Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui V. R. ir atstovui advokatui Erikui Rugieniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. gynėjo ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Edmundo Luotės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 37MGL (1 393,42 Eur) bauda, ją paskiriant sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies: (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 4 719,15 Eur V. Z. gydymo išlaidų; nukentėjusiajam V. Z. iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 969,18 Eur turtinei ir 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; civilinio ieškovo V. Z. civilinio ieškinio reikalavimas dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš V. M. atmestas.

Iš V. M. priteista nukentėjusiajam V. Z. 500 Eur jo turėtoms išlaidoms atstovavusio advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. M. nuteistas už tai, kad pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, o būtent: būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nepaskyręs vadovo pavojingiems darbams ir pats vadovaudamas medžių pjovimo darbams, būdamas neapmokytas ir neatestuotas bei neturintis atitinkamo pažymėjimo pavojingiems darbams kaip jų vadovas, būdamas atsakingas už darbų saugą darbo vietoje, elgdamasis nerūpestingai, nekontroliavo, kaip darbuotojas laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų, bei neužtikrino, kad darbuotojas šių reikalavimų laikytųsi, 2017 m. sausio 16 d. leido (duomenys neskelbtini) V. Z., neturinčiam reikiamos profesinės kvalifikacijos bei neišdavus jam tinkamos asmeninės apsauginės priemonės, prie sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), pjauti medžius, ir tokiu būdu netinkamai organizuodamas miško ruošos darbus dėl saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumo pažeidė:

1.1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, priimto 2003-07-01 LR Seimo (Žin., 2003, Nr. 70-3170) 19 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad ,,Darbdaviui atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbą įmonėje, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“, 20 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad ,,Darbai įmonėje turi būti organizuojami vadovaujantis šiuo Įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais“, 27 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad ,,Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą. <...> Kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių <...>, kad darbuotojas galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokyklose, mokymo įstaigose <...>, reikalavimus;

1.2. Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96, patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 208, 6 punkto, numatančio, kad ,,Asmenims, neturintiems reikiamos profesinės kvalifikacijos, <...>, neturint tam darbui numatytų apsauginių drabužių bei kitų apsaugos priemonių, draudžiama leisti dirbti“, 68 punkto, numatančio, kad ,,Medžių pjovimui <...> – turi vadovauti apmokytas ir atestuotas bei turintis atitinkamą pažymėjimą pavojingų darbų vadovas. Jis atsakingas už darbų saugą darbo vietose“, 70 punkto, numatančio, kad „Pavojingų darbų vadovas turi kontroliuoti, kad visi laikytųsi darbų saugos reikalavimų, prireikus instruktuoti juos vietoje apie tai, kaip saugiai atlikti darbus“, reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui – 2017 m. sausio 16 d. apie 10.00 val., virstant (duomenys neskelbtini) V. Z. grandininiu pjūklu „Stihl“ nupjautam medžiui, medžio šaka nukrito ant V. Z. ir pastarajam buvo padaryta vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, abiejų momenkaulių, kairio smilkinkaulio lūžimai, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio galvos smegenų pusrutulio srityje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimas ir pabrinkimas, kraujo išsiliejimas į galvos smegenis, nubrozdinimas viršugalvyje, dėl ko nukentėjusiajam V. Z. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

2. Marijampolės apylinkės teismas konstatavo, kad V. M. yra tinkamas atsakomybės pagal BK 176 straipsnio 1 dalį subjektas, jo kaltė padarius šį nusikaltimą įrodyta byloje surinktais įrodymais, kurių visuma įrodo, kad V. M. pažeidė darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. Z. sveikata.

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo V. M. gynėjas advokatas Edmundas Luotė (toliau – ir apeliantas) prašo: panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. nuosprendį ir V. M. išteisinti; civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir atlikti įrodymų tyrimą – iš naujo apklausti melagingai byloje liudijusius Z. L., S. A. ir nukentėjusįjį; papildomai apklausti civilinio atsakovo darbuotojus, dalyvavusius 2017 m. sausio 16 d. darbų skirstyme, t. y. S. B., K. S., R. A.; apklausti preliminarias išvadas pateikusius asociacijos Lietuvos profesinės saugos lyga specialistus J. M., K. S., K. J., Z. M.; paskirti nukentėjusiojo V. Z. traumavimo darbe 2017 m. sausio 16 d. ekspertizę, pavedant šį tyrimą atlikti VšĮ Lietuvos profesinės saugos lyga; ištirti visus pateiktus įrodymus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, prisiėmusios dalį civilinio atsakovo darbuotojų ir saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojų funkcijų, atsakomybe.

3.1. Skunde nurodoma, kad BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką gali padaryti specialus subjektas – asmuo, atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą darbe, t. y. darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Paprastai už darbų saugą įmonėje yra atsakingas įmonės vadovas. Tačiau jeigu įmonėje už darbų saugą yra paskirti atsakingi specialistai, arba yra sudaryta darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba, ar kai tokios tarnybos funkcijas atlieka specializuota įmonė, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, jiems ir tenka atsakomybė. Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelaimingo atsitikimo metu atsakingais asmenimis už darbų saugą buvo V. M. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai R. E. ir A. J.. Visi šie asmenys nelaimingo atsitikimo dieną 2017 m. sausio 16 d. dirbo savo darbovietėse. Analizuojant sutartis ir lokalinius teisės aktus akivaizdu, kad būtent šie asmenys buvo atsakingi už darbų saugą įmonėje ir gavo už tai atlyginimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo atveju įmonėje turėjo darbuotojų saugos ir sveikatos specialistą V. M. ir turėjo sudariusi sutartį su įmone, besispecializuojančia atitinkamų paslaugų teikimu, kuri įsipareigojo perminti dalį darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų.

3.2. Vertinant, ar civilinio atsakovo direktorius V. M. atsako pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, svarbu įvertinti, ar už kilusias pasekmes neatsako kiti paminėti asmenys. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vandentiekio meistro ir darbuotojo saugos ir sveikatos specialisto V. M. pareiginius nuostatus matyti, kad V. M. atsako ir už darbuotojų laikymąsi saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos reikalavimų, jų savalaikį instruktavimą. V. M. atsakingu asmeniu darbuotojų saugai ir sveikatai paskirtas 2016 m. gegužės 3 d. iki paskiriant direktoriumi V. M. ir yra tinkamai apmokytas. V. M. turėtų atsakyti už 2017 m. sausio 16 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą, tačiau baudžiamojon atsakomybėn nėra patrauktas. V. M. pats turėjo būti objekte, kuriame vyko darbai ir stebėti darbų atlikimą, ir, esant būtinybei, uždrausti juos atlikti ar sustabdyti. V. M. dalyvavo 2017 m. sausio 13 d. ir 2017 m. sausio 16 d. darbų skirstyme ir kaip asmuo, būdamas atsakingas už darbų saugą, darbuotojams iki pradedant dirbti, turėjo atlikti visus būtinus darbuotojų saugai darbus. Teismas dėl to, kad V. M. neatsako pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, sprendė tik iš jo parodymų, kad jis nedalyvavo darbų skirstyme, tačiau šie parodymai nebuvo patikrinti ir jų patikrinimui reikalinga apklausti kitus darbų skirstyme dalyvavusius darbuotojus. V. M., kaip darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai, turėjo pasirūpinti, kad įmonėje būtų apmokyti ir paskirti įmonės atliekamų pavojingų darbų vadovai, kad įmonė būtų deklaravusi Darbo inspekcijoje, kad atlieka pavojingus darbus.

3.3. Apelianto nuomone, šioje baudžiamojoje byloje taip pat turėjo būti keliamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų R. E. ir A. J. atsakomybės klausimas. Tačiau šie asmenys ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatinėjami, nors nuo 2016 m. lapkričio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo teikti darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas. 2016 m. lapkričio 28 d. sutartimi aiškiai numatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perima dalį darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijų ir, kad tų funkcijų vykdymui paskiria du darbuotojus – darbuotojų saugos ir sveikatos specialistus. Nei ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, nei teismas šių aplinkybių nenustatinėjo ir netyrė. Šios įmonės atsakingi darbuotojai dar iki nelaimingo atsitikimo turėjo informuoti V. M., kad įmonėje nėra apmokytų pavojingų darbų vadovų ir, kad įmonė negali vykdyti 2016 m. birželio 27 d. direktoriaus įsakymu patvirtintų pavojingų darbų. Atsakomybė už tai, kad Darbo inspekcijai nebuvo deklaruota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlieka pavojingus darbus, taip pat tenka UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės vadovas direktorius V. M. kaltinamuoju ir civiliniu atsakovu buvo patrauktas ir nuteistas nepagrįstai, už kitų asmenų neveikimą. Esant atsakingiems asmenims už darbuotojų saugą ir sveikatą, direktorius neturi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. V. M. baudžiamojon atsakomybėn galėtų būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu atsakingų už darbų saugą asmenų būtų buvęs informuotas apie pavojingų darbų atlikimo sąlygas ir tvarką, ir to nepaisęs.

3.4. Skunde pažymima, kad BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimą, būtina nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Kaip matyti iš kaltinamojo akto ir nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto, priežastinis ryšys tarp nepaskyrimo konkrečiu atveju darbų vadovo, nepakankamos kontrolės ir nelaimingo atsitikimo, jokiu specialiu tyrimu nustatinėjamas nebuvo. Kaltinimas iš esmės rėmėsi Darbo inspekcijos atlikto nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadomis ir teisine prielaida, kad šiuo atveju pavojingų darbų vadovo nepaskyrimas ir nepakankama kontrolė yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nelaimingu atsitikimu. Tačiau patikimų įrodymų, paremtų specialiais tyrimais, nebuvo pateikta. Iš nelaimingo atsitikimo tyrimo akto, taip pat iš kaltinimo turinio spręstina, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ne dėl blogo darbo organizavimo, o dėl to, kad nukentėjusysis V. Z., būdamas tinkamai apmokytas dirbti medžių genėjimo ir pjovimo darbus bei pats dėl įgytos kvalifikacijos galintis saugiai dirbti tokius pavojingus darbus, pats šiurkščiai pažeidė tokių darbų atlikimo saugos reikalavimus: medį pjovė nenugenėjęs ir, kaip matyti iš liudytojų S. A. ir Z. L. po bylos išnagrinėjimo teisme įmonės vadovui duotų paaiškinimų, net neužsidėjęs apsauginio šalmo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2016 m. gegužės 4 d. įsakymu buvo patvirtinta „Darbuotojo, atliekančio miško ruošos darbus (medžių genėjimo, krūmų pjovimo, malkų pjovimo motoriniu pjūklu) saugos ir sveikatos instrukcija“, kurios 11.2 punkte buvo numatyta, kad medžio genėjimo darbus reikia pradėti nuo viršūnės, apgenint visas šakas, kad virstančio medžio šakos neatskiltų ir nenukristų iš aukščio, su šia instrukcija V. Z. buvo supažindintas 2016 m. birželio 27 d. Be to, V. Z. yra įgijęs Medžių genėjimo, krūmų pjovimo ir malkų ruošimo motoriniu pjūklu operatoriaus kvalifikaciją.

3.5. Skunde nurodoma, kad pagal nelaimingo tyrimo akto išvadas, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nelaimingas atsitikimas darbe siejamas su trimis pagrindinėmis priežastimis: 1) nebuvimu paskirto darbų vadovo; 2) nesant išduotų tinkamų apsaugos priemonių; 3) darbus atliekančio asmens, šiuo atveju nukentėjusiojo, ignoravimu jam žinomų miško ruošos taisyklių ir lokalinio teisės akto reikalavimų. Asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 176 straipsnio 1 dalį traukiamas, jeigu pažeidimas buvo būtina sąlyga bei pagrindine priežastimi nelaimingam atsitikimui įvykti. Taip pat turi būti įvertintos ir asmens realios galimybės numatyti padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią. V. M. pats pavojingų darbų vadovo kvalifikacijos neturėjo, apie pavojingų darbų organizavimo problemas atsakingų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų informuotas nebuvo. Įmonėje asmens, galinčio vadovauti pavojingiems medžių pjovimo darbams, nebuvo. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. lapkričio 28 d. buvo sudaręs darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugų teikimo sutartį su specializuota įmone, už kilusias pasekmes yra atsakinga ta įmonė, o ne V. M.. Atkreipiamas dėmesys, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo tiriami darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos pagal sutartį funkcijas perėmusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jų darbuotojų veiksmai. Tai atsitiko dėl to, kad nei ikiteisminiame tyrime, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo pasirūpinta tinkamu civilinio atsakovo atstovavimu. Tik baigiant bylą nagrinėti iš esmės buvo pasiūlyta civiliniam atsakovui pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Tik tada civilinio atsakovo atstovas advokatas išsiaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau pirmosios instancijos teismas tinkamai nenagrinėjo ir neanalizavo šios įmonės ir jos darbuotojų pareigų užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą. Sudarant sutartį su šia įmone buvo įsitikinta, kad šios įmonės darbuotojai turi tinkamą kvalifikaciją atlikti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, numatytas sutartyje. Šiai bendrovei už darbą pagal sutartį buvo mokamas užmokestis. Bendrovės pagal sutartį prisiimtų funkcijų tinkamas nevykdymas, kaip turėjęs įtakos netinkamam pavojingų darbų organizavimui ir kontrolei įmonėje, neabejotinai turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui darbe kilti.

3.6. Skunde teigiama, kad kaltinamajam inkriminuojamas atsakingo darbų vadovo nepaskyrimas ar nepakankama kontrolė, yra ne tik kad ne jo darbinė funkcija, bet ir nepakankama priežastis nelaimingam atsitikimui su tokiomis sunkiomis pasekmėmis. Nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs ir pasekmės nebūtų buvusios tokios sunkios, jeigu nukentėjusysis būtų laikęsis jam žinomų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų: būtų genėjęs medžio šakas iki jį nupjaunant ir dėvėjęs apsauginį šalmą. Kad tų dviejų dalykų jis nepadarė, akivaizdu iš jo paties parodymų ir kitos bylos medžiagos. Nukentėjusiojo parodymai dėl šalmo prieštaringi: jis nurodė dėvėjęs šalmą, tik šalmas buvo be dirželio; vėliau nurodė, kad šalmą dėvėjo ir buvo užsisegęs. Iš Darbo inspekcijos tyrimo, taip pat iš V. M. parodymų akivaizdu, kad šalmas dirželį turėjo ir jis prie šalmo buvo pritvirtintas. Tačiau ar nukentėjusysis šalmą buvo tinkamai užsidėjęs, nenustatyta. Be to, iš bylos medžiagos galima daryti išvadą, kad šalmo nukentėjusysis nebuvo užsidėjęs. Tai akivaizdu ir iš patirtos galvos traumos lokalizacijos, traumų sunkumo ir jos pobūdžio. S. A. ir Z. L. patys vėliau parašė paaiškinimus įmonės vadovui ir atitinkamoms valstybės institucijoms dėl to, kad tiek atliekant tyrimą, tiek pirmosios instancijos teisme davė melagingus parodymus dėl šalmo dėvėjimo.

3.7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistasis kaltas ir dėl to, kad nukentėjusiajam buvo išduotas netinkamas šalmas. Tačiau analizuojant, ar šalmo trūkumas turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui ir sužalojimo sunkumui, svarbu nustatyti, į kurią šalmo vietą teko smūgis. Jeigu nukentėjusysis būtų dėvėjęs šalmą ir pažeista būtų vidinė galvos dalis, būtų pagrindas pripažinti, kad nelaimingas atsitikimas ir sunkios jo pasekmės kilo dėl netinkamo šalmo. Tačiau iš trauminio pobūdžio ir sunkumo yra pakankamas pagrindas tvirtinimui, kad smūgis teko betarpiškai į viršugalvį. Tai patvirtina ne tik nauji liudytojų paaiškinimai, bet ir šalmo apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad šalmo viršuje jokių įbrėžimų ar trūkimų nėra. Nukentėjusiojo elgesys laikytinas dideliu neatsargumu, tai ir yra būtinoji ir pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis, dėl ko didžioji civilinės atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo padarinių ir patirtos žalos dalis tenka pačiam nukentėjusiajam. Tokiu atveju, kai pats nukentėjusysis yra kaltas dėl nelaimingo atsitikimo, jam atsiradusios žalos, o kitų asmenų veiksmai prisideda prie žalos padidėjimo, civiline teisine prasme atsiranda mišri kaltė, kuri nustatinėjama procentine išraiška. Tai specialių žinių reikalaujanti sritis, kuriai teisinių žinių nepakanka, todėl reikalinga atlikti kompleksinį specialių žinių reikalaujantį tyrimą, kurį gali atlikti VšĮ Lietuvos profesinės saugos lyga. Ši įstaiga yra pateikusi preliminarią išvadą dėl nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo, tačiau teismas jos nevertino ir nuosprendyje nepasisakė. Be to, civilinio atsakovo atstovas buvo pateikęs teismui prašymą dėl kompleksinės nelaimingo atsitikimo ekspertizės paskyrimo, tačiau pirmosios instancijos teismas šį prašymą atmetė. Tačiau paaiškėjus, kad liudytojai ir nukentėjusysis davė melagingus parodymus, kurie buvo vertinti atliekant nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, ekspertizės skyrimo klausimas spręstinas iš naujo. Nesant specialaus tyrimo dėl įvairių asmenų kaltės laipsnio, dėl V. Z. traumavimo bei įvairių traumavimui įtakos turinčių veiksnių tyrimo, nepakanka duomenų ne tik civilinei atsakomybei paskirstyti, bet ir nustatyti kalto ar kaltų dėl nelaimingo atsitikimo asmenų ar asmens.

3.8. Skunde taip pat nurodoma, kad darbdavys, kuriuo yra civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturi būti tapatinamas su jo įgaliotu pagal įstatymą asmeniu direktoriumi ir kaltinamuoju V. M.. Atsitikus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavys – UAB „(duomenys neskelbtini)“, remiantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsniu, atsako visais atvejais. Tik jo atsakomybė yra civilinė. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, kai darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymui dar buvo pasitelkta specializuota įmonė, kuri turi pareigą apsidrausti savo civilinę atsakomybę, civiliniu atsakovu trauktina ši įmonė ar ją apdraudusi draudimo įmonė. Baudžiamajam tvarka atsako kalti asmenys, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Kaltinamuoju esant patrauktam ne tam asmeniui, turi būti naikinama nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio ir civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, pažymima, kad taikant samdančio darbuotojus asmens civilinę atsakomybę už darbuotojo veiksmais padarytą žalą, be bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų reikia nustatyti ir papildomas sąlygas (turi būti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis; žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas), taip pat turi būti nustatytas dvejopo pobūdžio priežastinis ryšys – tarp darbuotojų veiksmų ir žalos, taip pat tarp samdančio darbuotojus asmens ir žalos padariusio asmens veiksmų. Šiuo atveju nukentėjusysis, pareikšdamas ieškinį solidariai kaltinamajam ir jo darbdaviui, rėmėsi CK 6.264 straipsnio 3 dalimi, t. y. nukreipiančiąja norma, tačiau jokios kitos specialios normos nenurodė. Įmonės vadovas ar kitas darbdavio paskirtas asmuo, atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą įmonėje, remiantis teismų praktika, solidariai neatsako. Asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui – kai nelieka už žalą atsakingo juridinio asmens ir nėra kito asmens, į kurį reikalavimą dėl žalos atlyginimo galėtų nukreipti nukentėjusysis.

3.9. Be to, atsižvelgiant į paaiškėjusias aplinkybes, patvirtinančias didelį nukentėjusiojo neatsargumą, atvirą saugos ir sveikatos reikalavimų ignoravimą bei melagingą liudijimą apie bylai reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas, priteisiant nukentėjusiajam sumą, suteikiančią galimybę akivaizdžiai nepagrįstai praturtėti, laikytinas neproporcingu. Nagrinėjant bylą civiline tvarka atsakovu į bylą trauktina UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jeigu ji apsidraudusi savo civilinę atsakomybę, tai jos draudikas. Baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys trauktini į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Baudžiamajame procese, kai kaltinamuoju patrauktas ne tas asmuo, nepadaręs nusikaltimo ir atitinkamai civiliniu atsakovu taip pat patrauktas ne tas asmuo, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje turi būti paliktas nenagrinėtu.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis V. M. ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti ir V. M. išteisinti. Civilinio atsakovo atstovas prašė civilinį ieškinį atmesti. Nukentėjusiojo atstovas advokatas ir prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusysis nuomonės dėl apeliaciniame skunde pareikštų prašymų neišsakė.

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 320 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Aptartos BPK normos turinys suponuoja, kad apeliacinio nagrinėjimo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl V. M. kaltės padarius BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, prašoma V. M. išteisinti, kadangi atsakingais asmenimis už darbų saugą buvo ne V. M., o V. M. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai R. E. ir A. J.. Taip pat skunde keliamas civilinio ieškinio klausimas.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis patikrinamas teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Nuosprendis pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

7. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 5 dalį, įrodymų vertinimas įstatymo leidėjo yra siejamas su teismo (teisėjo) vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo (nekaltumo) dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, kas suponuoja išvadą, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas aukščiau aptartų normų iš esmės nepažeidė. Teismas ištyrė ir įvertinos visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, juos įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, tiek kiekvieną atskirai, tiek visumos aspektu, dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo pateikė motyvuotas išvadas ir V. M. pagrįstai pripažino kaltu dėl BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Skundžiamame teismo nuosprendyje pakankamai aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija, remiantis nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra. Nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas V. M. kaltės klausimą, apsiribojo ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų ištyrimų ir vertinimu, nauji įrodymai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo renkami (nepaskirta ekspertizė, neapklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai), tai esminės įtakos nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumui šiuo konkrečiu atveju neturėjo.

9. Skundžiamu nuosprendžiu V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl nagrinėjant bylą kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami tie įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-441/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-337-489/2018 ir kt.). BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimą, būtina nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių. Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai ir tapo būtina sąlyga bei pagrindine priežastimi sunkiems padariniams kilti. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei.

10. Byloje nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo metu 2017 m. sausio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo V. M.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. M. paskirtas 2016 m. spalio 31 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 31 d. įsakymu nuo 2016 m. lapkričio 2 d. (3 t., b. l. 163). Taigi pagal BK 167 straipsnio 1 dalį jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, buvo atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais. Atlikdamas savo funkcijas V. M. pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, t. y. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nepaskyręs vadovo pavojingiems darbams, būdamas neapmokytas ir neatestuotas bei neturintis atitinkamo pažymėjimo pavojingiems darbams kaip jų vadovas, būdamas atsakingas už darbų saugą darbo vietoje, elgdamasis nerūpestingai, nekontroliavo, kaip darbuotojas laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų, neužtikrino, kad darbuotojas šių reikalavimų laikytųsi ir 2017 m. sausio 16 d. leido (duomenys neskelbtini) V. Z., neturinčiam reikiamos profesinės kvalifikacijos, be tinkamų asmeninės apsaugos priemonių, prie sodybos pjauti medžius, ir tokiu būdu netinkamai organizuodamas miško ruošos darbus dėl saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumo, pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir Miško darbų saugos taisyklių atitinkamas nuostatas, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio pasekmė – sunkus sveikatos sutrikdymas darbuotojui. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs baudžiamosios bylos įrodymus, pats atlikęs įrodymų tyrimą, nesutikti su nuosprendyje padarytomis išvadomis, kad būtent V. M. pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus ir dėl šių reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – buvo sunkiai sutrikdyta darbuotojos sveikata, neturi pagrindo.

11. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad išvadas dėl V. M. kaltės padarius BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą pirmosios instancijos teismas grindė 2017 m. vasario 14 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 d. (toliau – Nelaimingo atsitikimo darbe aktas) nustatytomis aplinkybėms bei padarytomis išvadomis ir šį Nelaimingo atsitikimo darbe aktą, kartu su kitais bylos įrodymais (nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais rašytiniais bylos duomenimis), laikė pakankamu pagrindu V. M. pripažinti kaltu dėl darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo, priežastiniu ryšiu susijusiu su kilusiais padariniais.

12. Nelaimingo atsitikimo darbe akte, atlikus nelaimingo atsitikimo aplinkybių tyrimą, nelaimingo atsitikimo priežastimis pripažinta: 1) saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas, pasireiškęs tuo, kad nebuvo kontroliuojama ir užtikrinama, kaip darbuotojas laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, buvo leista pajuti medžius (duomenys neskelbtini) V. Z., neturinčiam reikiamos profesinės kvalifikacijos. Vidinės kontrolės priemonėmis nebuvo užtikrinta, kad organizuojant miško ruošos darbus būtų tinkamai vadovaujamasi Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96, patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 208 (toliau – Miško darbų saugos taisyklės) reikalavimais, t. y. medžių pjovimo darbams vadovautų apmokytas ir atestuotas bei turintis atitinkamą pažymėjimą pavojingų darbų vadovas, kuris yra atsakingas už darbų saugą darbo vietoje. Tuo pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 1 dalies, Miško darbų saugos taisyklių 6, 68, 70 punktų reikalavimai; 2) saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas: (duomenys neskelbtini) V. Z. prieš pradedant pjauti klevą, nenugenėjo jo šakų, kad virstančio klevo šakos neatskiltų ir nenukristų iš aukščio. Tuo pažeisti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Darbuotojo, atliekančio miško ruošos darbus (medžių genėjimo, krūmų pjovimo, malkų pjovimo motoriniu pjūklu) saugos ir sveikatos instrukcijos, patvirtinto 2016 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 11 (toliau – Darbuotojo, atliekančio miško ruošos darbus, saugos ir sveikatos instrukcija), 11.2 punkto reikalavimai (2 t., b. l. 40–43).

13. Nuteistasis V. M. savo kaltės dėl jam inkriminuotų norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimo nepripažino, teigė, kad V. Z. buvo apmokytas pagal specialią programą, jam buvo išduotas atitinkamas pažymėjimas, leidžiantis dirbti ir vadovauti tokio pobūdžio darbams vietoje. Taip pat paaiškino, kad žodiniu pavedimu skirdamas darbus V. Z., S. A. ir Z. L., jų neinstruktavo, kaip saugiai dirbti, nes šiems darbams vadovauti teisę turėjo V. Z. (3 t., b. l. 200). Taigi V. M. neneigė aplinkybės, kad pavojingiems (medžių pjovimo) darbams, 2017 m. sausio 16 d. atlikti pavojingo darbų vadovo jis nepaskyrė ir tai teisino aplinkybe, kad V. Z. buvo apmokytas pagal specialią programą ir galėjo tokio pobūdžio darbams vadovauti. Iš tikrųjų bylos duomenimis nustatyta, kad V. Z., UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas (duomenys neskelbtini) pareigose (2 t., b. l. 117–119), mokėsi pagal 32 valandų Medžių genėjimo, krūmų pjovimo ir malkų paruošimo motoriniu pjūklu operatoriaus programą, jam buvo išduotas darbų saugos pažymėjimas (2 t., b. l. 132). Tačiau priešingai nuteistojo manymui, išklausyti mokymai ir išduotas darbų saugos pažymėjimas V. Z. teisės vadovauti pavojingiems darbams, būti tokių darbų vadovu, nesuteikė. Tokią išvadą visų pirma leidžia daryti nukentėjusiojo V. Z. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad pažymėjimas suteikė tik teisę genėti medžius, o darbų vadovu jo niekas nepaskyrė (3 t., b. l. 200). Aplinkybę, kad darbų saugos pažymėjimas buvo reikalingas medžių pjovimo ir genėjimo darbams, kad nelaimingo atsitikimo dieną darbų vadovu, atsakingu už darbų saugą, jis paskirtas nebuvo, nukentėjusysis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 38, 39). Išvadą, kad V. Z. negalėjo vadovauti pavojingiems darbams ir būtų tokių darbų vadovu, patvirtina ir O. Č. mokymo centro pateikta informacija, kad Medžių genėjimo, krūmų pjovimo ir malkų ruošimo motoriniu pjūklu operatoriaus neformaliojo mokymo programos mokyme nėra numatyta, kad apmokyti medžių genėjimo, krūmų pjovimo ir malkų ruošimo motoriniu pjūklu operatoriais asmenys vadovautų šiems darbams, kaip jų vadovai, mokymo programa miško kirtimo darbams netaikoma (programa pritaikyta pavojingiems darbams pjaunant pavienius medžius, krūmų šakas bei atliekant medienos krovimo ir šalinimo darbus mechanizuotai, įskaitant medienos ruošimą malkoms (2 t., b. l. 147). Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą atlikusi darbo inspektorė D. B., apklausta kaip liudytoja pirmosios instancijos teisme, taip pat patvirtino, kad įmonė dokumentų apie pavojingų darbų vadovo paskyrimą nebuvo pateikusi, o V. Z. pažymėjimas dėl medžio pjovimo operatoriaus nesuteikia teisės dirbti pavojingus darbus, pažymėjimas nesuteikia kvalifikacijos, jis suteikė tik kompetenciją pjauti pavienį medį, o šiuo atveju buvo visas medžių raistas (4 t., b. l. 3, 4).

14. Atsižvelgiant į šios nutarties 13 punkte nurodytas aplinkybes, patvirtinančias, kad V. Z., nors ir išklausęs mokymus pagal Medžių genėjimo, krūmų pjovimo ir malkų paruošimo motoriniu pjūklu operatoriaus programą, teisės būti pavojingų darbų vadovu ir tokiems darbams vadovauti neturėjo, todėl V. M., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ir būdamas atsakingas už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi, turėjo paskirti pavojingų darbų vadovą 2017 m. sausio 16 d. atliktiems pavojingiems medžių pjovimo darbams, tačiau pavojingų darbų vadovo nepaskyrė (duomenų, įrodančių, kad pavojingų dabų vadovas 2017 m. sauso 16 d. darbams atlikti buvo paskirtas, byloje nėra). Šios aplinkybės, kad 2017 m. sausio 16 d. pavojingų darbų vadovas paskirtas nebuvo, nupjauti medžius darbuotojams, tarp jų ir nukentėjusiajam V. Z., buvo pavesta žodiniu nurodymu, tačiau pavojingų darbų atlikimas vietoje nebuvo prižiūrimas ir kontroliuojamas, kad būtų atliekamas saugiai, laikantis norminių teisės aktų reikalavimų, nuteistasis V. M. neneigė. Vien subjektyvus, objektyviais duomenimis nepagrįstas V. M. manymas, kad nukentėjusysis V. Z. turėjo teisę būti pavojingų darbų vadovu ir šiems darbams vadovauti, V. M. atsakomybės ir kaltės pagal BK 176 straipsnio 1 dalį nešalina.

15. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, spęsdamas V. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, rėmėsi Nelaimingo atsitikimo darbe aktu, kuriame nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustatytos aplinkybės, kad nebuvo kontroliuojama, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, kad buvo leista (duomenys neskelbtini) V. Z. pjauti medžius neturint reikiamos profesinės kvalifikacijos, neužtikrinus, kad medžių pjovimo darbams vadovautų apmokytas ir atestuotas bei turintis atitinkamą pažymėjimą pavojingų darbų vadovas, kuris yra atsakingas už darbų saugą vietoje, buvo pripažintos 2017 m. sausio 16 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo, kurio metu atlikdamas darbo funkcijas sunkiai sužalotas V. M., priežastimi. Apeliaciniame skunde nesutinkant su teismo išvadomis dėl priežastinio ryšio akcentuojama, kad priežastinis ryšys jokiu specialiu tyrimu nustatinėjamas nebuvo.

16. Šiuo aspektu pažymėtina, kad bylose dėl BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, siekiant objektyviai ištirti nelaimingų atsitikimų darbe aplinkybes ir priežastis, nelaimingo atsitikimo mechanizmą, aplinkybes, kurios turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui kilti, paprastai skiriama darbų saugos ekspertizė. Darbų saugos ekspertinio tyrimo metu atliekama palyginamoji analizė ir nustatoma, ar nelaimingo atsitikimo atveju vykdyti konkretūs darbai atitiko tuos darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų (taisyklių, nuostatų, instrukcijų ir pan.) reikalavimus, kurių neatitikimas lėmė (ar turėjo reikšmingos įtakos) tiriamo nelaimingo atsitikimo kilimą. Nors specialisto išvada ar ekspertizės aktas nėra vienintelis ir svarbiausias įrodymas byloje, nustatant teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, specialisto ir (ar) eksperto išvados yra reikšmingos. Tačiau vis tik atkreipiamas dėmesys, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti reikšmingą priežastinį ryšį nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs tam reikšmingų bylos aplinkybių bei duomenų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-82-511/2016). Priežastinis ryšys tarp nusikalstamos veikos ir padarinių nustatomas teismui vertinant įrodymus, tarp jų ir ekspertizės aktą (specialisto išvadą), jų pagrindu nustatytas aplinkybes ir darant logika pagrįstas išvadas, kokie reiškiniai lemia padarinių (nelaimingo atsitikimo, dėl kurio atsirado sunkių padarinių) atsiradimą, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš nustatytų kaltininko neteisėtų poelgių.

17. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme specialių žinių reikalaujantis tyrimas iš tikrųjų paskirtas nebuvo. 2018 m. gegužės 8 d. teisiamajame posėdyje civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Edmundas Luotė pateikė prašymą paskirti ekspertizę siekiant nustatyti nelaimingo atsitikimo pagrindinę priežastį, tačiau prašymas protokoline nutartimi buvo atmestas (4 t., b. l. 95). Ekspertizės skyrimo klausimas buvo sprendžiamas ir bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacine tvarka, tačiau civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Edmundo Luotės prašymas dėl ekspertizės skyrimo taip pat buvo atmestas (5 t., b. l. 65). Šioje byloje kompleksinė darbų saugos ir medicinos ekspertizė buvo paskirta Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartimi, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertams (6 t., b. l. 152–155). Ekspertizė paskirta siekiant pašalinti abejones dėl nukentėjusiojo V. Z. traumavimo mechanizmo, taip pat dėl Miško darbų saugos taisyklių taikymo tiriamai situacijai. Tačiau Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte pateiktos išvados priešingo, negu skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, V. M. veiksmų teisinio vertinimo nesuponuoja ir nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumo nepaneigia.

18. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugsėjo 9 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ekspertizės aktas) pateiktos išvados dėl nelaimingo atsitikimo mechanizmo, nelaimingo atsitikimo priežasčių, Miško darbų saugos taisyklių taikymo vertinamai situacijai, subjektų, atsakingų už saugaus darbo užtikrinimą tiriamu atveju, nukentėjusiajam V. Z. padarytų sužalojimų mechanizmo. Ekspertizės akte nurodyta, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimi yra tai, kad vykdytų darbų nekontroliavo pavojingų darbų vadovas, o V. Z., prieš pradėdamas pjauti medį, neįvertino pjaunamo medžio būklės, gretimų medžių įtakos ir, prieš pradedant pjauti klevą, nenugenėjo medžio šakų, taip susidarė galimybės atskilusiai šakai kristi ant V. Z., buvusio jos judėjimo (kritimo) trajektorijoje. Organizaciniu požiūriu įtakos nelaimingam atsitikimui turėjo pavojingų darbų vadovo nepaskyrimas ir tokio vadovo funkcijų nevykdymas, vykdomų darbų nekontroliavimas, medžio pjovėjo atitinkamos kvalifikacijos neužtikrinimas ir jo neinstruktavimas darbo vietoje, atitinkamų asmeninių apsaugos priemonių naudojimo nenumatymas. Taip pat Ekspertizės akte pateikta išvada, kad darbai neatitiko Miško darbų saugos taisyklių 68, 70 punktų nurodymo, kad medžių pjovimo darbams turi vadovauti pavojingų darbų vadovas, kuris kontroliuoja darbų saugos reikalavimų vykdymą; 6 punkto reikalavimo, kad asmenims, neturintiems reikiamos kvalifikacijos ir tam darbui numatytų drabužių, draudžiama leisti dirbti; Darbuotojo, atliekančio miško ruošos darbus, saugos ir sveikatos instrukcijos 11.2 punkto reikalavimo, kad medžio genėjimo darbus reikia pradėti nuo medžio viršūnės, apgenint visas šakas, kad virstančio medžio šakos neatskiltų ir nenukristų iš aukščio, ir tai sąlygojo nelaimingo atsitikimo kilimą. Jeigu būtų nustatyta, kad V. Z. dirbo be apsauginio šalmo, tai vykdyti darbai neatitiko Miško darbų saugos taisyklių 66, 67 punktų reikalavimų, kad visi asmenys, esantys medienos ruošos darbo vietose, privalo dėvėti šalmą. Pagal Ekspertizės akto išvadas, užtikrinti saugų darbą tiriamu atveju buvo darbdavio ir jo įgaliotų asmenų pareiga. Dėl V. Z. sužalojimų mechanizmo pateiktos išvados, kad V. Z. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietu buku ar bukabriauniu daiktu, galimai žalojančiam faktoriui krentant iš viršaus; pasisakyti, ar V. Z. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti jam dėvint šalmą, ar jam esant be šalmo, nėra galimybės, nes tai ne teismo medicinos eksperto kompetencija (6 t., b. l. 166–172).

19. Kaip matyti iš Ekspertizės akte pateiktų išvadų, jos iš esmės neprieštarauja Nelaimingo atsitikimo darbe aktui, kuriame nelaimingo atsitikimo priežastimis taip pat pripažinti Miško darbų saugos taisyklių 6, 68, 70 punktų reikalavimų, taip pat Darbuotojo, atliekančio miško ruošos darbus, saugos ir sveikatos instrukcijos 11.2 punkto reikalavimo pažeidimai ir tuo pačiu patvirtina pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytą išvadą, kad V. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nepaskyręs darbų vadovo pavojingiems darbams, kuris kontroliuotų ir prižiūrėtų tokių darbų atlikimą bei norminių aktų reikalavimų, taikytinų atliekant pavojingus darbus, laikymąsi, pažeidė kaltinime nuodytų norminių teisės aktų reikalavimus, todėl yra atsakingas dėl to, kad atliekant pavojingus darbus kilo BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai. Kaip matyti iš Ekspertizės akto, ekspertė ekspertinį tyrimą atliko vadovaudamasi Lietuvos teismo ekspertizių centro standartinio tyrimo procedūros aprašymu „nelaimingų atsitikimų, atliekant miško ruošos darbus, tyrimas“, t. y. standartine procedūra, pritaikyta būtent šioje konkrečioje byloje vertintai nelaimingo atsitikimo darbe situacijai (darbuotojui darbo metu atliekant medžių pjovimo darbus), išvados pateiktos įvertinus tiek Nelaimingo atsitikimo darbe aktą, tiek kitą pateiktoje baudžiamojoje byloje su tiriamu nelaimingu atsitikimu susijusią bylos medžiagą (teismo medicinos specialisto išvadą, specialisto paaiškinimus, įvykio vietos apžiūros protokolą, nuotraukas, liudytojų parodymus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus). Nors Miško darbų saugos taisyklių taikymas tiriamo nelaimingo atsitikimo 2017 m. sausio 16 d. atveju šioje byloje buvo ginčijamas, abejoti, kad minėtas norminis aktas vertinamam nelaimingam atsitikimui netaikytinas ir tuo pačiu daryti išvadą, kad V. Z. vykdomi darbai nebuvo miško ruošos darbai, todėl medžių pjovimui vadovauti apmokytas ir atestuotas pavojingų darbų vadovas neturėjo, kas atitinkamai šalintų V. M. atsakomybę dėl pavojingų darbų vadovo nepaskyrimo, nėra pagrindo.

20. Tokią išvadą visų pirma leidžia daryti tai, kad Miško darbų saugos taisyklės, kaip 2017 m. sausio 16 d. įvykusiam nelaimingam atsitikimui taikytinas norminis aktas, nurodytos tiek Nelaimingo atsitikimo darbe akte, tiek Ekspertizės akte, kuriuose išvados dėl konkrečių norminių aktų pažeidimo buvo padarytos atlikus nelaimingo atsitikimo tyrimą, įvertinus apklaustų asmenų paaiškinimus, rašytinius duomenis, faktinę įvykio situaciją. Be to, nelaimingo atsitikimo aplinkybių tyrimą atlikusi vyriausioji darbo inspektorė D. B., taip pat ekspertizės išvadas pateikusi ekspertė J. R. paaiškino, kokiais duomenimis (aplinkybėms) remiantis padaryta išvada, kad tiriamu atveju taikytinos Miško darbų saugos taisyklės, kurių nebuvo laikytasi.

21. Kaip liudytoja apklausta vyriausioji darbo inspektorė D. B. paaiškino, kad toje vietoje, kur buvo atliekami medžio pjovimo darbai 2017 m. sausio 16 d., buvo visa medžių grupė, dideli medžiai, atliekant darbus buvo pažeistos Miško darbų saugos taisyklės. Miško ruošos darbai priskiriami pavojingiems darbams, pagal Miško darbų saugos taisykles tokiems darbams turi vadovauti atestuotas darbų vadovas, tačiau pavojingų darbų vadovas nebuvo paskirtas (4 t., b. l. 3, 4). Ekspertė J. R. nurodė, kad vertinamai situacijai taikytini darbų saugą reglamentuojantys norminiai aktai Ekspertizės akte buvo nurodyti nustačius, kad darbus atliko darbininkas, įdarbintas ir turintis darbo santykius. Paaiškino, kad įvykio vietoje buvo ne pavienis medis, medis nebuvo genimas, nebuvo krūmai, o buvo pjaunami dideli, suaugę medžiai, kurie buvo ne pavieniai, o jų buvo daug. Kito norminio akto, kuris reglamentuotų medžių pjovimą, nėra, tik Miško darbų saugos taisyklės. Jeigu nėra pavieniai medžiai, krūmai arba maži medžiai, jeigu yra medžių masyvas, medis pjaunamas atidalinant kamieną, taikomos Miško darbų saugos taisyklės, nes jos būtent nurodo, kaip saugiai atlikti tokį darbą. Net jeigu būtų pjaunamas vienas medis, jeigu aplink yra kiti medžiai, būtų taikomos minėtos taisyklės. Nėra daugiau taisyklių, nurodančių, kaip saugiai nupjauti, nuleisti medį, kokiu būdu tuos darbus daryti, kad būtų saugu. Medžio kirtimas apibūdinamas būtent Miško darbų saugos taisyklėse ir jos yra taikytinos. Medžių skalsumas šiose taisyklėse nėra reglamentuotas, nėra tokio apibūdinimo. Ekspertė taip pat nurodė, kad Lietuvos profesinės saugos lygos kompleksinio tyrimo akte išsakyta pozicija, kad įvykio vietoje nebuvo miškas, Ekspertizės akte pateiktų išvadų nekeičia, atliekant ekspertizę buvo vertinama iš darbų saugos pusės, kaip saugiai atlikti tokį darbą, kokį vykdė darbininkas (6 t., b. l. 210–215).

22. Kaip matyti iš liudytojos D. B., ekspertės J. R. parodymų, atliekant nelaimingo atsitikimo aplinkybių tyrimą jokių abejonių dėl to, kad situacijai taikytinos Miško darbų saugos taisyklės, nekilo, dėl šios aplinkybės liudytoja ir ekspertė buvo kategoriškos, nurodė, kuo remiantis šiuo konkrečiu atveju buvo parinkti nelaimingam atsitikimui taikytini norminiai tesės aktai, tarp jų ir Miško darbų saugos taisyklės. Miško darbų saugos taisyklės, kaip taikytinas norminis teisės aktas, buvo parinktas įvertinus faktinę įvykio situaciją – buvo atliekami medžių pjovimo darbai, kuriuos darbo metu atliko darbuotojas, įvykio vietą – pjaunamas ne pavienis medis ar krūmas, o didelis suaugęs medis medžių masyve (šią aplinkybę patvirtina ir byloje esančios nuotraukos, įvykio vietos apžiūros schema (1 t., b. l. 25–31), atidalinant kamieną. Taip pat tai, kad kito teisės akto, reglamentuojančio, kaip saugiai pjauti medžius, esančius medžių masyve, nėra. Liudytojos ir ekspertės asmeninis suinteresuotumas šioje byloje nenustatytas (byloje nėra duomenų apie jų asmeninio pobūdžio santykius nu nuteistuoju ar nukentėjusiuoju), liudytoja ir ekspertė paaiškinimus davė būdamos įspėtos dėl baudžiamosios atsakomybės, jų nurodytos aplinkybės neprieštarauja tarpusavyje, yra logiškai argumentuotos ir atitinka rašytinius bylos duomenis. Taip pat nėra pagrindo abejoti liudytojos ir ekspertės turimą kvalifikacija ir kompetencija atliekant nelaimingo atsitikimo aplinkybių tyrimą ir vertinimą taikytinų norminių aktų aspektu. Liudytoja D. B. nelaimingo atsitikimo aplinkybių ir priežasčių tyrimą atliko bei išvadas dėl pažeistų norminių teisės aktų reikalavimų teikė vykdydamas savo darbines funkcijas, kaip Valstybinės darbo inspekcijos vyriausioji darbo inspektorė. Byloje duomenų, rodančių, kad savo darbines pareigas ji atliko netinkamai, nėra. Ekspertinį tyrimą atlikusi ekspertė turi darbų saugos teismo eksperto kvalifikaciją, ilgametį ekspertinio darbo stažą (14 metų). Įvertinus Nelaimingo atsitikimo akte, Ekspertizės akte pateiktas išvadas, liudytojos D. B., ekspertės J. R. parodymus tiek atskirai, tiek visumoje, palyginus juos tarpusavyje ir su kitais bylos duomenimis, esminiai prieštaravimai nenustatyti, šie duomenys vieni kitus papildo, yra gauti teisėtu būdu baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, todėl jais nesivadovauti ir daryti priešingą išvadą, t. y. kad nelaimingam atsitikimui Miško darbų saugos taisyklės netaikytinos, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

23. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas paties nukentėjusiojo V. Z. atsakomybės dėl kilusių padarinių klausimas teigiant, kad nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs ir pasekmės nebūtų buvusios tokios sunkios, jeigu nukentėjusysis būtų laikęsis jam žinomų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų: būtų genėjęs medžio šakas iki jį nupjaunant ir dėvėjęs apsauginį šalmą. Nesutikti su tuo, kad ir pats nukentėjusysis, atlikdamas medžio pjovimo darbus, nesilaikė norminių teisės aktų reikalavimų, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Nelaimingo atsitikimo darbe akte buvo nustatyti ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies, Darbuotojo, atliekančio miško ruošos darbus, saugos ir sveikatos instrukcijos 11.2 punkto reikalavimų pažeidimai. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata, remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens duotais nurodymais. Darbuotojo, atliekančio miško ruošos darbus, saugos ir sveikatos instrukcijos 11.2 punkte numatyta, kad medžio genėjimo darbus reikia pradėti nuo medžio viršūnės, apgenint visas šakas, kad virstančio medžio šakos neatskiltų ir nenukristų iš aukščio.

24. Taigi šiuo atveju buvo nustatyti ir norminių aktų, kurių reikalavimų turėjo laikytis medžio pjovimo darbus atliekantis darbuotojas (nukentėjusysis V. Z.), pažeidimai. Kaip minėta, taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai ir tapo būtina sąlyga bei pagrindine priežastimi sunkiems padariniams kilti. Bylos duomenimis, nukentėjusysis V. Z. su Darbuotojo, atliekančio miško ruošos darbus, saugos ir sveikatos instrukcija, buvo supažindintas. Pats nukentėjusysis šios aplinkybės neneigė. Aplinkybę, kad su minėta instrukcija V. Z. buvo supažindintas, patvirtino ir liudytojas V. M., kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2016 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas darbdavio įgaliotu asmeniu, atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijas (4 t., b. l. 42, 43). Tačiau teisėjų kolegija V. Z. padarytų Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies, Darbuotojo, atliekančio miško ruošos darbus, saugos ir sveikatos instrukcijos 11.2 punkto pažeidimų nepripažįsta būtina sąlyga bei pagrindine priežastimi sunkiems padariniams kilti. V. Z., būdamas instruktuotas kaip pjauti medį pagal Darbuotojo, atliekančio miško ruošos darbus, saugos ir sveikatos instrukciją, turėjo žinoti, kaip tokį darbą reikia atlikti saugiai (medį pjauti tik prieš tai nugenėjus šakas), tačiau norminiame akte nustatytų reikalavimų nesilaikė (nukentėjusysis neneigė, kad medį pjovė prieš tai nenugenėjęs jo šakų). Tačiau kaip jau aptarta šioje nutartyje, bylos įrodymais nustatyta, kad medžio pjovimo darbai pagal savo pobūdį yra priskiriami pavojingiems darbams, kuriuos, pagal Miško darbų saugos taisyklių nuostatas, gali atlikti tik reikiamą profesinę kvalifikaciją turintis asmuo, dėvintis tokiam darbui skirtus rūbus ir kitas apsaugos priemones ir kuriems turi vadovauti apmokytas ir atestuotas bei turintis atitinkamą pažymėjimą pavojingų darbų vadovas, kuris ir yra atsakingas už darbų saugą darbo vietoje.

25. Pagal Miško darbų saugos taisyklių 70 punkto nuostatas, pavojingų darbų vadovas turi kontroliuoti, kad visi laikytųsi darbų saugos reikalavimų, prireikus instruktuotų juos vietoje apie tai, kaip saugiai atlikti darbus. Nei V. M., nei V. Z. nebuvo apmokyti ir atestuoti kaip pavojingų darbų vadovai, pažymėjimų, suteikiančių teisę būtų pavojingų darų vadovais, neturėjo (tokių duomenų byloje nėra). Nors V. M., kaip minėta, kėlė versiją, kad V. Z. išklausyti mokymai jam suteikė teisę būtų pavojingų darbų vadovu, ši versija yra paneigta. Be to, nors V. Z. ir buvo supažindintas su Darbuotojo, atliekančio miško ruošos darbus, saugos ir sveikatos instrukcija, jis pagal Medžių genėjimo, krūmų pjovimo ir malkų ruošimo motoriniu pjūklu operatoriaus neformaliojo mokymo programą buvo įgijęs kompetenciją pjauti tik pavienius medžius, krūmus bei šakas. Šiuo atveju, kaip nustatyta byloje, medis, kurį pjovė nukentėjusysis V. Z., nebuvo pavienis, augo medžių masyve. Taigi, jeigu V. M. būtų tinkamai vykdęs savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas atsakingo už darbuotojų saugą ir sveikatą, pareigas ir pavojingiems darbams būtų paskyręs pavojingų darbų vadovą, kuris būtų apmokytas ir atestuotas, bei turintis atitinkamą pažymėjimą, suteikiantį teisę vadovauti pavojingiems darbams, šioje byloje nustatyti padariniai (pjaunant nenugenėtą medį nuo kamieno atskilo medžio šaka, kuri krisdama pataikė nukentėjusiajam į galvą ir jį sunkiai sužalojo), pavojingų darbų vadovui kontroliuojant darbų atlikimą, kaip tai numatyta Miško darbų saugos taisyklių 70 punkte, nebūtų atsiradę. Nukentėjusiojo V. Z. elgesys, kai jis medžio pjovimo darbus atliko prieš tai nenugenėjęs jo šakų, nors būtent taip pjauti medį buvo nurodyta Darbuotojo, atliekančio miško ruošos darbus, saugos ir sveikatos instrukcijos 11.2 punkte, vertintinas kaip neatsargus, rizikingas, tačiau toks vertinimas nuteistojo V. M. atsakomybės dėl darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimo nešalina. Tokią išvadą skundžiamame nuosprendyje padarė ir pirmosios instancijos teismas ir su ja nesutikti, esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

26. Apeliaciniame skunde, taip pat nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nemažai dėmesio buvo skiriama aplinkybei, ar nukentėjusysis V. Z. nelaimingo atsitikimo metu, kai jam ant galvos nukrito atskilusi medžio šaka, dėvėjo šalmą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis V. Z. tvirtino, kad prieš pjaunant medį buvo užsidėjęs šalmą ( 3 t., b. l. 200). Aplinkybę, kad dėvėjo šalmą, nukentėjusysis nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 33–35, 38, 39), taip pat teikdamas paaiškinimus Valstybinei darbo inspekcijai (2 t., b. l. 65). Tai, kad įvykio metu nukentėjusysis turėjo užsidėjęs šalmą, patvirtino ir kartu su juo dirbę UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai S. A. ir Z. L.. Apklausiami kaip liudytojai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jie patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat Valstybinei darbo inspekcijai teiktuose paaiškinimuose nurodytą aplinkybę, kad medžio pjovimo metu V. Z. buvo su šalmu, kuris, kaip nurodė liudytojas Z. L., V. Z. nukritus, gulėjo šalia (3 t., b. l. 196, 197; 1 t., b. l. 76–79, 81–84; 2 t., b. l. 63, 64). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ginčo dėl to, ar nukentėjusysis įvykio metu dėvėjo šalmą, nebuvo, šis klausimas nekeltas ir baigiamųjų kalbų metu (4 t., b. l. 95–97). Ši nauja aplinkybė buvo nurodyta apeliaciniame skunde ir buvo grindžiama po nuosprendžio priėmimo Z. L. ir S. A. UAB „(duomenys neskelbtini) adresuotais rašytiniais paaiškinimais, kuriuose jie nurodė skirtingą, negu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, aplinkybę, kad nukentėjusysis V. Z. šamo nedėvėjo. Šiuose paaiškinimuose Z. L. taip pat teigė, kad anksčiau neteisingai liudijo, nes buvo didelis stresas, didelis nervinis sukrėtimas, bijojo, kad bus blogiau V. Z. ir įmonei. S. A. parodymų keitimą motyvavo tuo, kad galvojo, jog bus geriau, jeigu sakys, kad V. Z. buvo su šalmu. Taip pat nurodė, kad iš kur įvykio vietoje atsirado šalmas, neprisimena, galimai galėjo pasidėti savo šalmą, kai bandė judinti V. Z. (4 t., b. l. 168, 170).

27. Apeliaciniame skunde nurodžius naują aplinkybę dėl šamo dėvėjimo, pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo nutarta atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti liudytojus Z. L. ir S. A.. Apklausiamas kaip liudytojas apeliacinės instancijos teismo posėdyje Z. L. paaiškino, kad suklydo pasakęs, kad V. Z. buvo su šalmu, buvo ištiktas šoko. Pasirodo, kad V. Z. buvo be šalmo, šalmas buvo bokštelio kabinoje. Jis (liudytojas) buvo su šalmu. Šalmas prie nukentėjusiojo kojų galėjo atsirasti, kai S. A. puolė prie nukentėjusiojo ir šalmas nukrito ar jį numetė. Dėl ankstesnio pasakymo, kad matė, kad nukentėjusysis su šalmu, o dabar sako, kad buvo be šalmo, tai galvojo, kad gal taip bus geriau. Paaiškinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašė niekieno neprašomas, turintys teisinių žinių jam patarė parašyti (5 t., b. l. 15–17). Liudytojas S. A. dėl su šalmo dėvėjimu susijusios aplinkybės paaiškino, kad buvo susitikęs Z. L. ir šis pasakė, kad papasakojo teisybę, kaip iš tikrųjų buvo – kad V. Z. buvo be šalmo. Nuvažiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, čia jam davė adresus, kam parašyti, jis prašė paaiškinimą ir išsiuntė. Rašyti paaiškinimą niekas neįtakojo. V. Z. šalmo nedėvėjo, jo šalmas buvo mašinos kabinoje. Jis (liudytojas) ir Z. L. šalmus dėvėjo. Bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad V. Z. šalmą dėvėjo, nes galvojo, kad bus geriau. Policijos surastas šalmas yra jo (liudytojo), šalmas, kurį pasidėjo, kad galėtų gaivinti V. Z.. Sakė teisme netiesą, kai nurodė, kad nukentėjusysis užsidėjo šalmą prieš darbą, kad šalmas nukrito nukentėjusiajam parkritus. Rašyti paaiškinimą niekas neprašė, apie šalmą su niekuo iš darbovietės nekalbėjo, nesitarė, ką reikia sakyti. Taip pat nurodė, kad nežino, kieno buvo šalmas kuris buvo ant kelmo ir kurį užfiksavo Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai. Nežino ar tai jo (liudytojo) šalmas (5 t., b. l. 17–21).

28. Šioje byloje liudytojai S. A. ir Z. L. dar kartą buvo apklausti Lietuvos Aukščiausiajam teismui grąžinus bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. S. A. 2021 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje paaiškino, kad mesti ant žemės turimą šalmą liepė į įvykio vietą po V. Z. patirtos traumos atvykęs policininkas. Jis (liudytojas) tai ir padarė, šalmas buvo padėtas ant V. Z. nupjauto medžio kelmo. Numesti šalmą liepė policininkas, kuris buvo pažįstamas ir kuris yra miręs. Šalmas buvo V. Z., jį paėmė iš autobokštelio. V. Z. šalmą iš autobokštelio paėmė, kai pasakė policininkas. Policininko pasakymo paimti V. Z. šalmą ir padėti į įvykio vietą, daugiau niekas negirdėjo. Dabar dėl šalmo sako tiesą. Įvykio metu jis (liudytojas) ir Z. L. šalmus dėvėjo. Nagrinėjant bylą pirmą kartą apeliacine tvarka apie policininką nenurodė, nenorėjo painioti to policininko (7 t., b. l. l 17–20). Liudytojas Z. L. paaiškino, kad nepamena, ar matė ant kelmo padėtą šalmą. Jis (liudytojas) buvo su šalmu, ar su šalmu buvo Z. L., pasakyti negali, o V. Z. tikrai buvo be šalmo, kur buvo V. Z. šalmas, nežino. Įvykio vietoje nuotraukoje užfiksuotas šalmas galėjo būti ir jo (liudytojo) numestas. Ten tikrai buvo ne V. Z. šalmas. Šalmus atskirdavo. Jeigu byloje taip nurodyta, galėjo taip būti, kad šalmas prie nukentėjusiojo kojų galėjo atsirasti, kai S. A. puolė prie nukentėjusiojo, nuo jo šalmas nukrito, ar jis numetė. Į įvykio vietą buvo atvažiavę du policijos pareigūnai, pareigūno V. nepamena. Su policijos pareigūnais bendravo, jie buvo vietiniai. Asmeniškai policijos pareigūnai jokių nurodymų nedavė, ar davė kažkam kitam – negirdėjo (7 t. b. l. 20–23).

29. Įvertinus šios nutarties 26–27 punktuose aptartų liudytojų Z. L. ir S. A. parodymų turinį, apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose duotus parodymus laikyti objektyviais ir patikimais, neabejotinai patvirtinančiais apeliaciniame skunde iškeltą versiją, kad nukentėjusysis šalmo nedėvėjo, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Kaip matyti iš liudytojų Z. L. ir S. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir juos apklausiant pirmosios instancijos teisme, jie nuosekliai teigė, kad nukentėjusysis V. Z., atvykęs pjauti medžių, įvykio dieną šalmą dėvėjo. Liudytojų Z. L. ir S. A. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie šalmo dėvėjimą patvirtino ir liudytojas V. I., kuris, apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2017 m. sausio 16 d. apie 88.00 val. atvažiavę UAB „(duomenys neskelbtini)“ trys darbuotojai jo akivaizdoje užsidėjo šalmus ir pradėjo ruošis medžių pjovimui, po įvykio V. Z. gulėjo be šalmo, šalmas buvo apie vieno metro atstumu nuo V. Z. galvos (1 t., b. l. 91, 92; 3 t., b. l. 197). Kad nukentėjusysis dėvėjo šalmą, patvirtina ir byloje esantis Nelaimingo atsitikimo darbe aktas, kuriame taip pat nurodyta, kad atliekant tyrimą buvo nustatyta, jog nukentėjusysis dėvėjo netinkamą medžių pjovimo darbams šalmą. Iš 2017 m. sausio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint įvykio vietą, šalia kelmo, prie kurio buvo rastas gulintis nukentėjusysis, gulėjo ir pjūklas kartu su šalmu (1 t., b. l. 25–31).

30. Taigi, nors po nuosprendžio priėmimo iškėlus naują versiją, kad nukentėjusysis nedėvėjo šalmo ir liudytojams S. A. ir Z. L. dėl šios aplinkybės pakeitus savo parodymus, t. y. teigiant, kad V. Z. nelaimingo atsitikimo metu šalmo nedėvėjo, šios versijos jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina. Tokia išvada visų pirma darytina dėl to, kad liudytojai S. A. ir Z. L. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme jokių abejonių dėl to, ar V. Z. nelaimingo atsitikimo metu dėvėjo šalmą, neišsakė, kategoriškai patvirtino, kad šalmą jis dėvėjo. Jų nurodytos aplinkybės atitinka ir liudytojo V. I. parodymus, taip pat nukentėjusiojo V. Z. parodymus, kurie nekito ir buvo nuoseklūs viso proceso metu. Nukentėjusysis V. Z., ikiteisminio tyrimo metu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarką nuosekliai tvirtino ir buvo kategoriškas dėl aplinkybės, kad šalmą nelaimingo atsitikimo metu jis buvo užsidėjęs. Nors nagrinėjant bylą apeliacine tvarka šią liudytojo nurodytą aplinkybę liudytojai Z. L. ir S. A. paneigė tvirtindami, kad šalmo nukentėjusysis nedėvėjo, jų paaiškinimų dėl šalmo dėvėjimo, jo atsiradimo įvykio vietoje aplinkybių nenuoseklumas, sudaro pakankamą pagrindą nelaikyti jų parodymų patikimai ir juos atmesti.

31. Kaip minėta, liudytojai nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo apklausti du kartus ir abu šiuos kartus jų nurodytos aplinkybės buvo skirtingos: Z. L. iš pradžių teigė, kad šalmas prie nukentėjusiojo kojų galėjo atsirasti, kai S. A. puolė prie nukentėjusiojo ir šalmas nukrito ar jį numetė; apklausiamas dar kartą apeliacinėje instancijoje dėl aplinkybės, kad šalmas prie nukentėjusiojo kojų galėjo atsirasti, kai S. A. puolė prie nukentėjusiojo, nuo jo šalmas nukrito, ar jis numetė, nebuvo įsitikinęs, nurodė, kad šalmas galėjo būti ir jo (liudytojo). Tačiau buvo kategoriškas, kad šalmas buvo ne V. Z., nors paaiškinti, kuo remdamasis darė tokią išvadą, negalėjo. S. A., pirmą kartą apklausiamas apeliacinėje instancijoje, nurodė, kad policijos surastas šalmas yra jo (liudytojo), šalmas, kurį pasidėjo, kad galėtų gaivinti V. Z.; taip pat teigė, kad kieno buvo ant kelmo padėtas šalmas, jis nežino. Tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausiamas antrą kartą, liudytojas iškėlė naują versiją, kad mesti ant žemės V. Z. šalmą liepė į įvykio vietą po V. Z. patirtos traumos atvykęs policininkas. Taip pat nurodė, kad V. Z. šalmą padėjo ant nupjauto medžio kelmo, nors prieš tai tvirtino, kad nežino, kieno buvo šalmas, kuris buvo padėtas ant kelmo. Analizuojant ir vertinant šių liudytojų parodymų turinį jų visumos aspektu, lyginant su kitais bylos įrodymais, akivaizdu, kad jie ne tik neatitinka nuoseklių, neprieštaringų pačių liudytojų, nukentėjusiojo parodymų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nuoseklių nukentėjusiojo parodymų apeliacinėje instancijoje, tačiau ir skiriasi tarpusavyje skirtingu apeliacinio proceso metu. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojai nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dėl šalmo dėvėjimo, jo atsiradimo įvykio vietoje aplinkybių nebuvo nuoseklūs, kėlė naujas versijas ir logiškai paaiškinti, kodėl šių aplinkybių nenurodė ikiteisminio tyrimo metu iškarto po įvykio, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, negalėjo, taip pat įvertinus, kad liudytojų apeliacinėje instancijoje duotų parodymų jokie kiti objektyvūs duomenys nepatvirtina, teisėjų kolegija iškeltą versiją dėl šalmo nedėvėjimo atmeta, kaip nepagrįstą, o liudytojų dėl šios aplinkybės apeliacinėje instancijoje duotus parodymus vertina kaip nepatikimus ir neobjektyvius.

32. Daryti priešingą išvadą dėl liudytojų S. A. ir Z. L. parodymų, kaip neobjektyvių ir nepatikimų, vertinimo neduoda pagrindo ir apeliacinėje instancijoje apklausto liudytojo J. S. parodymai. Liudytojas J. S. 2020 m. birželio 2 d. teismo posėdyje parodė, kad matė, kaip atvažiavę vyrai dirbo be šalmų, tvirtino, kad be šalmų buvo visi trys dirbę vyrai, nors liudytojų S. A. ir Z. L. teigimu, jie dirbo su šalmais, o be šalmo buvo tik nukentėjusysis. Taip pat liudytojas J. S. nurodė, kad, tą dieną matė policiją, greitąją, prieš tai matė, kad vyrai atvažiavę su bokšteliu pjovė medžius, pjovė viršūnes, pjovė šakas iš bokštelio, bokštelyje buvo žmonės, iki atvažiuojant policijai, greitajai, dirbo porą valandų. Tačiau šios liudytojo nurodytos aplinkybės neatitinka liudytojų S. A. ir Z. L., taip pat nukentėjusiojo V. Z. paprodymų, kad bokštelis 2017 m. sausio 16 d., kai įvyko nelaimingas atsitikimas, darbui nebuvo naudojamas, iš jo niekas šakų negenėjo, nukentėjusysis V. Z. medį pjovė prieš tai nenugenėjęs šakų. Atsižvelgiant į tai, liudytojo J. S., kuris ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme apklaustas nebuvo, apeliacinėje instancijos apklaustas praėjus daugiau, kaip 3 metams po įvykusio nelaimingo atsitikimo, parodymus vertinti kaip patikimai paneigiančius kitais bylos įrodymais nustatytą aplinkybę, kad nukentėjusysis V. Z. nelaimingo atsitikimo metu šalmą dėvėjo, nėra pagrindo.

33. Priešingo vertinimo neleidžia daryti ir Ekspertizės akte pateikta išvada, kad pasisakyti, ar V. Z. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti jam dėvint šalmą, ar jam esant be šalmo, nėra galimybės. Teismo posėdyje apklaustas išvadą teikęs specialistas V. V. paaiškino, kad padaryti kategorišką išvadą, ar šalmas buvo, ar ne, nebuvo galima, nes atsakyti, ar nukentėjusysis buvo su šalmu, nėra teismo medicinos eksperto kompetencija. Paaiškino, kad veiksmas turbūt vyko dinamikoje, šakos slydimas galėjo nubraukti šalmą, nubrozdinimas galėjo būti padarytas ir šalmui slystant. Žymės ant kaklo galėjo nelikti, jei dirželis buvo neužsegtas, neaišku, kiek dirželis priveržtas ar nepriveržtas (7 t., b. l. 75, 76). Tokios pačios pozicijas specialistas V. V. laikėsi ir apklausiamas 2020 m. birželio 2 d. teismo posėdyje (6 t., b. l. 141–143) Taigi specialistas V. V. kategoriškai neatmetė galimybės, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir jam dėvint šalmą. Šio specialisto paaiškinimai iš esmės neprieštarauja ir specialisto P. P. teisme duotiems parodymai. Specialistas P. P. paaiškino, kad nukentėjusiojo V. Z. traumavimo aplinkybes, tarp jų ir dėl šalmo dėvėjimo ar nedėvėjimo, tyrė ir nustatė iš medicininių dokumentų, kuriuose nebuvo užfiksuotos žymės kakle. Paaiškino, kad jei yra žymės kakle, tai yra požymis, kad kažkas buvo užsegta. Taigi šiuo atveju specialistas P. P., kaip ir specialistas V. V. išvadas dėl šalmo dėvėjimo ar nedėvėjimo padarė remdamiesi medicininiuose dokumentuose užfiksuota informacija, o ne baudžiamosios bylos duomenimis, kurių visuma, kaip minėta, šiuo atveju leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad šalmą nukentėjusysis nelaimingo atsitikimo metu dėvėjo. Specialistas P. P. taip pat tvirtino, kad išvadą dėl to, jog nukentėjusysis šalmo nedėvėjo, jis darė ir įvertinęs nukentėjusiajam padarytą sužalojimą (nubrozdinimą galvoje), kuris dėvint šalmą nebūtų atsiradęs, taip pat aplinkybę, kad tyrimui pateiktas šalmas nebuvo nubrozdintas ar suskilęs, tačiau vis tik nepaneigė galimybės, kad vertinamu atveju šalmas galėjo būti numuštas šakos, jei nebuvo užsegtas dirželis (7 t. b. l. 74, 75). Taigi nors specialistas V. V. Ekspertizės akte pateikti kategoriškos išvados dėl šalmo dėvėjimo ar nedėvėjimo negalėjo, o specialistas P. P. pateikė išvadą, kad nukentėjusysis šalmo nedėvėjo, nei vienas iš jų galimybės, kad šalmas galėjo nukristi dėl krentančios medžio šakos poveikio, kategoriškai nepaneigė. Atsižvelgiant į tai, taip pat į aptartų viso proceso metu nuoseklių nukentėjusiojo parodymų bei liudytojų S. A. ir Z. L. skirtingu proceso metu duotų parodymų vertinimo motyvus, apeliaciniame skunde iškelta versija, kad nukentėjusysis šalmo nedėvėjo, atmetama, kaip nepagrįsta.

34. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl to, kad V. M. šioje byloje nėra tinkamas atsakomybės pagal BK 176 straipsnio 1 dalį subjektas, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskirtas už instruktavimą atsakingas asmuo. Šie klausimai buvo keliami ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, dėl jų nuosprendyje yra pasisakyta. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu teisėjų kolegija neturi pagrindo.

35. Bylos duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas (duomenys neskelbtini) V. M. 2016 m. gegužės 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijas (4 t., b. l. 42, 43). Minėtame įsakyme vienas iš paskirto atsakingu už darbuotojų saugos ir sveiktos funkcijas asmens gebėjimų nurodytas gebėjimas instruktuoti darbuotojus apie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą įmonėje bei kaip išvengti traumų ar kitų sveikatos pakenkimų darbo vietose, atsižvelgiant į darbo pobūdį, naudojamas medžiagas ir darbo priemones, prieš pradedant dirbti periodiškai konsultuoti ir mokyti darbuotojus, kaip laikytis įmonėje vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų reikalavimų, kontroliuoti nustatytų reikalavimų laikymąsi. (duomenys neskelbtini) meistro pareiginiuose nuostatuose, patvirtintuose direktoriaus 2016 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), be kitų ūkio meistro pareigų, numatytos pareigos: užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos, įrengimų eksploatacijos, gaisrinės saugos reikalavimų laikymąsi; pravesti specialius instruktažus atliekant darbus pavojingų veiksnių veikimo zonoje; aprūpinti darbuotojus asmeninėmis apsaugos priemonėmis; periodiškai tikrinti saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos reikalavimų laikymąsi; nustatyta tvarka praneši apie nelaiminus atsitikimus, sudaryti sąlygas jų priežastims ištirti, dalyvauti nelaimingų atsitikimų tyrimą. Pagal (duomenys neskelbtini) pareiginius nuostatus V. M., be kita ko, atsakingas už darbuotojų laikymąsi saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos reikalavimų, jų savalaikį instruktavimą (4 t., b. l. 38, 39). Taigi, (duomenys neskelbtini) meistras V. M. iš tikrųjų buvo atsakingas už bendrovės darbuotojų supažindinimą su darbų saugos ir sveikatos reikalavimais, jų laikymosi kontrolę ir pats šios atsakomybės jis neneigė. Tačiau šiame kontekste svarbu įvertinti tai, kad nelaimingo atsitikimo darbe metu nukentėjusiajam V. Z. buvo pavesta atlikti medžio pjovimo darbus, kurie yra priskiriami pavojingų darbų kategorijai ir kuriems, kaip nurodyta Miško darbų saugos taisyklių 68 punkte, turi vadovauti apmokytas ir atestuotas bei turintis atitinkamą pažymėjimą pavojingų darbų vadovas, kuris atsakingas už darbų saugą darbo vietose.

36. Kaip jau minėta, pavojingų darbų vadovas paskirtas nebuvo. V. M., kaip įmonės direktorius, būdamas atsakingas už tokio vadovo paskyrimą, jo ne tik nepaskyrė, bet ir pats ėmėsi vadovauti pavojingiems darbams, nors nebuvo apmokytas ir atestuotas bei neturėjo atitinkamo pažymėjimo pavojingiems darbams vadovauti. Iš paties V. M., taip pat liudytojų S. A. ir Z. L., nukentėjusiojo V. Z. parodymų matyti, kad V. M. žodiniu nurodymu pavedė nukentėjusiajam ir kitiems dviem darbuotojams (liudytojams S. A. ir Z. L.) 2017 m. sausio 13 d. ir 2017 m. sausio 17 d. atlikti medžių pjovimo darbus, o 2017 m. sausio 13 d. pats davė nurodymus dėl darbų jų atlikimo vietoje (nurodymus apie darbų apimtį, taip pat, nurodymus, kilus vėjui, nutraukti darbus). Iš liudytojo V. M. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų matyti, kad apie nukentėjusiojo V. Z., liudytojų S. A. ir Z. L. nukreipimą dirbti į objektą jam nebuvo žinoma, jis nebuvo informuotas apie numatomų atlikti pavojingų darbų pobūdį. Taip pat liudytojas patvirtino, kad įvykio dieną bendrovėje pavojingų darbų vadovas paskirtas nebuvo (3 t., b. l. 137). Liudytojo teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai neprieštarauja ir jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, kad 2017 m. sausio 16 d. apie 8 val. jis išvyko į degalinę, prieš išvažiuodamas į degalinę nežinojo, kad V. Z., Z. L. ir S. A. turės vykdyti darbus (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 86, 87). Ši liudytojo nurodyta aplinkybė jokiais objektyviais duomenimis nėra paneigta, dėl jos liudytojas buvo nuoseklus viso proceso metu, parodymus davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, apie jo dalyvavimą skirstant darbus savo parodymuose neužsiminė ir nuteistasis V. M., nukentėjusysis V. Z., liudytojai S. A. ir Z. L., todėl abejoti jo parodymais nėra pagrindo. Įvertinus paminėta, taip pat tai, kad V. M., kaip minėta, nebuvo apmokytas ir atestuotas, kaip pavojingų darbų vadovas, atitinkamo pažymėjimo vadovauti pavojingiems darbams neturėjo, direktoriaus įsakymu ar kitu lokaliniu aktu pavojingų darbų vadovu, atsakingu už pavojingų darbų priežiūrą, paskirtas nebuvo, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad V. M. negalėjo imtis jokių priemonių, kad užtikrinti būsimų darbų saugą ir spręsti apie numatomų atlikti darbų pavojingumą bei pavojingų darbų vadovo skyrimą, pats teisės ir pareigos skirti pavojingų darbų vadovą neturėjo.

37. Taigi, nagrinėjamu atveju bendrovės vadovas, turėdamas pareigą paskirti pavojingų darbų vadovą, kuris betarpiškai vadovautų tokiems darbams, kontroliuotų, ar šiuos darbus vykdantys darbuotojai laikosi tokius darbus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, to nepadarė, tačiau pasiuntė dirbti reikiamos kvalifikacijos neturinčių trijų žmonių grupę. Tai leido nukentėjusiajam, kuris neturėjo reikiamos kvalifikacijos, darbo vietoje nesilaikyti darbo saugos reikalavimų, pačiam nekontroliuojamam priimti nekvalifikuotus ir pavojingus sprendimus, prieštaraujančius teisės aktų reikalavimams, dėl ko ir įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, sukėlęs sunkų darbuotojo sveikatos sutrikdymą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad būtent V. M. veiksmai, t. y. nepaskyrimas pavojingų darbų vadovo buvo būtina kilusių padarinių sąlyga bei šių pasekmių priežastis. Todėl sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl atsakomybės perkėlimo V. M., nėra pagrindo.

38. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju atsakomybės subjektas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal baudžiamosios bylos duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. lapkričio 28 d. buvo sudariusi Darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t. b. l. 56–61). Pagal šioje sutartyje nurodytą sutarties objektą užsakovas (UAB „(duomenys neskelbtini)“), be kitų pavedimų, paveda, o vykdytojas (UAB „(duomenys neskelbtini)“) įsipareigoja parengti tinkamą darbuotojų saugos ir sveikatos dokumentaciją, prireikus atnaujinti ir papildyti, atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais auditą, konsultuoti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, gaisrinės saugos klausimais, pagal susitarimą parengti darbo sutartis, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus atlikti dalį darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų. Pagal šią sutartį vykdytojas įsipareigojo paskirti kvalifikuotus darbuotojų saugos ir sveikatos specialistus, kurie vykdys sutartyje numatytus įsipareigojimus.

39. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas dėl versijos, kad atsakomybėn turėtų būti traukiama UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal sutartį perėmusi dalį darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų, pasisakė nurodydamas motyvus, kodėl šio juridinio asmens, pagal šioje konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, nelaiko atsakomybės pagal BK 176 straipsnio 1 dalį subjektu. Nors apeliaciniame skunde ši skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada yra ginčijama, apeliacinėje instancijoje atlikus įrodymų tyrimą, naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės daryti priešingą, negu padarė pirmosios instancijos teismas, išvadą, nenustatytos.

40. Atlikus įrodymą tyrimą apeliacinės instancijos teisme apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai R. E. ir A. J.. Liudytoja R. E. parodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį pasirašė 2016 m. lapkričio 28 d., sutartis įsigaliojo nuo 2016 m. gruodžio 1 d. Sutartyje buvo numatyta, kad įmonė turi per du mėnesius audituoti dokumentus ir per tris mėnesius įvertinti įmonės būklę. Jų įmonė buvo daugiau kaip konsultacinė įmonė. Jie sutartyje buvo numatę kelių mėnesių terminą visam įmonės patikrinimui atlikti, tame tarpe ir dėl pavojingų darbų instruktavimo. Kai įvyko nelaimingas atsitikimas, šis terminas dar nebuvo pasibaigęs, todėl jų įmonė dar turėjo laiko sutvarkyti visus dokumentus ir atsakomybė jai neturėtų kilti. Jie, kaip konsultacinė įmonė, tikrino turimus pažymėjimus dėl medžių pjovimo ir genėjimo, kurie priskiriami prie pavojingų darbų. Tokius pažymėjimus darbuotojai turėjo, juose buvo nurodyta, kad galima genėti medžius, pjauti ir vadovauti, o kaip buvo atlikti patys mokymai, jie nebuvo išsiėmę dokumentų patikrinti. Po nelaimingo atsitikimo, darbo inspektorė pati kreipėsi į mokymo įstaigą dėl programos patikrinimo ir nustatė, kad darbuotojo turėtas pažymėjimas netinkamas medžio pjovimo darbų vadovavimui (5 t., b. l. 21–23). Liudytojas A. J. parodė, kad pasirašius sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jų įmonė atliko konsultantų ir koordinatorių vaidmenį, t. y. jie atvažiavo ir padėjo įmonei susitvarkyti dokumentinę darbų saugos dalį, teikė konsultacijas įvairiais darbų saugos klausimais. Sutarties 2.3.1. punktas įpareigojo juos ne vėliau kaip per du mėnesius po sutarties pasirašymo atlikti užsakovo dokumentacijos darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos ir su tuo susijusiais klausimais patikrinimą bei pateikti raštišką išvadą. Nelaimingas įvykis įvyko 2017 m. sausio 16 d. Visą šį laiką jų įmonė tikrino dokumentus, teikė konsultacijas, ruošė išvadą, tačiau sutartyje nustatytas terminas dar nebuvo praėjęs. Nors pavojingų darbų atlikimas yra jų įmonės prioritetinė darbo kryptis, tačiau kai atvažiuoja dirbti į naują įmonę, per vieną ar du kartus neišeina visko susitvarkyti, darbų ir gaisrinė sauga apima didelę darbo dalį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali vesti mokymų dėl vadovavimo pavojingiems darbams (5 t., b. l. 23–26).

41. Taigi, kaip matyti iš liudytojų parodymų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamos paslaugos buvo susijusios su dokumentacijos darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais patikrinimu, konsultacijų darbų saugos klausimais, reikiamų lokalinių aktų rengimo klausimais teikimu, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę organizuoti ir vykdyti mokymus darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos klausimais. Tačiau vykdyti mokymus dėl vadovavimo pavojingiems darbams, ar skirti tokius asmenis pavojingų darbų vadovais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės neturėjo. Liudytojai R. E. ir A. J. parodymus davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybė už melagingų parodymų davimą, jų parodymai dėl esminių šiai bylai aplinkybių, turinčių reikšmės vertinant galimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybę, tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo ir atitinka 2016 m. lapkričio 28 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos Darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugų teikimo sutarties turinį. Taigi jais netikėti nėra pagrindo. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą paslaugų teikimo sutartį nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, neturėdami galimybės visą laiką būti įmonėje, neturėjo realios galimybės kontroliuoti, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, numatytų lokaliniuose teisės aktuose, kaip jie aprūpinami reikiamomis apsaugos priemonėmis ir pan.

42. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, taip pat į tai, kad terminas, per kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pateikia savo išvadas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų atitikimo teisės aktų, reglamentuojančių darbų saugą, reikalavimams, kai įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, nebuvo pasibaigęs (2016 m. lapkričio 28 d. sudaryta sutartis įsigaliojo nuo 2016 m. gruodžio 1 d., nelaimingas atsitikimas įvyko 2017 m. sausio 17 d.), todėl baudžiamąją atsakomybę pagal BK 176 straipsnio 1 dalį taikyti ne V. M., o UAB(duomenys neskelbtini)“ nėra pagrindo. Nors su tokiu vertinimu apeliaciniame skunde nesutinkama, aplinkybės ar argumentai, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytą išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra atsakomybės pagal BK 176 straipsnio 1 dalį subjektas, nėra nurodyti, nesutikimas iš esmės yra grindžiamas tik tuo, kad su šio juridinio asmens galima atsakomybe susiję bylos duomenys buvo įvertinti neteisingai. Tačiau teisėjų kolegija įrodymų vertinimo klaidų nenustatė.

43. Šioje byloje dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mechanizmo, šalmo dėvėjimo (nedėvėjimo) buvo patektos ir Lietuvos profesinės saugos lygos Kompleksinės mokslininkų specialistų, nepriklausomų ekspertų komisijos išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kompleksinė išvada Nr.1) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – Kompleksinė išvada Nr. 2). Tačiau minėtose Kompleksinėse išvadose nustatytos aplinkybės ir pateiktas vertinimas šioje byloje patikimais ir objektyviais, BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiais įrodymais nustatytų aplinkybių dėl V. M. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, nepaneigia. Visų pirma atkreipiamas dėmesys į pačių Kompleksinių išvadų turinį, iš kurių matyti, kad jose iš esmės yra pateikiama tyrimą atlikusių specialistų nuomonė dėl byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo, išsakoma kritika ekspertinius tyrimus atlikusių, nelaimingo atsitikimą darbe tyrusių specialistų kvalifikacijos ir kompetencijos atžvilgiu, kritikuojamos norminiuose teisės aktuose, taip pat baudžiamajam įstatyme vartojamos sąvokos. Tačiau iš minėtų Kompleksinių išvadų nėra aišku, kokiais, atliekant specialius tyrimus naudojamais aprobuotais tyrimo metodais remiantis buvo atliktas įvykio aplinkybių tyrimas ir padarytos atitinkamos išvados.

44. Pažymėtina, kad pagal BPK 20 straipsnio nuostatas, įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, kuris, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, kaltinime nurodytas faktines aplinkybes pripažįsta įrodytomis ar neįrodytomis. Byloje dalyvaujančių asmenų nuomonė dėl įrodymų vertinimo ar tokios nuomonės išdėstymas raštu, bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomi. Kompleksinėje išvadoje Nr. 1 pateikta komisijos narių nuomonė dėl nelaimingo atsitikimo aplinkybių, priežasčių, priežastinio ryšio, šalmo nedėvėjimo neatitinka kitais aukščiau aptartais ir pagal BPK 20 straipsnio reikalavimus įvertintais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių, todėl ja vadovautis teisėjų kolegija neturi pagrindo. Dėl Kompleksinės išvados Nr. 2 pažymėtina, kad nors šioje išvadoje nukentėjusiojo V. Z. traumavimo aplinkybės, remiantis medicininiais dokumentais, nustatytos teisingai ir kitiems bylos duomenims neprieštarauja (nustatyta, kad V. Z. galvos trauma atsirado dėl tiesioginio kontakto su iš aukščio ant galvos nukritusia medžio šaka), padaryta kategoriška išvada, kad įvykio metu nukentėjusysis nedėvėjo šalmo, prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Kaip matyti iš Kompleksinės išvados Nr. 2, tokia išvada iš esmės buvo padaryta remiantis tuo, kad medicininiuose dokumentuose nukentėjusiojo kaklo, smakro srityje neužfiksuoti jokie odos pakenkimai, kurie būtų užsegus šalmo dirželį, taip pat dėl to, kad šalmas nesudužo, tačiau kaip jau aptarta aukščiau, specialistas V. V., kaip ir pats specialistas P. P., kategoriškai nepaneigė, kad šalmas, jeigu jis nebuvo užsegtas, galėjo būti numestas nu galvos dėl krentančios šakos poveikio. Taigi Kompleksinę išvadą Nr. 2 laikyti įrodymų, patikimai paneigiančiu kitais aukščiau aptartais įodymais pagrįstą išvadą, kad nukentėjusysis šalmą dėvėjo, nėra pagrindo.

45. Priešingo vertinimo nesuponuoja ir liudytojo K. S. parodymai. Apklausiamas kaip liudytojas apeliacinės instancijos teismo posėdyje K. S. dėl su V. Z. traumavimu susijusių aplinkybių paaiškino, kad traumavimo vykis yra neištirtas. Pagal Nelaimingo atsitikimo darbe aktą traumavimo aplinkybės, priežastys ir atsakingi asmenys, tiesioginė techninė priežastis, nėra tinkamai nustatyti. Dėl to buvo pasiūlyta V. M. kreiptis į teismą dėl kompleksinės komisijinės ekspertizės paskyrimo. Kaip suprato, nebuvo padarytos išvados, ar nukentėjusysis buvo su šalmu, ar nebuvo. Jis privalėjo būti su šalmu, nes jei jis būtų buvęs su šalmu, tokio traumavimo pagal medikų padarytas išvadas negalėjo atsirasti, ta aplinkybė, kad V. Z. buvo be šalmo, yra pagrindinė traumavimo priežastis. Nelaimingo atsitikimo tyrimo akte neparašyta apie šalmą, ar jis buvo užsidėjęs. Įvykio vietoje pabraižytos schemos, tačiau nuotraukos neinformatyvios, ne specialistų darytos, ne tyrimo komisijos darytos. Taip pat paaiškino, kad medžių pjovimas priskiriamas pavojingiems darbams, turėjo būti paskirtas pavojingų darbų vadovas. Tačiau tuo turėjo rūpintis už saugą darbe įmonėje paskirtas atsakingas V. M., kuris už visos įmonės saugą darbe atsakingas. Jis vienintelis turėjo tokį pažymėjimą, jis tuo klausimu turėjo pasirūpinti ir tą daryti. Įvykio vietoje turėjo vadovauti tiesioginis darbų vadovas V. M.. Pagal nukentėjusiojo darbų saugos pažymėjimą V. M. turėjo pagrindą manyti, kad V. Z. turi teisę vadovauti. Jis oficialiai nebuvo įformintas brigadininku, bet pagal jo darbo sritį, rūšį tas darbas buvo atliekamas ir jis tiesiogiai buvo kaip organizatorius, vadovas. Kiti su juo buvę du darbininkai buvo jam tik pagalbininkai tikslui pasiekti (5 t., b. l. 52–56).

46. Vertinant šio liudytojo parodymus pažymėtina, kad K. S., duodamas paaiškinimus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, su visa bylos medžiaga nebuvo susipažinęs ir paaiškinimus teikė pagal tuos dokumentus, kuriuos jis buvo gavęs iš nuteistojo ir, kaip matyti iš parodymų turinio, jis iš esmės pateikė savo nuomonę dėl nelaimingo atsitikimo aplinkybių nevisapusiško ištyrimo, taip pat dėl atsakingo dėl šioje byloje kilusių padarinių asmens. Tokia pati nuomonė iš esmės buvo išdėstytas ir Lietuvos profesinės saugos lygos 2018 m. sausio 22 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 157–159). Tačiau liudytojo parodymai dėl nelaimingo atsitikimo priežasties, V. M., nukentėjusiojo V. Z. atsakomybės, šalmo nedėvėjimo yra paneigti kitais aukščiau aptartais įrodymais. Iš tikrųjų, apklausiant K. S., ekspertinis tyrimas siekiant nustatyti tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe mechanizmą ir priežastis, byloje nebuvo paskirtas, tačiau atlikus įrodymų tyrimą ir paskyrus kompleksinę darbų saugos ir medicinos ekspertizę gautos išvados, taip pat patikrinus versijas dėl šalmo nedėvėjimo, V. M. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės, nustatytos aplinkybės tik patvirtino skundžiamame nuosprendyje padarytas išvadas dėl norminių aktų reikalavimų, buvusių šioje byloje tiriamo nelaimingo atsitikimo pagrindine priežastimi, pažeidimo, atsakingo už norminių teisės aktų reikalavimų laikymąsi asmens ir jo baudžiamosios atsakomybės.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytos teisinės ir faktinės aplinkybės leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad V. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, būdamas atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą įmonėje, nepaskyrė pavojingų darbų vadovo, kuris vadovautų 2017 m. sausio 16 d. vykdytiems pavojingiems darbams, kurio paskyrimas, įvertinus atliekamų darbų pobūdį (buvo vykdomi medžių masyve augančių medžių pjovimo darbai), pagal Miško darbų saugos taisyklių 68 punktą privalomas, leisdamas dirbti reikiamos kvalifikacijos neturintiems darbuotojams, be asmeninių apsaugos priemonių, apsaugančių nuo galimų pavojingų rizikos veiksnių (medžio pjovimo su pjūklu darbus atlikęs nukentėjusysis turėjo tik statybininko šalmą), pažeidė kaltinime nurodytų norminių teisės aktų reikalavimus ir tai sudaro pagrindą V. M. veikoje konstatuoti objektyviuosius BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

48. Kaip minėta, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį kyla tik už tuos darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, kurie yra priežastiniu ryšiu susiję su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Šioje byloje norminiai teisės aktai, kurių reikalavimai buvo pažeisti ir kurių pažeidimai buvo priežastimi ir sąlyga nelaimingam atsitikimui įvykti, nurodyti Nelaimingo atsitikimo darbe akte, taip pat Ekspertizės akte, kuriuose pateiktą nelaimingo atsitikimo tyrimo aplinkybių vertinimą ir išvadas vyriausiojo darbo inspektorė ir ekspertinį tyrimą atlikusi ekspertė patvirtino. Aplinkybę, kad buvo pažeistos Nelaimingo atsitikimo akte ir Ekspertizės akte nurodytų norminių teisės aktų nuostatos (reikalavimai), patvirtina ir šioje byloje apklaustų liudytojų, nukentėjusiojo parodymai, taip pat iš dalies ir paties V. M. parodymai, kad pavojingų darbų vadovo 2017 m. sausio 16 d. darbams jis nebuvo paskyręs, nes manė, kad vadovauti tokiems darbams teisę turi V. Z.. Tačiau kaip nustatyta šioje byloje aptartais ir įvertintais įrodymais, pagrindinė priežastis ir sąlyga nelaimingam atsitikimui įvykti buvo Miško darbų saugos taisyklių, pagal kurias pavojingiems darbams vadovauti turi būti paskirtas apmokytas ir atestuotas bei turintis atitinkamą pažymėjimą pavojingų darbų vadovas, kuris ir kontroliuoja, kad pavojingi darbai būtų vykdomi saugiai. Tačiau tokio vadovo V. M., kaip minėta, paskyręs nebuvo, darbininkai darbus vykdė savarankiškai, niekieno nekontroliuojami ir, kaip nustatyta byloje, juos vykdė ne pagal darbuotojo, atliekančio miško ruošos darbus, saugos ir sveikatos instrukcijos reikalavimus. Taigi jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad tarp V. M. veiksmų ir kilusių padarinių – nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo sunkiai sužalotas nukentėjusysis V. Z., nekyla. Šioje byloje ginčo dėl to, kad V. Z. buvo sužalotas būtent 2017 m. sauso 16 d., kai jam ant galvos užkrito atskilusi medžio šaka, nekyla, taip pat neginčijamas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas (1 t., b. l. 127, 128).

49. Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas priežastinio ryšio klausimą išsprendė nepadarydamas teisės taikymo klaidų, pagrįstai vertino, jog V. M. neteisėti, t. y. kaltinime nurodytų teisės normų reikalavimus pažeidžianti veika (neveikimas) buvo tiesioginė ir pagrindinė kilusių pasekmių priežastis. Jeigu V. M. būtų paskyręs pavojingų darbų vadovą, kuris būtų vadovavęs pavojingiems darbams ir kontroliavęs, kad šie darbai būtų atliekami saugiai, laikantis Darbuotojo, atliekančio miško ruošos darbus, saugos ir sveikatos instrukcijoje nustatytų reikalavimų, būtų užkirstas kelias nukentėjusiajam savarankiškai pasirinkti nesaugų medžio pjovimo būdą ir nebūtų atsiradę BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai. Kaip nurodyta aukščiau atsakant į kitus apeliacinio skundo argumentus, V. M. nusikalstama veika pasireiškė netinkamu savo pareigų atlikimu – V. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir turėdamas pareigą užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ esant patvirtintam Pavojingų darbų atlikimo įmonėje tvarkos aprašui, kuriame miško ruošos darbai priskirti įmonėje atliekamų pavojingų darbų kategorijai, (2 t., b. l. 77–80), kaip įmonės direktorius turėdamas žinoti su darbuotojų sauga ir sveikata susijusių įstatymų, kitų norminių aktų reikalavimus bei nuostatas, neužtikrino, kad įmonėje pavojingi darbai būtų vykdomi pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus – vadovaujant pavojingų darbų vadovui. Pagal užimamas pareigas, savo darbines funkcijas, V. M. galėjo ir privalėjo numatyti, kad nepaskyrus pavojingų darbų vadovo ir leidus reikiamos kvalifikacijos neturintiems darbuotojams atlikti pavojingus medžių pjovimo darbus savarankiškai, gali kilti neigiami padariniai ir imtis visų būtinų priemonių, siekdamas išvengti, kad tokie padariniai neatsirastų.

50. Taigi tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius V. M. veiksmuose pirmosios instancijos teismas nustatė teisingai. Aplinkybė, jog nukentėjusysis ir pats pažeidė Darbuotojo, atliekančio miško ruošos darbus, saugos ir sveikatos instrukcijos reikalavimus, nors ir vertintina kaip didelis nukentėjusiojo neatsargumas, nepašalina V. M. kaltės ir nepaneigia priežastinio ryšio tarp darbdavio neveikimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam. Tuo labiau, kad ir remiantis teismų praktika nukentėjusiojo padaryti darbų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai automatiškai neeliminuoja kitų asmenų baudžiamosios atsakomybės, jiems pažeidus darbų saugos teisės aktus ir esant priežastiniam ryšiui tarp jų padarytų veikų ir kilusių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-696/2016).

51. Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų vertindamas įrodymus nepadarė, pagrįstai nustatęs V. M. veiksmuose objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, baudžiamąjį įstatymą V. M. pritaikė teisingai. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas įvertinos visas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes, atsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir, paskirdamas V. M. švelniausios rūšies bausmę – baudą, bei nustatydamas artimą minimaliam jos dydį, BK 54, 62 straipsnio nuostatų nepažeidė, paskyrė BK 41 straipsnyje nurodytus bausmės tikslus ir paskirtį atitinkančią bausmę. Nenustačius įrodymų vertinimo klaidų ar kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį nėra pagrindo.

52. Apeliaciniame skunde keliamas ir civilinio ieškinio klausimas: prašoma civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, kadangi V. M. nusikalstamos veikos nepadarė, o atsakingi asmenys šioje byloje nebuvo pripažinti kaltais ir nuteisti. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio atmeta, kaip nepagrįstus.

53. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinę ar (ir) neturtinę žalą patyręs asmuo, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio išsprendimą baudžiamojoje byloje reglamentuoja BPK 115 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkiną civilinį ieškinį, arba jį atmeta. Civilinį ieškinį nenagrinėtą teismas palieka tik tuo atveju, kai kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

54. Atsižvelgiant į aptartas BPK normas ir nustačius, kad V. M. pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, tenkinti apeliacinio skundo prašymą ir byloje pareikštus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus nėra pagrindo. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad pripažinus kaltu dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingą darbuotoją direktorių V. M., darbdaviui (UAB „(duomenys neskelbtini)“) kyla pareiga, remiantis CK 6.264 straipsnio 1 dalimi, atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės, įskaitant ir neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismo priteistas turtinės žalos dydis tiek nukentėjusiajam (969,18 Eur), tiek ir ligonių kasai (4 719,15 Eur) yra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (1 t., b. l. 132, 133; 1 t., b. l. 48–52, 57–71), o nukentėjusiajam nustatytas neturtinės žalos dydis yra protingas ir proporcingas patirtiems jo dvasiniams išgyvenimams.

55. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, pasekmes – nuteistasis V. M. padarė neatsargų nusikaltimą, susijusį su darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimais, į pasekmes nukentėjusiojo sveikatai – nukentėjusysis buvo sunkiai sužalotas, neteko didelės dalies darbingumo, patyrė didelius fizinius skausmus, ilgą gydymosi procesą, negali toliau tęsti darbinės veiklos, nes neteko 60 procentų darbingumo, dėl patirtų sužalojimų, gydymosi, netekto darbingumo, pasikeitusių įprasto gyvenimo aplinkybių, jis patyrė ir patiria ne tik neigiamus fizinius, bet ir dvasinius išgyvenimus, kurie, įvertinus sveikatos sutrikdymo tęstines pasekmes, yra ilgalaikiai. Taip pat tesimas atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, pagal kurią priteistini neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 2 607 iki 28 962 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-429/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11-648/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2017 ir kt.). Be to, buvo įvertintas ir paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas ir rizikingas elgesys. Taigi į visas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmės turinčias aplinkybes ir kriterijus šiuo atveju buvo atsižvelgta, jų visuma nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste įvertinta teisingai ir nukentėjusiajam priteista mažesnė, negu buvo prašoma civiliniame ieškinyje (25 000 Eur) suma – 12 000 Eur, kuri nelaikytina akivaizdžiai per didele ir kuri atitinka teismų praktiką bylose, kai nukentėjusiajam dėl darbuotojų saugą ir sveikatą darbe reglamentuojančių norminių aktų pažeidimo sveikata sutrikdoma sunkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11-648/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-355-788/2016 ir kt.).

56. Nukentėjusiojo V. Z. atstovas advokatas R. U. prašė iš nuteistojo nukentėjusiajam priteisti jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms atlyginti apeliacinėje instancijoje (5 t., b. l. 90; 7 t., b. l. 84). Bylos duomenimis, nukentėjusysis V. Z. už suteiktas teisines paslaugas atstovui advokatui R. U. sumokėjo: 2018 m. lapkričio 2 d. – 450 Eur (5 t., b. l. 46), 2018 m. gruodžio 5 d. – 150 Eur (5 t., b. l. 47), 2018 m. sausio 28 d. – 300 Eur (5 t., b. l. 67), 2021 m. spalio 19 d. – 700 Eur (7 t., b. l. 72), iš viso – 1 600 Eur.

57. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios baudžiamojo proceso nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal skundu buvo nagrinėjama byla ir koks yra skundo išnagrinėjimo rezultatas. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal nuteistojo V. M. ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ advokato Edmundo Luotės apeliacinį skundą, kuriame pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis buvo ginčijamas tiek nuteistojo V. M. baudžiamosios atsakomybės, tiek civilinio ieškinio aspektais. Taigi šiuo atveju paduotas apeliacinis skundas tiesiogiai susijęs su nukentėjusiojo interesais gauti nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka, siekiant patikrinti apeliaciniame skunde, taip pat nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, keliamas gynybines versijas užtruko pakankamai ilgą laiką (pirmą kartą apeliacine tvarka byla gauta nagrinėti 2018 m. liepos 24 d. (4 t., b. l. 184), procesinis sprendimas priimtas 2019 m. kovo 13 d. (5 t., b. l. 94). Antrą kartą byla apeliacine tvarka gauta nagrinėti 2019 m. gruodžio 16 d. (6 t., b. l. 52). Viso proceso metu nukentėjusiajam V. Z. teismo posėdžiuose atstovavo advokatas R. U.. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į tai, kad nukentėjusiojo turėtos atstovavimo išlaidas pagrįstos rašytiniais duomenimis, į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą (skundas atmetamas visa apimtimi), iš nuteistojo V. M. nukentėjusiajam priteisiamos 1 600 Eur dydžio jo turėtos išlaidos dėl advokato atstovavimo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. M. gynėjo ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Edmundo Luotės apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo V. M. priteisti nukentėjusiajam V. Z. 1 600 Eur jo turėtoms atstovavimo išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.