėmimo, t. y. prieš 2 val. 30 min. J. S. galėjo būti neblaivus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jais nesutikti, nes įvertinus eksperto išvadą, akivaizdu, kad sustabdymo metu nustatytas neblaivumo laipsnis (0,43 (su paklaida 0,41)) patenka į eksperto išvadoje nurodyto galimo alkoholio kiekio ribas (daugiausiai galėjo būti 0,63 promilės, mažiausiai 0,25 prom.). Apeliantas šiuo atveju nepagrįstai remiasi tik eksperto nurodytu vidutiniu neblaivumo laipsniu (0,38 prom.), nes tai jokiu būdu nereiškia, kad būtent toks neblaivumo laipsnis ir galėjo būti nustatytas sustabdymo metu. Kita vertus, visiškai sutiktina su apylinkės teismu, kad nustatytas neblaivumo laipsnis (su paklaida 0,41 prom.) yra labai artimas eksperto išvadoje nustatytam galimam vidutiniam laipsniui, o tai tik patvirtina alkotesterio parodymų patikimumą. Abejonių dėl alkotesterio parodymų patikimumo nekelia ir faktas, kad jo patikra atlikta prieš keletą mėnesių. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad intensyviai naudojant alkotesterį didėja jo paklaida, nepagrįsta jokiais duomenimis. Nesant objektyvių duomenų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą, kad sustabdymo metu nustatytas neblaivumo laipsnis iš esmės prieštarauja vėliau atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatams, teigti, kad alkotesterio parodymai yra nepatikimi, o J. S. sustabdymo metu buvo blaivus, nėra pagrindo. Apylinkės teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad alkotesterio parodymai iš esmės liko nepaneigti. Esant išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma – alkotesterio rodmenys, ekspertizės išvada, pareigūno tarnybinis pranešimas – nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, nei padarė apylinkės teismas, konstatuodamas, kad J. S. vairavo būdamas neblaivus. Apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino visus įrodymus, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, nekartodamas visų pirmosios instancijos teismo nurodytų motyvų, konstatuoja, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą nutartį, kurią naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartį nepakeistą ir J. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.