Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens A. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys J. Č., A. Č., antstolis A. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas T. P. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti skolininko J. Č. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatant, kad ½ viso A. Č. gaunamo darbo užmokesčio priklauso J. Č..Teisme gautas suinteresuoto asmens A. Č. atsiliepimas į prašymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, jame buvo prašoma sustabdyti civilinę bylą Nr. 2VP-2212-998/2017, kol bus išspręsta civilinė byla Nr. 2YT-2896-676/2017, kurioje sprendžiamas klausimas dėl A. Č. ir J. Č. sudarytos santuokos nutraukimo. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad ji ir J. Č. santuokinių santykių nepalaiko ir bendro ūkio nebeveda nuo 2015 metų, J. Č. skola yra asmeninė, o 2017-01-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismui yra pateiktas prašymas nutraukti jų santuoką bendru sutikimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-02-28 nutartimi pareiškimą tenkino: nustatė, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) J. Č. priklauso ½ dalis A. Č. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbinės veiklos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, mokamas Klaipėdos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje.Teismas nurodė, jog suinteresuotas asmuo A. Č. prašo sustabdyti civilinę bylą Nr. 2VP-2212-998/2017, kol bus išspręsta civilinė byla Nr. 2YT-2896-676/2017, kurioje sprendžiamas klausimas dėl A. Č. ir J. Č. sudarytos santuokos nutraukimo. CPK 163 straipsnis numato atvejus, kada teismas privalo sustabdyti bylą, o CPK 164 straipsnis – atvejus, kada teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą. Teismas pažymėjo, kad ieškinys dėl santuokos nutraukimo yra pagrindas sustabdyti civilinę bylą dėl turto dalies nustatymo areštuotame turte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra civilinė byla Nr. 2YT-2896-676/2017 pagal pareiškėjų J. Č. ir A. Č. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tačiau pareiškėjų prašymo priėmimo klausimas iki šiol nėra išspręstas, pareiškėjų prašymas šiuo momentu nėra priimtas. Atsižvelgdamas į tokias aplinkybės, teismas nurodė, jog stabdyti civilinę bylą Nr. 2VP-2212-998/2017 nėra pagrindo.Skolininkas J. Č. yra sudaręs santuoką su suinteresuotu asmeniu A. Č.. CK 3.88 straipsnio l dalies 5 punkte numatyta, kad pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kaip minėta, suinteresuoti asmenys (skolininkas) J. Č. ir A. Č. yra sudarę santuoką, duomenų, kad būtų sudarytos vedybų ar povedybinė sutartys byloje nėra. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad suinteresuoto asmens A. Č. pajamos, gaunamos po santuokos sudarymo iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, teismas pareiškėjo pareiškimą tenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo A. Č. pateikė atskirąjį skundą, jame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir sustabdyti bylą, kol bus išnagrinėta civilinė byla dėl A. Č. ir J. Č. santuokos nutraukimo.Suinteresuotas asmuo nurodo, jog byloje dėl santuokos nutraukimo pareiškėjams iki 2017-03-30 yra pratęstas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti. Kadangi pareiškimas nėra paliktas nenagrinėtas, teismas turėjo sustabdyti civilinę bylą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Be to, teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, jog skola, kuri išieškoma, yra asmeninė J. Č. skola T. P.. Kreditorius T. P., siekdamas apginti savo turtines teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto ir prievolių padalijimu, turi teisę dalyvauti santuokos nutraukimo byloje.Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, jame prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.Pareiškėjas nurodo, jog teismui nėra nustatyta imperatyvi prievolė stabdyti bylos nagrinėjimo. Šiuo atveju teismas tinkamai ir objektyviai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus bei kitas bylos aplinkybes, kurios leidžia teigti, jog suinteresuotam asmeniui J. Č. priklauso ½ A. Č. pajamų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Nagrinėjamu atveju antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/16/03538, pradėtą pagal 2016-10-03 darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-4403 dėl 1198,10 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. Č. išieškotojui T. P.. Skolininkas šios prievolės nėra įvykdęs. 2016-12-12 turto arešto aktu Nr. S1a-86351 antstolio padėjėja areštavo skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, mokamą skolininko sutuoktinei A. Č. Klaipėdos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje, ir nurodė per 1,5 mėnesio nuo turto arešto akto išsiuntimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies areštuotame turte nustatymo. Išieškotojas T. P. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti, jog J. Č. priklauso ½ dalis A. Č. darbo užmokesčio. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą tenkino. Apeliantė skundžia šią pirmosios instancijos teismo nutartį iš esmės tik tuo aspektu, jog teismas nepagrįstai nesustabdė šios bylos nagrinėjimo, nors pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Apeliantės nuomone, teismas privalėjo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, kol nebus išnagrinėta byla dėl santuokos nutraukimo.Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl galimybės stabdyti bylą, nagrinėjamą CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka, kai teisme nagrinėjama byla dėl santuokinio turto padalijimo (CK 3.116 straipsnis). Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad, esant teisme iškeltoms santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir vykdymo procese skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo byloms, teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva spręsti dėl šios bylos sustabdymo, iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla (CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kai sutuoktiniai (bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviai), laikydamiesi įstatymų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą ir turto padalijimą bei kreditorių teises turto padalijimo byloje, siekia operatyviai ir nepažeidžiant įstatymo nuostatų pasidalinti santuokinį turtą, teismas gali spęsti dėl šios bylos pirmesnio nagrinėjimo, o kitos sustabdymo ir pan. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Dėl to, net ir nenustačius CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, byla galėtų būti stabdoma teismo nuožiūra, remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu. Pažymėtina, kad bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).Nagrinėjamu atveju pareiškėjas T. P. pasirinko CPK 667 straipsnyje nustatytą išieškotojo teisių gynimo būdą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, pareiškimą teismui teikė laikydamasis CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos. Pirmosios instancijos teismas pagal CPK 667 straipsnio nuostatas nustatė skolininko turto dalį bendrame turte, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus suinteresuotiems asmenims, suteikiant visiems proceso dalyviams galimybę raštu teikti paaiškinimus dėl pareikšto prašymo, apskųsti priimtą nutartį ir pan. Taigi pareiškėjas (išieškotojas) įstatymo – CPK 667 straipsnio – nustatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį prašymą išnagrinėjo.Teismas pažymi, kad santuokos nutraukimo bendru sutikimu pareiškėjų A. Č. ir J. Č. procesinių veiksmų ir teismų nutarčių seka rodo, kad pareiškėjai nesiekė veiksmingo ir operatyvaus santuokinio turto padalijimo ir teismo sprendimo įvykdymo, nukreipiant išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Santuokos nutraukimo bylos duomenimis, sutuoktiniai A. Č. ir J. Č. ypatingosios teisenos tvarka kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo 2017-01-19, t. y. jau po to, kaip pareiškėjas kreipėsi į teismą CPK 667 straipsnio pagrindu. Pateikdami procesinius dokumentus teismui, sutuoktiniai, be kita ko, neįvykdė pareigos nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei informaciją apie tai, kad pareiškėjams žinomiems kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 3.126 straipsnis), todėl teismas nustatė pareiškėjams terminą pareiškimo trūkumams šalinti. Sutuoktinių prašymu šis terminas buvo pratęstas, tačiau pareiškėjai trūkumų nepašalino ir 2017-04-04 nutartimi (jau po skundžiamos nutarties priėmimo) teismas nutarė pareiškimą laikyti nepaduotu bei grąžinti jį pareiškėjams. Pareiškėjai 2017-04-11 vėl pateikė teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Pažymėtina, jog santuokos nutraukimo byloje vienas iš kreditorių AB Swedbank nesutinka su sutuoktinių sutartyje numatytu turto padalijimo būdu. Byla dar nėra išnagrinėta, bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Be to, teismo posėdis pareiškėjo prašymu atidėtas iki 2016-06-21 dėl jo išvykimo į užsienį. Atsižvelgdamas į šias faktines bylos dėl santuokos nutraukimo aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pagrįstai nustatė CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka, nes pareiškėjai, teikdami teismui prašymą nutraukti santuoką ir tvirtinti sutartį dėl santuokinio turto padalijimo, nesiekė teisiškai operatyviai išspręsti šio klausimo. Remiantis tuo, kas nurodyta, atmestini atskirojo skundo argumentai dėl išieškotojo galimybės ginti savo teises (dėl skolininko dalies jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo) santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byloje. Nepaisant to, kokia įstatyme nustatyta tvarka dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo suinteresuotų asmenų būtų pasirinkta, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) aspektu svarbu, jog ji užtikrintų kreditoriaus teisę į galutinio, jo naudai priimto teismo sprendimo (dėl skolos) įvykdymą be nepagrįstų delsimų (pagal Konvencijos 6 straipsnį teisė į teismą nėra vien teorinė teisė galutiniu teismo sprendimu užsitikrinti atitinkamos teisės pripažinimą, ji apima ir teisėtą lūkestį šį sprendimą įvykdyti). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas) nuolat pabrėžia valstybių – Konvencijos dalyvių – pareigą nustatyti tokią teismų sprendimų vykdymo sistemą, kad ji būtų teisiškai ir praktiškai veiksminga bei užtikrintų sprendimų vykdymą be nereikalingų delsimų, didelių tolesnių diskusijų teisės ir fakto klausimais (žr., pvz., F. v. U., no. 71186/01, par. 86, 7 June 2005, Z. B. D. D. v. C., no. 39544/05, 12 December 2013, par. 199-200). Teismo jurisprudencijoje nustatyta, jog sprendimu priteista skola gali būti laikoma „nuosavybe“ (angl. „possession“) Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio prasme arba „reikalavimas“ gali sudaryti nuosavybę, jei jis yra pakankamai apibrėžtas, kad galėtų būti vykdomas (žr. B. v. R., no. 59498/00, ECHR 2002-III, par. 40). Pagal šią nuostatą ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, valstybė privalo pasinaudoti visomis jos dispozicijoje esančiomis priemonėmis, kad įgyvendintų galutinį sprendimą, netgi bylose, kuriose bylinėjasi privačios šalys (žr. cituotą F. v. U., par. 89-91, Sovtransavto Holding v. U., no. 48553/99, ECHR 2002-VII, par. 96). Teismas ne kartą yra pakartojęs, kad pareiškėjo naudai priimto sprendimo nevykdymas apriboja jo galimybę netrukdomai naudotis nuosavybe, kaip apibrėžta Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnyje (žr. cituotus B. v. R., par. 40, J. v. L., par. 45). Delsiant įvykdyti sprendimą, kuriuo išieškotojui priteista konkreti suma dėl žalos atlyginimo, gali būti pažeidžiamos nuosavybės teisės, saugomos Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio nuostatų. Kreditoriaus (išieškotojo) teisėms apsaugoti Civilinio kodekso normos nustato kompensacines, procesines palūkanas ir kt., kuriomis gali didėti skolos dydis per visą neatsiskaitymo laiką (CK 6.37, 6.210 straipsniai).Nurodytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė nesant pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą, pagrįstai iš esmės išnagrinėjo išieškotojo prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo ir jį tenkino, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kaip teisėta ir pagrįsta, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.