- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-02-07
- Bylos Nr.
- 1-275-927/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41602-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Kaltinamasis
- V. R.
- Nukentėjusysis
- V. R., E. R.
- Advokatai
- Anatolijus Svila
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
V. R. , gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), iki sulaikymo dirbo (duomenys neskelbtini), teistas:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus;
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę,
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus. (Nuosprendis neįsiteisėjęs);
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R.
mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams, o būtent:
jis, 2021 m. lapkričio 29 d. apie 15:15 val., name adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatyta 2,51 promilės), tyčia mušė ir kitaip smurtavo prieš savo šeimos narius – dukrą E. R. ir buvusią sutuoktinę V. R., su kuria toliau veda bendrą ūkį, tai yra sugyventinę: dukrai E. R., gulėjusiai ant lovos, tyčia atsisėdo ant kojų ir abiem rankom sudavė ne mažiau du kartus į galvos sritį, tuo E. R. sukėlė fizinį skausmą, sugyventinei V. R. ginant E. R. - atstumiant jį (V. R.), suėmė V. R. už kaklo ir spaudė, taip smaugė, tuo V. R. sukėlė fizinį skausmą,
t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
V. R. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino, ikiteisminio tyrimo metu (tomas 1, b. l. 121-123, 135-137) ir teisme parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas. Kaltę pripažįsta, labai gailisi ir pažada, kad tokios klaidos nepakartos. Sutinka teismui duoti parodymus. Pas juos šeimoje įvyko konfliktas su V. R. ir jis nuo ryto gavo į kuprą - apie 15 kartų. Jis nesigynė tik stengėsi pabėgti. Paskui jis atėjo į miegamąjį, o ant lovos gulėjo sugyventinė ir dukra. Prieš įvykį buvo jo dukros gimtadienis ir jis atėjo paprašyti, kad jam įpiltų ji alaus. Ji (teismo pastaba – E. R.) pasakė, kad neturi. Jis 3 kartus paprašė jos (teismo pastaba – E. R.), bet jam ji trinktelėjo su lopetėle per nosį. Jis nuėjo į vonią, nusiprausė kraujus, grįžo gal po 10 minučių ir atsisėdo ant lovos. Gal jis netyčia ant kojų atsisėdo. Grįžus iš vonios jis norėjo atsisėsti ant krašto, o ji (E. R.) gulėjo prie krašto. Jis pasakė: E., ką tu padarei? Galbūt jis tyčia atsisėdo ant jos kojų, nes grįžęs iš vonios buvo įpykęs, kadangi sugyventinė trenkė per nugarą ir jis pamatęs kraują įsiaudrino. Nepamena ar ji kažką sakė, kai jis atsisėdo ant kojų, gal ji susimuistė, bet nesakė nulipti nuo kojų. Jis nepamena ar jautė, kad atsisėdo jai ant kojų, viskas greitai vyko, tačiau apžergęs jos nebuvo. Ji jam pasakė, kad iškvies policiją ir su žiedu trinktelėjo per veidą. Jis tuo momentu su ranka jai (teismo pastaba – E. R.) pliaukštelėjo porą kartų per pakaušį, abiem rankom. Ji atsikėlė ir ėjo link jo, o V. R. ėjo jai padėti. Jis traukėsi, ištiesė ranką ir papuolė jai (teismo pastaba – V. R.) į kaklą. Jis įsiaudrinęs ją suspaudė ir bandė pastumti gal vieną kartą, gal du kartus. Jis apsisuko ir pabėgo į savo kambarį. Jie visi buvo įtampoje. Nukentėjusios galėjo jausti fizinį skausmą, bet jam atrodo, kad jis nestipriai. Jis sutinka, kad bet koks stuktelėjimas yra fizinis skausmas. Buvo iškviesta policija, kuri po kažkiek laiko atvažiavo. Jis kitoje byloje yra pripažintas nukentėjusiuoju. Jis savo kaltę pripažįsta ir labai gailisi, padarytus veiksmus vertina neigiamai. Pažada, kad daugiau tokių klaidų iš jo pusės nebus niekada gyvenime. Jis apgailestauja dėl savo neteisėto poelgio, kuriuo įskaudino artimuosius ir prisidarė didelių problemų. Jis supranta, kad jei būtų blaivas, kitaip spręstų susiklosčiusią situaciją. Jis suvokia, kad alkoholis yra jo didžiausias priešas. Jis dirbo (duomenys neskelbtini) ir galėjo nevartoti alkoholio, kai važiuodavo į reisus, tačiau sprendžiant šeimynines problemas, alkoholis būna jo didžiausias priešas. Turi (duomenys neskelbtini) metų nenutraukiamo darbo stažo. Jis gali nevartoti alkoholio, tačiau pažada, kad kreipsis į specialistus pagalbos. Jis žada lankyti anoniminių alkoholikų susirinkimus, kreiptis pagalbos į psichologą, jei reikės ir į reabilitacijos centrą. Jis mano, kad suėmimo laikas jam yra gera pamoka. Jo tikslas būti tvarkingu ir problemų nekeliančiu žmogumi. Jis būdamas suėmime suprato, ką jam reiškia artimieji žmonės, pajuto jiems meilę ir pagarbą. Nori tęsti darbą, kad išlaikytų save ir kažkiek galėtų padėti artimiesiems, tokiu sunkiu ekonominiu momentu. Jis prašo teismo juo patikėti ir skirti švelnesnę bausmę. Pasižada artimiausiu metu gyventi pas kitą dukrą – G. R. adresu: (duomenys neskelbtini), šį butą jam dukra išnuomojo, ir jis nesilankytų nukentėjusiųjų gyvenamojoje vietoje.
Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:
- nukentėjusiosios V. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (tomas 1 b. l. 47-49, 55-57) ir teisme, kad kartu su V. R. ji gyvena jau (duomenys neskelbtini) metus. Vyras prieš ją dažnai smurtaudavo, tačiau ji į policiją nesikreipdavo, bijojo. pastaruoju metu jis nuolatos vartoja alkoholinius gėrimus, dėl tampa agresyvus, neprognozuojamas, gydėsi (duomenys neskelbtini). 2021-11-29 jis įsigijo degtinės ir ją vartojo, po to nuėjo miegoti. Prabudęs apie 11.30 skundėsi, kad neturi alkoholinių gėrimų, reikalavo pinigų alkoholiui įsigyti. Ji davė 10 eurų. Nusipirko degtinės, ją vėl gėrė ir gerdamas priėjo prie jos, jai būnant miegamajame, reiškė jai priekaištus, kodėl ji jaunystėje turėjo kitą vyrą, keikė ją necenzūriniais žodžiais. Tuo metu ji su dukra E. R. gulėjo lovoje miegamajame. Tuomet sugyventinis – jos dukros tėvas priėjęs prie lovos ne mažiau dviejų kartų abiejų rankų kumščiais smogė jos dukrai į galvos sritį. Tai pastebėjusi ji bandė atsumti sugyventinį nuo dukros. Dėl jos veiksmų V. R. paėmė jai abiem rankomis už kaklo ir smaugė, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Tuo metu dukra skambino numeriu 112 ir operatorei aiškino aplinkybes. Tai išgirdęs, sugyventinis pasišalino iš buto, tačiau netrukus grįžo ir laukė atvykstančių pareigūnų. Konflikto metu ji ir dukra buvo blaivios, o sugyventinis – neblaivus. Kadangi sugyventinis būdamas neblaivus prie jos kabinėjasi, neduoda jai ramybės, ji paėmė iš balkono medinę lopetėlę ir sudavė į kaktą, iššoko guzas, taip keturis kartus sudavė jam į nugarą. Ant jos kaklo likusį sužalojimą jai kažkas parodė, nes ji dėl šoko būsenos nepastebėjo. Ji nieko gero nemato iš to, jog jis sėdi. Nenori, kad jis ateityje ją liestų su kumščiais ir vartotų necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu. Ji neturi nuomonės, dėl bausmės jam skyrimo. Galbūt, jis dabar pats bėgs nuo jos. Nemano, kad jis prie jos artinsis ar keršys jai. Ji nežino kaip susiklostys likimas, tačiau tegu jis dabar gyvena (duomenys neskelbtini). Jis ir nevartojęs alkoholio užpuldavo ją dėl jaunystės prisiminimų, bet ji jam atleisdavo. Jie jau susitaikė, ji buvo nuvažiavusi pas jį. Ji norėtų, kad žmogus gyventų laisvėje. Jis pasitaisys, gal nedarys taip. Jis tegu gyvena, pradės dirbti, kitaip mąstyti. Žmonės iš klaidų mokosi, jam tai didelė pamoka;
- nukentėjusiosios E. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (tomas 1 b. l. 87-89) ir teisme, kad ji gyvena kartu su mama ir tėvu adresu: (duomenys neskelbtini). Jos santykiai su tėvu yra geri tik tuomet, kai tėvas blaivus. Ji namuose būna retai, nes dažnai būna išvykusi reabilitaciją, kur gydosi priklausomybės ligas. Anksčiau tėvas yra jos atžvilgiu smurtavęs, jam pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2021-11-29 tėvas buvo šiek tiek išgėręs. Apie 13.30 val. tėvas jai liepė nueiti nupirkti degtinės. Ji nupirko ir kartu su tėvu ją vartojo, tik vartojo mažiau. Po to tėvas nuėjo miegoti, o atsikėlęs, apie 15.15 val., vėl prašė išgerti. Ji atsakė, kad neturi. Tada tėvas atsisėdo jai ant kojų ir abiejų rankų kumščiais ne mažiau dviejų kartų smūgiavo jai į galvos sritį, rėkė necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu. Mama bandė ją apginti. Tada ji atsistojo ir mobiliuoju telefonu išvietė policijos pareigūnus. Tuo metu nematė, kaip mama buvo smaugiama. Tėvas, pamatęs, kad ji kviečia pagalbą, iš buto pasišalino, tačiau netrukus sugrįžo ir laukė pareigūnų, kurie atvykę jį sulaikė. Konflikto metu ji ir tėvas buvo neblaivūs, o mama – blaivi. Ne vien alkoholis, šioje situacijoje kaltas. Ji nemano, kad jam reikėtų apriboti galimybę artintis, nes jam atleido, pretenzijų neturi. Jis yra jos tėvas. Jie susitaikys ir viskas bus gerai. Prašo, kad bausmė jam būtų sumažinta iki minimumo ir atlikęs bausmę, jis būtų paleistas. Jiems reikėtų kažkurį laiką nesimatyti, kad jis gyventų atskirai;
- liudytojo Saulius Balevičiaus 2021 m. gruodžio 13 d. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2021 m. lapkričio 29 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu Ginu Palioniu. Apie 15:26 val. gavo pranešimą iš OVS budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko E. R., po to jie užėjo į virtuvę, ant kėdės sėdėjo V. R. ir taip pat virtuvėje buvo V. R.. Pareigūnai paklausė kas nutiko ir V. atsakė, kad susibarė. Po to E. R. pasakė, kad tėvas smurtauja. V. R. matėsi ant galvos užklijuotas pleistras, kakta buvo praskelta ir matėsi, kad nosis praskelta. V. R. pasakė, kad tai padarė V. R., tai yra trenkė jam į galvos sritį su kočėlu. E. R. pasakė, kad motina nemušė, o V. R. pasakė tik, kad pagąsdinti (V. R.) norėjo. E. R. pareigūnams pasakė, kad su žiedu ji tėvui trenkė, nes jis ją mušė, daužė į galvą. V. R. ant kaklo matėsi sužalojimas, ji pasakė, kad jis suėmė rankomis jos kaklą ir jai skaudėjo. V. R. pasakė, kad nežino kas jai čia nutiko, kad jis nieko nemušė, čia jis buvo sužalotas ir nėra vienas kaltas. E. R. pareigūnams pasakė, kad jie šventė jos gimtadienį, kad visi vartojo alkoholį. Matėsi, kad V. R., E. R. ir V. R. yra išgėrę. A. E. R. jokių sužalojimų nesimatė. Į įvykio vietą atvyko tyrėjai, kuriems buvo paaiškinta situacija ir jie perėmė įvykį. V. R. buvo sulaikytas ir patruliai jį pristatė į OVS (tomas 1, b. l. 106-107);
- įvykio vietos apžiūros 2021 m. lapkričio 29 d. protokolu, kuriuo apžiūrėta buto patalpa - miegamasis, esantis (duomenys neskelbtini). Ties (duomenys neskelbtini) matomas 4 aukštų daugiabutis, į kurį patenkama iš (duomenys neskelbtini), matomos dvi laiptinės. Ties pirmąja laiptine matoma įrengta telefonspynė, tačiau durys nerakinamos. Ją praėjus, pakilus laiptais į antrąjį aukštą, matomos trejos butų durys. Dešinėje matomos buto durys, virš kurių yra numeracija "(duomenys neskelbtini)". Atidarius buto duris, patenkama į 4 kambarių butą. Pradžioje patenkama į koridorių. Kairėje matomos durys į tualeto patalpą. Už tualeto patalpos durų, dešiniau matomos durys į vonios patalpas. Už jų kairėje matomas koridoriaus, kuris veda į virtuvę, tęsinys. Nuo virtuvės dešinėje matomas miegamasis Nr. 1. Užėjus į miegamąjį Nr. 1, matoma bendra netvarka, išmėtyti drabužiai. Ties durimis, dėžėje matomas tuščias alkoholio taros butelis. Ant sofos matomas netvarkingai uždėtas čiužinys. Miegamajame Nr. 1 vyrauja netvarka, tiek ant grindų, tiek spintelėse ir ant stalo. Miegamojo Nr. 1 dešinėje matoma svetainė, į kurią užėjus tyrimui reikšmingų objektų nepastebėta. Svetainės dešinėje yra miegamasis Nr. 2, į kurį užėjus matoma bendra netvarka. Ant lovos yra sujaukta patalynė, ant jos mėtosi valiklis, užvalkalas, bei išmėtytos pagalvės. Apžiūrint lovą, daugiau nusikalstamos veikos pėdsakų rasti nepavyko. Šalia lovos, dešinėje matoma spinta, kuri apžiūros metu yra atidaryta, ties spintos apačia matoma ant grindų gulintys rūbai. Miegamojo kairėje, arčiau lango matomi ant grindų išmėtyti daiktai. Įvykio vieta nestebima vaizdo stebėjimo kameromis. Daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų nepastebėta (tomas 1, b. l. 7-20);
- 2021 m. gruodžio 1 d. atliktu V. R. parodymų patikrinimu vietoje. Su nukentėjusiąją V. R. iš anksto susitarus ir jai sutikus, buvo susitinkama (duomenys neskelbtini), kur buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje. Nukentėjusiajai V. R., pasiūlius įvykio vietoje parodyti aplinkybes, apie kurias ji davė parodymus apklausta kaip liudytoja, ši nurodo, kad buvo savo kambaryje kartu su dukra E. R. bei parodo kuriame (nuotrauka Nr. 1), paaiškina, kad abi gulėjo lovoje. Parodo, kur kuri gulėjo (nuotrauka Nr. 2-3) ir paaiškina, kad arčiau durų gulėjo E. R., o ji arčiau lango, kai į kambarį atėjo V. R.. Tuo metu, E. R. gulėjo ant šono, bei panaudojant manekeną parodo kaip (nuotrauka Nr. 4) ir paaiškina, kad pradėjo konfliktuoti. Konflikto metu priėjęs prie E. R. pradėjo smūgiuoti rankų kumščiais į galvos sritį, panaudojant manekeną parodo kur suduoti smūgiai (nuotrauka Nr. 5). Parodo, kad ji atsikėlė iš lovos bei parodo kur (nuotrauka Nr. 6), bei paaiškina, kad iš šoko sustingo ir tik pamena, kad V. R. apžergė E. R. liemenį ir toliau ėmė smūgiuoti per galvą. Kiek kartų nepamena bei panaudojant manekeną parodo kaip (nuotrauka Nr. 7). Kaip ir kur grumtynės įvyko nepamena. Parodymų patikrinimas vietoje baigtas (tomas 1, b. l. 63-71);
- asmens apžiūros 2021 m. gruodžio 1 d. protokolu, kuriuo užfiksuota, kad V. R. buvo apžiūrėta. Apžiūrėtas nukentėjusios V. R. kūnas. Apžiūros metu nustatyta, kad ant dešinio kaklo šono du raudonos spalvos sužalojimai, panašūs į įdrėskimus - įbrėžimus. Daugiau sužalojimų nenustatyta (tomas 1, b. l. 58-62);
- 2021 m. gruodžio 1 d. atliktu E. R. parodymų patikrinimu vietoje. Su nukentėjusiąją E. R. iš anksto susitarus ir jai sutikus, buvo susitinkama (duomenys neskelbtini) kur buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje. Nukentėjusiajai E. R. pasiūlius parodyti vietoje įvykio aplinkybes, apie kurias ji davė parodymus, apklausta kaip liudytoja parodo, kad motinos kambaryje buvo su motina (nuotrauka Nr. 1). Nurodo, kad gulėjo arčiau durų (nuotrauka Nr. 2), o motina arčiau lango (nuotrauka Nr. 3). Paaiškina, kad tėvas atėjęs į kambarį, pradėjo konfliktuoti ir užlipęs ant jos prisėdo ant juosmens, bei panaudojant manekeną parodo kaip (nuotrauka Nr. 4). Tada kairės rankos kumščiu du kartus sudavė į kairę pusę virš ausies, panaudojant manekeną parodo kur ir kaip (nuotrauka Nr. 5). Toliau atėjusi motina, tėvą atitraukinėjo, tačiau kaip, nepamena ir parodyti negali. Daugiau nieko nepamena. E. R. pasakė, kad pas teismo medikus nevažiuos. Parodymų patikrinimas vietoje baigtas (tomas 1, b. l. 95-101);
- 2021 m. lapkričio 29 d., 17.21 val. alkotesteriu su patikros sertifikatu, V. R. nustatytas 2,51 promilės neblaivumas (tomas 1, b. l. 116-117);
- 2021 m. gruodžio 3 d. – 2021 m. gruodžio 6 d. apžiūrėtais ir aprašytais „Body kamerų“ vaizdo įrašais. Apžiūrimas vaizdo įrašas 2021_1129_153950_012, kurio trukmė 5 minutės 1 sekundė. Vaizdo įraše buto duris atidaro E. R.. Ji kartu su pareigūnais užeina į virtuvę, ant kėdės sėdi V. R. ir virtuvėje yra V. R.. Pareigūnai klausia kas nutiko, V. R. pasako, kad susibarė. V. R. pasako, kad nesusibarė, o kad V. R. yra užpuolikas, smurtautojas. V. R. pasako, kad bijo su V. R. gyventi, bijo jo. E. R. pasako, kad tėvas smurtauja. V. R. pasako, kad nieko nebuvo. Pareigūnas pasako, kad kaip nieko nebuvo jei pas V. R. nosis praskelta. E. R. parodo, pareigūnui ir pasako, kad ji tėvui su žiedu trenkė, nes tėvas ją daužė. Parodo, kad į galvos sritį su kumščiu, o V. R. parodo pareigūnams ką žmona jam padarė. V. R. irgi sako, kad nori parodyti, kaip ją smaugė. V. R. pasako, kad jam davė su kočėlu per galvą ir rankomis liečia savo galvą. E. R. pasako, kad gal pareiškimo ji nerašys. Nori, kad tėvą į blaivyklą išvežtų. Pareigūnas paklausia V. R., kodėl ji mušė V. R., o E. R. pasako, kad motina tėvo nemušė, tik gąsdino, kad nelįstų prie jos. V. R. paklausia E. R. nedaužo su pagaliu? V. R. pasako E. R., kad pasižiūrėtų. V. R. rodo į kaklą ir pasako, kad ją smaugė. V. R. pasako, kad V. R. svaigsta, kad jis jos nesmaugė. V. R. verkia ir pasako, kad negali gyventi. V. R. pareigūnams rodo savo kaklą. Pareigūnas rodo ar šiandien atsirado, V. R. sako, taigi va matosi šviežia. V. R. pasako, kad nesmaugė. Apžiūrimas vaizdo įrašas 2021_1129_154450_013, kurio trukmė 5:00 minutės. Pareigūnas pasako, kad ant V. R. kaklo yra žymės, o V. R. pasako, kad nežino kas jai čia atsitiko. V. R. pasako, kad čia yra jos butas. E. R. pasako, kad nerašys pareiškimo, tik nori, kad išvažiuoti į salą. V. R. sako, kad ji rašys pareiškimą. V. R. pasako, kad nu ir kas jei tėvą išveš į salą, atvažiuos ir vėl tas pats bus, kiek gali pas juos pareigūnai važinėti. V. R. pasako V. R., ką ji daro. Pareigūnas fotografuoja V. R. kaklą, ant V. R. kaklo matosi dvi žymės. Pareigūnas fotografuoja V. R. veidą, kur matosi sužalojimai. V. R. paklausia E. R. kam ji iškvietė policiją ir pavadina E. R. "necenzūrinis žodis". V. R. pasako, kad V. R. buvęs jos vyras. Apžiūrimas vaizdo įrašas 2021_1129_154949_014, kurio trukmė 5:00 minutės. E. R. pasako, kad nenori, kad tėvas toks senas keliautų į kalėjimą. V. R. girdisi kaip pasako, kad neįmanoma. V. R. girdisi pasako, kad jokio smurto nebuvo. Girdisi kaip V. R. keikėsi necenzūriniais žodžiais. V. R. klausia E. R. kam ji paskambino į policiją ar ji laiminga. V. R. sako, kad ji taip darė, jeigu ji neteisi. E. R. pasako, kad ji iš dalies teisi. V. R. toliau keikėsi necenzūriniais žodžiais. Apžiūrimas vaizdo įrašas 2021_1129_155448_015, kurio trukmė 5:00 minutės. V. R. pasako, kad čia toks žodis, kad šakės. V. R. pasako, kad nereikia vieno žmogaus apkaltinti, kad jis tikrai nekaltas. V. R. pasako, kad rankos nekėlė visai ir jis nežino iš kur atsirado ant kaklo žymės. V. R. sako, kad jam trenkė su kočėlu, o jis netrenkė. V. R. pasako, kad E. R. jį pavaišintų alkoholiu, kol policija neišvažiavo. V. R. klausia E. R. kam reikėjo. E. R. pasako, kad tai ne pirmas kartas. E. R. pasako, kad nieko nerašys. V. R. ir vėl keikiasi necenzūriniais žodžiais, kad vėliau jam reikės grįžti namo, bet jis neturi pinigų. V. R. prašo E. R., kad duotų jam išgerti. Apžiūrimas vaizdo įrašas 2021_1129_155947_016, kurio trukmė 5:00 minutės. V. R. sako, kad jį išdavė prieš (duomenys neskelbtini) metus ir pasako necenzūriniais žodžiais, išvadina V. R.. Pareigūnas klausia V. R. ar daug keiksis, o V. R. pasako, kad paskutiniai žodžiai. Apžiūrimas vaizdo įrašas 2021_1129_160446_017, kurio trukmė 5:00 minutės. V. R. pasako, kad V. R. eina pas ją muštis, o E. R. ją gina. Girdisi kaip V. R. sako, kad sveikatos neturi, kad V. R. yra chuliganas ir negali jau kentėt. V. R. klausia E. R. kam to reikėjo. Apžiūrimas vaizdo įrašas 2021_1129_160945_018, kurio trukmė 5:00 minutės. E. R. sako, kad reikėjo, o V. R. kaip reikėjo, ar mato ką turi. V. R. toliau keikėsi necenzūriniais žodžiais. V. R. sako ką padarė šita – „necenzūrinis žodis“. V. R. klausia E. R. ir V. R. už ką jį dabar uždarys. V. R. pasako E. R., kad ji baigtų durniuoti, jis jos prašo, kad tegu jam uždeda baudą. V. R. ir vėl keikiasi necenzūriniais žodžiais ir klausia E. R. ką jis padarė. Apžiūrimas vaizdo įrašas 2021_1129_161444_019, kurio trukmė 1 minutė 59 sekundės, tačiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos medžiagos nėra. (tomas 1, b. l. 24-25);
- kitų objektų apžiūros 2021 m. gruodžio 28 d. protokolu, kuriuo užfiksuota iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) gauto skambučio garso įrašo apžiūra. Apžiūrimas garso įrašas ''2021_11_29_15-22-25_37067800849''. Garso įrašo data 2021 m. lapkričio 29 d. Garso įrašo pradžia: 15 valandų 22 minutės 25 sekundės. Garso įrašo trukmė: 1 minutė 14 sekundžių. Garso įraše girdima, kaip moteris prisistačiusi E. R. pasako, kad tėvas smurtauja. Girdisi fone vyro balsas, kad nieko nedaro ir kitos moters balsas, kuri pasako, kad muša jis ją, girdisi grumtynių garsai. Girdimas pokalbis lietuvių kalba. Moters balsas: tegu eina iš čia. BPC operatorės balsas: 112. Moters balsas: laba diena. BPC operatorės balsas: laba diena. Moters balsas: norėčiau iškviesti policiją. BPC operatorės balsas: koks adresas? Moters balsas: (duomenys neskelbtini). BPC operatorės balsas: koks kaimas? Moters balsas: (duomenys neskelbtini). BPC operatorės balsas: kas nutiko? Moters balsas: tėvas smurtauja. BPC operatorės balsas: kelintas aukštas? BPC operatorės balsas: kelintas aukštas bus pas jūs? Moters balsas: kaip sakėt? BPC operatorės balsas: kelintas aukštas? Moters balsas: kaip sakėt? Aš negirdėjau. BPC operatorės balsas: kelintas aukštas? Moters balsas: dukra čia kviečia. Girdisi pokalbio metu moters balsas „eik iš čia“. BPC operatorės balsas: kelintas aukštas? Girdisi pokalbio metu vyro balsas: nedaryk nesąmonių, „necenzūriniai žodžiai“. Moters balsas: aš nežinau ką daryti. Mam, nestumk. BPC operatorės balsas: kelintas aukštas ir laiptinės kodas ar bus, kelintas aukštas? Moters balsas: kodo nėra. BPC operatorės balsas: pirmas aukštas, kelintas aukštas? Moters balsas: (duomenys neskelbtini) aukštas. BPC operatorės balsas: nepilnamečių yra namuose? Moters balsas: mama yra. BPC operatorės balsas: vaikų nepilnamečių yra namuose? Moters balsas: nėra. BPC operatorės balsas: mušasi tėvas, ar ką daro, mušasi? Moters balsas: mušasi, taip. Girdisi vyro balsas nieko nedaro. BPC operatorės balsas: reikia greitosios? Girdisi vyro balsas nieko nedarė. BPC operatorės balsas: ar reikia kam nors greitosios? Moters balsas: nereikia greitosios. BPC operatorės balsas: vardas, pavardė. Moters balsas: nereikia greitosios. BPC operatorės balsas: jūsų vardas, pavardė. Moters balsas: E. R.. Girdisi moters balsas muša jis mane. Garso įrašas pasibaigė. (tomas 1, b. l. 35-36);
- Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad V. R. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (tomas 1, b. l. 173);
- 2021 m. gruodžio 28 d. kad VA VPK Vilniaus r. PK užfiksuotu pradėtu ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-45061-21, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad 2021 m. lapkričio 29 d. apie 8.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini) konflikto metu V. R. buvusiam sutuoktiniui V. R., su kuriuo toliau veda bendrą ūkį, sudavė nemažiau penkis kartus kumščiu į nugarą. Po to V. R. nuėjo į balkoną ir iš jo pasiėmusi medinę lopetėlę su ja sudavė V. R., nemažiau penkis kartus į nugarą. Po to vieną kartą sudavė į kairės pusės galvos sritį, taip praskėlė kaktą, sudavė į nosį, padarydama žaizdą. Šiais savo veiksmais sukėlė V. R. fizinį skausmą (tomas 1, b. l. 143-144).
Dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys fizinį skausmą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006).
Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).
Kaltinamasis V. R. savo kaltę pripažino visiškai. Nagrinėjamu atveju įvertinus kaltinamojo parodymus, nukentėjusiųjų parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, apžiūrėtus „Body kamerų“ vaizdo įrašus, kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotą Bendrojo pagalbos centro gauto skambučio garso įrašą, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašą, neblaivumo nustatymo aktą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl to, kad 2021 m. lapkričio 29 d. apie 15.15 val., name adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narius – dukrą E. R. ir sugyventinę V. R.. Tačiau kilo ginčas dėl to, ar kaltinamasis įvykio metu kaire ranka sudavė ne mažiau, kaip du kartus į galvos sritį E. R., dėl ko ji pajautė fizinį skausmą. Duodamas parodymus teisme, kaltinamasis patvirtino, kad tą dieną jų šeimoje vyko konfliktas ir savo dukrai, gulėjusiai ant lovos, tyčia atsisėdo ant kojų ir tuo momentu, ranka pliaukštelėjo jai porą kartų per pakaušį. Kai sugyventinė pradėjo ginti E. R., kaltinamasis suėmė ją už kaklo ir spaudė, taip nukentėjusiąją smaugė. Tokiais savo veiksmais V. R. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiosioms. Nukentėjusioji V. R. duodama parodymus paaiškino, kad su kaltinamuoju konfliktai vyksta, kai jis yra išgėręs, nes tampa agresyvus. Šią aplinkybę patvirtino ir E. R.. Atkreiptinas dėmesys, kad ir ši situacija įvyko, kadangi kaltinamasis atėjęs į kambarį, kuriame buvo E. R., prašė jos įpilti jam alaus. Kai ji atsakė, jog neturi alkoholinių gėrimų, kaltinamasis atsisėdo jai ant kojų ir sudavė abiem rankom į galvos sritį. Be to apie tai, kad įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus patvirtina ne tik nukentėjusiųjų parodymai, tačiau ir alkotesteriu V. R., nustatytas 2,51 promilės neblaivumas. Nukentėjusiosios akcentuoja, kad kaltinamasis yra prieš jas ir anksčiau smurtavęs. Šiuos nukentėjusiųjų parodymus patvirtina duomenys iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo, tai yra asmuo už analogiškas nusikalstamas veikas buvo jau du kartus teistas bei priimtas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. nuosprendis, kuriame V. R. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (nuosprendis neįsiteisėjęs). Taip pat, kad kaltinamasis naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, V. R., parodo asmens apžiūros protokole užfiksuoti dešinio kaklo šono du raudonos spalvos sužalojimai, panašūs į įdrėskimus - įbrėžimus. Apie šiuos sužalojimus nekentėjusioji pranešė iškart po įvykio atvykusiems pareigūnams, tai leidžia teismui daryti išvadą, kad ant dešinio kaklo šono du raudonos spalvos sužalojimai, panašūs į įdrėskimus buvo padaryti įvykio metu, būtent dėl kaltinamojo prieš nukentėjusiąją panaudoto fizinio smurto, kai kaltinamasis suėmė už kaklo ir spaudė, taip smaugdamas. Nukentėjusiosios E. R. skambutis į bendrąjį pagalbos centrą užfiksuotas 2021 m. lapkričio 29 d., kuriame nurodyta, kad tėvas smurtauja ir pokalbio metu, taip pat girdimas moters balsas, kuri pasako, kad jis ją muša. Nukentėjusiųjų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, neprieštarauja kitai byloje esančiai medžiagai, nėra objektyvaus pagrindo abejoti jų patikimumu. Minėtų įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo atliktiems objektyviems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. V. R. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinime, pareikštame V. R., buvo nurodyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta nukentėjusiajai E. R. tyčia atsisėdus ant kojų ir kaire ranka sudavus ne mažiau du kartus į galvos sritį. Teisminio nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, kaltinamasis apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis abiem rankom sudavė nukentėjusiajai E. R., apie tai parodė ir nukentėjusioji, kad jai buvo suduota abiem rankom. Dėl šių aplinkybių prokurorė baigiamojoje kalboje prašė patikslinti kaltinimą ir iš kaltinimo pašalinti du žodžius, tai yra „kaire ranka“, kadangi jie kvalifikavimui reikšmės neturi. Teismas nustatytų aplinkybių pagrindu laiko, kad kaltinamasis nukentėjusiąją mušė abiem rankom, todėl šis netikslumas tikslintinas.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose ir atsižvelgia į V. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą - tiesioginę tyčią, į nukentėjusiosioms sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas 2 kartus, priimtas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. nuosprendis (neįsiteisėjęs) iš jų visus kartus už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (tomas 1, b. l. 149-151, 2 tomas b. l. 43, 47). Per paskutinius metus baustas administracine tvarka 7 kartus, įskaitant už nusižengimus padarytus esant neblaiviam (tomas 1, b. l. 152-155), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (tomas 1, b. l. 165), į Respublikinį priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą kreipėsi dėl konsultacijos ir gydymo nuo alkoholio priklausomybės (tomas 1 b. l. 166), Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje, pateikti duomenys, kad skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (tomas 1, b. l. 173). Iki suėmimo dirbo, charakterizuojamas kaip geranoriškas žmogus, jautriai išgyvenantis nesėkmes (tomas 1, b. l. 185-162). Jo nusikalstamų veikų padarymo sistemiškumas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nagrinėjamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jis jokių realių pastangų nededa, o anksčiau jam skirtos bausmės nepasiekė savo tikslų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma laisvės atėmimo bausmė, jos terminą nustatant artimą vidutiniam.
Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamajam prisipažinus padarius nusikalstamas veikas, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Pažymėtina, kad paskutinis nuosprendis, priimtas kaltinamojo atžvilgiu, neįsiteisėjęs, todėl ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė negali būti bendrinama su šiuo nuosprendžiu skiriama bausme.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019).
BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėdamas bausmės vykdymą teismas kaltinamajam gali paskirti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas.
Kaip jau buvo minėta, V. R. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi dėl tokio savo poelgio. Padarė išvadas tiek dėl padarytų nusikalstamų veikų, tiek dėl savo gyvenimo būdo, sutiko gydytis nuo priklausomybės, tai yra nevartoti alkoholio. Kaltinamasis savo atliktus veiksmus vertina kritiškai. Supranta, kad alkoholio vartojimas daro neigiamą poveikį jo elgesiui bei tiki, kad gali pasikeisti. Nukentėjusiosios teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad V. R. suėmimas jau yra gera pamoka. Jos abi nebijo jo, mano, kad jis gali pasitaisyti ir mano, kad realus laisvės atėmimas jo atžvilgiu netikslingas. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog V. R. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam V. R. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankamas ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Todėl atsižvelgus į ankščiau minėtas aplinkybes ir į kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, V. R. atžvilgiu, gali būti pasiekti be realaus bausmės vykdymo, todėl jam paskirstos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis) 1 metų laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8, 9, 10, 11 punktuose numatytus įpareigojimus – tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nesilankyti nukentėjusiųjų: V. R. ir E. R. gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte įvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė leidžia įpareigoti kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Atsižvelgiant į tai, kad V. R. nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos nares – dukrą ir sugyventinę, ne pirmą kartą panaudojo fizinį smurtą jų atžvilgiu, tikėtina, kad baudžiamosios priemonės skyrimas padės kaltinamajam pakartotinai nenusikalsti, padarys teigiamą įtaką. Įvertinant visas minėtas aplinkybes, kaltinamajam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai V. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. lapkričio 29 d., 16:50 val. (tomas 1, b. l. 113-115) bei vėliau suimtas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 1 dienos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki nuosprendžio paskelbimo, t.y. 2002 m. vasario 7 d., vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Atsižvelgiant į nukentėjusiųjų išsakytą poziciją teisme, kad jos kaltinamojo nebijo ir mano, kad jam turėtų būti skiriama kuo švelnesnė bausmė, į paties kaltinamojo paaiškinimus, kad paleistas iš suėmimo jis negrįš gyventi pas nukentėjusiąsias, o gyvens išsinuomotame bute adresu: (duomenys neskelbtini), kardomoji priemonė – suėmimas naikintina paskelbus nuosprendį ir paskirtina švelnesnė kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – naikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos su vaizdo ir garso įrašais, paliktini saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
V. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8, 9, 10 punktais, V. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nesilankyti nukentėjusiųjų: V. R. ir E. R. gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2021 m. lapkričio 29 d., 16:50 val. iki 2022 m. vasario 7 d., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti priėmus nuosprendį.
Kaltinamajam V. R. paskirti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini) ir palikti ją galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenas su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.