- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-25
- Bylos Nr.
- AN2-144-255/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00196-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
- Pažeidėjas
- G. V.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto 2018 m. sausio 23 d. nutarimu G. V. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 300 eurų dydžio bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių už tai, kad jis 2017-12-16, apie 10.05 val., (duomenys neskelbtini), vairavo krovininę transporto priemonę (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,54 promilių) neblaivumo laipsnis, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. kovo 13 d. nutartimi netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. V. skundo ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto 2018 m. sausio 23 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą G. V. nutraukti. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai, nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, išaiškintos tiek kaltinančios, tiek teisinančios aplinkybės. Mano, jog byloje yra nustatytos nusižengimą paneigiančios aplinkybės, t. y. policijos pareigūnams surašius administracinio nusižengimo protokolą, jis ėmėsi visų įmanomų priemonių kuo skubiau nuvykti į gydymo įstaigą ir duoti kraujo neblaivumui nustatyti. Nurodo, jog nagrinėjant šią bylą institucijai jis pateikė 2017-12-19 specialisto išvadą Nr. T-A 13075/2017(01), kurioje konstatuojama, kad jo, G. V., kraujyje etilo alkoholio nerasta. Prie šios specialisto išvados buvo pateiktas ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 759, kuriame taip pat konstatuojama, kad jis, G. V., yra blaivus. Apelianto manymu, šių duomenų institucija netyrė, tai pažeidė rungtyniškumo principą bei teisės į gynybą principą, nes institucija iš anksto buvo nusistačiusi prieš jį ir turėjo išankstinę nuomonę dėl jam skiriamos nuobaudos. Apelianto manymu, iš anksčiau pateiktų dokumentų akivaizdu, kad jo kraujyje galėjo būti leistinas etilo alkoholio kiekis (visos abejonės ar neaiškumai dėl faktinių aplinkybių yra traktuojami asmens naudai). Alkoholį buvo vartojęs iš vakaro, vairavo automobilį, būdamas įsitikinęs esąs blaivus. Ištyrus duomenis dėl jo blaivumo 2017 m. gruodžio 16 d., akivaizdu, kad byloje nepakanka duomenų teigti, kad jis vairavo 2017 m. gruodžio 16 d. 10 val. 05 min. būdamas neblaivus. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai patikėjo tik policijos alkotesterio duomenimis ir visiškai nemotyvuotai ir nepagrįstai atmetė gydymo įstaigos išvadas apie jo blaivumą. Mano, jog jeigu teismui kėlė abejonių gydymo įstaigos duomenys, teismas privalėjo skirti ekspertizę. Nurodo, jog netgi atsižvelgus į tai, kad alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) dėsningai mažėja, darytina išvada, jog jis vairavo transporto priemonę būdamas blaivus.
Atsiliepimas
4. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, mano, jog jis yra nepagrįstas, ir prašo palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Apeliaciniame skunde ginčijamas G. V. kaltės klausimas ir tvirtinama, kad jo veiksmuose nėra ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos, kadangi transporto priemonę jis vairavo blaivus, o tai patvirtina toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad jo kraujyje etilo alkoholio nerasta.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
8. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija), 2.3 punkte nustatyta, jog neblaivumo tikrinimas – tai policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Šių Taisyklių 3 punktas numato, jog policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, kuris įtariamas esantis neblaivus, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklių 29 punkte taip pat nurodoma, jog tuo atveju, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Taigi transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais – tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jeigu dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių ir pažeidėjas kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Tiek policijos pareigūnų atliktas patikrinimas, tiek ir medicininės apžiūros atlikimas yra alternatyvūs metodai, kuriais galima nustatyti asmens neblaivumą, ir kiekvienas iš jų yra pakankamas asmens blaivumo ar neblaivumo fakto konstatavimui.
9. Šioje administracinio nusižengimo byloje pažeidėjas G. V., sustabdytas policijos pareigūnų, buvo patikrintas alkotesteriu, t. y. 2017 m. gruodžio 16 d. 10.05 val. sustabdžius G. V. vairuojamą krovininę transporto priemonę (duomenys neskelbtini) ir patikrinus jo blaivumą alkotesteriu „Drager Alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARYK-0098, buvo nustatytas lengvas (0,54 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis (b. l. 11). Nesutikdamas su alkotesterio rodmenimis, G. V. nuvyko į Klaipėdos universitetinę ligoninę medicininei apžiūrai neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti. Šios ligoninės gydytojas jį apžiūrėjo ir patikrino G. V. blaivumą alkotesteriu, kurio rodmenys 2017 m. gruodžio 16 d. 11.50 val. buvo 0,00 promilės (b. l. 7–8). Taip pat ligoninėje 2017 m. gruodžio 16 d. 11.55 val. buvo paimtas G. V. kraujo mėginys, kurį ištyrus nustatyta, kad jo kraujyje etilo alkoholio taip pat nerasta (b. l. 6). Klaipėdos apylinkės teismas, vertindamas šiuos duomenis dėl G. V. neblaivumo, nurodė, jog pagal teismų praktiką, asmens neblaivumo laipsnis yra svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, t. y. 0,54 promilių neblaivumas, todėl G. V. iniciatyva atlikti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatai, kurie buvo atlikti po 1 val. 50 min., patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, kurie turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai.
10. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punktas numato, jog asmuo, nesutikdamas su policijos atlikto tikrinimo rezultatais, ne vėliau kaip per valandą po atlikto tikrinimo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. G. V. į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę atvyko praėjus daugiau nei valandai po policijos pareigūnų jam atlikto neblaivumo patikrinimo alkotesteriu, todėl pirmosios instancijos teismas neprivalėjo skirti teismo medicininės ekspertizės šių duomenų ištyrimui. Be to, atsižvelgtina į tai, jog alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) procesų dėsningai mažėja. Be to, alkoholio koncentracija iškvėptame ore ir kraujyje gali skirtis, nes tiriamos skirtingos organizmo terpės – iškvėptas oras ir kraujas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats G. V. neneigė, jog 2017 m. gruodžio 16 d. jis vartojo alkoholį – nustatant girtumą VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jis apžiūrą atliekančiam gydytojui nurodė, jog 2017 m. gruodžio 16 d., apie 3 val. nakties, jis vartojo alkoholinius gėrimus – apie 25 g degtinės ir 1 litrą alaus (b. l. 7), apklausiamas teisme nurodė, jog 2017 m. gruodžio 16 d., apie 2–3 val. nakties, jis gėrė alaus (b. l. 31–32). Todėl, atsižvelgus į visus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, jog G. V. sustabdymo momentu, t. y. 2017 m. gruodžio 16 d. 10.05 val., jo kraujyje alkoholio koncentracija buvo 0,54 promilės etilo alkoholio, tai atitinka lengvą neblaivumo laipsnį. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutartyje padarytai išvadai, jog G. V. buvo pagrįstai surašytas administracinio nusižengimo protokolas, jį surašė ir bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nusižengimas buvo tinkamai kvalifikuotas, o nuobauda skirta pagal įstatymus bei atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
11. Pažymėtina, jog tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylą, įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamiesi įstatymu įvertino juos pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog G. V. 2017 m. gruodžio 16 d. 10.05 val. (duomenys neskelbtini), vairavo krovininę transporto priemonę (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,54 promilės). Apelianto kaltė dėl jam inkriminuoto nusižengimo įrodyta, skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją bei išteisinti G. V. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį jo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.