Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. 2024 m. rugpjūčio 5 d., apie 17.14 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Tiguan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,52 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. J. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jam diagnozavo rimtas ligas. Važiavo namo. Pakeliui nupirko degtinės. Sustojo netoli namų. Automobilyje išgėrė nepilną 0,7 l butelį degtinės, kad sumažinti stresą. Nusprendė važiuoti namo. Pavažiavo atbulai, šiek tiek į priekį ir atvažiavo policijos pareigūnai. Neprisimena, kad būtų įvažiavęs į stulpą. Suvokė, kad vairuoja būdamas neblaivus. Jautėsi neblogai. Patikrinimo metu pareigūnai nustatė jo neblaivumą. Automobilyje rastas degtinės butelis yra tas, iš kurio gėrė. Savo poelgį vertina blogai, labai gailisi dėl to.

Liudytojas, policijos pareigūnas S. S. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 5 d., apie 16.05 val., gavo pranešimą apie tai, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini), automobilis „Volkswagen Tiguan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į elektros stulpą ir pasišalino. Įformino eismo įvykį. Apie 17.14 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį „Volkswagen Tiguan“, kuris važiavo atbulas. Įjungus tarnybinio automobilio mėlynos, raudonos spalvos ir garso specialiuosius signalus, automobilis vis tiek važiavo link jų ir sustojo vos neatsitrenkęs į tarnybinį automobilį. Automobilį vairavo V. J. V. J. buvo akivaizdžiai neblaivus, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, išlipęs iš jis automobilio svirduliavo, jo kalba buvo nerišli. Paklausus, atsakė, kad alkoholinių gėrimų nevartojo, o apie atsitrenkimą į elektros stulpą nieko paaiškinti negalėjo. Patikrinus nustatyta, kad V. J. yra neblaivus.

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad V. J. nurodė, jog alkoholį vartojo 2024 m. rugpjūčio 5 d. ryte.

Iš 2024 m. gegužės 21 d. patikros sertifikato matyti, kad alkoholio kiekio matuoklis Alcotest 7510 Nr. ARKB-0191 yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2024 m. lapkričio 18 d.

Iš alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 7510 Nr. ARKB-0191 kvitų matyti, kad V. J. 2024 m. rugpjūčio 5 d. 17.19 val. nustatytas 3,53, o 17.36 val. – 3,52 promilės neblaivumas.

Iš automobilio „Volkswagen ,Tiguan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo matyti, kad ant automobilio kėbulo matomi akivaizdūs apgadinimai. Automobilio priekinis bamperis, priekinis dešinys sparnas, priekinis dešinys žibintas ir variklio dangtis stipriai apgadinti. Automobilio vairuotojo durelėse matomas 0,7 l talpos stiklinis butelis su užrašu „Vodka Berezovaja rošča“. Prie protokolo pridėta fotolentelė.

Iš 0,7 l talpos stiklinio butelio su užrašu „Vodka Berezovaja Rošča“ apžiūros protokolo matyti, kad butelio viduje yra skaidrios spalvos skystis, apie 2 cm nuo dugno. Atidarius kamštį, iš butelio vidaus sklinda alkoholio kvapas. Prie protokolo pridėta fotolentelė.

Dėl veikos kvalifikavimo, kaip nusikalstamos.

Motyvuojamoji dalis

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo V. J. kaltė vairavus automobilį būnant neblaiviam, kai jam nustatytas 3,52 promilės neblaivumas, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Kaltinamasis V. J. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad prieš pat vairavimą automobilyje vartojo degtinę, išgėrė beveik visą 0,7 l talpos butelį. Be V. J. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagrindžia liudytojo, policijos pareigūno S. S. parodymai, iš kurių matyti, kad buvo sustabdytas V. J. vairuojamas automobilis; alkoholio kiekio matuoklio kvitas, pagrindžiantis, jog V. J. buvo nustatytas 3,52 promilės neblaivumas; automobilio apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad vairuotojo durelėse rastas degtinės butelis; degtinės butelio apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad 0,7 l talpos butelio viduje skaidrios spalvos skysčio yra apie 2 cm nuo dugno; ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie tarpusavyje sutampa, atskirose detalėse vieni kitus papildo. V. J. suvokė, kad automobilį vairuoja būdamas neblaivus ir norėjo taip veikti, nes, kaip pats parodė, prieš pat tai išgėrė beveik visą 0,7 l talpos butelį degtinės, be to, tai rodo pats savaime didelis, sunkus V. J. nustatyto neblaivumo laipsnis, dėl kurio žmogus objektyviai negali jaustis blaivus, todėl jis veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrindamas, tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo V. J. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicija nėra blanketinė, todėl iš V. J. pareikšto kaltinimo, kaip perteklinis, šalintinas jam inkriminuotas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 ,,Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET), 14 punkto, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, pažeidimas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (2 dalies 1–4 punktai).

N. J. prašo perduoti V. J. jos atsakomybei pagal laidavimą.

V. J. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą; pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; duomenų apie padarytą žalą nėra. V. J. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą; nežiūrint gaunamos pareigūnų pensijos ir turimų sveikatos problemų, ilgą laiką dirbo greitosios medicinos pagalbos automobilio vairuotoju, darbo neteko dėl nagrinėjamo įvykio, sustabdžius specialiąją teisę vairuoti transporto priemones; neteistas, per pastaruosius trejus metus penkis kartus baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su transportu, kurie yra nešiurkštūs, paskirtas baudas sumokėjo. Visa tai V. J. asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo apibūdina visumoje teigiamai ir leidžia daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, todėl yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

N. J. yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą, dirba prekių surinkėja, neteista, per pastaruosius trejus metus administracine tvarka nebausta. Visa tai N. J. asmenybę taip pat apibūdina teigiamai. N. J. yra V. J. sutuoktinė, santuokoje jie gyvena jau virš dvidešimties metų, N. J. judviejų tarpusavio ryšį apibūdino, kaip tamprų, palaikantį. N. J., viena vertus, išreiškė aiškiai neigiamą požiūrį į V. J. poelgį, kita vertus, akcentavo norą ir pastangas jam padėti, kad tai daugiau nepasikartotų. Savo ketinimus N. J. patvirtino įsipareigojimu įmokėti užstatą, netgi kai tai, kaip pati nurodė, būtų našta jų šeimai, kadangi liko viena dirbanti. N. J. yra brandaus amžiaus, turinti pakankamą gyvenimišką patirtį tam, kad galėtų V. J. daryti teigiamą įtaką. V. J. patikino įsiklausantis, vertinantis N. J. nuomonę. Visa tai sudaro pagrindą išvadai, kad N. J. yra verta teismo pasitikėjimo, todėl V. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį N. J. atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Prokurorė prašo nustatyti dvejų metų laidavimo terminą. V. J. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų; jam nustatytas sunkus, 3,52 promilės neblaivumo laipsnis ženkliai viršija ribą, nuo kurios (1,51 promilės) už motorinių transporto priemonių vairavimą būnant neblaiviam kyla baudžiamoji atsakomybė; automobilį V. J. vairavo dienos metu, gyvenamųjų namų kvartale, vos nesusidūrė su policijos pareigūnų tarnybiniu automobiliu. Teismo vertinimu, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra pakankamai didelis, tai reikalauja ir pateisina ilgesnio sąlyginio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės termino nustatymą, todėl teismas pritaria prokurorei.

Vadovaujantis BK 40 straipsniu, laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (1 dalis); prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą; atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (5 dalis). N. J. įsipareigojo įmokėti 1 000 Eur dydžio užstatą, kita vertus, nurodė, kad gauną 900 Eur dydžio darbo užmokestį, atskaičius mokesčius ir jog po įvykio liko viena dirbanti šeimoje. Įsipareigojimas įmokėti užstatą rodo N. J. ketinimų rimtumą ir patvirtina jos tinkamumą būti laiduotoja. Atsižvelgiant į tai, taip pat į atsitiktinį padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir teigiamą V. J. asmenybės apibūdinimą, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jis atleistinas be užstato.

Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių.

BK 67 straipsnio 2 dalies pagrindu pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (1 punktas); turto konfiskavimas (7 punktas).

Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (1 dalis); teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (2 dalis).

BK 72 straipsnyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (1 dalis); konfiskuotinu turtu laikoma šio kodekso uždraustos veikos priemonė (2 dalis); kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (3 dalis).

Pažymėtina, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018). Teismo vertinimu, analogiškas aiškinimas tinkamas sprendžiant ir uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, nes šiuo aspektu tarp jų nėra skirtumo. Be to, kasacinės instancijos teismo praktika yra formuojama ta linkme, kad ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju pagal bendrą taisyklę kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-303/2022; 2K-182-303/2022; 2K-18-719/2022; 2K-112-942/2021; 2K-288-788/2020).

Nusikalstamą veiką V. J. padarė naudodamasis jam priklausančiu automobiliu ir specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Minėta, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra pakankamai didelis, V. J. nustatytas sunkus, net 3,52 promilės neblaivumo laipsnis, jis vos nesusidūrė su policijos pareigūnų tarnybiniu automobiliu. Be to, V. J. asmenybė, nors visumoje ir apibūdinama teigiamai, tačiau per pastaruosius trejus metus jis penkis kartus baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su transportu. Atsižvelgiant į tai, siekiant prevencinių tikslų, tam, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, V. J. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės: specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas, kurio terminas nustatytinas atitinkantis vidurkį, ir turto – automobilio konfiskavimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsnio 2 ir 3 dalimis,

nusprendžia:

V. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant dvejų metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, V. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis, V. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – iš jo konfiskuoti automobilį „Volkswagen Tiguan“, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

V. J. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Alos Petrenko 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu V. J. paskirtą procesinę prievartos priemonę – galimam turto konfiskavimui užtikrinti laikiną, nuo 2024 m. rugpjūčio 7 d. iki 2025 m. vasario 7 d., jo nuosavybės teisės į automobilį „Volkswagen Tiguan“, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą, dalinai apribojant nuosavybės teisę, uždraudžiant automobilį valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę automobiliu naudotis, palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto (automobilio) konfiskavimo įvykdymo. Nuosprendžio nuorašą nedelsiant ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

V. J. išaiškinti, kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

N. J. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.