Kauno apylinkės teismo sprendimas

skelbimu specialiame interneto tinklalapyje informavęs dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nekviečiant dalyvaujančių byloje asmenų į teismo posėdį ir jiems teismo posėdyje nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. Z. ir J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, notaras R. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis), į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų nekviečiant ir jame nedalyvaujant (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiant specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos (CPK 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

4. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).

5. Tiek pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, tiek pagal dabar galiojantį CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą, pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra: mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą, pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra: mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas). Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Kadangi 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje, CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, tai įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

6. Iš pareiškėjų pareiškime nurodytų aplinkybių ir prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. B. ir J. B. buvo sutuoktiniai. Santuokoje V. B. ir J. B. įgijo nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini). V. B. mirė (duomenys neskelbtini), į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Po V. B. mirties J. B. liko gyventi bendrai įgytame name, mokėjo mokesčius už nekilnojamąjį turtą. Į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus darytina išvada, jog V. B. (mirusio (duomenys neskelbtini)) palikimą po jo mirties priėmė jo sutuoktinė J. B. (mirusi (duomenys neskelbtini)), pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą.

7. Pareiškėjai taip pat prašo nustatyti, kad pareiškėjai priėmė savo mamos J. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdami paveldėtą turtą valdyti. Iš pareiškėjų pareiškime nurodytų aplinkybių ir prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad, J. B. buvo pareiškėjų mama. J. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po J. B. mirties liko gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini); 0,2035 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Palikėja J. B. 2012 m. spalio 9 d. Kauno miesto 14-ame notarų biure sudarė testamentą, kuriuo namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), paliko J. B., o valdą, (duomenys neskelbtini), paliko L. Z.. Iš Gyventojų registro išrašų matyti, kad pareiškėjai deklaravę gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), o kaip faktinę gyvenamąją vietą nurodo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdami jį valdyti, t. y. organizavo ir organizuoja viso nekilnojamojo turto, likusio po mano mamos mirties, priežiūrą, moka nekilnojamajam turtui teikiamų komunalinių paslaugų mokesčius, faktiškai jį naudoja ir valdo. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus darytina išvada, jog J. B. (mirusio (duomenys neskelbtini)) palikimą po jos mirties priėmė jos vaikai (pareiškėjai) – L. Z. ir J. B. pradėdami faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjų pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai faktiškai pradėdamai valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo mamos mirties (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

8. Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai L. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo mamos J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.