Telšių apylinkės teismo nutartis

2022-07-26 · Civilinė byla Nr. e2YT-3092-339/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-26
Bylos Nr.
e2YT-3092-339/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalija Liauzginienė
Pareiškėjas
S. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3092-339/2022Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00944-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.4.5.11 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. liepos 26 d.Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Vitalija Liauzginienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. R. skundą dėl antstolio veiksmų, antstolis, kurio veiksmai skundžiami, Gintarė Mankevičienė, suinteresuotas asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo panaikinti antstolės G. Mankevičienės 2022 m. gegužės 3 d. patvarkymą dėl skolininko prašymo Nr. S-22-185-9841, nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0185/22/00416 pareiškėjo atžvilgiu bei panaikinti visas vykdymo priemones, įskaitant areštą, taikytas pareiškėjo turtui. Nurodė, kad antstolė nepagrįstai pradėjo vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0185/22/00416 pareiškėjo atžvilgiu pagal Panevėžio apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-171-544/21 dėl 33417,20 Eur skolos, 2630,14 Eur palūkanų išieškotojo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB„(duomenys neskelbtini)“ naudai. Nurodė, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. vasario 27 d. nutartimi pareiškėjui buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, bankroto byla baigta 2022 m. kovo 25 d. Siekdamas patenkinti savo finansinį reikalavimą, kreditorius turėjo teisę kreiptis į pareiškėjo bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu patvirtinti kreditorinį reikalavimą pareiškėjo bankroto byloje. Šios teisės kreditorius nerealizavo. Esant nebaigtai fizinio asmens bankroto bylai, antstolė negalėjo priimti vykdomojo dokumento vykdymui, nes skolininko bankroto byla nebuvo baigta.

Antstolė G. Mankevičienė patvarkymu pateikto skundo netenkino. Nurodė, kad vykdomoji byla buvo užvesta pagal Panevėžio apygardos teismo sprendimą, kuris įsiteisėjo 2022 m. kovo 8 d. t. y. po bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 651 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytos akivaizdžios kliūtys negali būti siejamos su tuo, kad antstolis turi pareigą tikrinti ar pateiktas vykdomasis dokumentas atitinka materialinės teisės normas, spręsti dėl kreditoriaus teisės vykdyti išieškojimą iš skolininko ir kokia apimtimi. Fizinio asmens bankroto byla nėra laikytina akivaizdžia kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstolė priverstinio vykdymo veiksmus atliko 2022 m. balandžio 11 d., t. y. jau po nutarties nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo, surašydama nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir patvarkymą dėl skolos išieškojimo. Antstolės manymu, kreditorinis reikalavimas atsirado 2019 m. rugsėjo 3 d. Panevėžio apygardos teismui įpareigojus pareiškėją – buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės direktorių S. R., perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, visus įmonės dokumentus bei viso įmonės turto sąrašą. Be to, pats bankrutuojantis asmuo turi būti maksimaliai suinteresuotas visus kreditorius įtraukti į bankroto bylą, kad jų reikalavimai būtų tenkinami įstatymų nustatyta tvarka, o likę nepatenkinti būtų nurašyti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė skundą dėl antstolio veiksmų atmesti bei iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kreditoriaus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinis reikalavimas pareiškėjui kilo 2019 m. rugsėjo 3 d. Panevėžio apygardos teismui iškėlus bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Prievolė atlyginti nuostolius yra nauja prievolė lyginant su nustatyta prievole perduoti bankrutuojančios įmonės turtą administratoriui. Taigi pareiškėjo skola kreditoriui atsirado įsiteisėjus teismų procesiniams sprendimams, kuriais žala buvo priteista, t. y. 2022 m. kovo 8 d. įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo nutarčiai, todėl šis reikalavimas neturėjo būti tvirtinamas fizinio asmens bankroto byloje. Pagal Lietuvos Respublikos fizinio asmens bankroto įstatymą po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atsiradę kreditorių reikalavimai tvirtinami tik išimtiniais atvejais ir tik tie, kurie kilo iš individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir įstatymo 17 straipsnio 9 punkte nurodytų skolinių įsipareigojimų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenumato draudimo priimti vykdomojo dokumento, jeigu skolininkui yra iškelta fizinio asmens bankroto byla. Be to, pareiškėjas sąmoningai nuslėpė informaciją apie jam iškeltą fizinio asmens bankroto bylą nuo kreditoriaus bei civilinio proceso metu Panevėžio apygardos teisme ir Lietuvos apeliacinio teisme.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0185/22/00416 medžiagos matyti, kad nuo 2022 m. kovo 17 d. antstolė G. Mankevičienė vykdo Panevėžio apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-171-544/21 dėl žalos atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų, t. y. 33417,20 Eur sumos išieškojimo iš pareiškėjo pagal kreditoriaus „(duomenys neskelbtini)“ prašymą (el. vykdomosios b. l. 29-30, 35-37). 2022 m. kovo 17 d. raginimu antstolė kreipėsi į pareiškėją ir ragino sumokėti susidariusią skolą bei vykdymo išlaidas, informavo, kad priešingu atveju bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas bei išaiškino skolininko teises ir pareigas (el. vykdomosios b. l. 31-32, 33-34). 2022 m. balandžio 11 d. priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš pareiškėjo banko sąskaitose esančių piniginių lėšų, taip pat patvarkymas Nr. S-22-185-7901 „Dėl skolos išieškojimo“, kuriuo antstolė pareikalavo iš pareiškėjo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (el. vykdomosios b. l. 24-25, 26-27). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis taip pat nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. vasario 27 d. nutartimi pareiškėjui buvo iškelta bankroto byla, o 2022 m. kovo 25 d. buvo priimta nutartis užbaigti pareiškėjo bankroto bylą bei nurašyti nepatenkintus kreditorių B2Kapital, R. D., UAB „Gelvora“ ir antstolio A. Bložės finansinius reikalavimus (el. vykdomosios b. l. 8-11, 15-20). Nutartis dėl pareiškėjo bankroto bylos užbaigimo įsiteisėjo 2022 m. balandžio 7 d. Bylos duomenimis, taip pat nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, o pareiškėjui – įmonės vadovui S. R., nustatytas 10 dienų laikotarpis nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui MB „Tavix“ įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius dokumentus bei viso įmonės turto sąrašą. Kadangi pareiškėjas skirto įpareigojimo neįvykdė, Panevėžio apygardos teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartimi jam paskyrė piniginę baudą bei įpareigojo nedelsiant įvykdyti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nustatytus įpareigojimus. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, pažeisdamas įstatymų nustatytus reikalavimus, netinkamai organizavo įmonės veiklą, neišsaugojo ir neperdavė nemokumo administratorei bankroto bylos iškėlimo dienai turėto bendrovės turto. Dėl to BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta žala, nes neteko dalies turto, iš kurio galėtų būti patenkinti kreditorių reikalavimai. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iš pareiškėjo priteista 32000,00 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 8 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priėmus teismo sprendimą šalių ginčas laikomas išspręstu galutinai ir neginčijamai ir konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas, jame esančių nurodymų turi paisyti visi asmenys, net ir nedalyvavę nagrinėjant bylą, tuo labiau jis privalomas dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 37 straipsnis). Teismui išdavus vykdomąjį dokumentą (raštą) antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, o privalo tik patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 6 d. nutartis byloje 3K-3-127/2007).

CPK 651 straipsnio 2 dalyje išvardytos aplinkybės, kurias turi patikrinti antstolis, spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nei CPK, nei kiti įstatymai nepateikia CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytų kitokių akivaizdžių kliūčių sąrašo ar apibrėžimo. Taigi sprendžiant dėl CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punkto pažeidimo, kitokios akivaizdžios kliūtys, trukdančios antstoliui priimti vykdyti vykdomąjį raštą, turi būti vertinamos pagal individualias byloje nustatytas faktines aplinkybes. Tokios kitokios akivaizdžios kliūtys turi būti tokios, jog iš esmės darytų negalimą vykdymo procesą nuo pradžių, t. y. jau vykdomojo rašto pateikimo vykdyti antstoliui momentu egzistuotų konkrečios aplinkybės, kurios sąlygotų negalimumą pradėti priverstinio vykdymo procesą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-951-933/2019). Pareiškėjas nurodo, kad antstolė nepagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, nes įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti fizinio asmens bankroto bylą, laikytina akivaizdžia kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Teismas šį pareiškėjo teiginį atmeta kaip nepagrįstą, kadangi nei Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto (toliau FBĮ) nuostatos, nei CPK 651 straipsnio 2 dalis nenustato absoliutaus draudimo priimti kreditoriaus pateikiamą antstoliui vykdomąjį dokumentą ir jo pagrindu pradėti vykdomąją bylą esant teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Nagrinėjamu atveju vykdomasis raštas buvo išduotas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, todėl antstolė neturėjo jokio teisinio pagrindo suabejoti įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumu, o gavusi vykdomąjį raštą privalėjo jį priimti vykdyti.

Pažymėtina, kad pagal FBĮ 23 straipsnio 1 dalį teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas taip pat priima ir tvirtina po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius kreditorių reikalavimus, atsiradusius iš individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir (ar) šio įstatymo 17 straipsnio 9 punkte nurodytų skolinių įsipareigojimų (FBĮ 23 straipsnio 3 dalis). Apibendrinus nurodytas įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad pagal FBĮ yra tvirtinami kreditorių finansiniai iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos, o po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradę kreditorių reikalavimai priimami ir tvirtinami tik tuo atveju, jei kreditorių reikalavimai atsirado iš individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir (ar) dėl prisiimtų skolinių įsipareigojimų bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, taip pat individualia ir (ar) ūkininko veikla besiverčiančių bankrutuojančių fizinių asmenų FBĮ 7 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyti skoliniai įsipareigojimai šiai veiklai vykdyti. Šis kreditorinių reikalavimų priėmimo ir tvirtinimo atvejų sąrašas po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos yra baigtinis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui fizinio asmens bankroto byla buvo iškelta 2018 m. vasario 27 d., o 2018 m. spalio 4 d. priimta nutartis patvirtinti pareiškėjo – bankrutuojančio fizinio asmens S. R. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą. Tuo tarpu iš įsiteisėjusio Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. teismo sprendimo civilinėje byloje e2-171-544/2021, matyti, kad pareiškėjas be jokio turto perdavimo priėmimo akto ar kito dokumento UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą perdavė sandėliuoti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas 2019 m. balandžio – gegužės mėnesį, ir dėl to 2019 m. rugsėjo 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlus bankroto bylą ir pareiškėjui neperdavus nemokumo administratorei bankroto bylos iškėlimo dienai turėto UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, bendrovė patyrė žalos, nes neteko dalies turto, iš kurio galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimas atlyginti įmonei padarytą žalą yra kilęs dėl pareiškėjo kaip juridinio asmens vadovo pareigų veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam, laikytis konfidencialumo vengti interesų konflikto netinkamo vykdymo ir atsirado po pareiškėjo (fizinio asmens) bankroto bylos iškėlimo. Taigi galimai nebūtų patvirtintas teismo ir atitinkamai neįtrauktas į mokumo atkūrimo planą bei baigus bankroto bylą nebūtų nurašytas.

Atkreiptinas dėmesys, kad fizinio asmens bankroto instituto paskirtis ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Taigi bankrutuojančio asmens statusas nepanaikina asmens pareigos elgtis sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais vykdyti įstatymų ar prisiimtų įsipareigojimų reikalavimus, nepabloginti savo turtinės būklės bei kitaip pakenkti kreditorių ir savo interesams. FBĮ aiškiai suformuluotos ir įtvirtintos bankrutuojančio fizinio asmens pareigos, tarp jų – atsakingai valdyti ir naudoti savo turtą, tinkamai organizuoti ir vykdyti bankroto procedūras, derinti savo ir kreditorių interesus (ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros), pasikeitus finansinei būklei (padidėjus gaunamoms pajamoms, gavus palikimą, išlošus pinigų ir (ar) materialinių vertybių, gavus apdovanojimų, dovanų ir panašiai ar sumažėjus gaunamoms pajamoms ir kitais atvejais), apie tai informuoti bankroto administratorių (FABĮ 16 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, atstovaujamas advokato, dalyvavo nagrinėjant civilinę bylą dėl žalos atlyginimo Panevėžio apygardos teisme, teikė apeliacinį skundą, t. y. aktyviai gynė savo teises teismuose, taip pat naudojosi profesionalaus teisininko, t. y. advokato teikiamomis teisinėmis konsultacijomis. Taigi manydamas, kad ginčas dėl žalos atlyginimo turėtų būti nagrinėjamas jo, kaip fizinio asmens bankroto byloje, turėjo teisę pareikšti prašymą teismui perduoti šią bylą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams, tačiau šia teise nepasinaudojo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas apie savo finansinę situaciją pabloginančių teismo sprendimų priėmimą būtų informavęs bankroto administratorių ar fizinio asmens bylą nagrinėjusį teismą.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo naikinti antstolės G. Mankevičienės 2022 m. gegužės 3 d. patvarkymą Nr. S-22-185-9841 dėl skolininko prašymo, nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0185/22/00416 pareiškėjo atžvilgiu bei panaikinti visas vykdymo priemones taikytas pareiškėjo turtui, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo bei suinteresuoto asmens BUAB „(duomenys neskelbtini)“ suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas bei atmetus pareiškėjo skundą, iš pareiškėjo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti 181,50 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo S. R. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Priteisti iš S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ bylinėjimosi išlaidas 181,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną Eur 50 ct).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Vitalija Liauzginienė