- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-26
- Bylos Nr.
- 1A-167-908/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39513-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė
- Advokatai
- Paulius Snukiškis
- Kategorijos
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. Petrenko ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. Ž. gynėjo advokato P. Snukiškio apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jį perduodant L. Ž. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, A. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 3 d.. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, A. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant dešimties mėnesių šios įmokos sumokėjimo terminą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. Ž. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad jis 2020 m. spalio 2 d., apie 11.45 val., Vilniuje, Mėnulio g. 2, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 14 punktą, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jo iškvėptame ore pirmą kartą nustatė 3.11, o antrą kartą – 3.08 promilės etilo alkoholio koncentraciją.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė A. Petrenko apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendį ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto, t. y. automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. Apeliacinis skundas iš esmės argumentuojamas tuo, kad automobilio priklausymas A. Ž. ir jo sutuoktinei L. Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise neatima galimybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020) ir nesudaro pagrindo jo nekonfiskuoti. Pažymėta, kad, atsižvelgiant į A. Ž. padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, jam paskirtos kitos baudžiamojo poveikio priemonės – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir uždraudimas naudotis specialia teise, yra nepakankamos ir pernelyg švelnios, todėl neatitinka atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės paskirties, teisingumo ir protingumo principų. Pastebėta, kad A. Ž. charakterizuojančios aplinkybės yra svarbios sprendžiant jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, tačiau negali lemti sprendimo nekonfiskuoti automobilį, tuo tarpu duomenys apie A. Ž. gaunamas nedideles pajamas ir tai, kad automobilis yra reikalingas jo šeimai, nėra ypatingos ar išskirtinės aplinkybės, todėl nepatvirtina, kad automobilio konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcingas. Priešingai, jeigu automobilis nebūtų konfiskuotas, būtų pažeista visuomenės ir A. Ž. interesų pusiausvyra, nes būtų formuojama asmens nebaudžiamumo nuomonė ir nepagarba baudžiamajam įstatymui, taip pat liktų neįgyvendintas prevencinis turto konfiskavimo tikslas.
3. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. Ž. gynėjas advokatas P. Snukiškis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendį ir sutrumpinti A. Ž. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą iki vienerių metų. Apeliacinis skundas iš esmės argumentuojamas tuo, kad teismas neindividualizavo šios baudžiamojo poveikio priemonės termino, šiuo aspektu nevertino A. Ž. asmenybės, jo kritiško požiūrio į padarytą nusikaltimą, neužtikrino teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimo, todėl suvaržė jo teises akivaizdžiai labiau, negu yra būtina pasiekti teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus. Pažymėta ir tai, kad A. Ž. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, sumokėjo įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu apsvaigus nuo alkoholio, A. Ž. vairavimo stažas yra apie 30 metų, per kuriuos jis neturėjo rimtesnių įvykių, tai jį apibūdina, kaip drausmingą vairuotoją ir jo padarytą nusikaltimą leidžia vertinti, kaip atsitiktinį. A. Ž. darbdavio apibūdinamas teigiamai, po nusikaltimo nepadarė naujų teisės pažeidimų, neįrašytas į pacientų, stebimų dėl psichikos-priklausomybių, tarpą, neturi problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, esant galimybei, finansiškai remia dvi suaugusias dukras. A. Ž., būdamas neblaivus, automobiliu pajudėjo vos kelis metrus, siekdamas jį pastatyti į garažą, byloje nenustatyta, kad taip jis kėlė realią grėsmę svetimam turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, todėl padarytos veikos pavojingumo laipsnis yra mažesnis, negu rūšinis. Skunde akcentuojama tai, kad dėl darbo pobūdžio A. Ž. pastoviai tenka vykti į kitus miestus, vežtis automobiliu darbo priemones, įrangą ir įrankius, todėl uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones itin apsunkina jo galimybę tinkamai atlikti darbo funkcijas ir sudaro riziką prarasti darbą.
Atsiliepimas
4. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. Ž. gynėjas advokatas P. Snukiškis atsiliepimu prašo atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. Petrenko apeliacinį skundą, argumentuodamas tuo, kad prokurorės apeliaciniame skunde turto konfiskavimo klausimu nurodytos kasacinės nutartys nagrinėjamoje byloje neturi precedento galios, nes skiriasi jų faktinės aplinkybės. Priešingai nei teigiama prokurorės apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo argumentai dėl turto konfiskavimo netaikymo neapsiribojo tik tuo, jog automobilis A. Ž. ir jo sutuoktinei L. Ž. priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Prokurorė savo skunde neginčija teismo padarytos išvados dėl A. Ž. apibūdinančių aplinkybių ir nepateikta argumentų, pagrindžiančių didesnį padaryto nusikaltimo ar jo asmenybės pavojingumą. Pastebėta ir tai, kad prokurorė, laikydamasi pozicijos, jog A. Ž. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir uždraudimas naudotis specialia teise, yra nepakankamos ir pernelyg švelnios, turėjo skųsti nuosprendžio dalį dėl šių baudžiamojo poveikio priemonių dydžio ir termino, tačiau to nepadarė. Atsiliepime pabrėžiama, kad automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga prievartos priemonė.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu prokurorė, taip pat atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėjas prašė savo apeliacinius skundus tenkinti, o priešingos pusės skundą – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Apeliaciniai skundai atmestini.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. Iš apeliacinių skundų matyti, kad prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. Ž. neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – turto (automobilio) konfiskavimo, o atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės gynėjas – su A. Ž. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, terminu.
8. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrinusi bylą pagal apeliacinius skundus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai neskyrė atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. Ž. baudžiamojo poveikio priemonės – turto (automobilio) konfiskavimo, taip pat jam nustatė teisingą ir proporcingą baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą.
Dėl prokurorės apeliacinio skundo.
9. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. Ž. neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – turto (automobilio) konfiskavimo, teigiama, kad automobilio priklausymas A. ir L. Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise neatima galimybės ir nesudaro pagrindo jo nekonfiskuoti, akcentuojamas jam paskirtų kitų baudžiamojo poveikio priemonių nepakankamumas, ginčijama A. Ž. apibūdinančių aplinkybių reikšmė klausimui dėl turto konfiskavimo taikymo spręsti, taip pat nesutinkama su A. Ž. turtinės padėties ir šeimos interesų pripažinimu ypatingomis (išskirtinėmis) aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo neproporcingumą.
10. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (nagrinėjamu atveju – pagal laidavimą), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, be kita ko, uždraudimas naudotis specialia teise (1 punktas) ir (ar) turto konfiskavimas (7 punktas).
11. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomąją paskirtį, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo diskrecijai: tai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirti baudžiamojo poveikio priemones ir kokias iš jų tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į jų paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę, baudžiamojo poveikio priemonių tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą ir kt.
12. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo teismas pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais jis vadovavosi priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis, atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas; ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje; ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas; ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan.
13. Paminėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110-489/2019, 7–9 punktai; 2K-104-1073/2019, 13 punktas).
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskrecijos teisę, svarstė ir nusprendė, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. Ž. neturi būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.
15. Priešingai negu bandoma pateikti apeliaciniame skunde, tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas argumentavo ne automobilio priklausymu sutuoktiniams A. ir L. Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikaltimą ir A. Ž. asmenybę, visumos vertinimu, atsižvelgdamas į turto konfiskavimo paskirtį ir šios baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumą.
16. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad A. Ž., būdamas neblaivus, automobilį vairavo ne kelyje, o garaže, bandydamas jį pastatyti. Antai iš vyriausiojo patrulio A. A. tarnybinio pranešimo (b. l. 2) ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (b. l. 34) matyti, kad pagal iškvietimą atvykę policijos pareigūnai garažų masyve pamatė A. Ž. vairuojamą automobilį, kuris važiavo atbuline eiga, tada važiuodamas į priekį „pasitiesino“ ir vėl važiavo atbuline eiga į garažą; A. Ž., pamatęs tarnybinį automobilį, iš karto sustabdė vairuojamą automobilį; jis policijos pareigūnams paaiškino, kad tik parkavo automobilį ir į gatvę nevažiavo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo (b. l. 48) ir bylos nagrinėjimo teisme metu (b. l. 71-73; Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esantis 2020 m. spalio 15 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas) A. Ž. davė nuoseklius parodymus, pagrindžiančius, kad jis su kitu asmeniu garažų masyve, automobilyje, vartojo alkoholį; jiems nusprendus eiti namo, A. Ž. bandė pastatyti automobilį į garažą; tik pradėjęs važiuoti jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Skundžiamame nuosprendyje taip pat teisingai pastebėta tai, kad A. Ž. turėjo teisę vairuoti transporto priemones (b. l. 2). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės mažina A. Ž. nustatyto sunkaus neblaivumo laipsnio reikšmę ir rodo mažesnį, lyginant su rūšiniu, jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Sprendžiamo klausimo kontekste tai vertintina A. Ž. naudai.
17. Skundžiamame nuosprendyje, vertinant A. Ž. asmenybę, pagrįstai atsižvelgta į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai teikia vilčių, kad jis padarė teisingas išvadas dėl savo netinkamo elgesio; jis neteistas (b. l. 60), per pastaruosius penkerius metus vieną kartą baustas administracine tvarka už alkoholinio gėrimo gėrimą viešoje vietoje (b. l. 75), dirba ir darbdavio apibūdinamas teigiamai (b. l. 59, 80). Sutiktina su prokurore, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo netaikyti turto konfiskavimo, tačiau negalima nepastebėti ir to, kad prokurorės apeliaciniame skunde neišreikšta jokių priekaištų A. Ž. asmenybei, kurios teigiamas apibūdinimas pirmosios instancijos teismui pagrįstai sudarė pagrindą manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje neapsiribota vien tik jo asmenybės vertinimu.
18. Papildomai pažymėtina tai, kad automobilis buvo įgytas teisėtai (b. l. 11) ir nusikaltimo padarymo priemone tapo atsitiktinai dėl A. Ž. pasirinkto netinkamo elgesio varianto, nes jis praeityje neteistas ir per pastaruosius penkerius metus nebaustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu, todėl nėra linkęs pažeidinėti kelių eismo taisykles. Tai taip pat sudaro pagrindą manyti, kad automobilio palikimas sutuoktinių A. ir L. Ž. dispozicijoje nekels pavojaus visuomenei.
19. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas turto konfiskavimo taikymo proporcingumą, pagrįstai atsižvelgė į A. Ž. paskirtas kitas dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ir įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios yra tarpusavyje logiškai tiesiogiai susijusios ir suderinamos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-693/2018, 8 punktas), taip pat įvertino jo turtinę padėtį ir šeimos interesus, ir, teisėjų kolegijos vertinimu, padarė teisingą išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis gali būti užtikrinta netaikant turto konfiskavimo. Pastebėtina tai, kad prokurorė apeliaciniame skunde plačiau neargumentuoja, kodėl A. Ž. paskirtos kitos dvi baudžiamojo poveikio priemonės yra nepakankamomis ir (ar) netinkamos. Pagal susiformavusią teismų praktiką atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šios kategorijos bylose paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemonę, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019, 11 punktas), tai nagrinėjamoje byloje ir buvo padaryta.
20. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teisingai įvertino šios baudžiamojo poveikio priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti A. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat tinkamai atsižvelgė į turto konfiskavimo paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę, proporcingumo principą ir padarė teisingą išvadą, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra nereikalingas.
Dėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. Ž. gynėjo apeliacinio skundo.
21. Apeliaciniame gynėjo skunde nesutinkama su atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. Ž. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, terminu, teigiama, kad jis per didelis, akcentuojama, kad skundžiamame teismo nuosprendyje nepateikti argumentai, pagrindžiantys tokio termino parinkimą, neįvertinti A. Ž. prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimasis, padaryto nusikaltimo pavojingumą mažinančios ir A. Ž. teigiamai apibūdinančios aplinkybės, taip pat jo patiriami suvaržymai ir nepatogumai dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo.
22. BK 68 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Konkretaus šios baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra teismo prerogatyva (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-303/2020, 12 punktas). Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra jos, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019, 15 punktas).
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. Ž. nustatė dvejų metų uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą. Sutiktina su apeliantu, kad skundžiamame nuosprendyje, pažeidžiant BPK 305 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nepateikta argumentų, pagrindžiančių tokio termino parinkimą, kita vertus, tai savaime nereiškia, kad jis yra neteisingas ir neproporcingas.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, gynėjo apeliaciniame skunde yra pernelyg nureikšminamas A. Ž. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis. Pažymėtina tai, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, motorinės transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu, kai vairuotojui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, priskyrė nusikaltimams, nustatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283-942/2020, 5 punktas). Neneigiant aukščiau nurodytų aplinkybių, pagrindžiančių mažesnį, lyginant su rūšiniu, A. Ž. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, vis dėlto, negali būti visiškai nuvertinamas jam nustatytas net 3,08 promilės, t. y. sunkus neblaivumo laipsnis, kuris daugiau nei dvigubai viršija minimalią ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Tai, kad A. Ž., būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, bandė pastatyti automobilį į garažą tam, kad šis niekam netrukdytų, priešingai negu bandoma pateikti apeliaciniame skunde, yra menkavertė priežastis, kuri nepateisina tokio jo neatsakingo elgesio. Vien tai, kad A. Ž. automobiliu važiavo nedidelį atstumą ir netrukus buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir dėl to nekilo rimtesnių padarinių, savaime nereiškia, kad jie apskritai negalėjo kilti, nes nedideliame garažų masyvo plote galėjo ne tik būti apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, bet ir sužalotas jame buvęs asmuo, su kuriuo A. Ž. vartojo alkoholį. A. Ž., apklausiamas ikiteisminio tyrimo (b. l. 48) ir bylos nagrinėjimo teisme (b. l. 71-73; Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esantis 2020 m. spalio 15 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas) metu vienodai parodė, kad tuo metu, kai jis bandė prisiparkuoti garaže, minėtas asmuo buvo išlipęs iš automobilio.
25. Paminėtina ir tai, kad teisėjų kolegija teigiamai vertina apeliaciniame skunde nurodytas A. Ž. apibūdinančias aplinkybes, kurių svarbiausios yra aptartos aukščiau, vis dėlto, negali nepastebėti to, kad jis praeityje buvo baustas už administracinį teisės pažeidimą transportui – Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą) (b. l. 58). Be to, iš A. Ž. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų (Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esantis 2020 m. spalio 15 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas, nuo 24.50 min.) matyti tai, kad iš jo praeityje buvo atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-217-732/2009 A. Ž. buvo vieneriems metams atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones), tai yra nutylima apeliaciniame skunde. Nors teisėjų kolegija dėl praėjusio ilgo laiko tarpo tame neįžvelgia sistemingumo ir nagrinėjamą atvejį vertina daugiau atsitiktiniu, vis dėlto, tai yra neigiamas A. Ž. biografijos faktas.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, visa tai neleidžia A. Ž. padaryto nusikaltimo vertinti mažareikšmiu ir nepagrindžia apeliacinio skundo argumentų, kad jam paskirto uždraudimo naudotis specialia teise terminas, kuris yra mažesnis, negu vidurkis, yra akivaizdžiai per didelis.
27. Paminėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde nurodyti dėl uždraudimo naudotis specialia teise A. Ž. patiriami tam tikri suvaržymai ir nepatogumai nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir nesudaro pagrindo trumpinti jos taikymo termino (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019, 16 punktas).
28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminas, yra teisingas ir proporcingas padarytam nusikaltimui bei A. Ž. asmenybei, todėl netrumpintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Alos Petrenko ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. Ž. gynėjo advokato Pauliaus Snukiškio apeliacinius skundus.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.