Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-01-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-293-827/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-01-06Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-02-26Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-01-06
Bylos Nr.
1-293-827/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39513-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Kaltinamasis
I. G.
Advokatai
Laurynas Stanulis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-293-827/2021Proceso Nr. 1-01-1-39513-2020-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.;1.2.25.4.2.6 (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,dalyvaujant prokurorei Orijai Audronei Kolbienei,kaltinamajai I. G.,gynėjui advokatui Laurynui Stanuliui,laiduotojai I. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. G. 2020 m. rugsėjo 21 d., apie 16.05 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį "NISSAN MURANO", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2.62 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais I. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji I. G. kalta dėl jai pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai, parodė, kad iš vakaro įvyko šeimyninis konfliktas. Ryte išvažiavo į darbą. Iki darbo 7 minutės kelio. Per pietus grįžo namo, bandė kalbėti su vyru, bet pokalbis neįvyko. Grįžo į darbą. Kadangi darbe nieko svarbaus nebuvo, grįžo namo, išgėrė brendžio. Paskambino vedėjas ir liepė skubiai grįžti į darbą. Grįžo į darbą ir po konflikto su vedėju sėdo į automobilį ir važiavo namo. Kieme laukė policijos pareigūnai. Po konflikto sėdo ir išvažiavo. Prie užtvaro jau laukė policijos pareigūnai. Nesiruošė niekur važiuoti, todėl išgėrė brendžio. Nieko panašaus nėra buvę. To, kas atsitiko, negali paaiškinti. Nežino, kodėl sėdo prie vairo, bet jau neištaisysi. Dirbo (duomenys neskelbtini). Gyvena (duomenys neskelbtini). Važiavo iš Didlaukio gatvės į S. Stanevičiaus gatvę.

Alkoholį vartojo per pietus. Pėsčiomis nuėjo į darbą. Apie 13.30 val. grįžo namo, parvežė bendradarbis. Pradėjo tvarkytis. Paskambino vedėjas, liepė grįžti į darbą. Po šio įvykio išėjo iš darbo. Laikinai buvo įsidarbinusi šarvojimo salėje, bet morališkai negalėjo dirbti. (duomenys neskelbtini) dirbo 3 metus. Taip susiklostė, kad prasidėjo konfliktai su vedėju Problemų dėl alkoholio vartojimo nėra. Nesupranta, kodėl taip atsitiko. Jos ne tas gyvenimo būdas, kad laukti progos išgerti. Konfliktas su tarnybos vedėju ilgalaikis. Iš pradžių darbe viskas buvo gerai. Vėliau vedėjas pradėjo priekabiauti, kad per ilgai kolega pas ją užsibūna, bėgiojo, ieškojo jos, pradėjo grasinti ūkio vedėjui, kad paveždavo ją. Dėl darbo nebuvo jokių pastabų. Buvo nevalgiusi, daug emocijų, gal todėl parodė tokį neblaivumą. Ji negriuvinėjo, policijos pareigūnai nustebo, pamatę, koks girtumas. Prašė atleisti mane nuo baudžiamosios atsakomybės. Su laiduotoja santykiai labai artimi, kas mėnesį dviese važiuojame į (duomenys neskelbtini), savaitgalius leidžia kartu. Šeimoje vienas vaikas, santykiai labai artimi. Neseniai dukra išsikraustė gyventi į Antakalnį. Ji liko gyventi su vyru, bet neseniai atsivežė uošvę, dėl sveikatos jai reikalinga priežiūra. Su dukra kalbėjo apie įvykį. Šeimos nariai labai blogai reagavo, negalėjo patikėti tuo, kas įvyko. Savo mamai apie įvykį nesakė dėl jos sveikatos. Prieš dukrą gėda. Vyras išsigando. Po to kalbėjo, jo kandidatūros į laiduotojus net nesvarstė. Su dukra jaukiau gal todėl, kad sutaria. Vyras kuria muziką. Santykiai su juo tokie, kad žmogus yra kambaryje, bet nėra bendravimo, vienas kito nemato, problemos dėl pinigų, viskas susidėjo ir sprogo, todėl gėrė brendžio. Automobilis jai brangus, valstybiniai numeriai susiję su mama, F. J., skaičiai mamos gimimo metai. Be to, automobilis mirusio vyro dovana. Automobilis labai reikalingas, reikia pas gydytoją vežti uošvę, važiuoti pas mamą. Visur reikia automobilio. Be automobilio sunku susirasti darbą. Vyras nevairuoja, laikosi teises. Jos automobiliu važinėja dukra I.. Automobilis yra jos, ikisantuokinis turtas. Sutiktų, kad būtų konfiskuota vidutinio automobilio rinkos vertė. Dėl įvykio labai gailisi.

Apklausta teismo posėdyje kaip laiduotoja I. K. paaiškino, kad ji sutinka būti laiduotoja. Apie tai, kas atsitiko, sužinojo iš mamos, paskambino, kai galėjo. Ji atsiprašė iš darbo ir važiavo pas mamą. Vėliau važiavo paimti automobilio. Negali paaiškinti, kodėl taip atsitiko. Sunku patikėti, kad teko susirinkti teisme. Su mama santykiai nepasikeitė, bendrauja ir toliau. Nori padėti, būti jos laiduotoja. Su mama turi artimą ryšį. Kartu važiuoja pas močiutę. Bendrauja, susiskambina kasdien arba kas antrą dieną. Dabar, kai jau dirba, bendrauja vakarais. Jeigu reikia apsipirkti, važiuoja su mama. Jos nuomonė jai svarbi. Tiki, kad daro ir darys mamai įtaką. Mama pasakojo, kaip tada jautėsi. Išklauso, duoda mamai patarimų. Nors ji yra jaunesnė, tačiau jos nuomonė mamai svarbi. Ji yra baigusi bakalaurą (duomenys neskelbtini). Žino, kas gali nutikti, jeigu mama nesilaikytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, bet tiki, kad tokių incidentų daugiau nebus. Pas mamą lankosi dažnai. Dabar ten gyvena mamos vyro motina, mažiau vietos, todėl važiuoja rečiau. Tačiau dalis jos daiktų liko mamos bute. Su mamos vyru santykiai geri, artimi. Galima palyginti, kaip dukros ir tėčio.

Kadangi kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji, jos gynėjas, prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami kiti liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (273 straipsnis).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2020-09-21 15.34 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas T. D. pranešimas telefonu, kuriame nurodoma, jog iš darbo link namų išvažiavo girta I. G., automobilis Nissan Murano, visureigis, juodas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), link Ateities g., link PC Mandarinas prie Norfos gyvena (b. l. 1).

Iš patrulio A. M. 2020-09-21 tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodoma, jog 2020-09-21 apie 15.32 val. dirbdamas su patruliu A. K. iš VPK OVS gavo pranešimą, jog iš darbo link namų juodos spalvos visureigiu Nissan Murano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo I. G., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis buvo sustabdytas apie 16:05 val. (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini) namu, vairuotojos vietoje sėdėjo I. G., ji buvo akivaizdžiai neblaivi, iš jos burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Veiksmai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli bei neadekvati. Buvo patikrintas vairuotojos blaivumas alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARFF-0053, patikros sertifikato Nr. 1218670. Pirmo pūtimo metu 16:18 val. buvo nustatyta 2,86 promilės girtumas, antrojo pūtimo metu 16:40 val. nustatyta 2,62 promilių girtumas. Vairuotoja paaiškino, kad alkoholinius gėrimus vartojo apie 15:00 val. I. G. buvo nušalinta nuo transporto priemonės vairavimo, sulaikyta bei pristatyta į Vilniaus apskr. OVS budėtojų dalį. Faktinis sulaikymas 16:18 val. Automobilis Nissan Murano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nugabentas į saugojimo aikštelę, esančią Eišiškių pl. 127, Vilniuje (b. l. 6).

Apklaustas kaip liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-09-21 apie 15 val. 32 min. dirbant su vyriausiuoju patruliu A. K. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad iš darbo link namų juodos spalvos visureigiu Nissan MURANO v/n (duomenys neskelbtini) išvažiavo apsvaigusi nuo alkoholio I. G. gyv. (duomenys neskelbtini) g. Minėtas automobilis buvo sustabdytas apie 16 val. 05 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje ties (duomenys neskelbtini) namu, vairuotojo vietoje sėdėjo I. G.. Vairuotoja buvo akivaizdžiai neblaivi, iš jos burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, veiksmai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli bei neadekvati. Buvo patikrintas vairuotojos blaivumas alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARFF-0053, patikros sertifikato Nr. 1218670. Pirmas pūtimas 16.18 val. buvo nustatytas 2,86 prom. girtumas, antras pūtimas 16.40 val., nustatytas 2,62 prom. girtumas. Vairuotoja paaiškino, kad alkoholinius gėrimus vartojo apie 15.00 val. I. G. buvo nušalinta nuo transporto priemonės vairavimo, sulaikyta bei pristatytas į Vilniaus AVPK OVS budėtojų dalį. Faktinis sulaikymas 16.18 val. Automobilis NISSAN MURANO v/n (duomenys neskelbtini) priverstinai nugabentas į saugomą aikštelę adresu Eišiškių pl. 127, Vilniuje (b. l. 8).

Iš 2020-09-21 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad I. G. nustatyti tokie neblaivumo požymiai: nerišli kalba. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos gali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo 15:00 val. Pirmas tyrimas alkotesteriu atliktas 16:18 val., nustatytas 2,86 promilių girtumas. Antras tyrimas alkotesteriu atliktas 16:40 val., nustatytas 2.62 promilių girtumas (b. l. 10 -12).

Iš Patikros sertifikato Nr. 1218670 matyti, kad prietaiso alkotesterio Alkotest 7510 Nr. ARFF-0053 patikra galioja iki 2020-10-02 (b. l. 13).

Iš 2020-09-21 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad 2020-09-21 16.48-16.58 val. apžiūrėta transporto priemonė Nissan Murano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nenustatyta išorinių transporto priemonės apgadinimų (b. l.14-21).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad transporto priemonės Nissan Murano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra I. G., a.k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad tokios transporto priemonės (kaip Nissan Murano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. gamybos) vidutinė rinkos kaina yra 3 571 eurų be PVM (b. l. 22).

Motyvuojamoji dalis

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamosios I. G. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir jai pareikštas kaltinimas visiškai pasitvirtino. Kaltinamoji kaltę dėl jai pareikšto kaltinimo pripažino, paaiškino veikos padarymo aplinkybes. Be kaltinamosios prisipažinimo ir parodymų jos kaltę taip pat patvirtina liudytojo policijos pareigūno A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo aktas ir tikrinimo alkotesteriu duomenys, transporto priemonės apžiūros aktas, informacija iš BPC, kita rašytinė bylos medžiaga. Kaltinamoji pripažino, kad įvykio dieną vartojo alkoholį, gėrė brendį namuose, vėliau buvo iškviesta į darbą ir po konflikto su vadovu išvažiavo namo su automobiliu, parvykusi namo kieme buvo sustabdyta policijos pareigūnų, kurie patikrino jos blaivumą alkotesterius ir nustatė 2,62 promilių girtumą. Šias aplinkybes patvirtina Birt ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, kad 2020-09-21 apie 15:34 val. BPC paskambino fizinis asmuo ir pranešė, kad darbuotoja I. G. girta juodos spalvos visureigiu Nussan Murano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo namo, link Ateities g., link PC mandarino, gyvena prie Norfos. Taip pat šias aplinkybes patvirtina policijos pareigūno 2020-09-21 tarnybinis pranešimas, bei apklausos liudytoju protokolas, kuriuose nurodyta, jog policijos pareigūnai iš BPC gavo pranešimą apie neblaivią vairuotoją I. G., kuri iš darbo važiuoja namo į (duomenys neskelbtini), automobiliu juodos spalvos Nissan Murano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Moteris buvo sustabdyta (duomenys neskelbtini)g. ties (duomenys neskelbtini) namu apie 16:05 val. Neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio kvitai patvirtina, kad I. G. buvo nustatyta 2,62 promilių girtumas. Remiantis šiais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamoji I. G. 2020 m. rugsėjo 21 d., apie 16.05 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini)gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį "NISSAN MURANO", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2.62 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais I. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi alkotesteriu nustatyta alkoholio koncentracija viršijo 1,51 promilės, todėl kaltinamosios veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamoji, jos gynėjas prašė atleisti kaltinamąją I. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją pagal laidavimą kaltinamosios dukrai I. K.. Prokurorė sutiko, kad kaltinamoji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą numato BK 40 straipsnio, kurio 1 dalis teigia, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šios straipsnio 2 dalis numato tokias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas, kurių turi būti nustatyta visuma: asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai prisipažino savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi, be to, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Vertinant I. G. situaciją darytina išvada, kad ji atitinka visas šio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas – jos padarytas nusikaltimas yra nesunkus, I. G. nusikalto pirmą kartą, pripažino kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi, yra nedirbanti, tačiau registruota užimtumo tarnyboje, buvusios darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b.l. 70, 71), administracine tvarka bausta vieną kartą, kiti baustumai negaliojantys, duomenų apie gydymąsi psichiatrijos ligoninėse ar buvimą narkologinėse įskaitose nepateikta. Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikaltimą, dėl to nuoširdžiai gailisi. Įvertintina ir tai, kad transporto priemonę vairavo neblaivi, jai nustatytas sunkus girtumas. Įvertintinus nusikaltimo padarymo aplinkybes, jo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamosios asmenybę, jos teigiamas charakteristikas, nuoširdų gailėjimąsi darytina išvada, kad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamoji daugiau nenusikals, todėl jai gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

I. K. kaip galima laiduotoja yra neteista, administracine tvarka bausta už greičio viršijimą, galiojanti viena nuobauda, charakterizuojama teigiamai, turi teigiamą įtaką kaltinamajai I. G.. Ji yra kaltinamosios dukra, jos gerai sutaria, tarp motinos ir dukros yra stiprus ryšys, kurį jos abi vertina, brangina tarpusavio santykius ir gerbia viena kitą ir yra linkusios viena kitą palaikyti, padėti. I. K. yra dirbanti, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore, charakterizuojama teigiamai, sutinka prisiimti atsakomybę už kaltinamąją I. G., nurodė, kad su motina – kaltinamąja, nuolat bendrauja, palaiko santykius, jai padeda ir tiki, kad daugiau nepasikartos tokia situacija, laiduoja už ją, kad daugiau nenusikals. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad I. K. yra verta teismo pasitikėjimo ir yra pagrindas I. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant ją pagal laidavimą I. K., nustatant 1 metų laidavimo terminą. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kaltinamosios (neteista, administracine tvarka bausta) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nustatytą girtumą, laiduotojos turtinę padėtį, manytina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi būti taikomas be užstato.

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos išvardintos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą, akcentuojant tai, kad kaltinamoji transporto priemonę vairavo būdamas sunkaus girtumo būklėje, kraujyje nustatyta 2,62 promilių alkoholio. Įvertinus visa tai teismas daro išvadą, kad I. G. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 20 MGL įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas padarytas naudojantis turima specialiąja teise vairuoti transporto priemones, kaltinamajam vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu skirtina baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise 1 metams.

Dėl konfiskavimo

Prokurorė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalimi, prašė taikyti turto konfiskavimą, nes transporto priemonės konfiskavimas yra privalomas, tačiau jeigu transporto priemone naudojasi kiti asmenys, galima konfiskuoti vidutinę automobilio rinkos vertę 4 320 eurų. BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iškaltinamojo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

BK 67 straipsnio 1 dalies numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės išvardintos minėtos straipsnio 2 dalyje. Taigi atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam gali būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

BK 72 straipsnis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalies nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju transporto priemonė VĮ „Regitra“ duomenimis yra registruota kaltinamosios I. G. vardu, ji įgyta iki santuokos, taigi nuosavybės teise priklauso kaltinamajai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-02-13 nutartyje Nr. 2K-14-511/2018 yra pasisakęs, kad kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai; išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais <...> asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai ((kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Taigi, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir kt.

Atsižvelgiant į šias nuostatas teismas šioje byloje mano, kad I. G. baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas neturi būti taikoma ir nusikaltimo padarymo priemonė automobilis Nissan Murano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturi būti konfiskuojama. Vertinant I. G. padarytą nusikalstamą veiką, matyti, kad tai yra nesunkus tyčinis nusikaltimas, kuris pasireiškia neteisėta veika (sudėtis formali). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas iš esmės kildinamas iš administracinių deliktų, valstybei nusprendus griežtinti baudžiamąją politiką veikų, susijusių su neblaivių asmenų vairavimu transporto priemonių ir tokių veikų keliamu pavojumi visuomenei. Valstybei nusprendus tokias veikas apibrėžti baudžiamajame kodekse ir vertinti kaip tyčinius, nesunkius nusikaltimus, nekvestionuotina ir galimybė tokias veikas padariusiems asmenims taikyti visas baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamojo poveikio priemones, numatytas baudžiamajame įstatyme. Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašyta veika savo prigimtimi kildinama iš administracinės teisės, kuri taip pat numato transporto priemonės konfiskavimą tuo atveju, kai daromi pažeidimai susiję su pavojingu transporto priemonių valdymu. Administracinių nusižengimų teisėje transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais kai nustatomas tokių pažeidimų (transporto priemonės vairavimas neblaivaus asmens) pakartotinumas (ANK 427 straipsnis), vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemonę arba kai tokia teisė atimta (ANK 424 straipsnis), neblaivus asmuo sukėlė eismo įvykį, kuris nesukelia baudžiamosios atsakomybės, tačiau užtraukia administracinę atsakomybę (ANK 423 straipsnis) ir pan., t. y. kai nustatomas tam tikras piktybiškas nesilaikymas įstatymo normų, piktybiškas nenoras keisti savo elgesio ar didesnis veikos ir/ ar veiką padariusio asmens pavojingumas visuomenei. Taigi, teismas vertina, kad sprendžiant transporto priemones konfiskavimo klausimą tuo atveju, kai padarytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, svarbios turi būti tos veikos apdarymo aplinkybės bei nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančios aplinkybės, kurios rodo didesnį veikos pavojingumą bei didesnį nusikaltimą padariusio asmens pavojingumą visuomenei (t. y. kokia tikimybė, kad jis dar kartą padarys tokio pobūdžio nusikaltimą).

Šiuo atveju kaltinamoji I. G. yra neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą už nežymų pažeidimą. Kaltinamoji šiuo metu nedirba, tačiau registruota Užimtumo tarnyboje kaip ieškanti darbo, darbe charakterizuojama teigiamai, dėl nusikaltimo padarymo gailisi. Teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad kaltinamoji ateityje gali padaryti tokį patį ar tokios pat rūšies nusikaltimą ar administracinį nusižengimą. Vertinant veikos apdarymo aplinkybes atsižvelgtina į tai, kad asmens iškvėptame ore nustatyta 2,62 promilių, t. y sunkus girtumas, tačiau kaltinamoji tokio pobūdžio nusikaltimą padarė pirmą kartą, nėra duomenų, kad ji kada nors anksčiau būtų vairavusi neblaivi, turėjo teisę vairuoti transporto priemones. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji yra nedirbantis, jos sutuoktinis yra asmuo pragyvenantis iš kūrybos, šiuo metu kaltinamosios ir jos šeimos finansinė situacija yra itin sunki. Be to, šeima rūpinasi sutuoktinio senyvo amžiaus motina, kurią būtina vežioti į gydymo įstaigas, todėl šeimos nariams transporto priemonė yra reikalinga ir jos konfiskavimas šiuo atveju būtų neproporcingai griežta baudžiamojo poveikio priemonė. Atsižvelgiant į šias išvardintas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas būtų perteklinė ir neteisinga baudžiamojo poveikio priemonė. Baudžiamojo įstatymo numatyti tikslai šiuo atveju bus pasiekti nustačius kaltinamajai 1 metų laidavimo terminą ir paskyrus specialios teisės atėmimą bei įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Paskyrus dar transporto priemonės konfiskavimą, baudžiamojo poveikio priemonių taikymas būtų neproporcingas padaryto nusikaltimo pavojingumui ir kaltinamojo asmenybei, t. y. pernelyg griežtas ir neteisingas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, 67 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 -298, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

I. G., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu paskirti I. G. baudžiamojo poveikio priemonę 20 MGL (bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius (BBND)) (1000 eurų) įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu I. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams, jos terminą skaičiuojant nuo 2020-09-22.

I. G. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, specialios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti I. G., jog įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą Luminor banke (duomenys neskelbtini), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistosios nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė