- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-17
- Bylos Nr.
- e2-29888-808/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17845-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- valstybinei įmonei „Turto bankas“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei valstybinei įmonei „Turto bankas“ dėl kreditoriaus teisių pažeidimo ir įtraukimo į kreditorių sąrašą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pateikė ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti atsakovę įtraukti ieškovą į D. S. kreditorių sąrašą, patenkinti kreditorinį reikalavimą neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškinyje nurodo, kad ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau - Biuras) gavo atsakovo VĮ „Turto bankas“ 2025 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. (16.3 MR) SK4-6408, kuriuo atsisakyta Biurą įtraukti į mirusio D. S. kreditorių sąrašą. Toks sprendimas nepagrįstas, nes 2020 m. spalio 14 d. Pasvalio r. sav. dėl D. S., vairavusio transporto priemonę VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas vilkikas DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo tempiama puspriekabė SCHMITZ S01 II, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje buvęs krovinys. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 23 straipsnio nuostatas Biuras turi teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą (šiuo atveju – 17 079,17 Eur) sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo – D. S. arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. (Duomenys neskelbtini), minėtas asmuo žuvo. Ieškovas 2021 m. kovo 22 d. raštu per Pasvalio rajono 1-ojo notaro biuro notarę L. J. informavo D. S. turto paveldėtojus, taip pat ir VĮ „Turto bankas“ apie skolą (CK 5.63 straipsnio 1 dalis) bei su kreditoriniu reikalavimu 2021 m. kovo 23 d. kreipėsi į atsakovę, prašydamas priimti po D. S. mirties likusį ir nepaveldėtą, turtą ir jį realizavus, padengti mirusiojo įsiskolinimą Biurui. 2021 m. kovo 30 d. gautas atsakovės raštas Nr. (16.6-43)SK4, jog pradėti veiksmai dėl mirusio D. S. turto paveldėjimo valstybės vardu ir, gavus palikimo perėjimo valstybei liudijimą, Biuras bus informuotas papildomai. 2023 m. birželio 9 d. buvo gautas atsakovės raštas Nr. (16.3 MR) SK4-6884, kuriuo paprašyta pateikti įrodymus, jog laiku ir tinkamai pareikštas kreditorinis reikalavimas mirusiojo įpėdiniams. Biuras 2023 m. birželio 14 d. raštu Nr. S-9318-23-(4.11.) pranešė atsakovei, jog apie D. S. skolą informuota notarė, tokiu būdu išviešinant šią informaciją potencialiems mirusiojo įpėdiniams ir, kad mirusiojo palikimo per įstatymo nustatytą terminą į notarą niekas nesikreipė. 2025 m. gegužės 29 d. atsakovė praneš, kad ieškovas nebus įtrauktas į mirusiojo D. S. kreditorių sąrašą ir skola nebus padengta. Ieškovas pažymi, kad 2025 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. (16.3 MR) SK4-6408 atsakovė priėmė nepagrįstai, pradelsusi ir nenurodydama jokių delsimą pateisinančių aplinkybių. Tokiu būdu, atsakovė, galimai sąmoningai, atėmė iš ieškovo galimybę kreiptis į teismą dėl neva praleisto CK 5.63 straipsnyje numatyto termino atnaujinimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su ieškinio reikalavimais ir prašo juos atmesti. Nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, visapusiškai patvirtinančių ieškovo reikalavimų pagrįstumą dėl 17 079,17 Eur ir nenurodė priežasčių dėl kurių buvo praleistas terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Ieškovas ilgą laikotarpį pažeidė pareigą veikti aktyviai ir rūpestingai ir susidariusioje teisinėje situacijoje elgėsi neapdairiai. Todėl, ieškinio reikalavimai, neturėtų būti patenkinti. Be to, aplinkybė, jog nebuvo aiškūs palikėjo teisių perėmėjai nesudaro pagrindo teigti, kad kreditorinis reikalavimas negalėjo būti pareikštas tinkamai. Taigi, ieškovas neįrodo, kad per įstatyme nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, egzistavo objektyvios ir nuo jo valios nepriklausančios priežastys, dėl kurių jis negalėjo pareikšti turtinių reikalavimų teisės aktuose nustatyta tvarka. Todėl, atsakovė pagrįstai neįtraukė ieškovo į kreditorių sąrašą ir nepripažino jo reikalavimo (17 079,17 Eur sumai). Atsakovė nesutinka ir su reikalavimu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta valstybės pareiga priimti palikimą (palikimas pereina valstybei), jeigu kiti įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą savo teise į palikimą nustatyta tvarka nepasinaudoja. Nagrinėjama byla buvo inicijuota ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, todėl ji nelaikytina atsakinga už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą ir minėtos bylos inicijavimą. Susidariusioje situacijoje, bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovės prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.
4. Ieškovas dublike nesutiko su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais ir papildomai pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius taigi ir tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas valstybės paveldėjimo pagal įstatymą galimybę, siekė išvengti palikėjo turto neapibrėžto statuso bei užtikrinti palikėjo kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą tais atvejais, jei mirus palikėjui nebūtų įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriimtų palikimo arba iš visų įpėdinių būtų atimta paveldėjimo teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Anot ieškovo, Biuro teisėtų lūkesčių apsaugą ir kitas Konstitucijoje įtvirtintas teises bei principus pažeidė būtent atsakovės, kaip viešojo administravimo subjekto, netinkamas elgesys (neveikimas ilgą laiką), o būtent: vykdydama administracinę procedūrą atsakovė nesielgė rūpestingai ir atidžiai, suklaidino ieškovą savo raštais bei nenurodydama, kokių žingsnių būtina imtis, siekiant būti įtrauktam į mirusiojo D. S, kreditorių sąrašą; Administracinė procedūra nebuvo vykdoma per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Priešingai, viskas buvo vilkinama iki suėjo įstatyme įtvirtintas 3 metų naikinamasis terminas ir ieškovas prarado galimybę, esant būtinumui, atsinaujinti CK 5.63 straipsnyje numatytą terminą.
5. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame palaikė atsiliepimo į ieškinį argumentus ir papildomai nurodė, kad nesutinka su ieškovo teiginiais, kad jo teisėtų lūkesčių apsaugą ir kitas Konstitucijoje įtvirtintas teises bei principus pažeidė būtent atsakovės, kaip viešojo administravimo subjekto, netinkamas elgesys. Pažymi, kad apie palikėjo mirtį ieškovas sužinojo dar nepasibaigus CK 5.63 straipsnyje numatytam terminui pareikšti kreditorinį reikalavimą teisės aktų nustatyta tvarka (CK 5.63 straipsnio 1 dalis), taip pat jis turėjo galimybę laiku pranešti apie tai palikimo atsiradimo vietos notarui. Taigi ieškovas neįrodo, kad per įstatymo nustatytus terminus, nuo palikimo atsiradimo dienos, egzistavo objektyvios ir nuo jo valios nepriklausančios priežastys, dėl kurių jis negalėjo laiku pareikšti turtinių reikalavimų, todėl jo pretenzijos atsakovei yra nepagrįstos.
6. Į teismo posėdį, paskirtą 2025 m. spalio 14 d. niekas neatvyko. Teisme gauti ieškovo ir atsakovės atstovų prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys netenkinamas.
7. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškiamus ieškinio reikalavimus grindžia tokiais rašytiniais įrodymais:
- Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartimi;
- VĮ „Turto bankas“ 2025 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. (16.3 MR) SK4-6408;
- VĮ „Turto bankas“ 2023 m. birželio 9 d. raštu Nr. (16.3 MR) SK4-6884;
- Biuro 2023 m. birželio 14 d. raštu Nr. S-9318-23-(4.11.) atsakovei;
- VĮ „Turto bankas“ 2021-03-30 raštu Nr. (16.6-43)SK4;
- Biuro 2021 m. kovo 23 d. kreditorinio reikalavimu Nr. S-4417-21-(4.11.);
- Užklausa notarui;
- 2021 m. vasario 23 d. Testamentų registro išrašu;
- 2021 m. kovo 23 notaro raštu;
- Policijos pažyma;
- VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu;
- Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais;
- Pranešimais apie eismo įvykį;
- Transporto priemonės techninės apžiūros protokolais;
- Turto (išskyrus gyvūnus) techninės apžiūros protokolu;
- Transporto priemonės remonto sąmata;
- CMR ir Foto nuotraukomis;
- PVM sąskaitomis faktūromis;
- Transporto priemonės vidutinės rinkos skaičiuote;
- Išvadomis apie transporto priemonės rinkos vertę ir Skelbimų išrašais;
- Žalos skaičiavimo išvadomis;
- VĮ „Registrų centras“ PVM sąskaitomis faktūromis.
8. Atsakovė savo nesutikimą su ieškinio reikalavimais grindžia byloje esančiais duomenimis.
9. Nagrinėjamos bylos kontekste, aktualu pažymėti, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.).
10. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 23 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, kad už žalos padarymą atsakingas asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.988 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas bei draudimo šakas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo klausimus, tarp jų ir biuro atgręžtinio reikalavimo teisę, detaliai reglamentuoja specialus įstatymas –TPVCAPDĮ.
12. Analizuojant byloje esančius duomenis nustatyta, kad 2020 m. spalio 14 d. Pasvalio rajono sav. dėl D. S., vairavusio transporto priemonę VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas vilkikas DAF, valst, Nr. (duomenys neskelbtini), jo tempiama puspriekabė SCHMITZ S01 II, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje buvęs krovinys. Minėtas asmuo žuvo (duomenys neskelbtini).
13. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldėto turto. Pagal šio straipsnio 4 dalį teismas gali pratęsti trijų mėnesių terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Taigi kreditoriui praleidus įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimui palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti, teismui svarbu nustatyti dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą pratęsti terminą. Svarbių priežasčių vertinamieji kriterijai formuojami teismų praktikoje.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį. Tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos, tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai).
15. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje, ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, t. y. nenurodė priežasčių, kurias galima būtų laikyti svarbiomis, dėl ko praleido terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Pats ieškovas tinkamai nesirūpino savo teisėtų lūkesčių įgyvendinimu ir tai darė ilgą laikotarpį, taigi jis pažeidė pareigą veikti aktyviai ir rūpestingai. Todėl ieškovo reikalavimai negali būti tenkinami. Ieškovui neįrodžius, kad įstatymo nustatytu terminu nuo palikimo atsiradimo dienos, egzistavo objektyvios ir nuo jo valios nepriklausančios priežastys, dėl kurių jis negalėjo pareikšti turtinių reikalavimų teisės aktuose nustatyta tvarka, ieškinys laikytinas nepagrįstu. Juolab, kad apie kalto asmens mirtį ieškovas sužinojo CK 5.63 straipsnyje numatyto termino pareikšti kreditorinį reikalavimą teisės aktų nustatyta tvarka (CK 5.63 straipsnio 1 dalis) galiojimo metu. Taigi, ieškovas neįrodė, kad per įstatymo nustatytus terminus, nuo palikimo atsiradimo dienos, egzistavo objektyvios ir nuo jo valios nepriklausančios priežastys, dėl kurių jis negalėjo laiku pareikšti turtinių reikalavimų, todėl ieškinio reikalavimas atsakovei yra nepagrįstas.
16. Apibendrinant byloje esančių įrodymų vietą, teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmetamas visa apimtimi.
17. Teismas dėl kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
18. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovės ieškovui nepriteisiamas.
19. Apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas neturi duomenų.
20. Teismas nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.