- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-28
- Bylos Nr.
- 2S-1989-823/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-07039-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Atsakovas
- M. P.
- Ieškovas
- S. P.
- Kategorijos
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės M. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutarties, kuria atsisakyta išdėstyti sprendimo vykdymą civilinėje byloje pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovei M. P. ir atsakovės M. P. priešieškinį ieškovui S. P. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei santuokoje įgyto turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 4 d. sprendimu, iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi, iš atsakovės M. P. ieškovo S. P. naudai priteisė 19 238,30 Lt.
Šalies argumentai
Atsakovė M. P. kreipėsi į teismą, prašydama išdėstyti sprendimo įvykdymą trejiems metams, ieškovo S. P. naudai priteistą sumą mokant dalimis, kas mėnesį po 534 Lt, o paskutinį mėnesį sumokant 548,30 Lt. Atsakovė paaiškino, kad gauna 550,75 Lt netekto darbingumo pensiją, apie 100 Lt per mėnesį gauna parduodama turguje vaisius bei daržoves, taip pat turi ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena, bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio parduoti nenori, kadangi sklype auginamų vaisių ir daržovių pardavimas yra atsakovės pragyvenimo šaltinis.
Ieškovas S. P. su prašymu išdėstyti sprendimo vykdymą nesutiko. Nurodė, kad yra neįgalus, gauna 1 100 Lt netekto darbingumo pensiją, piniginės lėšos jam reikalingos vaistams bei odontologų paslaugų apmokėjimui. Atsakovė M. P. prekiauja turguje ir jos veiksmai turėtų būti vertinami kaip įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo vilkinimas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 16 d. nutartimi atsakovės M. P. prašymą atmetė.
Teismas nurodė, kad savo prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo M. P. grindžia nedidele 550,75 Lt gaunama netekto darbingumo pensija, tačiau sutinka visą ją kiekvieną mėnesį perleisti S. P., o tai rodo, kad be pensijos M. P. turi kitų pajamų, iš kurių galėtų pragyventi. Iš bylos duomenų matyti, kad M. P. nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto (duomenys neskelbtini) ir 0,600 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, atsakovė M. P., turėdama nekilnojamojo turto ir nenorėdama jo parduoti, galėtų kredito įstaigoje ar iš fizinio asmens gauti paskolą ir tokiu būdu atsiskaityti su S. P., tačiau nesiima jokių priemonių per kuo trumpesnį laiką sumokėti priteistą 19 238,30 Lt sumą buvusiam sutuoktiniui S. P.. Teismas sutiko su ieškovo S. P. argumentais, kad priteistos sumos išmokėjimas per trejus metus pažeistų jo teisėtus interesus ir nurodė, kad ieškovas yra neįgalus, lėšos sveikatos atstatymui, gydymui priskiriamos prie būtiniausių poreikių ir reikalingos ieškovui tuoj pat, o ne po keleto metų.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė M. P. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi iš M. P. priteistos 19 238,30 Lt sumos išieškojimą trejiems metams, mokant kas mėnesį po 534 Lt, o paskutinį mėnesį sumokant 548,30 Lt; priteisti iš S. P. atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad apeliantė turi kitų pajamų, yra nepagrįstas jokiais įrodymais. Teismui išdėsčius sprendimo vykdymą apeliantei žadėjo finansiškai padėti vaikai.
2) Joks kreditorius, sužinojęs apie atsakovės gaunamas pajamas, nesuteiktų jai kredito. Nors atsakovei priklauso 1/2 buto, tačiau tai yra paskutinis atsakovės būstas, be to, jis nėra likvidus. Už atsakovei priklausančio sodo sklypo įkeitimą niekas neduos atsakovei reikiamo dydžio kredito, be to, atsakovė pagal gaunamas pajamas tokio kredito nesugebės grąžinti.
3) Ieškovas nurodė savo gaunamos pensijos dydį, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų. Ieškovo pensija sudaro 1 124 Lt, bet ateityje ji ženkliai padidės, nes ieškovui bus grąžinta per krizę sumažinta pensija. Lyginant su atsakove, ieškovo gaunama pensija yra dvigubai didesnė. Ieškovas taip pat nepatiria didelių išlaidų vaistams, nes jam vaistai yra kompensuojami, ieškovas turi kompensuojamų vaistų knygelę. Be to, atsakovė taip pat yra neįgali ir jai taip pat reikalingos lėšos gydymui.
4) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė 10 Lt teismo išlaidų, nes tokio dydžio išlaidos pagal teisės aktus nepriteisiamos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas S. P. prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš apeliantės jo naudai 100 Lt advokato paslaugoms apmokėti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) M. P. nuosavybės teise valdo ne tik ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), bet ir jai priteistą sodo sklypą, kuris yra likvidus ir jį galima parduoti. Ieškovas jau daug metų serga rimtomis kraujotakos ligomis, dėl teisminių procesų, M. P. smurto ir psichologinio teroro ieškovo sveikata yra labai suprastėjusi. 2012 m. ieškovas buvo priverstas išsikelti iš buto, nes atsakovė piktybiškai neleidžia jam naudotis buto dalimi.
2) Atsakovė nurodo, kad neturi piniginių lėšų, tačiau dar vykstant teismo procesui dėl ištuokos atsakovė bute pakeitė dviejų kambarių ir virtuvės langus plastikiniais ir pareiškė ieškovui ieškinį dėl plastikinių langų įstatymo kompensavimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnius apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). CPK 7 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismas turi teisę, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti arba pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymu įtvirtinta teismo teisė teismų praktikoje vertinama kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-925/2002). Atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių itin reikšmingų aplinkybių, bei tik išimtinais atvejais, nes sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą aktualūs šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai, reikalaujantys atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus ir teisėtus lūkesčius. Pagal formuojamą teismų praktiką, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo teismas turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) sprendimo vykdymą, bus užtikrintas realus jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006). Taigi, teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle, paliekant diskrecijos teismui teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą ir pagrįstumą.
Apeliantė prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą grindžia sunkia savo turtine padėtimi. Kartu su prašymu išdėstyti sprendimo vykdymą apeliantė pateikė teismui duomenis, kad jos mėnesio pajamas sudaro gaunama 550,75 Lt netekto darbingumo pensija, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu apeliantei buvo priteista didesnė dalis santuokoje įgyto turto, o apeliantė nepateikė įrodymų, kad minėtas turtas yra nelikvidus t.y. byloje nėra duomenų, kad apeliantė minėto turto ar jo dalies negalėtų parduoti ir tokiu būdu įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad apeliantės turimo žemės sklypo vertė yra didesnė, nei ieškovės atsakovui mokėtina suma. Apeliantės subjektyvus nenoras parduoti dalies turimo nekilnojamojo turto nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad apeliantės turtinė padėtis neleidžia jai realiai įvykdyti teismo sprendimo, juolab, kad prašyme dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo nurodžius, jog sklypas yra jai būtinas nes prekyba vaisiais ir daržovėmis sudaro reikšmingą jos pajamų dalį, atskirajame skunde apeliantė šią poziciją pakeitė ir teigia, kad prekiauti daržovėmis jai trukdo prasta sveikata.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sunki skolininko turtinė padėtis pati savaime nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą. Kaip minėta, įstatymas reikalauja atsižvelgti ir į kitos šalies – išieškotojo, padėtį, kad nebūtų pažeisti ir jo teisėti interesai bei pabloginta jo padėtis. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad ieškovo turtinė padėtis taip pat nėra gera, jis turi sveikatos problemų, o tai, kad ieškovo gaunama pensija yra didesnė nei atsakovės, nesudaro pagrindo ieškovo turtinės padėties vertinti kaip geros. Esant tokioms aplinkybėms pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad išdėsčius sprendimo vykdymą nagrinėjamoje byloje būtų nusižengta šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams, ieškovo teisės būtų nepagrįstai ir neproporcingai apribotos tenkinant atsakovės interesus.
Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi, valstybės naudai nėra išieškoma bylinėjimosi išlaidų suma, jei ji yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš apeliantės šią sumą, proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, nepažeidė.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė įrodymus, kad patyrė 100 Lt advokato pagalbos išlaidų. Atmetus atskirąjį skundą, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovo naudai iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ir CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės M. P. ieškovo S. P. naudai 100 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.