Kauno apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Z. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl nuosavybės teisės pripažinimo, tretieji asmenys J. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo nėra pateikusi. Trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Jo manymu, ieškinio aplinkybės neįrodytos. V. M. testamentu paliko konkretų turtą.

4. Trečiasis asmuo J. B. atsiliepimo į bylą nėra pateikęs, posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

5. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad V. M., mirusios (duomenys neskelbtini) įpėdiniams Lietuvos Respublikos Kauno miesto valdybos 1993 m. rugsėjo 1 d. potvarkiu atstatyta nuosavybės teisė į žemę ir suteiktas neatlygintinai jos naudojamas 1 000 kv.m. žemės sklypas Kaune, (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 27).

6. V. M. 1978 m. lapkričio 21 d. testamentu (el. b. l. 19) paliko ieškovės ir trečiojo asmens J. B. velionei motinai J. B. pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) Kaunas (el. b. l. 7, 8, 9). J. B. priėmė palikimą pagal testamentą ir į testamente nurodytą turtą jai 1992 m. (duomenys neskelbtini) d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas (el. b. l. 21). Kito savo turto palikėja testamentu nepaliko.

7. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7927-615/2019 nustatyta, kad J. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po J. B. mirties liko gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) 0,2035 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) Kaune. Palikėja J. B. 2012 m. spalio 9 d. Kauno miesto 14-ame notarų biure sudarė testamentą, kuriuo namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), Kaunas, paliko sūnui trečiajam asmeniui J. B., o valdą, (duomenys neskelbtini) Kaunas, paliko dukrai ieškovei L. Z. (el. b. l. 14).

8. Ieškovė L. Z. priėmė palikimą pagal testamentą ir į testamente nurodytą turtą jai 2019 m. lapkričio 18 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas (el. b. l. 96). Ieškovė įregistravo nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) Kaunas (el. b. l. 94–95). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Kaune, Nekilnojamojo turto registre registruotas mirusios V. M. vardu (el. b. l. 93).

9. Kauno miesto 26-asis notaro biuras 2019 m. liepos 16 d. raštu „Dėl L. Z. prašymo“ nurodė, kad negali ieškovei išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimo į 0,0964 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, kadangi mirusioji V. M. savo 1978 m. lapkričio 21 d. testamentu paliko J. B. tik jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusius pastatus, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 24).

10. Ieškovė prašo pripažinti J. B. nuosavybės teises į V. M. likusį turtą – 0,0964 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Kaune, nes J. B. nei pagal testamentą, nei pagal įstatymą paveldėti šio turto negalėjo, tačiau kaip testamentinė V. M. įpėdinė, paveldėjusi gyvenamąjį namą ir kitus pastatus, esančius sklype adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, ji po V. M. mirties rūpinosi V. M. turtu, minėtu žemės sklypu naudojosi, mokėjo reikalingus mokesčius ir pan., be to kitų įpėdinių nėra.

11. V. M. mirties dieną ((duomenys neskelbtini) galiojęs CK 573 straipsnis, ir šiuo metu galiojantis CK nenumato, jog giminystės ryšiais nesusiję asmenys galėtų būti įstatyminiais įpėdiniais, todėl J. B. negalėjo įgyvendinti nuosavybės teisių į V. M. turtą paveldėjimo pagal įstatymą būdu. Taip pat ir paveldėti pagal testamentą minėto žemės sklypo negalėjo, nes testamento surašymo momentu (1978 m. lapkričio 21 d.) testatorei (V. M.) nebuvo žinomos aplinkybės, kad ji turės galimybę kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir kad šis turtas jai bus grąžintas, todėl į testamentą minėtas turtas ar teisės nebuvo įtraukti.

12. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams (asmenims), kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, - jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams. Nagrinėjamu atveju, nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (pirmoji redakcija, galiojusi iki 1997 m. liepos 9 d.) buvo priimtas 1991 m. birželio 18 d. (Nr. 1-1454), t. y. po testamento sudarymo ir likus vos 6 mėn. iki V. M. mirties. Todėl palikėja V. M. testamento surašymo dieną negalėjo įtraukti kito turto į testamentą, nes tokio turto ar teisių į jį tuo metu dar nebuvo. Juolab, kad ir pats žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Kaunas, atsirado tik 1993 m. rugsėjo 1 d. Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr. 1077-v, praėjus beveik 2 metams po palikimo atsiradimo. Tačiau iš V. M. sudaryto testamento matyti, kad ji namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini) Kaunas (t.y. tuo metu jai nuosavybės teise priklausiusius pastatus) paliko ieškovės mamai J. B.. Nors J. B. nebuvo susijusi giminystės ryšiais su V. M., tačiau V. M. ją augino nuo mažų dienų, o vėliau J. B. rūpinosi V. M., jai pasiligojus, ją slaugė, vėliau palaidojo ir rūpinosi jos kapu. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja S. S..

13. Bylos duomenys patvirtina, kad po V. M. mirties atsiradusį palikimą J. B. priėmė, paveldėjo pastatus, mokėjo įmokas, susijusias su žemės grąžinimo dokumentų tvarkymu ir įforminimu, faktiškai valdė 0,0964 ha žemės sklypą (el. b. l. 29, 30, 31, 32). Kitų įstatyminių ar testamentinių įpėdinių nėra.

14. Byloje nustatyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas į žemės sklypą neišduotas (1964 m. CK 598 straipsnio 2 dalis). Valstybė nuo palikimo atsiradimo momento ((duomenys neskelbtini) arba pasibaigus terminui paveldėti J. M. įpėdiniams teisių į palikėjos V. M. turtą nepareiškė ir palikimo įstatymo nustatyta tvarka nepriėmė, žemę ir šiuo metu faktiškai tebevaldo ieškovė.

15. Šiuo atveju teismas, taikydamas CK 1.5 straipsnį, 1.8 straipsnio 2 dalį, atsižvelgia į tai, kad 1978 m. lapkričio 21 d. nekilnojamąjį turtą – pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) Kaune, V. M. testamentu paliko J. B., kad tuo metu į testamentą negalėjo būti įtrauktas žemės sklypas (nes tokio turto ir teisių į jį nebuvo), kad J. B. paveldėjo palikimo atsiradimo dieną buvusį palikėjos turtą, palaidojo V. M. ir rūpinosi jos kapu, į tai kad jas siejo santykiai artimi dukros ir motinos santykiams (J. B. buvo V. M. augintinė), susidariusią teisinę situaciją, į tai, kad ginčo turtą faktiškai valdo ieškovė (J. B. paveldėtoja) ir kitų pretendentų į šį turtą nėra, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra tenkintinas visiškai, nes tokiu būdu bus užtikrintas ir įgyvendintas teisingumas ir tai neprieštarauja geros moralės principams. Teismas pažymi, kad analogiškos praktikos panašaus pobūdžio bylose laikosi ir kiti teismai (Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimas Nr. 2A-695-567/2008, Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2046-598/2014).

16. Iš teismui pateiktų atsiliepimų į ieškinį matyti, kad atsakovė ir trečiasis asmuo VMI prieštaraudamos ieškiniui elgiasi formaliai ir nesivadovauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, bei neįvertina faktinių aplinkybių, ar tuo prieštaravimu yra siekiama teisėtų valstybės tikslų, ar to reikia demokratinės visuomenės interesams, įvertinant proporcingumą siekiamam teisėtam valstybės tikslui ir piliečių teisėtiems lūkesčiams. Juolab, kad ir pati Valstybė, atstovaujama valstybinės įmonės Turto banko, nėra nustatyta tvarka kreipusis dėl palikimo priėmimo po V. M. mirties valstybės vardu ir savo atsiliepime nenurodė, kad ketina šią teisę įgyvendinti.

17. Ieškovė neprašė atlyginti bylinėjimosi išlaidų, nepateikė išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti J. B., mirusiai (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teises į 0,0964 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) Kaunas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.