Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB TEO LT apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 – ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB TEO LT ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Teismas ieškovo reikalavimą priteisti 671,38 Lt baudą pripažino prieštaraujančiu CK 6.188 straipsniui. Tokia teismo nuomonė grindžiama tuo, jog klientas turi teisę bet kada nutraukti atlygintinų paslaugų sutartį ir tokiu atveju turi pareigą atsiskaityti tik už faktiškai suteiktas paslaugas bei atlyginti protingas išlaidas (tiesioginius nuostolius), kuriuos turėjo paslaugų teikėjas.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas AB TEO LT prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 – ojo apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimą civilinėje V. R. v. N. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-607/2007), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindai suponuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas kvestionuojami keliais aspektais – netinkamu įrodymų vertinimu bei faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu. Būtent šių aspektų ribose ir tikrinamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį. Šiuo atveju ginčas kilo dėl skolos priteisimo iš ieškovo kliento, kuris neatsiskaitė už jam suteiktas paslaugas.

Bylą nagrinėjantis teismas turi priimti galutinį sprendimą tik ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus bei atlikęs teisinę ginčo kvalifikaciją. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadas dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009). Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat nuosekliai aiškinama, kad teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinai bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Telegausa“ v. UAB „TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010).

Pagal byloje pateiktus įrodymus nustatyta, kad 2008 m. gruodžio 8 d. apeliantas sudarė viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų užsakymą Nr. 26374634 ir interneto paslaugos užsakymą Nr. 28374834 (b. l. 10-11). Šių Sutarčių pagrindu apeliantas adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 8 d. iki 2010 m. gruodžio 8 d. teikė viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugas, o laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 8 d. iki 2011 m. birželio 30 d. interneto paslaugas (b. l. 9 - 10). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog Sutarčių su apeliantu nesudarė, o klientė pagal Sutartis yra jo buvusi sugyventinė Z. K.. Pastaroji, apklausiama teismo posėdžio metu, patvirtino pasirašiusi Sutartis, tačiau nurodė, jog atsakovas apie jas buvo informuotas bei neprieštaravo dėl jų sudarymo. Z. K. taipogi patvirtino mokėjusi už apelianto suteiktas paslaugas iki 2010 m. gruodžio mėn. (b. l. 39). Tiek atsakovo, tiek liudytojos Z. K. paaiškinimai nėra paneigti kitų byloje pateiktų įrodymų, priešingai, Sutarčių tekstai, Sutarčių vykdymo aplinkybės tiesiogiai koreliuoja su minėtais paaiškinimais ir suponuoja išvadą, jog tikroji Sutarčių šalis (klientas) yra ne atsakovas, bet Z. K., kuri buvo ir paslaugų gavėja (CPK 185 straipsnis). Atitinkamai atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai susiklostė tarp apelianto ir Z. K., bet ne tarp apelianto ir atsakovo (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).

Pagal Sutarčių sąlygas viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugos buvo teikiamos iki 2010 m. gruodžio 8 d., o interneto paslaugos iki 2011 m. gruodžio 8 d. Sutartis sudariusi Z. K. nurodė, jog norėjo, kad paslaugos jai būtų teikiamos iki 2010 m. gruodžio 8 d. Vis dėlto pagal interneto paslaugos užsakymą Nr. 28374834, kaip minėta, interneto paslaugos turėjo būti teikiamos iki 2011 m. gruodžio 8 d. Apelianto į bylą pateiktos išrašytos bei neapmokėtos PVM sąskaitos – faktūros tvirtina, kad apeliantas iki 2011 m. birželio 30 d., kai buvo nutrauktas paslaugų teikimas, teikė tiek viešojo fiksuoto telefono ryšio, tiek interneto paslaugas (b. l. 5-9). Iš šių PVM sąskaitų – faktūrų matyti, jog mokėtinas sumas sudaro tik paslaugų abonentiniai mokesčiai, t.y. iš šių duomenų negalima nustatyti, ar paslaugomis buvo faktiškai naudotasi ar ne. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad negalima išvada, jog atsakovas būtų buvęs paslaugų, teiktų pagal Sutartis, faktiniu vartotoju, o tai, kad jis, kaip buto (paslaugų teikimo vietos) savininkas neprieštaravo, jog Z. K. sudarytų ginčo sutartis, nereiškia, kad tokie jo veiksmai turėtų būti traktuojami, kaip teisių ir pareigų pagal Sutartis priėmimas. Kadangi nėra duomenų, jog atsakovas kokia nors forma būtų išreiškęs valią tapti apelianto klientu pagal Sutartis (CK 1.64 straipsnio 1 dalis), laikytina, kad ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui.

Netinkama šalis civiliniame procese – tai asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir neturi atitinkamai reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) arba pareigos atsakyti (netinkamas atsakovas). CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimą kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. Nagrinėjamu atveju apeliantui buvo atskleistos visos faktinės Sutarčių sudarymo faktinės aplinkybės, įskaitant ir faktą, jog paslaugų gavėja bei tikroji Sutarčių šalis yra Z. K.. CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Šia savo procesine teise apeliantas nepasinaudojo, o teismas keisti ieškinio elementų savo iniciatyva neturėjo teisės (CPK 141 straipsnio 1 dalis), taigi nustatęs, jog reikalavimas dėl skolos priteisimo pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinio faktinį pagrindą atsakyti, pirmosios instancijos teismas ieškinį pagrįstai atmetė.

Kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovo prašomos priteisti skolos pagrįstumu, pripažinus, jog ieškinys pareikštas netinkama atsakovui, neturi teisinės reikšmės šio apeliacinio proceso baigčiai, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

Remiantis išdėstytais argumentais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuojama, jog apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 – ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.