- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-03
- Bylos Nr.
- e2-2857-580/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01002-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Jūra Marija
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei
- Kategorijos
- 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė R. M. prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisti 67 500 Eur turtinę žalą ir 50 000 Eur neturtinę žalą. Nurodė, kad:
1.1. kad teismas ir teisėjai įvykdė neteisėtus kaltus veiksmus, atsisakydami priimti jos ieškinį dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą pripažinimo. Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė civilinėje byloje Nr. e2-15612-584/2021 priėmė 2021-06-10 nutartį, kuria atsisakė priimti ieškinį. Kvalifikuotas teisėjas tokių klaidų negali daryti, turi atskirti bylų tapatumą. Teisėja Diana Jasaitienė padarė ne klaidą, o tyčia atsisakė priimti ieškinį, šiurkščiai pažeidė įstatymą ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi;
1.2. Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas 2021-07-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1338-413/2021 paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, nors iš tikrųjų nutartį pakeitė. Kauno apygardos teismas pripažino, kad Kauno apylinkės teismo nutartimi neteisingai atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, tačiau nustatė, kad remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu ieškinys nenagrinėtinas teisme. Tuo teisėjas Gintautas Koriaginas įvykdė neteisėtus veiksmus, nes tyčia įstatymą pažeidžianti nutartis negali būti palikta galioti nepakeista;
1.3. Kauno apygardos teismo nutartyje nurodomos trys kitos bylos, tačiau jos nėra tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kauno apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-1102-406/2012 nustatyta, kad dėl to, jog valstybės valdžios pareigūnai nepriėmė potvarkio, nesudarytas dvišalis žemės pirkimo-pardavimo sandoris ir dėl to S. M., nors ir sumokėjusi už žemės pirkimą pinigus bei mokesčius už žemės privatizavimą ir dokumentų rengimą, neįgijo nuosavybės teisių į žemę. Tai reiškia, kad teismas nustatė, jog S. M. pareigūnai apgavo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus pareigūnai leido ieškovės močiutei S. M. privatizuoti žemę, išdavė jai Mokėjimo pranešimą sumokėti už žemės pirkimą 3 119 rublių, sudarė su notaro nepatvirtintą žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Be to, pareikalavo, kad S. M. sumokėtų 300 rublių mokestį už žemės privatizavimą ir dar 300 rublių už žemės privatizavimo dokumentų rengimą. Apie nusikalstamus Nacionalinės žemės tarnybos veiksmus teismas privalėjo pranešti prokurorui. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vadovas V. D. melavo, kad S. M. už žemės pirkimą nesumokėjo pinigų. Kur dingo S. M. sumokėti pinigai – nenustatyta;
1.4. priimdami tokias nutartis, teisėjai įvykdė neteisėtus kaltus veiksmus, nes tyčia atsisakė priimti ieškinį, žinodami, kad nėra tam pagrindo. Atsisakant priimti ieškinį, padaryta turtinė ir neturtinė žala, nes iš ieškovės atimta teisė ginti nuosavybės teises į 0,225 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas);
1.5. žemės kainos skelbiamos viešai ir yra visiems žinomos. Vieno aro kaina yra 3 000 Eur, viso Žemės sklypo vertė sudaro 67 500 Eur. Kauno rajone dirbama žemė kainuoja nuo 19 000 iki 150 000 eurų už hektarą. Rinkos kaina yra didesnė (https://ukininkopatarejas.lt/zemes-kaina-auga/lyg/ant/mieliu/). Rinkos kaina, kaip skelbiama internete www.aruodas.lt, Kauno rajone siekia net 14 000 eurų už arą. Dažniausiai nurodoma kaina apie 3 000-4 000 eurų už arą. Neturtinę žalą dėl pergyvenimų, jog teisėjai nebaudžiami šiurkščiai pažeidžia įstatymus, įvertino 50 000 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:
2.1. pagal CK 6.272 straipsnio 1-3 dalis teisė į žalos atlyginimą atsiranda, kai konstatuojama, jog valstybės institucija ar jos pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus, buvo padaryta žala ir tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys. Jeigu žala padaryta dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, turi būti nustatyta teismo ar kito teismo pareigūno kaltė;
2.2. iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021-06-10 nutarties matyti, kad teismas, atsisakė priimti ieškinį, nustatęs, kad ieškovė 2011-04-15 prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos močiutė S. M., mirusi (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, ūkio pastatą su kiemo įrenginiais ir Žemės sklypą. Kauno rajono apylinkės teismas 2011-09-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1466-720/2011 pareiškimą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjas gali neteismine tvarka gauti dokumentus. Kauno apygardos teismas 2012-01-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-167-555/2012 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą;
2.3. Kauno apygardos teismas 2021-07-15 nutartimi nustatė, kad nors civilinėse bylose faktinės aplinkybės yra panašios, tačiau pagrindas ir dalykas skiriasi, naudojami skirtingi teisių gynybos būdai. Kartu nustatyta, kad Kauno apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-1102-406/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A146-333/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-17 byloje Nr. eA-2575-502/2015 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-30 byloje Nr. A-547-261/2017 konstatuotos aplinkybės nesudaro pagrindo kitaip teisiškai vertinti situacijos. Teismų sprendimais konstatuota, kad Žemės sklypas yra valstybės nuosavybė, nes 2009 m. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo procedūra neužbaigta. Kauno apygardos teismas 2021-07-15 nutartimi ištaisė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021-06-10 nutartyje padarytą faktinės situacijos teisinio įvertinimo klaidą;
2.4. pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, negali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat jie negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus bei teisinius santykius. Kauno apygardos teismas 2021-07-15 nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti ieškinį ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko;
2.5. teismo kaltė gali būti nustatyta tik tuo atveju, kai buvo padaryta akivaizdžių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų. Vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą gali būti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą, ar teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikomą teisės nuostatą reikėjo tik ją pritaikyti. Teismai vadovavosi CPK normomis ir tinkamai naudojosi jiems suteiktomis teisėmis, atsižvelgdami į faktines bylų aplinkybes bei nepadarė jokių esminių procesinių pažeidimų;
2.6. ieškovė turėjo įrodyti galimai patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Ieškovės argumentai, kad internetinių skelbimų portaluose Kauno rajone nurodoma žemės kaina yra apie 3 000-4 000 Eur už 1 arą, neparemti įrodymais ar skaičiavimais, todėl laikytini nepagrįstais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
3. Ginčas byloje kilo dėl valstybės pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą atliktų teisėjų tyčinių neteisėtų veiksmų. Ieškovė įrodinėja, jog žala jai padaryta neteisėtais tyčiniais teisėjų veiksmais, kai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atsisakė priimti jos civilinio proceso tvarka paduotą pareiškimą, spręsdami, jog ieškiniai yra tapatūs.
4. Byloje nustatyta, kad 2021-05-31 R. M. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams padavė ieškinį atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius, kuriuo prašė pripažinti R. M. nuosavybės teises į 0,225 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurį ji paveldėjo priimdama (duomenys neskelbtini) mirusios močiutės S. M. palikimą. R. M. 2021-05-31 pareiškime nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės administracija kitoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje (bylos Nr. e2-7285-848/2021) prašo iš jos priteisti 349,90 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio ir delspinigius. Toje byloje pateikto priešieškinio teismas nepriėmė, dėl ko lieka neišspręstas ginčas dėl nuosavybės teisių į Žemės sklypą prie R. M. priklausančio gyvenamojo namo. Kauno rajono savivaldybė tvirtina, kad Žemės sklypas yra valstybės nuosavybė, dėl ko ir prašo priteisti nuomos mokestį. Ieškovė tvirtino, kad ji paveldėjo S. M. nuosavybės teise priklausiusius pastatus ir Žemės sklypą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. S. M. sumokėjo 3 119 rublių už Žemės sklypą, tačiau žemės nuosavybės dokumentai nebuvo sutvarkyti.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno apylinkės teismo 2021-06-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-15612-584/2021, priimta teisėjos Dianos Jasaitienės, atsisakyta priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, nurodžius, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas rėmėsi Kauno rajono apylinkės teismo civiline byla Nr. 2-1466-720/2011.
6. Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1466-720/2011 priimtu 2011-09-02 sprendimu atmestas R. M. pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos močiutė S. M., mirusi (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, ūkio pastatą su kiemo įrenginiais ir Žemės sklypą. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvavo Kauno rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba ir Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija. Teismas civilinėje byloje Nr. 2-1466-720/2011 nustatė, kad R. M. gali įstatymo nustatyta tvarka gauti faktą patvirtinantį dokumentą, ką patvirtina Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus atstovės paaiškinimai, šios tarnybos 2011-08-16 ir 2011-08-26 raštai, įmokas už perkamą žemės sklypą patvirtinantys kvitai. Kauno apygardos teismas 2012-01-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-167-555/2012 sprendimą paliko nepakeistą.
7. Kauno apygardos teismo 2021-07-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1338-413/2021, priimta teisėjo Gintauto Koriagino, Kauno apylinkės teismo 2021-06-10 nutartis palikta nepakeista. Kauno apygardos teismo nutartimi pakeisti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvai bei atsisakymo priimti R. M. ieškinį teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas sutiko, kad ginčo šalys abiejose bylose yra tos pačios, tačiau sprendė, kad 2011 m. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir 2021 m. ieškinio dėl nuosavybės teisių pripažinimo pagrindas ir dalykas skiriasi, naudojami skirtingi teisių gynybos būdai. Kauno apygardos teismas nustatė, kad R. M. ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes juo siekiama įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų peržiūrėjimo ir jais nustatytų faktų bei teisinių santykių modifikavimo. Priimdamas šį sprendimą Kauno apygardos teismas rėmėsi Kauno apygardos administracinio teismo administracinėmis bylomis: 2012-09-10 sprendimas byloje Nr. I-1102-406/2012 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A146-333/2013, 2013-03-04 nutartis byloje); 2015-04-20 sprendimas byloje Nr. eI-1403-414/2015 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. eA-2575-502/2015, 2015-12-17 nutartis byloje); 2016-01-11 sprendimas byloje Nr. I-1627-428/2016 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A-547-261/2017, 2017-05-30 nutartis byloje).
8. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatytos aplinkybės dėl ankstesnių procesų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kauno apygardos administracinis teismo 2012-09-10 sprendimu byloje Nr. I-1102-406/2012 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-04 nutartimi byloje Nr. A146-333/2013 buvo atmestas R. M. skundas, kuriuo prašyta įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą išduoti S. M. žemės nuosavybės dokumentus. Teismai pažymėjo, kad 1992 m. sumokėtų pinigų faktas nebuvo pakankamas, kad su S. M. būtų sudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, nebuvo priimtas Kauno rajono valdybos sprendimas leisti įsigyti Žemės sklypą, pirkimo–pardavimo sutartis nepatvirtinta notariškai. Žemės sklypo privatizavimo dokumentai turi būti rengiami pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus.
9. Kauno apygardos administracinis teismo 2015-04-20 sprendimu byloje Nr. eI-1403-414/2015 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-17 nutartimi byloje Nr. eA-2575-502/2015 atmestas R. M. ieškinys dėl 28 692 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos. Ieškovė įrodinėjo, kad ji negali paveldėti Žemės sklypo dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, nes jie neišduoda 1992 m. S. M. privatizuoto Žemės sklypo nuosavybės dokumentų. Teismai rėmėsi 2012 m. išnagrinėta administracine byla ir konstatavo, kad 1992 m. sumokėtų pinigų faktas nebuvo pakankamas pirkimo-pardavimo sutarčiai su S. M. sudaryti, nepateikta įrodymų, jog sutarties sudarymo procedūra nebuvo užbaigta dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo.
10. Kauno apygardos administracinis teismo 2016-01-11 sprendimu byloje Nr. I-1627-428/2016 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-30 nutartimi byloje Nr. A-547-261/2017 atmestas R. M. ieškinys dėl 164 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos. Ieškovė ginčijo, kad žalą patyrė mokėdama už Žemės sklypo projekto parengimą. Teismai nustatė, kad nebuvo laikytasi projektų rengimo tvarkos, dėl ko nėra pagrindo grąžinti sumokėtus pinigus.
11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018-11-19 sprendimu byloje Nr. eI-6686-428/2018 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-05-13 nutartimi byloje Nr. eA-792-556/2020 atmestas R. M. ieškinys priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, 45 000 Eur turtinės žalos ir 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Žalos atlyginimą grindė neteisėtais valstybės valdžios pareigūnų veiksmais, nuslepiant, kad S. M. sumokėjo pinigus už privatizuojamą Žemės sklypą, dėl ko ieškovė negalėjo paveldėti Žemės sklypo, jai nebuvo išduoti S. M. žemės nuosavybės dokumentai. Teismai, vertindami pareigūnų veiksmų teisėtumą, pasirėmė anksčiau išnagrinėtomis bylomis, ir sprendė, jog neteisėtų veiksmų pareigūnai neatliko. Pažymėjo, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
12. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Kasacinis teismas išaiškino, kad griežtoji valstybės civilinė atsakomybė už CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatytus neteisėtus veiksmus (be kaltės) neapima atsakomybės už asmenims padarytą žalą civiliniame procese (inicijuojant ar nagrinėjant civilinę bylą). Bendroji civilinės atsakomybės taisyklė reikalauja už žalą atsakingo asmens kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.248 straipsnis), o normos, kuriose nustatyta šios taisyklės, kai atsakomybė taikoma be kaltės, išimtis, negali būti aiškinamos plečiamai. Tokia išvada patvirtinama ir sisteminiu teisės aiškinimu, nes CK 6.272 straipsnio 2 dalyje valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, tiesiogiai susieta su teisėjo ar kito teismo pareigūno kalte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014, 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557-313/2015).
13. CK 246 straipsnio 1 dalis apibrėžia neteisėtus veiksmus ir nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti pripažinti teismo veiksmai, kurie neatitiko teisės normų, taip pat veiksmai, kuriais pažeista bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamoje byloje vertinant teismų veiksmų teisėtumą, turi būti sprendžiama dėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo teisėtumo, kadangi pasekmės ieškovei yra kilusios dėl šia teisės norma pagrįsto teismo sprendimo.
14. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2021-07-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1338-413/2021 buvo pakeistas Kauno apylinkės teismo 2021-06-10 nutarties teisinis pagrindas ir motyvai. Dėl to spręstina, jog pasekmės, su kuriomis ieškovė sieja jai padarytą žalą, yra kilusios dėl teismo sprendimo, išdėstyto Kauno apygardos teismo 2021-07-15 nutartyje. Civilinio proceso kodekse nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė, kuri reiškia, kad proceso dalyviai turi teisę reikalauti, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas būtų peržiūrimas aukštesnės instancijos teisme. Teismų instancinės struktūros paskirtis yra šalinti galimas žemesnių teismų klaidas. Kauno apygardos teismo nutartimi instancine tvarka buvo pašalintos žemesnės instancijos tesimo nutartyje nustatytos teisės taikymo klaidos. Atsakingu už teisėjų veiksmais padarytą žalą asmeniu esanti Lietuvos valstybė yra įtvirtinusi instancinę struktūrą, kuria užkertamas kelias galimoms teismų klaidoms. Galutinis sprendimas dėl ieškovės ieškinio nagrinėjimo buvo priimtas Kauno apygardos teismo nutartimi, todėl nagrinėjant šioje byloje paduoto ieškinio pagrįstumą bei vertinant teisėjų veiksmų teisėtumą, analizuotina Kauno apygardos teismo nutartis, kaip sukelianti ieškovei teisines pasekmes. Kadangi Kauno apylinkės teismo nutarties priėmimo teisinis pagrindas ir motyvai buvo pakeisti, tai nėra pagrindo nagrinėti šios nutarties priėmimo teisėtumą bylos dėl žalos atlyginimo kontekste. Tai, kad išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, rezoliucinė dalis nebuvo pakeista, nereiškia, jog Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartys sukėlė tas pačias pasekmes. Kauno apylinkės teismo nutartis neturi priežastinio ryšio su ieškovei kilusiomis teisinėmis pasekmėmis (CK 6.247 straipsnis). Tuo remdamasis teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo nutartis buvo pakeista instancine tvarka, kuri nustatyta už teismo veiksmais padarytos žalos atlyginimą atsakingo asmens, ir nevertina Kauno apylinkės teismo teisėjo veiksmų teisėtumo.
15. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas nurodo, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Ši norma aiškinama sistemiškai. Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje, ši teisė yra ir vienas iš civilinio proceso principų (CPK 5 straipsnis). Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą – ir dėl tiesiogiai įtvirtintų Konstitucijoje, ir dėl įgytųjų teisių – negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas, šios teisės negalima paneigti. Teisė kreiptis į teismą, be kita ko, suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
16. Sulyginus Kauno apylinkės teismui pateiktą 2021-05-31 ieškinio pareiškimą su anksčiau aptartais ieškovės skundais, ieškiniais bei pareiškimais, išnagrinėtais kitose civilinėse ir administracinėse bylose, matyti, jog inicijuodama teisminius procesus ieškovė iš esmės siekia vieno tikslo, kad remiantis S. M. atliktais veiksmais dėl Žemės sklypo privatizavimo būtų pripažinta, jog ieškovė paveldėjo jos močiutės įgytinas nuosavybės teises į Žemės sklypą, neatlikdama Žemės sklypo išpirkimo iš valstybės procedūros pagal šiuo metu galiojančius įstatymus.
17. Ankstesnėse aptartose bylose buvo nustatyti faktai, kad ieškovė yra S. M. testamentinė įpėdinė, priėmusi jos palikimą. S. M. 1992-03-31 buvo pateikusi prašymą įsigyti žemę privačiai namų valdai – Žemės sklypą. (duomenys neskelbtini) aplinkės taryba 1992-06-22 sprendimu S. M. leido naudotis Žemės sklypu prie nuosavo gyvenamojo namo. Žemėtvarkos tarnyba buvo apskaičiavusi Sklypo pirkimo kainą – 3 119 rublių bei nurodė sumokėti 300 rublių valstybinį mokestį už dokumentų rengimą. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties projektas buvo parengtas 1992-07-08, tačiau sutartis notariškai nepatvirtinta. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje esančiame Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra R. M. priklausantis gyvenamasis namas ir kiti pastatai. Turtas įgytas pagal 2013-06-03 paveldėjimo teisės liudijimą iš buvusios savininkės S. M..
18. Civiliniame procese yra nustatytos dvi pagrindinės taisyklės, kurios yra taikomos, kai nustatoma, jog asmuo anksčiau dalyvavo sąsajas turinčiose bylose. CPK 182 straipsnio 2 punktas neįrodinėtinomis aplinkybėmis pripažįsta aplinkybes, nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas atsisakymo priimti ieškinį pagrindu numato tai, kad yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
19. Kauno apylinkės teismui pateiktas reikalavimas ankstesniuose ieškovės pareiškimuose teismams nebuvo keliamas. 2021-05-31 pareiškimu ieškovė prašė pripažinti R. M. nuosavybės teises į 0,225 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurį ji paveldėjo priimdama (duomenys neskelbtini) mirusios močiutės S. M. palikimą. Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1466-720/2011 ieškovė prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. M. nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, ūkio pastatą su kiemo įrenginiais ir Žemės sklypą. Kauno apygardos administracinis teismo byloje Nr. I-1102-406/2012 ieškovė prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą išduoti S. M. žemės nuosavybės dokumentus. Regionų apygardos administracinio teismo byloje Nr. eI-6686-428/2018 ieškovė prašė priteisti žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, padarytą neteisėtais valstybės valdžios pareigūnų veiksmais, nuslepiant, kad S. M. sumokėjo pinigus už privatizuojamą Žemės sklypą, dėl ko ieškovė negalėjo paveldėti Žemės sklypo.
20. Kauno apygardos administracinis teismas išvadą dėl ieškinio nenagrinėtinumo civilinio proceso tvarka CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu priėmė įvertinęs tai, kad ieškovė siekia paneigti sprendimo privalomumo principą, numatytą CPK 18 straipsnyje. CPK 18 straipsnis nustato, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
21. Sprendžiant dėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo pagrindimo CPK 18 straipsniu, įvertintina, kokius juridinius faktus ieškovė prašė nustatyti, siekdama 2021-05-31 ieškinio tenkinimo. Ieškovė pateiktu ieškiniu įrodinėjo, jog Kauno rajono apylinkės teismo 2011-09-23 sprendimas byloje Nr. 2-1466-720/2021, Kauno apygardos administracinio teismo 2012-09-10 sprendimas byloje Nr. I-1102-406/2012 yra neteisėtas. 2021-05-31 ieškinys yra grindžiamas iš esmės tik ieškovės pateiktais vertinimais dėl įsiteisėjusių teismų sprendimų neteisėtumo.
22. Ieškinio pagrindas yra faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Civilinėse bylose kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Pats ieškovas pasirenka, kokias aplinkybes jis įrodinės siekdamas reikalavimo patvirtinimo (CPK 12, 13 straipsniai). Iš 2021-05-31 ieškinio turinio matyti, kad ieškovė ketina įrodinėti ne faktines aplinkybes, o faktą, kad teismų sprendimai yra neteisėti, o juose nustatytos faktinės aplinkybės yra neteisingos. Sutiktina su Kauno apygardos teismo nutartimi tuo aspektu, kad ieškiniu siekiama įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo ir jais nustatytų faktų bei teisinių santykių modifikavimo. 2021-05-31 ieškinys pagrįstai pripažintas nenagrinėtinu civilinio proceso tvarka. Tuo remiantis daroma išvada, jog nenustatyta, kad priimant Kauno apygardos teismo 2021-07-15 nutartį buvo padarytas procesinių teisės normų pažeidimas.
23. Nenustačius esminės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – neteisėtų veiksmų, reikalavimo dėl žalos atlyginimo tenkinimas negalimas. Nenustačius neteisėtų veiksmų nėra pagrindo spręsti dėl kaltės taikymo. CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryšys, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Ieškovės prašoma priteisti turtinė žala yra siejama su Žemės sklypo rinkos verte. Byloje negali būti patvirtinta, kad ieškovė turėtų tokių nuostolių, nes ant Žemės sklypo stovi ieškovei priklausantys statiniai, kuriais ji ir toliau naudojasi, jokių reikalavimų perduoti Žemės sklypą nepareikšta, už kokią pinigų sumą ieškovė galėtų išpirkti jos naudojamą Žemės sklypą, nenustatyta. Atlyginus žalą prašomu būdu ieškovė galėtų toliau naudotis Žemės sklypu bei gautų Žemės sklypo vertę atitinkančią pinigų sumą. Neturtinės žalos dydis nėra pagrįstas aiškiais argumentais. Žemės sklypo privatizavimo klausimas yra išsamiai išnagrinėtas ir visos aplinkybės yra įvertintos, todėl nėra realaus pagrindo manyti, kad reiškiant naują ieškinį būtų galima pasiekti teismų sprendimais nustatytų faktų modifikavimo ir nuosavybės teisės į Žemės sklypą įgijimo. Tarp ieškinio priėmimo ir nuosavybės teisės įgijimo negalima nustatyti priežastinio ryšio, nes ieškinio priėmimas asmeniui negarantuoja to ieškinio patenkinimo.
24. Nenustačius valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys atmetamas. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (1 dalis). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų neatleistas (2 dalis). Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, o ji nuo visų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje yra atleista, išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.