Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. (A. S.) skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-03 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-12-13 A. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016-12-13, 18.10 val., Klaipėdos g., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz S350“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (nustatyta 0,75 prom. + 5%), neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta, ir turėdamas galiojančią nuobaudą už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, nesilaikė visų atsargumo priemonių, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir kliudė priešinga kryptimi parvažiuojantį automobilį „Hyundai i30“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 119, 126 punktus ir padarė teisės pažeidimus, numatytus iki 2017-01-01 galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449 (toliau – ATPK), 127 straipsnio 3 dalyje, 130² straipsnyje.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-02-03 nutarimu A. S. pripažino kaltu padarius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, ANK 427 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė: už teisės pažeidimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio dviejų šimtų (1200) eurų baudą ir administracinio poveikio priemonę – turto – transporto priemonės konfiskavimą; už teisės pažeidimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, administracinę nuobaudą – aštuonių šimtų penkiasdešimties (850) eurų baudą ir administracinio poveikio priemonę – turto – transporto priemonės konfiskavimą. Vadovaudamasis ANK 38 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrino ir paskyrė galutinę nuobaudą – vieno tūkstančio dviejų šimtų (1200) eurų baudą ir administracinio poveikio priemonę – turto – transporto priemonės („Mercedes-Benz S350“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-03 nutarimo pateikė apeliacinį skundą. Skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-03 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti. Nurodo, kad su priimtu nutarimu nesutinka, nes jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymi, kad teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai, visapusiškai ir išsamiai nenustatęs visų reikšmingų bylos aplinkybių. Pasak apelianto, šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, dėl kurio Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-03 nutarimas naikintinas.Nurodo, kad jo kaltė dėl ANK 423 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymo grindžiama išimtinai jį kaltinančiais duomenimis, netiriant ir nevertinant teisinančių duomenų. Mano, kad nebuvo pašalintos abejonės, jog išvados rezultatai galėjo būti sąlygoti pypkės parūkimo prieš pučiant į alkotesterį, tokiu būdu šiurkščiai pažeistas in dubio pro reo principas, kuris įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo atsakomybėn asmens naudai.Pasak apelianto, liudytojo M. T. parodymais teisme nustatyta, kad jis iki atvykstant policijos pareigūnams rūkė pypkę ir jiems atvykus iš karto pūtė į alkotesterį net neįlipęs į tarnybinį automobilį. Nurodo, kad iš pateikto antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad prieš rūkant pypkę alkoholio matuoklis rodo 0 promilės alkoholio, o parūkius – 1,00 promilę alkoholio, t. y. ketvirtadaliu daugiau, nei parodė pareigūnų panaudotas alkoholio matuoklis, tačiau teismo šias įrodymas buvo įvertintas kaip nepatikimas.Akcentuoja, kad teismas pripažindamas jį kaltu, tai yra vairavus automobilį išgėrus, kaip vieną iš priežasčių nurodė tai, kad jis nepasinaudojo galimybe duoti kraują medicinos įstaigoje. Apeliantas pažymi, kad iš asmens blaivumo testo matyti, jog prietaisas buvo panaudotas ir alkoholio koncentracija nustatyta 18 val. 28 min. 24 sek. Pažymi, kad įvykio vietoje jis nurodė, jog nesutinka su rezultatais, ir prašė suteikti galimybę atlikti kraujo tyrimą, tačiau buvo pristatytas į Klaipėdos apskrities VPK ir tik 20.09 val. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuris jam pasirašyti buvo pateiktas dar vėliau, todėl važiuoti į gydymo įstaigą atlikti kraujo tyrimą nebuvo jokios prasmės, kadangi į kraujo tyrimo rezultatus atsižvelgiama, kai kraujo tyrimas atliktas ne vėliau kaip valanda po patikros. Šiuo atveju jau buvo praėję daugiau nei dvi valandos.Skunde nurodo, jog teismo nutarime konstatuota, kad liudytoja J. M. teisme parodė, jog „suvokė, jog vairuotojas, sukėlęs žalą, buvo neblaivus“. Pasak apelianto, liudytoja tokių parodymų teismo posėdžio metu nedavė, o teigė, kad „kvapo neužuodė ir pasakyti, ar buvo išgėręs ar ne, ji negali“. Pažymi, jog tai patvirtina posėdžio garso įrašas.Apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad liudytojo M. T. parodymus apie tai, kad jis važiavo vingiuodamas, teismas vertino kaip įrodymą, jog jis buvo neblaivus, tačiau, pasak apelianto, tą dieną stipriai lijo ir ant kelio vietomis buvo balų, todėl jis jas apvažinėjo, gal todėl liudytojui susidarė toks vaizdas. Mano, kad nekyla abejonių, jog asmuo, kuriam nustatytas alkoholio kiekis yra 0,75 promilės, negriuvinėja ir nevingiuoja važiuodamas. Apelianto teigimu, net nustačius 1,49 promilės asmuo yra lengvo girtumo laipsnio, o tokie asmenys tikrai negriuvinėja ir nevingiuoja eidami. Apeliantas, skunde nurodydamas „Vikipedijoje“ pateikiamą lengvo, vidutinio, sunkaus girtumo laipsnio apibūdinimą, mano, kad vertinant policijos pareigūnų duotus parodymus teisme, į tai reikėtų atsižvelgti ir kritiškai vertinti pareigūnų teiginius, kad jis buvo „akivaizdžiai neadekvatus, svirduliavo, blaškėsi“.Apelianto manymu, antstolės užfiksuotos faktinės aplinkybės, kad prieš rūkant pypkę alkoholio matuoklis rodo 0 promilės, o parūkius – 1,00 promilę, yra objektyvus įrodymas. Pažymi, kad įvykio vietoje nustatytas policijos pareigūnų panaudoto alkoholio matuoklio rodmuo, 0,75 promilės, negali būti laikomas neginčijamu, kadangi buvo nustatytas pažeidžiant prietaiso naudojimo instrukciją, tai yra panaudotas iš karto po parūkymo, nesuteikus galimybės praskalauti burnos ertmę prieš pučiant.Akcentuoja, kad siekdamas pašalinti abejones dėl antstolės užfiksuotų faktinių aplinkybių tikslumo, jo atstovas kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK su prašymu suteikti galimybę panaudoti tą patį alkoholio matuoklį, kuris buvo panaudotas įvykio metu, tačiau tokia galimybė suteikta nebuvo ir buvo gautas atsakymas, kad tokį prašymą turėtų reikšti teisme.Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas M. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo A. S. apeliacinį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-03 nutarimą nepakeistą.

Skundas atmestinas.Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. S. surašytas galiojant ATPK. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas administracinis pažeidimas, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, perkvalifikuojamas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuobaudas, numatytas už analogiškus pažeidimus ATPK ir ANK, pagrįstai sprendė, kad ANK nuobauda už analogiškų pažeidimų padarymą yra švelnesnė, todėl pagrįstai pažeidimą iš ATPK 127 straipsnio 3 dalies perkvalifikavo į ANK 423 straipsnio 3 dalį ir iš ATPK 130² straipsnio perkvalifikavo į ANK 427 straipsnio 1 dalį ir bylą nagrinėjo pagal ANK normas (Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas, 3 punktas; 5 straipsnio 4 dalis).Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama pagal ANK normas.Pažeidėjas teigia, kad neblaivus automobilio nevairavo, o į alkotesterį pūtė parūkęs pypkę. Teigia, kad įvykio vietoje policijos pareigūnų alkoholio matuokliu nustatytas rodmuo, 0,75 promilės, negali būti laikomas neginčijamu, kadangi buvo nustatytas pažeidžiant prietaiso naudojimo instrukciją, tai yra panaudotas iš karto po parūkymo, nesuteikus galimybės prieš pučiant praskalauti burnos ertmę. O tai, kad parūkius pypkę įpučiama daugiau, įrodo pateiktas antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, su tokiais pažeidėjo argumentais nesutinka. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. S. kaltė dėl nurodytų pažeidimų, numatytų ANK 423 straipsnio 3 dalyje, ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymo įrodyta neabejotinai. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas buvo įtvirtintas ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 256 straipsnio ir 257 straipsnio nuostatose.Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neatkartodamas įrodymų detaliai, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui bei padarytoms išvadoms dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotus teisės pažeidimus, kurios yra pagrįstos, teisėtos ir teisingos, atitinka faktines bylos aplinkybes. Pagal bylos duomenis bei apelianto skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismo išvados nepagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalauja ATPK 569 straipsnis. Išanalizavus bylos medžiagą, skundą nagrinėjančiam teismui nekyla jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo, išnagrinėjusio A. S. administracinio nusižengimo bylą, objektyvumo ar nešališkumo, priešingai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas aktyviai tyrė ir rinko įrodymus, teismo posėdyje apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą A. S., išklausė liudytojų M. J., J. M., M. T. E. B. parodymus. Visi įrodymai įvertinti, kaip to reikalauja ANK 569 straipsnio nuostatos, išsiaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai ir nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas. Teismo padarytos išvados dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotus teisės pažeidimus yra iš esmės motyvuotos ir pagrįstos bylos medžiaga. Apygardos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis ir konstatuoti, kad šioje byloje buvo pažeistos įrodymų vertinimo nuostatos. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo padaryta teisės normų taikymo pažeidimų ir kad A. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus rašytinius įrodymus ir apklaustų liudytojų parodymus būtų vertinęs pažeisdamas procesinių normų reikalavimus.Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. neigia padaręs jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus ir mano, jog jo kaltė neįrodyta, o teismas jo kaltę grindė išimtinai jį kaltinančiais duomenimis, netirdamas ir nevertindamas teisinančių duomenų. Mano, kad nebuvo pašalintos abejonės, jog išvados rezultatai galėjo būti sąlygoti pypkės parūkimo prieš pučiant į alkotesterį. Juolab kad antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, jog parūkius pypkę į alkotesterį buvo įpūsta daugiau, nei užfiksavo policijos pareigūnai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas, patikrinęs į bylą surinktų duomenų teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, kad A. S. padarė jam inkriminuotus pažeidimus. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis visa byloje esančia medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos fotonuotraukomis, eismo įvykio schema, asmens blaivumo testo duomenimis, nukentėjusiosios J. M. paaiškinimais bei parodymais teisme, liudytojo M. T. paaiškinimais ir parodymais teisme, policijos pareigūnų M. J., E. B. parodymais, duotais teisme, ir kita byloje esančia rašytine medžiaga, todėl nepagrįstai apeliantas skunde teigia, jog apylinkės teismas nutarimą priėmė vadovaudamasis tik jį kaltinančiais ir prieštaringais parodymais. Vien tai, jog teismas pažeidėjo pateiktą antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą vertino ne taip, kaip būtų norėjęs pats pažeidėjas, neįrodo, jog teismas rėmėsi tik jį kaltinančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog minėtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0065/17/06, kuriuo antstolė pagal A. S. pavedimą konstatavo faktines aplinkybes, yra vienas iš įrodymų, kai buvo užfiksuoti asmeninio alkoholio matuoklio rodmenys parūkius pypkę, esant visiškai kitoms sąlygoms ir aplinkybėms, ne pažeidimų fiksavimo metu. Atkurti situaciją, analogiškos buvusiai pažeidimų fiksavimo metu, nėra įmanoma. Pažymėtina ir tai, kad ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų atsakomybė. Įstatymas konkrečiai neįvardija, kokios tai psichiką veikiančios medžiagos, todėl ar tai pypkės rūkymas, ar kita medžiaga, teisinės reikšmės neturi. Šiuo atveju atsakomybę užtraukia pats neblaivumo ar apsvaigimo faktas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog A. S. dėstomos aplinkybės yra paneigtos byloje esančių įrodymų visuma.Apeliantas taip pat akcentuoja, kad teismas, pripažindamas jį kaltu, tai yra vairavus automobilį išgėrus, kaip vieną iš priežasčių nurodė tai, jog jis nepasinaudojo galimybe atlikti kraujo tyrimą medicinos įstaigoje. Pažymi, kad jis nurodė policijos pareigūnams, jog nesutinka, kad yra išgėręs, ir norėjo atlikti tyrimą, tačiau buvo nuvežtas į policijos komisariatą ir visa procedūra užtruko ilgiau nei dvi valandos, todėl važiuoti ir atlikti kraujo tyrimą buvo nebetikslinga. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad A. S. buvo uždrausta pasinaudoti įstatymo suteikta galimybe atlikti kraujo tyrimą. Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota, kad pažeidėjas nesutinka su alkotesterio rodmenimis, bet tai nepatvirtina fakto, jog A. S. išreiškė norą atlikti kraujo tyrimą medicinos įstaigoje. Teismo posėdžio metu apylinkės teisme pareigūnas M. J. parodė, jog vairuotojas galėjo duoti kraują savo valia. Jei būtų važiavęs duoti kraujo, tai būtų gavęs patvirtinimą, ar jis buvo blaivus ar neblaivus. Nuo piliečio sklido alkoholio kvapas ir jam nekilo abejonių, kad pilietis yra išgėręs. Yra nustatytas pirminis rodmuo ir jie juo vadovaujasi (b. l. 31). Policijos pareigūnas E. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jis davė pūsti du kartus, nes pirmą kartą neįpūtė. Vyriškis neprašė dar kartą pūsti ir neprašė paimti kraujo. Vyriškis sutiko pūsti į alkotesterį (b. l. 46). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, o juo labiau daryti išvadą, jog policijos pareigūnai buvo suinteresuoti bylos baigtimi, t. y. buvo priešiškai nusiteikę prieš A. S.. Teismas pagrįstai pažymėjo, jog pareigūnai, duodami parodymus teisme, buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Netikėti ar abejoti jų parodymais teismui nebuvo jokio pagrindo, tokio pagrindo neturi ir skundą nagrinėjantis teismas. Pažeidėjo teigimu, parodymai, kad jis buvo akivaizdžiai neadekvatus, svirduliavo, blaškėsi, turėtų būti vertintini kritiškai, nes, pasak apelianto, niekam nekyla abejonių, jog asmuo, kuriam nustatytas alkoholio kiekis yra 0,75 promilės, negriuvinėja ir nevingiuoja važiuodamas. Mano, jog tai patvirtina ir „Vikipedijoje“ pateiktas girtumo laipsnio apibūdinimas. Pažymėtina, kad nurodytos aplinkybės nepaneigia pastarojo kaltės padarius jam inkriminuotus teisės pažeidimus. Alkoholio matuokliu „Lion alkolmeter 500“ Nr. 18800 policijos pareigūnas E. B. A. S. neginčytinai nustatė 0,75 promilės girtumą. Sutiktina su apylinkės teismu, kad abejoti alkoholio matuoklio „Lion alkolmeter 500“, serijos Nr. 18800, 2016-12-13 pirminio tikrinimo rezultatu šiuo atveju nėra pagrindo. Šis prietaisas pripažintas AB „Vilniaus metrologijos centras“, Lietuvos metrologijos inspekcijos patikros sertifikatu Nr. 0465116, iš kurio matyti, jog matavimo priemonė patikrinta 2016-11-14 ir tinkama naudoti iki 2017-05-14. Skunde dėl teismo nutarimo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat nurodo, jog priimtas nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas. Su tokiais apelianto teiginiais negalima sutikti, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, aktyviai tyrė ir rinko įrodymus, apklausė liudytojus, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apygardos teismas daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti apelianto A. S. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. A. S. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. S. (A. S.) apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-03 nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.