Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-03-02 · Civilinė byla Nr. 2S-189-544/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-02
Bylos Nr.
2S-189-544/2016
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-09530-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
D. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
K. D., VĮ Valstybės žemės fondui
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-189-544/2016

Sigita Kulbienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-09530-2015-8
Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.8.1.; 3.3.2.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10806-956/2015, kuria atsisakyta priimti jo ieškinį dėl žemės sklypo ribų paženklinimo akto pripažinimo negaliojančiu, nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo atsakovėms D. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims K. D., VĮ Valstybės žemės fondui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gruodžio 9 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovo A. K. ieškinys, kuriuo buvo prašoma pripažinti negaliojančiu 2013 m. rugsėjo 19 d. žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktą, nustatant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., ribas dalyje ties 10-12 riboženklių gretimybe, kur yra jo pavardė ir parašas; 2) įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per 3 mėnesius nuo teismo įsiteisėjimo dienos ieškovo nuosavybės teise valdomame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., pašalinti nuosavybės teisių pažeidimą. Ieškovas taip pat prašė išreikalauti iš Nacionalinės žemės tarnybos ir Panevėžio apskrities VPK įrodymus jo ieškiniui pagrįsti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad nuosavybės teise valdo ir naudoja pagal paskirtį 16 ha žemės sklypą. Kaimyniniame žemės skyle buvo atlikti kadastriniai matavimai ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus (toliau – Panevėžio skyrius) vedėjo 2014 m. kovo 28 d. sprendimu buvo patvirtinti šalia suformuoto žemės sklypo kadastro duomenys. Patvirtinus šiuos duomenis ir ieškovo žemės sklype atlikus kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad ieškovo žemės sklypas sumažėjo nuo 16 ha iki 15,5063 ha. Apie kaimyninio žemės sklypo kadastrinius matavimus teisės aktų nustatyta tvarka informuotas nebuvo ir juos atliekant nedalyvavo, o vėliau, pakankamai neinformavus ir nepaaiškinus, buvo paprašytas pasirašyti dokumentus, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo kvietimas pasirašytinai suderinti žemės sklypo ribas. Negana to, ieškovas su Valstybės žemės fondo Panevėžio žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus vyr. specialiste susitikęs nebuvo, todėl parašas 2013 m. rugsėjo 19 d. VĮ Valstybės žemės fondo Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte (toliau – Aktas), patvirtinančiame, kad jis sutinka su sumažintomis sklypo ribomis, buvo išgautas jį suklaidinus. Akte užfiksuotos neteisingos aplinkybės apie tai, kad jis dalyvavo atliekamų kadastrinių matavimų procese, todėl visa tai patvirtina, jog rengiant Aktą buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, dėl ko toks Aktas pripažintinas negaliojančiu.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo A. K. ieškinį, nutarė grąžinti jį su priedais ieškovui bei grąžinti sumokėtą žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, nors ieškovas prašo Aktą pripažinti negaliojančiu, tačiau jis nėra žemės sklypo ribas nustatantis dokumentas ir pats savaime jokių teisinių pasekmių nesukuria. Šiame dokumente, laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, fiksuojami nustatyti sklypo kadastro duomenys, kurie, tik patvirtinus juos teisės aktų nustatyta tvarka ir įregistravus Nekilnojamojo turto registre, įgyja teisinę galią. Šiuo atveju Akto pripažinimo negaliojančiu klausimas negali būti sprendžiamas, kadangi toks reikalavimas negali būti savarankišku ieškinio dalyku. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pabrėžė ir tai, kad norint pakeisti galiojančias žemės sklypo ribas turi būti nuginčyti jas nustatę administraciniai aktai.

Atskiruoju skundu ieškovas A. K. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliantas nurodo, kad skundžiama nutartis pažeidžia jo teisę pažeistas teises bei interesus ginti teisme, o ją priimdamas pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Atskirajame skunde pabrėžiama, kad teismo atsisakymas ginti pažeistas nuosavybės teises įstatymais nustatyta tvarka nesiderina su teisinės valstybės koncepcija ir konstitucine asmens teisių apsaugos doktrina. Šiuo atveju kaimyniniame sklype buvo atlikti kadastriniai matavimai, apie kuriuos apeliantas teisės aktų nustatyta tvarka informuotas nebuvo. Negana to, ieškovui nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo ribos sumažėjo būtent dėl to, kad atsakovai pažeidė teisės aktus. Pasitikėdamas atstovaujančiu kaimyninio žemės sklypo savininkų interesams K. D. pasirašė kvietimą dalyvauti matavime ir dar kažkokį dokumentą, tačiau nemanė, kad pasirašo sutikimą dėl žemės sklypo ribų, kadangi žemės sklypo ribų matavimuose nedalyvavo. Apeliantas pabrėžia ir tai, kad su Valstybės žemės fondo Panevėžio žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus vyr. specialiste susitikęs nebuvo, todėl parašas ant Akto buvo išgautas jį suklaidinus. Visi šie duomenys patvirtina, kad iš apelianto buvo atimta galimybė išreikšti savo poziciją dėl Akte nurodytų žemės sklypo ribų, jų neatitikimo tikrovei, nors būtent šio Akto pagrindu yra sudaromas žemės sklypo planas. Būtent tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris formuojamoje praktikoje yra pažymėjęs, jog žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos ir sudėtinė jos dalis. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-226/2009, 3K-3-6/2010). Taigi žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas patvirtina teisinio santykio atsiradimą bei įrodo juridinę reikšmę turinčias aplinkybes. Todėl žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto pasirašymo nuginčijimas gali būti nagrinėjamas teisme, o Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamą praktiką tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, kadangi bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai saisto ne tik žemesnių, tačiau ir tos pačios instancijos teismus. Taigi, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė nagrinėti nepagrįstai.

Atskirasis skundas tenkinamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 str. 1 d. 1 p., 337 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas atskirojo skundo ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320, 338 str.). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar teismas tinkamai taikė procesinės teisės nuostatas atsisakydamas priimti ieškovo A. K. ieškinį dėl Akto pripažinimo negaliojančiu, žemės sklypo ribų nustatymo bei įpareigojimo pažalinti nuosavybės teisių pažeidimus. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, nes vien Akto pripažinimas negaliojančiu nesukels ieškovui teisinių pasekmių, toks reikalavimas negali būti savarankišku ieškinio dalyku, turi būti nuginčyti galiojančias sklypo ribas nustatę teisės aktai.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, su skundžiamoje nutartyje išdėstytais argumentais sutinka tik iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovas ieškiniu neginčija, nors, jei siekia tinkamo ir efektyvaus savo galimai pažeistų teisių apgynimo, turėtų ginčyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ ir kad realiai teisinių pasekmių nesukeliantis dokumentas negali būti savarankišku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. A442-2338/2011, Nr. AS556-852/2013, 2013 m. gruodžio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS662-1094/2013 ir kt., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-699-392/2013, 2A-120-611/2009 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013 ir kt.).

Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo apsvarstyti, ar ieškovo A. K. ieškinyje išdėstyti reikalavimai gali būti vertinami tik kaip ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu minėtą Aktą. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad, norėdamas pakeisti galiojančias žemės sklypo ribas, ieškovas turi nuginčyti jas nustačiusius administracinius aktus, vadinasi iš ieškinio turinio suprato, kad ieškovas siekia, jo manymu, teisingo gretimų sklypų ribų nustatymo. Iš ieškinio pagrindo ir dalyko matyti, kad ieškovas A. K. prašė pripažinti negaliojančiu ne tik Aktą, bet ir juo nustatytas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas ties 10-12 riboženklių gretimybe bei įpareigoti atsakovę jo valdomame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pašalinti nuosavybės teisių pažeidimą, dėl kurio šio sklypo plotas, ieškovo teigimu, sumažėjo nuo 16.0000 ha iki 15,5063 ha. Tai sudaro pagrindą manyti, kad ieškovo atsakovui reiškiami ieškinio reikalavimai pagal savo esmę yra kompleksiniai ir susiję su konkrečių žemės sklypo ribų nustatymu, o ne su išimtinai vieno ir konkretaus įrodymo, kurio pagrindu buvo priimtas teisės aktas, sukeliantis teisines pasekmes, ginčijimu. Dėl to pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje neaptardamas ir nenurodydamas jokių aplinkybių dėl ieškovo reikalavimo nustatyti žemės sklypų ribas ir pašalinti jo nuosavybės teisės pažeidimus, o rezoliucinėje dalyje nurodydamas, kad ieškinys pateiktas tik dėl Akto pripažinimo negaliojančiu, todėl nesukels teisinių pasekmių ir negali būti savarankišku reikalavimu, netinkamai taikė CPK 137 str. 2 d. 1 p. nuostatas.

Pagal civiliniame procese įtvirtintą dispozityvumo principą (CPK 13 str.). teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų pagal pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p. nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas); be to, ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 3 p., 2 d.). Iš šioje byloje pateikto ieškinio turinio galima spręsti, jog esminis reikalavimas, kurio patenkinimo ieškovas siekia, yra žemės sklypo ribų nustatymas bei jo nuosavybės teisės nuo daromų pažeidimų gynimas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškinio dalykas ir pagrindas nėra aiškiai pasirinktas ir pilnai suformuluotas, kas, tikėtina, turėjo įtakos sprendimui priimti skundžiamą nutartį. Tačiau tokiu atveju teismas turėtų apsvarstyti, ar nėra pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo nuostatas (CPK 115, 138 str.).

Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevisapusiškai ištyrė ir nustatė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, netinkamai taikė CPK 137 str. 2 d. 1 p. nuostatas, dėl ko ieškinio priėmimo klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai (CPK 329 str. 1 d.). Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikinama ir ieškovo A. K. ieškinio priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336 – 339 straipsniais,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir ieškovo A. K. ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Ramunė Čeknienė