Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. gynėjo ir civilinio atsakovo UAB „K. K.“ advokato Edmundo Luotės (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 37 MGL 1 393,42 Eur dydžio bauda. Nustatytas 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo paskirtos baudos sumokėjimo terminas.

iš UAB „K. k.“ Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteista 4 719,15 Eur V. Z. gydymo išlaidų.

iš UAB „K. k.“ V. Z. naudai priteista 969,18 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 12 000,00 Eur nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo V. Z. ieškinio reikalavimas dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš V. M. atmestas.

Iš V. M. V. Z. naudai priteista 500,00 Eur turėtų išlaidų jį atstovavusio advokato pagalbai apmokėti.

V. M. turto laikinas nuosavybės teisių apribojimas (turto arešto akto identifikavimo kodas 2018005952) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktas galioti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. M. nuteistas už tai, kad pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, o būtent: būdamas UAB „K. k.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nepaskyręs vadovo pavojingiems darbams ir pats vadovaudamas medžių pjovimo darbams, būdamas neapmokytas ir neatestuotas bei neturintis atitinkamo pažymėjimo pavojingiems darbams kaip jų vadovas, būdamas atsakingas už darbų saugą darbo vietoje, elgdamasis nerūpestingai, nekontroliavo, kaip darbuotojas laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų, bei neužtikrino, kad darbuotojas šių reikalavimų laikytųsi, 2017 m. sausio 16 d. leido elektrikui V. Z., neturinčiam reikiamos profesinės kvalifikacijos bei neišdavus jam tinkamos asmeninės apsauginės priemonės, prie sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), pjauti medžius, ir tokiu būdu netinkamai organizuodamas miško ruošos darbus dėl saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumo pažeidė:

1) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, priimto 2003 m. liepos 1 d. LR Seimo (Žin., 2003, Nr. 70-3170) 19 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad ,,Darbdaviui atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbą įmonėje, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“, 20 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad ,,Darbai įmonėje turi būti organizuojami vadovaujantis šiuo Įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais“, 27 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad ,,Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą. <...> Kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių <...>, kad darbuotojas galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokyklose, mokymo įstaigose <...>, reikalavimus,

2) Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96, patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 208, 6 punkto, numatančio, kad ,,Asmenims, neturintiems reikiamos profesinės kvalifikacijos, <...>, neturint tam darbui numatytų apsauginių drabužių bei kitų apsaugos priemonių, draudžiama leisti dirbti“, 68 punkto, numatančio, kad ,,Medžių pjovimui <...> – turi vadovauti apmokytas ir atestuotas bei turintis atitinkamą pažymėjimą pavojingų darbų vadovas. Jis atsakingas už darbų saugą darbo vietose“, 70 punkto, numatančio, kad „Pavojingų darbų vadovas turi kontroliuoti, kad visi laikytųsi darbų saugos reikalavimų, prireikus instruktuoti juos vietoje apie tai, kaip saugiai atlikti darbus“, reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui – 2017 m. sausio 16 d. apie 10.00 val., virstant elektriko V. Z. grandininiu pjūklu „Stihl“ nupjautam medžiui, medžio šaka nukrito ant V. Z. ir šiam buvo padaryta vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, abiejų momenkaulių, kairio smilkinkaulio lūžimai, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio galvos smegenų pusrutulio srityje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimas ir pabrinkimas, kraujo išsiliejimas į galvos smegenis, nubrozdinimas viršugalvyje, dėl ko nukentėjusiajam V. Z. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad V. M. veiksmai kvalifikuoti teisingai, jo kaltė įrodyta.

3. Apeliaciniame skunde V. M. gynėjas advokatas E. Luotė prašo panaikinti 2018 m. birželio 22 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį ir V. M. išteisinti, o civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais. Bylą prašo išnagrinėti žodinio proceso tvarka, atnaujinti įrodymų tyrimą byloje, tikslu nustatyti būtinąją ir pagrindinę nelaimingo atsitikimo darbe priežastį bei visų dėl nelaimingo atsitikimo kaltų asmenų kaltės laipsnį procentais.

3.1. Skunde nurodoma, kad V. M. šioje byloje negalėjo būti pripažintas kaltu ir nuteistas, nes UAB „K. k.“ nelaimingo atsitikimo metu atsakingais asmenimis už darbų saugą buvo ne jis, o V. M. bei UAB „K.“ darbuotojai, su kuria 2016 m. lapkričio 28 d. buvo sudaryta sutartis dėl dalies įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų perdavimo, t. y. darbų saugos specialistė-organizatorė R. E. bei darbų saugos specialistas A. J. Nagrinėjant UAB „K. k.“ vandentiekio meistro ir darbuotojo saugos ir sveikatos specialisto V. M. pareiginius nuostatus, matyti, kad šis asmuo, be kitų jam numatytų pareigų, užtikrina darbuotojų saugos ir sveikatos, įrengimų eksploatacijos, gaisrinės saugos reikalavimų laikymąsi; turi teisę uždrausti netinkamą įrenginių naudojimą ir darbų vykdymą, esant saugos ir sveikatos pažeidimams; turi teisę sustabdyti darbus, kurie kelia grėsmę darbuotojų sveikatai ir gyvybei; atsako už darbuotoju laikymąsi saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos reikalavimų, jų savalaikį instruktavimą. Taip pat V. M. yra civilinio ieškovo sąskaita tinkamai apmokytas, kaip įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas ir gauna priedus prie darbo užmokesčio už atitinkamų funkcijų vykdymą. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad iki paskiriant bendrovės direktoriumi nuteistąjį V. M., V. M. jau buvo paskirtas atsakingu asmeniu darbuotoju saugai ir sveikatai, todėl, jo įsitikinimu, akivaizdu, kad V. M. turėtų atsakyti už 2017 m. sausio 16 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą, tačiau atsakomybėn nėra patrauktas. V. M., kaip darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai, turėjo pasirūpinti, kad įmonėje būtų apmokyti ir paskirti įmonės atliekamų pavojingų darbų vadovai, kad įmonė būtų deklaravusi Valstybinėje Darbo inspekcijoje, kad atlieka pavojingus darbus. Pavojingų darbų sąrašas įmonėje direktoriaus įsakymu buvo patvirtintas dar 2016 m. gegužės 4 d., kai nuteistasis įmonės vadovu paskirtas dar nebuvo, o V. M. jau buvo paskirtas darbdavio įgaliotu asmeniu darbuotojų saugai ir sveikatai įmonėje.

3.2. Skunde pažymima, kad civilinis atsakovas 2016 m. lapkričio 28 d. buvo sudaręs dar ir darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugų teikimo sutartį su UAB „K.“, kuri nuo sutarties sudarymo perėmė dalį darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijų civilinio atsakovo įmonėje funkcijų, ir tas funkcijas realiai vykdė ar (ir) turėjo vykdyti tos įmonės du paskirti darbuotojai: darbų saugos specialistė-organizatorė R. E. bei darbų saugos specialistas A. J., todėl dėl šių darbuotojų baudžiamosios atsakomybės taip pat turėjo būti keliamas klausimas. Minėta sutartimi aiškiai numatyta, kad ši įmonė perima dalį darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijų ir kad tų funkcijų vykdymui paskiria du darbuotojus - darbuotojų saugos ir sveikatos specialistus. Remiantis darbuotojų saugos ir sveikatos darbe įstatymo 12 straipsnio pagrindu, jie trauktini baudžiamojon atsakomybėn, tačiau nei ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, nei pirmosios instancijos teismas tų aplinkybių nenustatinėjo ir netyrė. Už tai, kad įmonė iki nelaimingo atsitikimo Darbo inspekcijai nebuvo deklaravusi, kad atlieka pavojingus darbus, taip pat atsakomybė tenka šios įmonės darbuotojams, nes su visa su darbų sauga susijusia dokumentacija, taip pat ir įsakymu dėl pavojingų darbų atlikimo, ši įmonė buvo supažindinta iki pasirašant paslaugų teikimo sutartį. Atitinkamai, šiai įmonei turi tekti ir civilinė atsakomybė už jos darbuotojų kaltais veiksmais (neveikimu) padarytą žalą.

3.3. Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog darbdavio įgaliotas asmuo V. M. neatsako pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, padarė tik remdamasis jo parodymais apie tai, kad jis darbų skirstyme 2017 m. sausio 13 ir 16 dienomis nedalyvavo. Tačiau skundo autoriaus įsitikinimu, situacija yra priešinga, nes V. M. abi tas dienas buvo darbe ir kaip ir visi įmonės darbuotojai buvo pasitarime ir darbų skirstyme, be to, pagal jo darbo pobūdį, būtent jis turėjo pareigą pagal pareiginių nuostatų 10 punktą pasirūpinti pavojingų darbų sauga ir darbuotojų sveikata jų atlikimo metu. Akivaizdu, kad siekiant įsitikinti, ar V. M. žinojo apie nurodytų pavojingų darbų atlikimą 2017 m. sausio 16 d. buvo reikalinga surinkti papildomų duomenų - apklausti kitus įmonės darbuotojus, dalyvavusius 2017 m. sausio 16 d. vykusiame darbų skirstyme. Apelianto vertinimu, visos šios aplinkybės, t. y., kad atsakingi už darbų saugą specialistai pažeidė savo pareiginius nuostatus ir, atitinkamai, sutartinius įsipareigojimus, šalina įmonės vadovo, kuris nėra ir neprivalo būti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu, baudžiamąją atsakomybę.

3.4. Skundo autoriaus nurodo, kad galėjimas patraukti baudžiamojon atsakomybėn civilinio atsakovo darbuotoją, ar sutartiniu pagrindu veikiančios ir saugos ir sveikatos paslaugas teikiančios specializuotos įmonės darbuotoją, atsakingą už darbų saugą, pagal BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, nereiškia, kad visais atvejais, patraukus atsakomybėn tokį asmenį kils atitinkamai baudžiamoji ir (ar) civilinė atsakomybė. Kaip išaiškinta teismų praktikoje, ši sudėtis yra materiali, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimą, būtina nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryši tarp veikos ir šių padariniu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11-648/2017). Kaip matyti iš kaltinamojo akto ir nelaimingo atsitikimo tyrimo akto, priežastinis ryšys tarp nepaskyrimo konkrečiu atveju darbų vadovo, nepakankamos kontrolės ir nelaimingo atsitikimo, jokiu specialiu tyrimu nustatinėjamas nebuvo. Kaltinimas iš esmės rėmėsi Darbo inspekcijos atlikto nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadomis ir teisine prielaida, kad šiuo atveju pavojingų darbų vadovo nepaskyrimas ir nepakankama kontrolė yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nelaimingu atsitikimu. Tačiau patikimų įrodymų, paremtų specialistų tyrimais, kad toks neveikimas yra tiesioginė, o tuo labiau - pakankama priežastis nelaimingam atsitikimui įvykti, nepateikta. Priešingai, tiek iš nelaimingo atsitikimo tyrimo akto, tiek iš kaltinimo turinio, spręstina, kad nelaimingas atsitikimas, visų pirma, įvyko ne dėl blogo darbo organizavimo, t. y., ne dėl to, kad nebuvo paskirtas pavojingų darbų vadovas, o dėl to, kad nukentėjusysis V. Z., būdamas tinkamai apmokytas dirbti medžių genėjimo ir pjovimo darbus bei dėl įgytos kvalifikacijos galintis saugiai dirbti tokius pavojingus darbus, pats šiurkščiai pažeidė tokių darbų atlikimo saugos reikalavimus: medį pjovė nenugenėjęs jo, ir neužsidėjęs apsauginio šalmo. Todėl, apelianto įsitikinimu, akivaizdu, kad minėtą instrukciją tiesiogiai pažeidė pats nukentėjusysis, nes žinodamas jo atliekamų darbų specifiką ir saugos juos atliekant reikalavimus, pats elgėsi ypatingai neapdairiai ir neatsakingai ir pats pažeidė visą eilę darbo saugą reglamentuojančių aktų, su kuriais, kaip minėta, buvo supažindintas specialių mokymų metu.

3.5. Skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą nurodė, kad nuteistasis kaltas ir dėl to, kad nukentėjusiajam buvo išduotas netinkamas šalmas, be akis apsaugančio skydelio. Tačiau šiuo atveju nebuvo pagrindo pripažinti, kad nelaimingas atsitikimas ir sunkios jo pasekmės kilo dėl netinkamo šalmo, nes smūgis teko betarpiškai į viršugalvį. Kita vertus, šalmas nors ir be skydelio, bet statybinis ir turintis amortizuojančius, nuo smūgio apsaugančius įtaisus, buvo išduotas. Šiuo konkrečiu atveju, jeigu nukentėjusysis nelaimingo atsitikimo metu būtų dėvėjęs tą šalmą, labai tikėtina, kad galvos traumos jis apskritai nebūtų patyręs. Darbuotojo, šiuo atveju nukentėjusiojo, nesilaikymas nustatytų saugos reikalavimų tiesiogiai pažeidžia Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnį ir laikytinas dideliu neatsargumu. Skundo autoriaus įsitikinimu, tai ir yra būtinoji ir pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis, dėl ko didžioji civilinės atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo padarinių ir patirtos žalos tenka pačiam nukentėjusiajam. Atitinkamai, visi kiti asmenys, kurių neatsargūs ar aplaidūs veiksmai nebuvo būtinoji ir pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis, baudžiamojon atsakomybėn netrauktini.

3.6. V. M. pats neturėjo pavojingų darbų vadovo kvalifikacijos ir jis apie pavojingų darbų - medžio ruošos darbų organizavimo - problemas atsakingų UAB „K.“, atliekančios darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, darbuotojų informuotas. Kita vertus, nelaimingo atsitikimo dienai įmonėje apskritai nebuvo asmens, galinčio vadovauti pavojingiems medžių pjovimo darbams. Šiuo atveju, kadangi nuo 2016 m. lapkričio 28 d. sudaryta darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugų teikimo sutartis su specializuota įmone, už tai atsako ši įmonė, ir, atitinkamai, jos paskirti specialistai. Skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nenagrinėjo ir neanalizavo šios įmonės ir jos darbuotojų pareigų, užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą civilinio atsakovo įmonėje, o tiesiog konstatavo, kad tai tik konsultantai, kurie dėl to, kad įmonė (civilinis atsakovas) nebuvo deklaravusi Darbo inspekcijai, kad atlieka pavojingus darbus, galėjo nežinoti, kad įmonė vykdo pavojingus darbus, todėl neatsako pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Tačiau tokia išvada prieštarauja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsniui ir teismui pateiktos sutarties turiniui, iš kurio matyti, kad sudarant sutartį su UAB „K.“, buvo įsitikinta, kad nurodyta įmonė ir jos darbuotojai turi tinkamą kvalifikaciją atlikti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, numatytas sutartyje. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti ir įrodymai, kad kas mėnesį už darbą pagal sutartį, įskaitant ir atliekamas darbuotojų saugos ir sveikatos įmonėje tarnybos funkcijas šiai įmonei buvo mokama po 180 eurų. Pasirašant sutartį su UAB „K.“ ir iškart po to iki 2016 m. pabaigos atsakingo už įmonės darbuotojų saugą ir sveikatą asmens V. M. šios įmonės specialistai buvo supažindinti su visais įmonės dokumentais, susijusiais su darbuotojų sauga ir sveikata įmonėje, tame tarpe ir su direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pavojingų darbų atlikimo tvarkos“. Tokiu būdu, tiek įmonės atsakingo už darbuotojų saugą asmens V. M., tiek dalį darbuotojų saugos ir sveikatos įmonėje tarnybos funkcijas atliekančios UAB „K.“ darbuotojų tinkamas neveikimas apima tą veiką už kurią nepagrįstai baudžiamojon atsakomybėn patrauktas nuteistasis.

3.7. Skunde nurodoma, kad šioje byloje be Asociacijos „(duomenys neskelbtini) specialistų išvadų, nėra jokių kitų specialistų tyrimo išvadų. Darbo inspekcija tirdama nelaimingą atsitikimą, tyrė jį tik teisiniu aspektu, t. y., ar darbdavio ir jo įgaliotų asmenų veiksmais nepažeisti kokie tai teisės aktų reikalavimai, t. y., administraciniu teisiniu požiūriu ir, atitinkamai, pažeidimus padariusius asmenis nubaudė administracine tvarka. Tuo tarpu jokio specialaus ekspertinio, ne teisinių žinių reikalaujančio tyrimo, atlikta nebuvo. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos profesinės saugos lygos preliminariose išvadose, nurodyta, kad nukentėjusiojo V. Z. traumavimo įvykis nėra tinkamai ištirtas. Jo vertinimu, Darbo inspekcijos tyrimas atliktas neišsamiai ir netinkamai, nepatikrinant liudytojų parodymų, nepašalinant jų prieštaravimų tarp jų parodymų ir medicininių išvadų apie traumos lokalizaciją, jos pobūdį ir sunkumą ir kitas aplinkybes. Atnaujinus bylos tyrimą šioje dalyje reikalinga apklausti preliminarias išvadas pateikusių Asociacijos Lietuvos profesinės saugos lygos specialistus ir pasitelki juos kompleksinei nelaimingo atsitikimo ekspertizei atlikti, kas pasitarnautų teisingam bylos išsprendimui, nes tik specialiu tyrimu turi būti nustatyta, kad būtent nuteistojo veiksmai ir neveikimas buvo svarbiausia ir pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl pripažinimo nuteistojo kaltu įvykdžius BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nėra tinkamai pagrįstas, o nuteistojo nekaltumo prezumpcija nėra tinkamai paneigta.

3.8.Skunde taip pat nesutinkama su pirmos instancijos teismo išvadomis dėl civilinės atsakomybės. Nurodo, kad darbdavys, kuriuo yra civilinis atsakovas UAB „K. k.“, neturi būti tapatinamas su jo įgaliotu pagal įstatymą asmeniu direktoriumi ir kaltinamuoju V. M. Atsitikus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavys - UAB „K. k.“, remiantis darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsniu, atsako visais atvejais. Tik jo atsakomybė yra civilinė. Tačiau šiuo atveju, kadangi darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymui dar buvo ir yra pasitelkta specializuota įmonė, kuri turi pareigą apsidrausti savo civilinę atsakomybę, civiliniu atsakovu trauktina ši įmonė ar ją apdraudusi draudimo įmonė. Tuo tarpu baudžiamąja tvarka atsako kalti asmenys, šiuo atveju asmenys UAB „K.“ darbuotojai, įmonėje atsakingi už darbuotojų saugą ir sveikatą. Tuo tarpu, esant patrauktam kaltinamuoju ne tam asmeniui, naikinant pirmosios instancijos teismo nuosprendį, civilinis ieškinys šioje byloje paliktinas nenagrinėtu, o asmuo, nepagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn - išteisintinas. Kita vertus, ta aplinkybė, kad byloje nuteistas ne tas asmuo, o potencialiai atsakingais už nukentėjusiam atsiradusią žalą gali būti asmenys, dirbantys kitoje įmonėje, teikiančioje darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos įmonėje paslaugas, atitinkamai, civiliniu atsakovu byloje turėtų būti tų asmenų darbdavys ar jo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo. Tačiau, nepatraukus baudžiamojon atsakomybėn tų asmenų ir esant nurodytiems pagrindams išteisinti nuteistąjį, civiliniai ieškiniai šioje byloje paliktini nenagrinėti.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas, civilinio atsakovo atstovas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovas advokatas prašė skundą atmesti.

5. Nuteistojo V. M. gynėjo ir civilinio atsakovo UAB „K. K.“ advokato E. Luotės apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio nuteistojo V. M. gynėjas nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymu vertinimu ir teismo išvadomis dėl nuteistojo kaltės, prašo jį išteisinti ir palikti civilinius ieškinius nenagrinėtais.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams, yra nepagrįsti, prieštarauja tiek bylos medžiagai, tiek ginčijamo teismo nuosprendžio turiniui. Priešingai nei tvirtina V. M. gynėjas, apylinkės teismas įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, o vien tai, kad nuteistajam ir jo gynėjui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje iš esmės detaliai ir motyvuotai yra pasisakęs dėl apeliaciniame skunduose dėstomų argumentų. Su pirmos instancijos teismo motyvais kolegija iš esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinio skundo motyvus.

8. Pagal BK 176 straipsnį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Ši nusikalstama veika gali būti padaryta tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnį darbuotojų sauga ir sveikata užtikrinama visomis prevencinėmis priemonėmis, skirtomis darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose. Taigi sprendžiant ar BK 176 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas pažeidė darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, būtina atsižvelgti, kokios jo pareigos įtvirtintos įstatymuose, kituose teisės aktuose, iš jų ir lokaliuose aktuose, taip pat nustatyti, kuo konkrečiai pasireiškė taikytinų teisės aktų pažeidimas. Baudžiamoji atsakomybė kyla, jei tarp atsakingo asmens padarytų darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimų ir atsiradusių padarinių (nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių) nustatomas priežastinis ryšys. Šio nusikaltimo subjektas yra darbdavys ar jo įgaliotas asmuo.

9. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas išvadas, jog būtent nuteistasis V. M., o ne koks kitas asmuo, pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, t. y. būdamas UAB „K. k.“ direktoriumi, nepaskyręs vadovo pavojingiems darbams ir pats vadovaudamas medžių pjovimo darbams, būdamas neapmokytas ir neatestuotas bei neturintis atitinkamo pažymėjimo pavojingiems darbams kaip jų vadovas, būdamas atsakingas už darbų saugą darbo vietoje, elgdamasis nerūpestingai, nekontroliavo, kaip darbuotojas laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų, neužtikrino, kad darbuotojas šių reikalavimų laikytųsi ir 2017 m. sausio 16 d. leido elektrikui V. Z., neturinčiam reikiamos profesinės kvalifikacijos bei neišdavus jam tinkamos asmeninės apsauginės priemonės, prie sodybos pjauti medžius, ir tokiu būdu netinkamai organizuodamas miško ruošos darbus dėl saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir Miško darbų saugos taisyklių atitinkamas nuostatas, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio pasekmė sunkus sveikatos sutrikdymas darbuotojui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nuosprendyje išdėstytomis išvadomis dėl to, jog ne kieno nors kito, o V. M. padaryti konkrečių specialių teisės aktų reikalavimų pažeidimai lėmė kilusius skaudžius padarinius.

10. Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad V. M. yra šio nusikaltimo subjektas ir atsakomybę už nelaimingo atsitikimo metu kilusius padarinius bandoma perkelti V. M., kuris įmonėje buvo paskirtas atsakingu asmeniu už darbų saugą bei UAB „K.“ atsakingiems darbuotojams, nes su šia įmone buvo sudaryta sutartis dėl konsultacijų ir dokumentų rengimo darbų saugos klausimais. Teisėjų kolegija tokius skundo teiginius laiko nepagrįstais. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. M. įvykio metu ėjo UAB „K. k.“ direktoriaus pareigas. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas įpareigoja darbdavį užtikrinti saugias ir sveikas darbuotojų darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Nors apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad meistras V. M. buvo atsakingas už bendrovės darbuotojų supažindinimą su darbų sauga, vidaus tvarkos taisyklėmis, tačiau šiame kontekste svarbu įvertinti tai, kad nelaimingo atsitikimo darbe metu nukentėjusiajam V. Z. buvo pavesta atlikti medžio kirtimo darbus, kurie yra priskiriami pavojingų darbų kategorijai. Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96, patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996-11-25 įsakymu Nr. 20, 68 punktas numato, kad ,,Medžių pjovimui <...> – turi vadovauti apmokytas ir atestuotas bei turintis atitinkamą pažymėjimą pavojingų darbų vadovas. Jis atsakingas už darbų saugą darbo vietose.“ Nagrinėjamu atveju pavojingų darbų vadovas paskirtas nebuvo. V. M., kaip įmonės direktorius, būdamas atsakingas už tokio vadovo paskyrimą, jo ne tik nepaskyrė, bet ir pats ėmėsi vadovauti pavojingiems darbams, nors nebuvo apmokytas ir atestuotas bei neturėjo atitinkamo pažymėjimo pavojingiems darbams vadovauti. Bylos duomenys patvirtina, kad V. M. pats asmeniškai, tiek 2017 m. sausio 13 d., tiek ir 2017 m. sausio 17 d. išsiuntė nukentėjusįjį ir kitus du darbuotojus atlikti medžių pjovimo darbų. Pats direktorius 2017 m. sausio 13 d. buvo medžių pjovimo darbų atlikimo vietoje, davė nurodymus darbuotojams apie darbų apimtį, taip pat, kilus vėjui, nutraukė darbus. Taigi, V. M. pats vadovavo pavojingiems darbams, nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad buvo specialiai apmokytas vadovauti tokių darbų atlikimui ir turėjo atitinkamą kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą. Tiek nukentėjusysis, tiek ir kiti du su juo į sodybą medžio pjovimo darbų atlikimui vykę darbuotojai patvirtino, kad į darbus juos siuntė įmonės direktorius, o V. M. nurodė, kad jis nebuvo informuotas apie numatomus atlikti darbus ir jų pavojingą pobūdį, todėl įvertinus visas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad V. M. negalėjo imtis jokių priemonių, kad užtikrinti būsimų darbų saugą ir spręsti apie numatomų atlikti darbų pavojingumą bei pavojingų darbų vadovo skyrimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad V. M. UAB „K. k.“ direktoriaus įsakymu ar kitu lokaliniu aktu nebuvo paskirtas pavojingų darbų vadovu ir atsakingu už šių darbų priežiūra. Jis pats negalėjo priimti tokio lokalinio akto, nes neturėjo tokių įgaliojimų. Įvertinus teisės aktus, reglamentuojančius pavojingų darbų vadovo skyrimą, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad V. M., kaip įmonės direktorius buvo vienintelis asmuo, turintis teisę įsakymu paskirti pavojingų darbų vadovą įmonėje. Pavojingų darbų vadovu skiriamas darbuotojas turi būti apmokytas, atestuotas, turintis tai patvirtinantį pažymėjimą, tačiau teismui nebuvo pateikta jokių duomenų apie tokio vadovo paskyrimą. Taigi, nagrinėjamu atveju bendrovės vadovas, turėdamas prievolę paskirti pavojingų darbų vadovą, kuris betarpiškai vadovautų tokiems darbams, kontroliuotų, ar šiuos darbus vykdantys darbuotojai laikosi tokius darbus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, to nepadarė, tačiau pasiuntė dirbti reikiamos kvalifikacijos neturinčių trijų žmonių grupę. Tai leido nukentėjusiajam, kuris neturėjo reikiamos kvalifikacijos, darbo vietoje nesilaikyti darbo saugos reikalavimų, pačiam nekontroliuojamam priimti nekvalifikuotus ir pavojingus sprendimus, prieštaraujančius teisės aktų reikalavimams, dėl ko ir įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, sukėlęs sunkų darbuotojo sveikatos sutrikdymą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad būtent V. M. veiksmai, t. y. nepaskyrimas pavojingų darbų vadovo buvo būtina kilusių padarinių sąlyga bei šių pasekmių priežastis. Todėl šiuo atveju pagrindo perkelti atsakomybę kitam asmeniui nėra.

11. Kaip matyti iš apeliacinio skundo keliamas ir UAB „K.“ darbuotojų atsakomybės klausimas, kadangi 2016 m. lapkričio 28 d. buvo sudaryta sutartis dėl darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugų teikimo ir ši įmonė perėmė dalį darbuotojų saugos ir sveikatos įmonėje funkcijų. Atlikus įrodymą tyrimą apeliacinės instancijos teisme apklausta buvusi UAB „K.“ darbuotoja R. E. parodė, kad su UAB „K. k.“ sutartį pasirašė 2016 m. lapkričio 28 d., sutartis įsigaliojo nuo 2016 m. gruodžio 1 d. Sutartyje buvo numatyta, kad įmonė turi per du mėnesius audituoti dokumentus ir per tris mėnesius įvertinti įmonės būklę. Jų įmonė buvo daugiau kaip konsultacinė įmonė. Jie sutartyje buvo numatę kelių mėnesių terminą visam įmonės partikrinimui atlikti, tame tarpe ir dėl pavojingų darbų instruktavimo. Kai įvyko nelaimingas atsitikimas šis terminas dar nebuvo pasibaigęs, todėl jų įmonė dar turėjo laiko sutvarkyti visus dokumentus ir atsakomybę jai neturėtų kilti. Jie kaip konsultacinė įmonė tikrino turimus pažymėjimus dėl medžių pjovimo ir genėjimo, kurie priskiriami prie pavojingų darbų. Tokius pažymėjimus darbuotojai turėjo, juose buvo nurodyta, kad galima genėti medžius, pjauti ir vadovauti, o kaip buvo atlikti patys mokymai jie nebuvo išsiėmę dokumentų patikrinti. Po nelaimingo atsitikimo darbo inspektorė pati kreipėsi į mokymo įstaigą dėl programos patikrinimo ir nustatė, kad darbuotojo turėtas pažymėjimas netinkamas medžio pjovimo darbų vadovavimui.

12. Taip pat apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas ir kitas UAB „K.“ darbuotojas A. J., kuris teismui parodė, kad pasirašius sutartį su UAB „K. k.“, jų įmonė atliko konsultantų ir koordinatorių vaidmenį, t. y. jie atvažiavo ir padėjo įmonei susitvarkyti dokumentinę darbų saugos dalį, teikė konsultacijas įvairiais darbų saugos klausimais. Sutarties 2.3.1. punktas įpareigojo juos ne vėliau kaip per du mėnesius po sutarties pasirašymo atlikti užsakovo dokumentacijos darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos ir su tuo susijusiais klausimais patikrinimą bei pateikti raštišką išvadą. Sutartis buvo pasirašyta 2016 m. gruodžio 1 d., nelaimingas įvyko 2017 m. sausio 16 d. Visą šį laiką, jų įmonė tikrino dokumentus, teikė konsultacijas, ruošė išvadą, tačiau sutartyje nustatytas terminas dar nebuvo praėjęs. Nors pavojingų darbų atlikimas yra jų įmonės prioritetinė darbo kryptis, tačiau kai atvažiuoja dirbti į naują įmonę, per vieną ar du kartus neišeina visko susitvarkyti, darbų ir gaisrinė sauga apima didelę darbo dalį. Daugiausiai jie bendravo su V. M., kuris yra įmonės vadovas ir priima visus įsakymus ir sprendimus dėl visų reikalingų mokymų bei su V. M., kuris buvo atsakingas už darbų saugą įmonėje. Negali tvirtinti, kad matė įmonėje pavojingų darbų įsakymą. Teikti deklaracijas dėl vykdomų pavojingų darbų darbo inspekcijai buvo privaloma iki 2013 m. Šiuo metu tokios prievolės nėra. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą atliko darbo inspekcija, o jie tik iš šalies padėjo, rinko ir teikė reikalingus dokumentus. Su juo nebuvo tartasi kokius parodymus turi duoti darbuotojai dėl įvykio. Pjaunant medžius turi būti šalmas, turintis CE ženklą, atitinkantis visus reikalavimus. Tie šalmai paprasti kaip statybose, tačiau skydelis šalme turėtų būti. Pavojingų darbų vadovas turi turėti atitinkamą pavojingų darbų vadovo pažymėjimą, tada jis apmokina sau pavaldžius žmones. Jei tokio bendrovėje nėra, tai įmonės vadovas neša atsakomybę už savo darbuotojus, jis įstatymiškai žiūri ką reikėtų padaryti, ar samdo kokią išorinę įmonę, kuri sutvarkytų tuos mokymus, ar kreipiasi į mokymo įstaigą. UAB „K.“ negali vesti mokymų dėl pavojingų darbų vadovavimo.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje ištirtus įrodymus ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus, iš esmės pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad nors teisės aktai, reglamentuojantys darbo saugą, leidžia ūkio subjektui sudaryti sutartį su kitu juridiniu asmeniu dėl įmonės darbo saugą reglamentuojančių teisės aktų parengimo, tačiau ūkio subjektas turi prieš pasirašydamas sutartį išsiaiškinti tokios įmonės turima kompetencija bei tokiai įmonei pateikti visus reikiamus dokumentus ir suteikti visą reikiamą informaciją apie savo vykdomos veiklos kryptis ir apimtį. Šiuo atveju, matyti, kad UAB „K.“ buvo įmonė teikusi daugiausiai konsultacijas darbų saugos klausimais, reikiamų lokalinių aktų rengimo klausimais, turėjusi teisę vykdyti nesudėtingus mokymus darbų saugos klausimais, o sudarytos sutarties pagrindu numatytas terminas, per kurį įmonė įsipareigoja pateikia savo išvadas dėl UAB „K. k.“ dokumentų atitikimo teisės aktų reglamentuojančių darbų saugą reikalavimams, kai įvyko nelaimingas atsitikimas darbe nebuvo pasibaigęs, todėl ir šios įmonės baudžiamosios atsakomybės klausimas apeliaciniame skunde keliamas nepagrįstai. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir liudytojo K. S., pateikusio (duomenys neskelbtini) išvadas, apeliacinės instancijos teisme duoti parodymai.

14. Nuteistojo gynėjas skunde taip pat kelia paties nukentėjusiojo kaltės klausimą ir teigia, kad vienintelė ir pagrindinė nelaimingo atsitikimo ir dėl jo atsiradusių padarinių priežastis yra paties nukentėjusiojo V. Z. veiksmai, t. y. jis, būdamas tinkamai apmokytas dirbti medžių genėjimo ir pjovimo darbus, pats šiurkščiai pažeidė tokių darbų atlikimo saugos reikalavimus: medį pjovė nenugenėjęs jo, ir neužsidėjęs apsauginio šalmo. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka. Kaip matyti iš 2017 m. vasario 14 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto buvo nustatytos šios nelaimingo atsitikimo priežastys: 1. Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas – pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 1 dalies nuostatos, Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96, patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996-11-25 įsakymu Nr. 208, 6, 68 ir 70 punktų reikalavimai, 2. Saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas: elektrikas V. Z. prieš pradedant pjauti klevą nenugenėjo jo šakų, kad virstančio klevo šakos neatskiltų ir nenukristų iš aukščio, tuo pažeistas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies reikalavimus, UAB ,,K. k.“ Darbuotojo, atliekančio miško ruošos darbus (medžių genėjimo, krūmų pjovimo, malkų pjovimo motoriniu pjūklu) saugos ir sveikatos instrukcijos, patvirtintos 2016-05-04 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 11.2 punkto reikalavimus. Teismo posėdyje apklausta nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą atlikusi darbo inspekcijos specialistė patvirtino, kad pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis buvo tai, kad teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo kontroliuojama kaip darbuotojas laikosi darbo saugos reikalavimų. Nukentėjusiajam V. Z. buvo leista pjauti medžius neturint tam reikiamos kvalifikacijos bei ją suteikiančių dokumentų. Įmonės darbuotojai atliko darbus, kurie pagal savo pobūdį teisės aktų priskiriami pavojingų darbų kategorijai, tačiau juos atliekant, pavojingų darbų vadovo paskirto nebuvo. Nors būtent pavojingų darbų vadovas ir turi vadovauti medžio pjovimo darbams ir nurodyti medžio pjovimo kryptį. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad buvo atliekami pavojingi darbai, kuriems privalu buvo paskirti pavojingų darbų vadovą, kuris betarpiškai darbams vadovautų vietoje, kontroliuotų, ar šiuos darbus vykdantys darbuotojai laikosi tokius darbus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. To padaryta nebuvo, kas leido nukentėjusiajam, kuris neturėjo reikiamos kvalifikacijos, darbo vietoje nesilaikyti darbo saugos reikalavimų, pačiam nekontroliuojamam priimti nekvalifikuotus ir pavojingus sprendimus, prieštaraujančius teisės aktų reikalavimams, dėl ko ir įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, sukėlęs sunkų darbuotojo sveikatos sutrikdymą. Nors nuteistojo gynėjo teigimu, nukentėjusysis turėjo O. Č. mokymo centro 2014 m. balandžio 25 d. išduotą darbų saugos pažymėjimą, leidžiantį dirbti ir vadovauti medžių genėjimo darbams, tačiau kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, šis pažymėjimas nesuteikė teisės vadovauti medžių pjovimo darbams ir nėra tapatus pavojingų darbų vadovo pažymėjimui. Todėl nukentėjusiajam V. Z. turėjo vadovauti direktoriaus paskirtas pavojingų darbų vadovas ir tokiu atveju, nukentėjusysis būtų privalėjęs visus darbus atlikti teisės aktų nustatyta tvarka – nugenėti medį nuo viršūnės, o tik po to pjauti medžio kamieną. Taip būtų išvengta negenėtų medžio šakų susipynimo viršūnėje, jų lūžimo bei kritimo ir nukentėjusiojo sužalojimo. Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio pirmos instancijos teismas įvertino tą aplinkybę, kad nukentėjusysis V. Z., būdamas elektrikas, o ne atestuotas pavojingų darbų vadovas, būdamas pasirašytinai supažindintas su Medžio pjovimo instrukcijos 11 punktu, numatančiu, kad medį galima pjauti tik nugenėjus nuo viršaus šakas, galėdamas pasinaudoti bokšteliu, to nepadarė ir nesilaikydamas saugos reikalavimų pjovė medį nuo kamieno, ir pagrįstai tokį nukentėjusiojo elgesį pripažino kaip rizikingą bei sumažino jo prašomą priteisti neturtinės žalos dydį.

15. Siekiant išsiaiškinti nukentėjusiojo šalmo dėvėjimo aplinkybes apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas liudytojas Z. L., kuris parodė, kad nors apklausiamas pirmos instancijos teisme nurodė, jog nukentėjusysis V. Z. buvo su šalmu, tačiau dėl didelio šoko davė neteisingus parodymus. Nukentėjusysis pjaudamas medžius šalmo nedėvėjo, jo šalmas kartu su specialia striuke buvo likęs automobilyje. Medžius kaimo sodyboje pradėjo pjauti iš vakaro, vakare buvo atvažiavęs direktorius, darbai vyko iš bokšto, pakilo vėjas ir direktorius darbus nutraukė. Kitą dieną ryte direktorius vėl davė pavedimą važiuoti pabaigti pjovimo darbus. Jis buvo atsakingas už kėlimo bokštelį. Įvykio dieną buvo paruošęs bokštelį, tačiau V. Z. į jį nelipo, pasiėmė pjūklą ir pradėjo pjauti medį nuo kamieno. Kai su pjūklu kamieno storo neišėmė, jis išpjovęs tokį kylį parsinešė plaktuką nuo bokšto, išmušė tą kylį ir nuėjo padėti plaktuką, kai atsisuko pamatė, kad nukentėjusysis guli, o pjūklas šalia. Tuo metu V. Z. šalmas buvo automobilyje. Kodėl nukentėjusysis neužsidėjo šalmo jis nežino. Vėliau šalmas prie nukentėjusiojo kojų galėjo atsirasti tada kai S. A. prie jo pripuolė gaivinti. Nemelavo ir pirmos instancijos teisme, tik duodamas parodymus galvojo, kad nukentėjusiajam bus geriau jei pasakys, kad pastarasis buvo su šalmu. Vėliau parodymus keisti bijojo, naująjį paaiškinimą dėl šalmo jis parašė pats, niekieno neverčiamas.

16. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas S. A. parodė, kad pirmos instancijos teisme nurodė, jog nukentėjusysis šalmą dėvėjo, nes galvojo, kad taip jam bus geriau, tačiau iš tikrųjų V. Z. buvo be šalmo, jo šalmas buvo automobilyje. Įvykio dieną nuvažiavo pjauti medžių, V. Z. pasiėmė pjūklą ir pradėjo pjauti. Matė kaip pjovė medį, padarė kylį, kad medis virstų į tam tikrą pusę, medis virto, jis pasitraukė toliau, kai atsisuko nukentėjusysis krito aukštielninkas, nes kritusi šaka sudavė šiam per galvą. Po įvykio jis pasilenkė prie V. Z. jį gaivinti ir savo šalmą padėjo šalia. Su nukentėjusiuoju ne kartą yra pjovęs medžius ir paprastai jis dėvėdavo šalmą, tačiau šį kartą pjovė be šalmo. Jis pasirašė kabinete, kad važiuoja pjauti medžių, jis buvo kaip pagalbinis darbininkas, atsakingas už šakų metimą. Ant jiems išduotų šalmų nebuvo apsauginių priemonių. Visi šalmai buvo vienodi, jie turėjo vieną baltą ir du ar tris raudonus šalmus. Jo šalmas raudonas. Po įvykio jis savo šalmą parsivežė. Kieno šalmas buvo ant kelmo atvykus policijai jis nežino. Jie su Z. L. dalyvavo tik policijai apžiūrint įvykio vietą, kai buvo atvykusi darbo inspekcija jų jau nebuvo. V. M. jam neliepė nieko rašyti, jis tik iš jo gavo adresus institucijų, kurioms reikia parašyti paaiškinimą, kad iš tiesų nukentėjusysis nelaimingo atsitikimo darbe metu nedėvėjo šalmo.

17. Nukentėjusysis V. Z. apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino savo parodymus duotus pirmos instancijos teisme, kad šalmą sužalojimo (įvykio) metu jis dėvėjo. Vėliau tą patį raudoną šalmą matė pas tyrėją. Direktorius V. M. davė nurodymus važiuoti pjauti medžius, joks asmuo, atsakingas už darbų saugą jo neinstruktavo dėl šių darbų atlikimo. Anksčiau yra pjovęs, tačiau pavienius medžius, o šiuo atveju reikėjo pjauti medžių masyve.

18. Kaip matyti iš liudytojų Z. L. ir S. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir juos apklausiant pirmos instancijos teisme, jie nuosekliai teigė, kad nukentėjusysis V. Z. atvykęs pjauti medžių įvykio dieną šalmą dėvėjo. Liudytojas V. M. taip pat parodė, kad atvykęs į įvykio vietą pamatė gulintį V. Z. ir šalmą ant žemės prie jo kojų apie 1 metro atstumu. Liudytojas V. I. apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad įvykio dieną pas jį atvykę trys darbuotojai visi užsidėjo šalmus ir tik tada pradėjo pjovimo darbus. Kad nukentėjusysis dėvėjo šalmą patvirtina ir byloje esantis Nelaimingo atsitikimo darbe aktas, kuriame taip pat nurodyta, kad atliekant tyrimą buvo nustatyta, jog nukentėjusysis dėvėjo netinkamą medžių pjovimo darbams šalmą. 2017 m. sausio 16 d. apžiūros protokolas taip pat patvirtina, kad apžiūrint įvykio vietą, šalia kelmo, prie kurio buvo rastas gulintis nukentėjusysis gulėjo ir pjūklas kartu su šalmu. Teisėjų kolegija, įvertinusi visu šiuos duomenis, daro išvadą, kad pagrindo tikėti apeliacinės instancijos teismo metu liudytojų Z. L. ir S. A. duotais parodymais nėra. Šie parodymai prieštarauja ne tik jų nuosekliems parodymams, duotiems iš karto po įvykio juos apklausiant ikiteisminio tyrimo metu ir vėliau teisme, bet ir kitiems byloje esantiems ankščiau minėtiems įrodymams.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisingai nustatė byloje reikšmingas aplinkybes, kurios patvirtino V. M., kaip įmonės vadovo, kuris atsakingas buvo už pavojingų darbų vadovo paskyrimą, kaltę, ir nustatė, jog bylos medžiaga įrodyta, kad V. M. pažeidė šios nutarties 1 punkte paminėtas norminių aktų nuostatas, kas sudaro inkriminuoto nusikaltimo būtinuosius objektyviuosius požymius. Priežastinis ryšys išsamiai išanalizuotas ir motyvuotas skundžiame nuosprendyje, o tai, kad pasak V. M. gynėjo iš esmės padarinių kilimui turėjo įtakos būtent paties nukentėjusiojo V. Z. veiksmai dėl šiurkščių medžio pjovimo darbų atlikimo saugos reikalavimų pažeidimo (medį pjovė nenugenėjęs jo) įvertinti kaip rizikingas elgesys, tačiau vadovo atsakomybės nešalina ir nėra pagrindas priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė aiškius motyvus dėl priežastinio ryšio tarp veikos (netinkamo pareigų atlikimo) ir padarinių (nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo sunkiai sužalotas žmogus) buvimo. Teismas priežastinio ryšio klausimą sprendė nepadarydamas teisės taikymo klaidų, visiškai pagrįstai vertino, jog V. M. neteisėti, t. y. minėtų teisės normų reikalavimus pažeidžiantys veiksmai, buvo tiesioginė kilusių pasekmių priežastis, pakankama baudžiamajai atsakomybei pagal baudžiamojo kodekso 176 straipsnį realizuoti.

20. Nesutikimą su civilinių ieškinių išsprendimu apelianto gynėjas iš esmės grindžia tuo, kad nustačius, jog V. M. negalėjo būti pripažintas kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo, negalėjo būti tenkinami ir nukentėjusiojo bei Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai. Teisėjų kolegijos nuomone, nustačius, kad V. M. pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, atmestinas kaip nepagrįstas jo gynėjo argumentas dėl netinkamo civilinių ieškinių išsprendimo.

21. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad pripažinus kaltu dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe UAB „K. k.“ atsakingą darbuotoją direktorių V. M., darbdaviui (UAB „K. k.“) kyla pareiga, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.264 straipsnio 1 dalimi, atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės, įskaitant ir neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismo priteistas turtinės žalos dydis tiek nukentėjusiajam, tiek ir ligonių kasai yra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o nukentėjusiajam nustatytas neturtinės žalos dydis yra protingas ir proporcingas patirtiems jo dvasiniams išgyvenimams. Apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, pasekmes – V. M. padarė ne tyčinį, bet neatsargų nusikaltimą, susijusį su darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimais, kur kilo sunkios pasekmės – nukentėjusysis buvo sunkiai sužalotas, neteko didelės dalies darbingumo, patyrė didelius fizinius skausmus, ilgą gydymosi procesą, turi nuolat vartoti medikamentus, negali toliau tęsti darbinės veiklos, nes neteko 60 procentų darbingumo. Kartu teismas taip pat įvertino paties nukentėjusiojo rizikingą elgesį, didelį neatsargumą ir pagrįstai sumažino prašomos neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei įvertinus teismų praktiką baudžiamosiose bylose, pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra protingas ir proporcingas patirtiems nukentėjusiojo dvasiniams išgyvenimams. Priešingos išvados dėl civilinio ieškinio dydžio pagrįstumo, teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir civilinio atsakovo atstovo pateikti dokumentai apie UAB „K. k.“ finansinę padėtį.

22. Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas advokatas Remigijus Uckus prašė priteisti 900 Eur atstovavimo išlaidų, kurias pagrindė pinigų priėmimo kvitais Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini), LAT Nr. (duomenys neskelbtini), LAT Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 46,47,67).

23. BPK 106 straipsnio 2 dalies reglamentavimas galimas ir taikomas nagrinėjant baudžiamąją bylą ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K–174/2014, 2K-303/2014).

24. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo V. M. gynėjo apeliacinį skundą, kuris yra atmestas. Nukentėjusysis patyrė 900 Eur išlaidų dėl jo atstovavimo teisme, advokatui dalyvaujant visuose teismo posėdžiuose, kurių metu teismas atliko įrodymų tyrimą. Kaip jau minėta, pinigų priėmimo kvitai pagrindžia nukentėjusiojo V. Z. patirtas 900 Eur išlaidas, todėl atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes prašomos priteisti 900 Eur turėtos išlaidos advokato atstovavimui apmokėti priteistinos iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. M. gynėjo ir civilinio atsakovo UAB „K. K.“ advokato Edmundo Luotės apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo V. M. 900 Eur (devynis šimtus eurų) turėtų išlaidų advokato atstovavimui apmokėti nukentėjusiojo V. Z. naudai.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.