Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-10-06 · Civilinė byla Nr. 2YT-20128-868/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-06
Bylos Nr.
2YT-20128-868/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15373-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vanda Višnevska
Pareiškėjas
A. V.
Suinteresuotas asmuo
L. T.
Civilinė byla Nr. 2YT-20128-868/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15373-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. skundą dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų, suinteresuotieji asmenys – L. T., antstolė Daiva Milevičienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas vykdyti teismo nutartį dėl laikino išlaikymo teikimo kiekvienam vaikui po 200 Eur į mėnesį, kurį įsipareigoju mokėti geranoriškai, panaikinti 2022 m. birželio 22 d. priimtą patvarkymą Nr. S-22-12-8794.

Nurodė, kad atlikus išlaikymo dydžio išieškojimą ir įsiskolinimo išieškojimą pareiškėjui lieka 28 Eur atlyginimo, taigi nebelieka lėšų pragyvenimui, mokėjimui už būtinas paslaugas, kredito AB „Swedbank“ grąžinimui pagal sudarytą kredito sutartį. Pareiškėjo teigimu, įstatymo leidėjas aiškiai numatė, kad turi likti bent dalis lėšų skolininko pragyvenimui, taigi antstolė aiškiai pažeidė nurodytą teisės normą. Pažymėjo, kad pagal priimtą Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimą yra nurodytas skubus vykdymas sprendimo dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo, priteisus išlaikymą vaikams periodine išmoka po 500 Eur į mėnesį, tačiau nenumatytas skubus vykdymas teismo sprendimo dalyje dėl įsiskolinimo išieškojimo. Pareiškėjo teigimu, antstolė vykdanti teismo sprendimą, neturi teisės viršyti teismo sprendimo, kuriame aiškiai numatyta, kuri sprendimo dalis vykdoma skubiai.

Antstolė Daiva Milevičienė patvarkymu pareiškėjo skundo nepatenkino, nurodydama, kad vykdymo veiksmus atliko, laikydamasis įstatymo keliamų reikalavimų, laiko savo veiksmus teisėtais ir persiuntė skundą su vykdomąją byla teismui.

Suinteresuotasis asmuo L. T. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pažymėtina, kad teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolė Daiva Milevičienė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-337-842/2022 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko A. V., išieškotojos L. T. naudai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad pagal vykdomuosius dokumentus galima išskaityti tik 50 procentų iš skolininko darbo užmokesčio. Pareiškėjo teigimu, turi likti bent dalis lėšų skolininko pragyvenimui, taigi antstolė pažeidė nurodytą teisės normą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

Iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. vykdomajame rašte Nr. e2-337-842/2022 numatyta, jog iš skolininko priteistos mėnesinės periodinės išmokos kiekvienam vaikui yra po 500 Eur, t. y. nustatyta per mėnesį mokėtinos sumos, kurias skolininkas turi skirti vaikų išlaikymui. Nurodytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, paneigia pareiškėjo poziciją, kad pagal vykdomuosius dokumentus galima išskaityti tik 50 procentų iš skolininko darbo užmokesčio. Antstolė 2022 m. birželio 22 d. priėmė patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-22-12-8794, kuriuo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos pareikalavo kiekvieną mėnesį išskaityti 50 proc. iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA), ir 30 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA, bet ne mažiau kaip 1 106,00 Eur kiekvieną mėnesį. Pažymėtina ir tai, jog vykdomajame dokumente nurodyta išieškoti po 500 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, tuomet periodines išmokas indeksavus, gaunama, jog per mėnesį mokėtina suma pagal teismo sprendimą sudaro 1 106,00 Eur. Sutiktina su antstolės pozicija, jog ji neturi teisės keisti teismo nustatyto mėnesinio išlaikymo dydžio, privalo atlikti vykdymo veiksmus pagal pateiktas dokumentų formas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad vadovaujantis aukščiau paminėta teisės norma pagrįstai nustatytas ir toks minimos išskaitos dydis.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendime yra skubus vykdymas nurodytas sprendimo dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo, priteisus išlaikymą vaikams periodine išmoka po 500 Eur į mėnesį, tačiau nenumatytas skubus vykdymas teismo sprendimo dalyje dėl įsiskolinimo išieškojimo. Pareiškėjo manymu, antstolė neturi teisės viršyti teismo sprendimo, kuriame aiškiai numatyta, kuri sprendimo dalis vykdoma skubiai. Teismas nesutinka su tokiais pareiškėjo teiginiais. Matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. vykdomajame rašte Nr. e2-337-842/2020 nurodyta, jog teismo sprendimas vykdytinas skubiai. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, jog vykdomajame rašte nėra konkrečiai išskirta kuri sprendimo dalis turi būti vykdoma skubiai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog visos vykdomajame rašte nurodytos išieškotinos sumos yra skubaus vykdymo ir turi būti vykdomos vienodai.

Kaip teisingai pažymėjo antstolė, vykdomasis raštas yra skubaus vykdymo dokumentas, vykdymo procesas nėra sustabdytas, todėl antstolė vykdomoje byloje neturi nei teisės, nei pareigos sustabdyti vykdomąją bylą ar atskirus veiksmus pagal skolininko pateiktame skunde nurodytas aplinkybes.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis. Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Ši pareiga reiškia, kad skolininkas turi bendradarbiauti su vykdymo proceso šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose šio kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008).

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog antstolė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas.

Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. V. skundą dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vanda Višnevska