Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2022-06-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-783-927/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-06-06
Bylos Nr.
1-783-927/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13399-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Kaltinamasis
R. K.
Advokatai
Darius Karvelis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-783-927/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13399-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.9.1.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 6 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant Aurelijai Balčiūnaitei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei,kaltinamajam R. K. (R. K.),jo gynėjui advokatui Dariui Karveliui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. K. (R. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) ir vykdantis individualią veiklą, baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent,

Žemesnės instancijos teismas

jis, 2022 m. balandžio 18 d. apie 20.10 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 20, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,98 promilės etilo alkoholio koncentracija,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

R. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad aiškinti, kad 2022 m. balandžio 18 d. svečiuose gėrė degtinę, kiek išgėrė tiksliai nepamena. Būdamas neblaivus nusprendė pastatyti automobilį į garažą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Važiuodamas automobilyje alkoholio nevartojo, tik svečiuose. Prisimena, kad važiuodamas sankryžoje padarė eismo įvykį, tačiau tikslių jo aplinkybių neprisimena. Važiavo vienas. Anksčiau tokių atvejų, kad vairuotų neblaivus nebuvo, tai pirmas kartas, tik kaip ir minėjo, norėjo pastatyti automobilį į garažą, nes dažnai iš jų vagia katalizatorius. Automobilis priklauso jam, kurį laiką pagal individualią veiklą dirbo (duomenys neskelbtini). Anksčiau vairuotojo teisės jam atimtos nebuvo. Prisimena, kad neblaivumo tikrinimo metu jam nustatytas apie 2 promilių girtumas, su tuo sutinka. Negali atsakyti kodėl elgėsi agresyviau prieš pareigūnus, nes šių aplinkybių neprisimena. Gailisi, kad tokia situacija įvyko (1 tomas, b. l. 65-66).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino ir parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas. Kaltę pripažįsta, sutinka duoti parodymus. Jis buvo su žmona ir vaiku svečiuose, pasėdėjo, išgėrė. Tada įvyko konfliktas, nes jis „užpavydėjo“, kadangi draugės vyras pradėjo sakyti komplimentus jo sugyventinei. Tada jie išėjo iš svečių ir tarpusavyje susipyko. Jis nutarė mašiną nuvaryti į garažą, kadangi iš tokių automobilių, kaip pas jį dažniausiai vagia katalizatorius. Jis norėjo apsaugoti mašiną ir įvyko eismo įvykis. Jam važiuoti buvo likę apie 200 metrų iki garažo. Įvykis įvyko, nes jis buvo išgėręs. Jis atsimena, kad sustojo ir vairuotojas suko. Vairuotojas atsitrenkė į jį, nes jis jam mažai vietos paliko važiuoti į posūkį. Šiaip pakankamai vietos buvo vairuotojui pasukti, nes jis sustojo, bet įvyko tokia situacija. Jis mano, kad yra jo kaltė, nes per mažai vietos vairuotojui paliko. Vėliau buvo iškviesti pareigūnai, atvykus pareigūnas paskambino draugei ir paprašė, kad ji ateitų, tačiau ji buvo su vaiku. Pareigūnai patikrino jo blaivumą, tačiau po skambučio jis dar labiau išsigando, nes suprato kas įvyko ir kokios laukia pasekmės. Jis šoko būsenoje pradėjo neadekvačiai elgtis. Pajautė baimę, nes daug buvo padaryta, kad įgyti tą automobilį. Taip pat pinigus reikia skirti ir vaikui, jį vežti į ligoninę. Automobilis ir buvo tam nupirktas, spalio mėnesį, prieš draugei pagimdant. Jis paėmė paskolą, būtent automobiliui, jis buvo registruotas jo vardu. 1,98 promilės buvo pripūsta, o antru pūtimu dar daugiau. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Žino, kad neteisingai pasielgė. Jis buvo labai seniai baustas, nes važiavo be bilieto. Dabar baudos apmokėtos buvo, būtent dėl šio įvykio, kuris įvyko su pareigūnais. Anksčiau nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam. T. K. yra jo mama. Jis gyvena kartu su savo sugyventine, o mama gyvena atskirai. Tačiau jie gyvena netoli, tai yra, jis gyvena (duomenys neskelbtini), o ji - (duomenys neskelbtini). Labai dažnai susitinka, ją dažnai pasiimdavo iš darbo, nes ji neturi automobilio. Ji taip pat atvažiuoja pas juos aplankyti jo dukros. Jie labai dažnai susitinka, susiskambina, padeda vienas kitam. Jo mama dirba „(duomenys neskelbtini)“ virėja, (duomenys neskelbtini) gatvėje ir jis ją iš ten pasiimdavo po darbo. Jo mama padeda, kartais pažiūri vaiką, kai jis dirba ir negali jo draugė. Apie šį įvykį pakalbėjo su mama ir ji pabarė jį. Jis ilgą laiką nenorėjo jai pasakoti apie tai, nes gėda buvo prisipažinti. Papasakojo, nes nebuvo kur dėtis. Niekados daugiau nedarytų to, nes šis įvykis labai daug problemų sukėlė. Jam tai pamoka visam gyvenimui. Automobilis buvo pirktas, kad būtų gaunami papildomi pinigai ir pas jį yra dar vienas vaikas, kuri reikia vežti pas repetitorių, nes yra problemos su lietuvių kalba. Šeimos poreikiams reikalingas automobilis. Buvo tik vienas automobilis pas jį. Pagrindiniam darbe jam reikėdavo su darbine mašina važiuoti medžiagų nusipirkti, todėl reikalingos teisės. Jam darbe pasakė, kad dėl to, kad neturi teisių, greičiausiai bus sumažintas atlyginimas. Pas jį yra sūnus, kuriam (duomenys neskelbtini) metai ir jis jam į (duomenys neskelbtini) perveda alimentus, tada (duomenys neskelbtini) mėnesių dukra ir (duomenys neskelbtini) vaikas, kuris yra jo draugės, su kuria gyvena. Pažada, kad daugiau to nepakartos niekada gyvenime. Jam svarbu, kad jo vaikai būtų aprūpinti (2 tomas, b. l. 54-59).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

- T. K. (K.) teisiamojo posėdžio metu pateiktu prašymu kaltinamąjį atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą ir parodymais teisme. Teisiamojo posėdžio metu T. K. parodė, kad sutinka duoti parodymus. Ji patvirtina, kad pasirašė prašymą dėl laidavimo. Ji sužinojo apie įvykį po dviejų dienų, kadangi jis bijojo jai pasakyti. Jis pats jai pasakė. Jai gėda dėl sūnaus, jis viską supranta ką pridarė ir kad išgėręs negali sėsti prie vairo. Jis sakė, kad taip atsitiko ir nesuvokė. Jis gailisi ir vertina savo veiksmus kritiškai. Su sūnumi susitinka dažnai, kažkur per savaitę 2-3 kartus. Pas ją slenkantis grafikas ir dažnai būna, kad sekmadieniais dirba, todėl jis padėdavo nuvažiuoti. Kai gulėjo ligoninėje, tai atvažiuodavo maisto atveždavo, nes „covidas“ buvo. Gėda dėl jo labai. Administracinė nuobauda buvo viena, kad be bilieto važiavo. Jis viską suprato ir labai gailisi. Dažniau pasimatys ir susiskambins su juo. Jam visada paskambins. Supranta savo atsakomybę. Nedažnai sūnus vartoja alkoholį, per šventes irgi dirbdavo, kad daugiau užsidirbti. Nesupranta, kaip taip įvyko. Jų santykiai su žmona geri, protinga moteris, kai pirmą kartą ją sutiko, tai jai labai ji patiko. Jis suaugęs žmogus, bet dėl sąžiningumo bijojo prisipažinti dėl tokio dalyko. Jis nedažnai vartoja alkoholį, o stengiasi visada dirbti. Jo sugyventinė turi darbą. Jam šeima svarbi (2 tomas b. l. 54-59).

- liudytojos Lauros Valeikienės, apklaustos ikiteisminio tyrimo metu, duotais parodymais, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės II-os kuopos V-ojo būrio vyresniąja patrule. 2022 m. balandžio 18 d., dirbo nuo 18.00 val. iki 2022 m. balandžio 19 d. 06.00 val. kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės II-os kuopos V-ojo būrio vyriausiuoju patruliu – Nerijumi Akavecku, borto Nr. V1728. 2022 m. balandžio 18 d. apie 20.10 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo budėtojo (toliau – VPK OVS) gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), kur prie namo, susidūrė 2 automobiliai: pranešėjo „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesutaria, automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas – P. M., kuris žodžiu jam paaiškino, kad važiuojant (duomenys neskelbtini), automobiliu „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir iš (duomenys neskelbtini), norėdamas pasukti į dešinę, pastebėjo priešprieša, kitoje eismo juostoje atvažiuojantį automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl ko P. M. sustojo praleisti automobilio, tačiau automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas nepristabdęs įvažiavo į P. M. vairuojamą automobilį. Besiaiškinant minėto įvykio aplinkybes ir priėjus arčiau „Toyota Prius“ vairuotojo, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Pradėję bendrauti su vyriškiu, paprašė jo prisistatyti, asmuo pateikė jam savo vairuotojo pažymėjimą, išduotą R. K., gimusio (duomenys neskelbtini) metais vardu. Jam bendraujant su R. K., iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo sunkiai orientavosi aplinkoje, judesiai buvo nekoordinuoti, o jo kalba buvo nerišli. Žodžiu pasiteiravus asmens, kada pastarasis paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, jis į klausimą neatsakė, dėl to pasiūlė asmeniui pasitikrinti jo neblaivumą. Asmeniui sutikus, alkotesterio „Drager Alkotest 6810 Nr. ARFM-0443“ pagalba pirmu pūtimu, t. y. 2022 m. balandžio 18 d. 20.40 val. jam nustatytas 1,98 promilių neblaivumas, antru pūtimu, t. y. 2022 m. balandžio 18 d. 21.03 val. jam nustatytas 2,10 promilių neblaivumas. Kadangi R. K. sunkiai orientavosi aplinkoje bei buvo akivaizdžiai neblaivus, pasiūlė jam prisėsti į jų tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Žodžiu paprašė jo paskambinti savo žmonai, kad pastaroji ateitų jo pasiimti, kadangi asmuo svirduliavo ir baiminosi, kad jam kas nenutiktų begrįžtant namo, tačiau jam paskambinus žmonai, pastaroji nesutiko to padaryti, dėl ko R. K. jos atžvilgiu pradėjo vartoti necenzūriniais žodžius, o baigus telefoninį pokalbį R. K. tapo agresyvus, pradėjo neadekvačiai elgtis, kas pasireiškė tuo, kad jis pradėjo daužyti jų tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą, tačiau apgadinimų nepadarė. Pareikalavus asmens nutraukti savo neteisėtus veiksmus, asmuo į jų pastabas nereagavo, dėl ko jos kolega Nerijus Akaveckas išlipo iš tarnybinio automobilio ir nuėjo pabendrauti su R. K., kad pastarasis nurimtų. Nerijui Akaveckui atidarius tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kameros dureles, R. K. ištiestomis rankomis iššoko iš tarnybinio automobilio ir rankomis sugriebė jos kolegai už jo tarnybinės uniformos, po ko R. K. mojosi trenkti Nerijui Akaveckui į jo veido sritį, tačiau kolega išvengė smūgio. Grumtynių metu R. K. iš Nerijaus Akavecko šarvinės liemenės nuplėšė radijo ryšio priemonę ir numetė ją ant žemės. Jai išlipus iš tarnybinio automobilio tikslu eiti padėti kolegai, prieš R. K. buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, asmuo buvo pargriautas veidu į žemę, po ko R. K. pradėjo stangrinti rankas, bei spardytis kojomis (tačiau fizinio skausmo nepatyrė). Reikalaujant asmens nutraukti jo neteisėtus veiksmus bei nurimti, R. K. į jų žodžius nereagavo, asmuo kėlė pavojų sau bei kitiems, dėl to jo atžvilgiu buvo panaudota spec. priemonė – antrankiai. R. K. gulėdamas ant žemės pradėjo grasinti Nerijui Akaveckui, kad jį susiras ir užmuš, po ko keikė jį necenzūriniais žodžiais. R. K. gulėdamas ant žemės nenusiramino, pradėjo dar garsiau rėkti, šaukti ir muistytis, po ko pradėjo savo veidą trintį į esamą gruntą, to pasėkoje susižalojo savo veidą ir kaltino juos, kad tai jie jį sužalojo. R. K. buvo pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, T. Ševčenkos g. 26, Vilnius. Įvykis užfiksuotas „Body 1735“;

- 2022 m. balandžio 19 d. apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad apžiūros objektas 21 „Body“ kamerų vaizdo įrašas (vaizdo įrašai IBPS-e). Apžiūros metu nustatyta: 1. Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. 2022_0418_204018_003, kurio trukmė 03:08 min. Filmavimo pradžia 20:40 val. Pareigūnui bendraujant su vairuotoju pastarasis nurodė, kad važiavo į dešinę ir įvažiavo į kitą automobilį. Automobilis priklauso vairuotojui. Vyras nurodė, kad nieko nevartojo. Pareigūnas bando patikrinti neblaivumą alkotesteriu; 2. Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. 2022_0418_204034_011, kurio trukmė 02:08 min. Filmavimo pradžia 20:40 val. Pareigūnė tikrina automobilio dokumentus. Ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota; 3. Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. 2022_0418_204319_004, kurio trukmė 03:00 min. Filmavimo pradžia 20:43 val. Pirmu pūtimu vairuotojui nustatytas 1,98 promilės neblaivumas ir iškviestas tralas automobilio nuvežimui. Alkotesterio parodymų neskundė. Daugiau reikšmingos informacijos neužfiksuota; 4. Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. 2022_0418_204618_005, kurio trukmė 03:00 min. Filmavimo pradžia 20:46 val. Ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota; 5. Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. 2022_0418_204917_006, kurio trukmė 03:00 min. Filmavimo pradžia 20:49 val. Ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota; 6. Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. 2022_0418_205216_007, kurio trukmė 03:00 min. Filmavimo pradžia 20:52 val. Ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota; 7. Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. 2022_0418_205515_008, kurio trukmė 03:00 min. Filmavimo pradžia 20:55 val. Ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota; 8. Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. 2022_0418_205814_009, kurio trukmė 03:00 min. Filmavimo pradžia 20:58 val. Pareigūnui kalbant su vairuotoju pastarasis negali paaiškinti kas nutiko, neprisimena, kad vairavo, nurodo, kad nevairavo ir negalėjo neblaivus atsisėsti už vairo. Daugiau reikšmingos informacijos neužfiksuota; 9. Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. 2022_0418_210113_010, kurio trukmė 03:00 min. Filmavimo pradžia 21:01 val. Ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota; 10. Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. 2022_0418_210412_011, kurio trukmė 03:00 min. Filmavimo pradžia 21:04 val. Antrą kartą tikrinant vairuotojo neblaivumą, jam nustatytas 2.10 promilės neblaivumas (02:20 min.) Alkotesterio parodymų neskundė; 11. Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. 2022_0418_210711_012, kurio trukmė 03:00 min. Filmavimo pradžia 21:07 val. Ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo 02:29 min. vyras pradeda daužyti tarnybinio automobilio duris ir iš tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpos užšoko ant pareigūno, vartoja necenzūrinius žodžius; 12. Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. 2022_0418_211010_013, kurio trukmė 03:00 min. Filmavimo pradžia 21:10 val. Prieš asmenį panaudotos spec. priemonės – antrankiai. Daugiau reikšmingos informacijos neužfiksuota; 13. Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. 2022_0418_211309_014, kurio trukmė 03:00 min. Filmavimo pradžia 21:13 val. Ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota; 14. Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. 2022_0418_211608_015, kurio trukmė 03:00 min. Filmavimo pradžia 21:16 val. Ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota; 15. Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. 2022_0418_211907_016, kurio trukmė 03:00 min. Filmavimo pradžia 21:19 val. Ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota; 16. Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. 2022_0418_212206_017, kurio trukmė 03:00 min. Filmavimo pradžia 21:22 val. Vaizdo įraše užfiksuota, kad vyras šaukiasi pagalbos, sako, kad jį smaugią pareigūnai. Vaizdo įraše matyti, kad pareigūnai stovi tolėliau nuo antrankiais surakinto vyro; 17. Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. 2022_0418_212505_018, kurio trukmė 03:00 min. Filmavimo pradžia 21:25 val. Ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota; 18. Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. 2022_0418_212804_019, kurio trukmė 03:00 min. Filmavimo pradžia 21:28 val. Į įvykio vietą atvyko papildomas policijos ekipažas. Daugiau reikšmingos informacijos neužfiksuota; 19. Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. 2022_0418_213103_020, kurio trukmė 03:00 min. Filmavimo pradžia 21:31 val. Ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota; 20. Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. 2022_0418_213402_021, kurio trukmė 02:44 min. Filmavimo pradžia 21:34 val. Ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota; 21. Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. 2022_0418_221323_022, kurio trukmė 00:38 min. Filmavimo pradžia 22:13 val. Ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota;

- 2022 m. balandžio 18 d. Vilniaus apskrities VPK VTV vyriausiojo patrulio E. Stašaičio tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2022 m. balandžio 18 d. apie 21.00 val. patruliuojant kartu su vyriausiais patruliais L. Mockevičiumi ir G. Petkūnu iš VPK OVS gavo pranešimą, kad V1728, adresu (duomenys neskelbtini) reikia pagalbos. Atvykus nurodytu adresu pasitiko V 1728 ekipažo pareigūnai, kurie paaiškino, kad jiems pasipriešino ir labai agresyviai elgėsi pilietis R. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Jiems atvykus jis jau buvo paguldytas ir surakintas antrankiais. Pasodinus asmenį į tarnybinį automobilį, sulaikytiems skirtoje vietoje, jis rėkė, muistėsi, elgėsi neadekvačiai, trankėsi kojomis ir rankomis. Po to, pradėjo kojomis trankyti grotas skirtas uždaryti sulaikytiems asmenims skirtą patalpą. Asmuo vis stipriau ir stipriau kojomis trankėsi tarnybiniame automobilyje. Sustojus ir priėjus prie sulaikyto, jis vis stipriau trankė kojomis grotas ir jos pradėjo judėti, nuo smūgio atsilaisvino kniedės laikančios konstrukciją, sulinko pagrindiniai konstrukcijos laikikliai ir konstrukcija pradėjo judėti, atsilaisvino. Baiminantis, kad asmuo išlauš sulaikytiems asmenims uždaryti skirtas grotas, bei taip gali padaryti žalos sau ir tarnybiniam automobiliui, asmuo buvo išlaipintas, su surišimo priemone buvo surištos jo kojos ir taip paguldytas sulaikytiems asmenims skirtą patalpą. Asmuo buvo pristatytas Vilniaus apskrities VPK OVS;

- 2022 m. balandžio 18 d. P. M. paaiškinimais iš kurių matyti, kad apie 19.55 val. važiuojant (duomenys neskelbtini), sukant į dešinę link (duomenys neskelbtini) tam, kad praleisti (duomenys neskelbtini) automobilį, sustojo ir (duomenys neskelbtini) vairuotojas vėl pradėjo judėti, ir pasukęs vairą į jo automobilio „Volvo S60“, pilkos spalvos, atsitrenkė ir sustojo. Pradėjus aiškintis aplinkybes, (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kuris iš šono atsitrenkė – neblaivus, norėjo suversti kaltę jam ir aiškino, kad jis į jį įvažiavo tyčia. Neradus bendros kalbos ir sklindant dideliam alkoholio kvapui, iškvietė policiją;

- 2022 m. balandžio 18 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuris patvirtina, kad R. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) metais, nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0443, patikros sertifikatas Nr. 1540482, 20.40 val. nustatytas 1,98 promilių girtumas, antru pūtimu 21.03 val. nustatytas 2,10 promilių girtumas;

- 2022 m. balandžio 18 d. 20.40 val. alkotesterio 6810 Nr. ARFM - 0443, kuriuo R. K. nustatytas 1,98 promilės girtumas, kvitu (1t., b.l. 14);

- 2022 m. balandžio 18 d. 21.03 val. alkotesterio Nr. ARFM - 0443, kuriuo R. K. nustatytas 2,10 promilės girtumas, kvitu (1 t., b.l. 14);

- 2022 m. balandžio 18 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame matyti, kad apžiūrimas lengvasis automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilis (duomenys neskelbtini) ,,ETransport“, apgadintas kairės pusės sparnas ir kairės pusės durelės. 2022 m. balandžio 18 d. automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežtas laikinai saugoti į automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilnius. 2022 m. balandžio 20 d. automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkui R. K. išduotas leidimas atsiimti transporto priemonę iš automobilių saugojimo aikštelės;

- VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išrašu, kuriame nurodyta, kad automobilio „Toyota Prius“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra R. K., gimęs (duomenys neskelbtini) metais;

- VšĮ „EMPREKIS“ duomenimis iš kurių matyti, kad automobilio „Toyota Prius“, pasirinkti metai (duomenys neskelbtini), hibridas, kategorija M1-AB, vertė 3 320,00 eurų su PVM;

- 2022 m. balandžio 18 d. Vilniaus apskrities VPK KP NVRS tyrėjo tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad 2022 m. balandžio 18 d, apie 20.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, pilietis R. K., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnams tikrinimo metu jam alkotesterio pagalba, pirmuoju pūtimu buvo nustatytas 1,98 promilių girtumas ir antruoju pūtimu nustatytas 2,10 promilių girtumas. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad R. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,98 promilės etilo alkoholio koncentracija. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. R. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų duoti parodymai, „body“ kamerų vaizdo įrašai, neblaivumo nustatymo aktas, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose, kituose dokumentuose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama R. K. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes R. K. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teisme gautas T. K. prašymas atiduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą ( 2 t., b.l. 37).

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018). Be to, formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-120-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-184-697/2019).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. K. yra teisiamas pirmą kartą, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų kategorijai. Vertindamas kaltinamojo asmenybės pavojingumą teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltinamojo gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis pripažino savo kaltę ir davė nuoseklius parodymus. Jis dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, savo veiksmus vertino kritiškai, teigė padaręs išvadas, nurodė, kad jam yra gėda dėl tokio poelgio ir, kad toks jo elgesys daugiau nepasikartos. Kaltinamojo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis laikytini jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamojo veika sunkių padarinių nesukėlė, tačiau buvo padarytas autoįvykis, kuriuo metu nebuvo sužaloti žmonės, o tik apgadintas turtas. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamasis neteistas, nors baustas administracine tvarka, tačiau padaryti pažeidimai nėra itin šiukštūs. Be to paskirtas baudas R. K. sumoka. Kaltinamas yra dirbantis, stengiasi aprūpinti šeimą, papildomai uždarbiauja dirbdamas pagal individualią veiklą. Gyvena su sugyventine, turi du (duomenys neskelbtini) vaikus ir augina sugyventinės vaiką. Pažymėtina, kad kaltinamąjį sieja glaudūs ryšiai su šeima, jis taip pat dažnai bendrauja su savo mama, kuri gyvena netoliese. Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio, todėl spręstina, kad ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip jau minėta, byloje yra pateiktas kaltinamojo motinos T. K. (K.) prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja paaiškino, kad yra neteista, administracine tvarka bausta, tačiau padarytas administracinis nusižengimas nėra šiurkštus (už važiavimą be bilieto), ji yra dirbanti. Teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad prašo atiduoti sūnų jos atsakomybėn pagal laidavimą. Mano, kad jų ryšys šeimoje glaudus, jie palaiko nuolatinį ryšį, ji dažnai atvažiuoja pas sūnų prižiūrėti anūkės, susiskambina, todėl galėtų daryti teigiamą įtaką. Nepateisina jo padarytos nusikalstamos veikos, nurodo, kad jaučia gėdą, nesupranta kaip tai galėjo įvykti, kadangi sūnus dirba dviejuose darbuose ir visą laiką stengiasi išlaikyti šeimą. Mano, jog tai nepasikartos, kadangi bendrauja su sūnumi ir jam pačiam yra didelė gėda už tai ką padarė.

Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad esminę reikšmę turi ne bausmės griežtumas, bet jos neišvengiamumas, o nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad kaltinamojo veikos pavojingumas dar nėra pasiekęs tokio laipsnio ir jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti R. K. pasitikėjimą. Nuolatinis kaltinamojo ir jo mamos (laiduotojos) bendravimas ir artimų santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra stabilūs ir glaudūs, kad T. K. gebėtų teigiamai įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad T. K. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė sutikimą būti laiduotoja. Ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į kilusias pasekmes, R. K. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos T. K. (K.) asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas 2 (dviejų) metų terminui bus pakankama poveikio priemonė R. K. Laiduotoja per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį R. K. elgesį bei jo asmenybę, yra pakankamas. Įvertinus tai, kad kaltinamasis šiuo metu yra dirbantis, tačiau išlaiko šeimą, turi du (duomenys neskelbtini) vaikus ir auginą sugyventinės vaiką, o laiduotojos finansinė būklė taip pat yra sunki, todėl atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, R. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato. Laiduotojos ir kaltinamojo sąveikos skatinimas, įvertinus jų asmenybes bei santykių pobūdį paskiriant užstatą, nėra būtinas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, teismas, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui gali skirti minėtame straipsnyje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones. Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam R. K. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasis šia teise, o būtent vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti automobiliai. Tokie R. K. veiksmai, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe. Pažymėtina, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, tačiau jam buvo nustatytas 1,98 promilių girtumas, jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu ir paaiškėjo, kad kaltinamasis buvo neblaivus, taip pat jis buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 2 (dvejus) metus 4 (keturis) mėnesius naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2022 m. balandžio 19 d. (1 tomas b. l. 52-53).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3

dalis), tokiu atveju, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Tuo tarpu BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-50-788/2018).

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas pastarojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. R. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis transporto priemone – automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam (1 tomas b. l. 22). Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).

Kaltinamojo gynėjas prašė nekonfiskuoti automobilio, nes minėta transporto priemonė, nors ir registruota kaltinamojo vardu, tačiau jis ją naudoja šeimos poreikiams ir tai yra papildoma galimybė kaltinamajam užsidirbti, kadangi turi išlaikyti vaikus. Tačiau teismas pažymi, kad bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats, dėl to kaltinamojo gynėjo prašymas nekonfiskuoti automobilio atmestinas.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – R. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK tyrėjos E. Dzisevič žinioje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai VĮ „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2022 m. balandžio 19 d. nutarimu taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas R. K. vardu registruotai ir jam priklausančiai transporto priemonei „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) (1 tomas b. l. 23-26), paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi teismas,

nusprendžia:

R. K. (R. K.) pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Perduoti R. K. (R. K.) pagal laidavimą laiduotojos T. K. (K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu R. K. (R. K.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (du) metus 4 (keturis) mėnesius naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2022 m. balandžio 19 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, R. K. (R. K.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – R. K. (R. K.) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK tyrėjos E. Dzisevič žinioje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai VĮ „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2022 m. balandžio 19 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą R. K. (R. K.) vardu registruotai ir jam priklausančiai transporto priemonei „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. K. (R. K.) ir laiduotojai T. K. (K.), kad:

- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Jolanta Bagdonienė