Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybė patraukto asmens N. N. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2025 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria N. N. skundas netenkintas ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Institucijos nutarimu N. N. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalyje, skirta 50 Eur bauda, už ANK 415 straipsnio 3 dalyje – 60 Eur bauda, už ANK 422 straipsnio 5 dalyje – 800 Eur bauda, specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams bei draudimas 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, už ANK 432 straipsnio 1 dalyje – 30 Eur baudą ir vadovaujantis ANK 38 straipsniu, skirta galutinė 800 Eur bauda, specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams bei draudimas 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. N. N. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2025 m. liepos 11 d., 17.59 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – mopedą, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,91 promilės girtumas (pritaikius paklaidą), nedėvėjo saugos šalmo, transporto priemonė buvo neįregistruota nustatyta tvarka ir be valstybinio numerio ženklo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 14, 204, 225 ir 226 punktus.

2. N. N. pateikė Marijampolės apylinkės teismui skundą dėl Institucijos nutarimo dalies, kuria N. N. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, prašydamas paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Skundžiama nutartimi N. N. skundas atmestas, o Institucijos nutarimas paliktas galioti be pakitimų, nurodant, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei pažymėta, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

3. Kauno apygardos teisme gautas N. N. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartį, paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais motyvais:

3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad iki šio įvykio nėra padaręs analogiško administracinio nusižengimo, turi virš 16 metų vairavimo stažą, teisė vairuoti transporto priemones niekada nebuvo atimta, visada atsakingai naudojasi suteikta vairavimo teise, šis nusižengimas buvo atsitiktinis įvykis, padarytas susiklosčius atsitiktinėms aplinkybėms. Taip pat apeliantas nurodo, kad neturėdamas teisės vairuoti, jis negali grįžti į darbą ir vykdyti savo tiesioginių darbinių pareigų, kadangi įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba vienas, įdarbinti kitų asmenų vykdyti darbines funkcijas neturi finansinių išteklių.

3.2. Skunde teigiama, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti ypatingas, kažkokias ekstraordinarines aplinkybes. Apeliantas skunde pažymi, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusižengimą, jo neneigia, paaiškino visas su nusižengimo padarymu susijusias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, kad neturi neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias, privalomas elgesio taisykles, nepiktnaudžiauja alkoholiu, nėra padaręs nusikalstamų veikų bei kad administracinė nuobauda skiriama ne už analogiško pobūdžio administracinį nusižengimą.

3.3. Skunde apeliantas nurodo, kad alkoholį vartojo liepos 11 dieną ir pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui, 17.59 val. vairavo transporto priemonę, nuo savo gyvenamosios vietos pavažiavo 100 metrų patikrinti nežinomo automobilio, stovinčio kelkraštyje, kuriame sėdėjo du jaunuoliai, kad apeliantui buvo nustatytas 0,93 (0,91 po paklaidos) promilių neblaivumas. Taip pat nurodo, kad prieš nusprendžiant vairuoti transporto priemonę, apeliantas visiškai nesijautė neblaivus, priešingu atveju nebūtų vairavęs. Teigia, kad policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės, teigia išgyvenantis nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą dėl visuomenėje smerkiamo nusižengimo padarymo prieštaraujančio teisės ir moralės normoms. Apeliantas skunde teigia, kad yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs profesinį išsilavinimą, dirbantis pilnu etatu, besirūpinantis šeima, mažamečiais sūnumis, artimaisiais, savo darbine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai, kad vedamas gyvenimas ir alkoholio vartojimas nėra kasdienio apelianto gyvenimo būdo išraiška.

3.4. Apeliantas nurodo, jog dirba pilnu etatu (duomenys neskelbtini) savo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirba vienas, teisės vairuoti transporto priemones yra privalomas vykdant darbines funkcijas, kadangi apeliantas privalo (duomenys neskelbtini), veža (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini). Apeliantas teigia, kad jis yra charakterizuojamas kaip kruopštus, rūpestingas, ramus, draugiškas, nekonfliktiškas, atsakingas, dėmesingas, sąžiningas, pagarbus, empatiškas, visada padedantis, etiškas, patikimas, pareigingas, nepriekaištingos reputacijos asmuo, kad labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, pergyvena dėl vykdomos veiklos praradimo, pajamų netekimo, negalėjimo pasirūpinti mažamečiais sūnumis, šeima ir artimaisiais. Apeliantas nurodo suvokiantis padaryto nusižengimo rimtumą, galimas pasekmes, atsakomybę prieš kitus eismo dalyvius, šeimą, artimuosius, darbą ir daugiau nebenusižengs. Taip pat teigia, kad netekęs teisės vairuoti netektų vykdomos veiklos, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, kas sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jam ir jo šeimai, nes šeimoje dirba tik jis vienas.

3.5. Apeliantas skunde nurodo, kad dėl sveikatos būklės ir mažos darbo pasiūlos gyvenamojoje vietoje kitą darbą susirasti būtų ypač sudėtinga, kad gyvena (duomenys neskelbtini), viešojo transporto infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta ir šalia gyvenamosios vietos susisiekimas viešuoju transportu itin prastas, kad augina du mažamečius sūnus, kurie lanko lopšelio-darželio skyrių, nuo gyvenamosios vietos nutolusį (duomenys neskelbtini) kilometrus, todėl teisė vairuoti reikalinga ir siekiant užtikrinti mažamečių sūnų saugų patekimą ir grįžimą iš ugdymo įstaigos.

3.6. Apeliantas nurodo, kad jam teisė vairuoti reikalinga taip pat ir rūpinimuisi sergančiu uošviu ir uošviene, gyvenančiais (duomenys neskelbtini), kadangi dėl ypatingai suprastėjusio (duomenys neskelbtini) uošviui būtina pagalba lankantis pas gydytojus, uošviai teisės vairuoti neturi, niekur nedirba. Taip pat nurodoma, jog teisė vairuoti reikalinga ir paties apelianto sveikatos priežiūros tikslais, kadangi apeliantas turi (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimų, 2018 metais buvo sutrikęs (duomenys neskelbtini), 2023 metais ištiko (duomenys neskelbtini), privalo vartoti vaistus. Apelianto teigimu, teisės viruoti transporto priemones turėjimas ypač reikšmingas jam privalomai vykstant į medicinos įstaigas, sekti sveikatos sutrikimų eigą, išsirašyti būtinus vaistus, o netekus teisės vairuoti, rizikuoja padidėjusiu krūviu (duomenys neskelbtini) sistemai, kas apsunkintų sveikatos būklę. Skunde taip pat nurodoma, kad apelianto sugyventinė tolimais atstumais negali vairuoti, bijo didelių transporto priemonių srautų, o kitų asmenų, kurie rūpintųsi sergančiu uošviu ir uošviene nėra.

3.7. Skunde apeliantas teigia, kad paskyrus jam trumpesnę administracinio poveikio priemonę, jis būtų pakankamai paveiktas, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai, kad dėl trumpesnio administracinio poveikio priemonės paskyrimo nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas, nes siekdamas atgauti teisę vairuoti transporto priemones, apeliantas privalės baigti papildomus mokymus vairavimo mokykloje, kurių metu patirs auklėjamąjį prevencinį poveikį, taip pat apeliantui bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už nusižengimus bei jų padarymo pasekmes, apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Taip pat skunde pateikiamas ANK 34 straipsnio 6 dalies turinys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, apygardų ir apylinkių teismų praktika dėl minėtos teisės normos aiškinimo ir taikymo, kuri įvertinus skunde nurodomas aplinkybes apelianto vertinimu sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą.

4. Institucija pateiktu atsiliepimu prašo Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir N. N. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose. Taip pat nurodoma, kad nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei būtinojo reikalingumo, nustačius vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet nenustačius kitų ypatingų aplinkybių, trumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės skyrimo terminą nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo, nes priešingu atveju bus pažeisti konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principai. Atsiliepime pažymima, kad N. N. ne tik vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau padarė ir kitus nusižengimus numatytus bei kad nustatytas neblaivumas du kartus viršijo leistiną normą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. N. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo N. N. neginčija padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje 422 straipsnio 5 dalyje, 432 straipsnio 1 dalyje, kvalifikacijos ir jų faktinių aplinkybių bei paskirtos nuobaudos (baudos), tačiau kelia paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą, prašydamas, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sušvelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, nenustatęs esminių pažeidimų, patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

6. Kaip minėta, apeliantui Institucijos nutarimu buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams bei draudimas 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kuri skundžiama apylinkės teismo nutartimi palikta galioti. Ši administracinio poveikio priemonė N. N. paskirta už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą ir šios administracinio poveikio priemonės skyrimas už minėto administracinio nusižengimo padarymą yra privalomas, remiantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi.

7. Galimybė skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra reglamentuota ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šioje teisės normoje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

8. Apeliantas savo prašymą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę grindžia tuo, kad Institucijai skiriant administracinio poveikio priemonę ir apylinkės teismui ją paliekant galioti, nebuvo įvertinta aplinkybių visuma dėl jo darbo, šeimos, jo ir jo artimųjų sveikatos situacijos, o teisė vairuoti transporto priemones jam yra be galo reikalinga darbo, šeimos poreikių tenkinimui. Pažymėtina, kad apelianto nurodytos aplinkybės buvo pakankami įvertintos tiek Institucijos, priimant nutarimą, tiek apylinkės teismo, priimant skundžiamą nutartį, be to, apelianto nurodomos aplinkybės nėra niekuo išskirtinės. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiamas teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024). Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apeliantui neabejotinai sukelia nepatogumų, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Be to, visos aplinkybės, dėl kurių apeliantas grindžia poreikį turėti teisę vairuoti (darbo funkcijų vykdymas, rūpinimasis mažamečiais vaikais, pagalba uošviams, jo ir jo artimųjų sveikatos problemos), buvo jam žinomos ir prieš nusižengimų padarymą, todėl kilusios pasekmės yra jo paties elgesio rezultatas. Aukštesniojo teismo vertinimu, apelianto patiriamos pasekmės yra adekvačios padarytų administracinių nusižengimų pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu.

9. Aukštesniojo teismo vertinimu, Institucija, priimdama nutarimą N. N. atžvilgiu, tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, administracinių nusižengimų pobūdį, pavojingumą, jų padarymo aplinkybes, N. N. asmenybę, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, bei kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ko pagrindu N. N. už visus administracinius nusižengimus buvo paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonė lygios sankcijoje numatytiems minimaliems dydžiams bei teisingai taikant ANK 38 straipsnio nuostatas, skirta galutinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė, kurios skirtos už sunkiausiąjį padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir kurių dydis atitinka minėtos teisės normos sankcijoje nustatytą minimalų dydį. Aukštesnysis teismas taip pat įvertina tai, kad apeliantas iš viso padarė net keturis administracinius nusižengimus, taip pat tai, kad ir už ANK 415 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, dėl kurio N. N. taip pat patrauktas administracinėn atsakomybėn, įstatymas numato galimybę skirti specialiosios teisės atėmimą. Taip pat įvertintina ir tai, kad nors apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, jog apeliantas nebuvo patrauktas atsakomybėn už analogiško pažeidimo padarymą bei kad specialioji teisė jam nebuvo atimta, ką patvirtina administracinių nusižengimų registro išrašas už penkerius metus, tačiau N. N. šioje byloje nagrinėjamų administracinių nusižengimų padarymo metu turėjo vieną galiojančią nuobaudą, paskirtą už 2025 m. vasario 21 d. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, t. y. už tai, kad vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, kas neigiamai charakterizuoja apelianto asmenybę ir paneigia skundo argumentą, jog N. N. visada atsakingai naudojasi suteikta vairavimo teise. Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys, jog visos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su darbiniais, šeiminiais santykiais, teigiama apelianto charakteristika, buvo įvertintos tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo, kaip ir nustatyt jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino ir gailisi dėl administracinių nusižengimų, kas be kitų administracinius nusižengimus ir apelianto asmenybę charakterizuojančių aplinkybių sudarė pagrindą apeliantui taikyti sankcijoje nustatytas minimalaus dydžio nuobaudas bei administracinio poveikio priemonę.

10. Taip pat įvertintina ir tai, kad N. N. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, numatytų ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, nes vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 0,4 promilių neblaivumas. Atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantas pareigūnams nurodė alkoholį vartojęs prieš 12–14 valandų, tačiau pirmojo tikrinimo metu 18.00 val. apeliantui nustatytas 0,93 promilės (pritaikius paklaidą – 0,91 promilės) neblaivumas, o antrojo tikrinimo metu 18.20 val. – 0,98 promilės neblaivumas, taigi, antrojo tikrinimo metu nustatytas etilo alkoholio koncentracijos padidėjimas rodo, kad N. N. alkoholį vartojo prieš pat patikrinimą ir tai atspindi jo ypatingai neatsakingą požiūrį į kelių eismo saugumą bei sudaro pagrindą abejoti apeliacinio skundo teiginiu, jog prieš vairuodamas transporto priemonę N. N. visiškai nesijautė neblaivus.

11. Šioje dalyje pažymėtina ir tai, kad specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesių terminui apeliantui yra taikoma nuo 2025 m. liepos 11 d., taigi, po mažiau nei dviejų mėnesių N. N., įstatyme nustatyta tvarka susigrąžinęs specialiąją teisę, vėl galės vairuoti transporto priemones su tam tikru apribojimu – antialkoholiniu variklio užraktu, kuris paskirtas minimaliam sankcijoje numatytam 12 mėnesių laikotarpiui. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad kaip minėta, apeliantas teisės vairuoti neturi nuo 2025 m. liepos 11 d., tačiau jokių duomenų, kad per šį laikotarpį būtų netekęs darbo, kad būtų sumažėjusios šeimos pajamos ar kad būtų iš esmės negalėjęs pasirūpinti savimi bei savo artimaisiais, nepateikė. Taigi, kaip teisingai nurodyta Institucijos nutarime, ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui N. N. būtų tikslinga sušvelninti taikomą administracinio poveikio priemonę ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu.

12. Dėl skunde pateikiamos gausios teismų praktikos atkreiptinas apelianto dėmesys, kad ji besąlygiškai neįpareigoja skundą nagrinėjantį teismą priimti analogišką procesinį sprendimą, kadangi kiekvienoje byloje nusižengimo faktinės aplinkybės, jį padariusį asmenį charakterizuojantys duomenys yra vertinami individualiai ir, tik esant iš esmės analogiškai situacijai, gali būti vadovaujamasi kituose procesiniuose sprendimuose suformuotomis teisės aiškinimo bei taikymo taisyklėmis, juo labiau, kad nagrinėjamu atveju apeliantas patrauktas administracinė atsakomybėn už keturių administracinių nusižengimų padarymą, o paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra lygios sankcijoje numatytam minimaliam dydžiui.

13. Aptartų aplinkybių visumoje konstatuotina, kad apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo, nes skundžiama Marijampolės apylinkės teismo nutartis ir Institucijos nutarimas yra teisėti bei pagrįsti, todėl paliekami galioti, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. N. skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.